Sveikiname susilaukus mažylio! Šeimoje gimstantis naujas žmogus - didelis pokytis visiems. Tiek pačiam naujagimiui iš gimdos atkeliaujančiam į pasaulį, tiek tėvams, bepažįstantiems naują mažylį. Maria Montessori šį laikotarpį įvardijo kaip simbiozės - etapu, kai naujagimis ir tėvai (ar vienas iš jų) yra itin glaudžiai susiję, sugyvena, auga ir mokosi darnoje. Tai abipusio prisitaikymo laikas, kai tėvai mokosi interpretuoti kūdikio ženklus ir poreikius, o kūdikis pradeda pasitikėti tėvų rūpesčiu ir meile.
Montessori tikėjo, kad šis etapas padeda pagrindus vaiko saugumo ir priklausymo pasauliui jausmui. Nuosekli tėvų reakcija į naujagimio poreikius padeda pagrindus saugumo ir pasitikėjimo pasauliu jausmui. Kai kūdikiai verkia, o jų poreikiai patenkinami greitai ir rūpestingai, jie išmoksta, kad pasaulis yra patikima bei saugi vieta. Glaudus naujagimio ir globėjo ryšys simbiozės laikotarpiu padeda kūdikiui pradėti mokytis reguliuoti savo emocijas. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis sparčiai auga naujagimio smegenys. Simbiozės laikotarpio globojanti aplinka, kupina švelnių prisilietimų, raminančių balsų ir emocinės šilumos, skatina nervų vystymąsi. Simbiozės laikotarpiu jau ugdomi ankstyvojo bendravimo įgūdžiai. Leisdami laiką su mumis, naujagimiai mokosi „kalbėti” žvilgsniu, šypsenomis, verksmais ir judesiais, o mes, net ir nesąmoningai, bet mokomės „klausytis” ir interpretuoti šias užuominas. Fizinis artumas simbiozės laikotarpiu, pavyzdžiui, kontaktas oda prie odos, ne tik skatina emocinį ryšį, bet ir palaiko fizinį vystymąsi. Jis padeda reguliuoti kūdikio širdies plakimą, temperatūrą ir kvėpavimo ritmą. Įdomu tai, kad simbiozės laikotarpiu užsimezgęs gilus emocinis ryšys ir saugumo jausmas padeda vėliau vystytis savarankiškumui. Simbiozės laikotarpis leidžia naujagimiui švelniai pereiti iš įsčių į pasaulį. Ir nors šiuolaikinio gyvenimo šurmulyje sulėtinti tempą ir iš tiesų pabūti su naujagimiu gali būti sudėtinga, tačiau tai nepaprastai naudinga tiek mažyliui, tiek jums. Tad be sąžinės graužaties priimkite ramias akimirkas, švelnius prisiglaudimus, ramų maitinimą ir leiskite pasauliui sulėtėti pagal naujagimio tempą.
Įsiklausykite bei patenkinkite naujagimio poreikius, tačiau nepamirškite ir savęs. Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių (ypač, jeigu tai pirmagimis). Paruošėme trumpą atmintinę, skirtą priminti apie svarbiausius dalykus.
Naujagimio išvaizda ir fiziologiniai ypatumai
Susilaukusios (ypač pirmojo) mažylio mamos nustemba - jis tikrai neprimena rausvo pūstažandžio iš sauskelnių reklamos! Pavyzdžiui, mažyliai gimsta padengti balkšvu sluoksniu, vadinamuoju varškiniu dangalu (lot. Vernix caseosa). Jis padeda naujagimiui slysti gimdymo takais bei apsaugo odą būnant gimdoje.
Tėvus dažnai išgąsdina naujagimio galvos forma. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus.
Beveik kas antram naujagimiui, įprastai 3-ąją parą po gimdymo pasireiškia fiziologinė naujagimių gelta. Dar silpnokai veikiantys naujagimio kepenų fermentai nesugeba greitai suskaidyti viso eritrocitų irimo šalutinio produkto, vadinamo bilirubinu. Dėl jo pertekliaus vaikas pagelsta. Sunerimti reikia, jeigu nesutampa mamos ir vaiko Rh faktorius, tuomet gali pasireikšti hemolizinė gelta. Taip pat reikėtų kreiptis į medikus, jeigu gelta pasireiškė perdėm anksti, t.y. 1-2-ąją dieną po gimimo, arba vėlai, t.y. vėliau nei po savaitės.
Faktas: Pirmąją savaitę po gimdymo jūsų kūnas atsikrato perteklinių skysčių, todėl šlapimo gali būti itin daug - net iki 3,5 litrų per dieną. Per savaitę gali netekti maždaug 1,5-2 kg svorio.
Išnešioti naujagimiai įprastai gimsta sverdami 2500-4000 g, tačiau jų svoris ima mažėti jau pirmomis valandomis po gimimo. Toks svorio sumažėjimas yra normalus, jeigu naujagimis netenka apie 6-7 proc. pirminio svorio (riba - 10 proc.). Daugiau svorio netenka žindomi naujagimiai - iki 7-10 proc. Pieno mišiniu maitinami naujagimiai įprastai netenka apie 5 proc. Svarbu, kad naujagimis greitai susigrąžintų prarastą svorį.
Naujagimio priežiūra: maitinimas, miegas ir higiena
Žindymas yra bene svarbiausia naujagimio priežiūros dalis - juk mažyliui reikia gauti energijos sparčiam augimui bei vystymuisi. Vėliau naujagimis, nepriklausomai nuo paros laiko turėtų būti žindomas taip dažnai, kaip jam norisi, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. paprastai, naujagimis žinda bent 10 minučių, o pasisotinęs pats paleidžia krūtį (žindymą reiktų tęsti tiek laiko, kiek nori kūdikis).
Dėl pačių įvairiausių priežasčių mamoms neišeina arba jos nenuskrendžia kūdikio žindyti. Maitinant naujagimį nusitrauktu pienu reikėtų laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir žindant, t.y. Norint, kad pieno gamyba nemažėtų, pieną bent pirmomis savaitėmis reikėtų traukti kas 3 val. dieną ir ne rečiau kaip kas 3-4 val. naktį. Jeigu pienas bus traukiamas per retai ir/ arba neefektyviai, ilgainiui jo gamyba ims mažėti ir augančiam kūdikiui stigs pieno, gali tekti taikyti mišrų maitinimą, t.y. maitinti ir mišinuku.
Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas (t.y. kas 3-4 valandas).
Faktas: Naujagimis paprastai miega nuo 10,5 iki 18 valandų per dieną, o vienas numigimas be prabudimų trunka nuo 30 minučių iki 3 valandų.
Praėjus pirmajai savaitei kūdikio dienos ritmas menkai tepasikeitė. Pagrindinėmis mažylio užduotimis išlieka valgymas ir miegas. Nebandykite dėlioti naujagimio miego, maitinimo ir būdravimo grafiko bei nesijaudinkite, jeigu vieną dieną vaikelis miega ilgiau, nei kitą. Stenkitės greitai reaguoti ir patenkinti naujagimio poreikius - pamaitinkite, apiprauskite, pakeiskite vystyklą ar sauskelnes, pamyluokite, pašnekinkite ir nuraminkite.
Svarbu tinkamai prižiūrėti naujagimio bambą. Ant jos dar yra likusi nedidelė virkštelės liekana, kuri nudžius ir nukris per 2-3 savaites. Neužgijusios bambos priežiūra: daugelis tikriausiai žino, kad likusi virkštelės dalis nukrenta per maždaug savaitę laiko nuo mažylio gimimo. Kai kurie kūdikiai netenka jos jau po dviejų ar trijų dienų. Būna atveju, kad ši bambagyslės dalis, likusi pas vaiką, nukrenta tik po dviejų savaičių. Svarbiausia atsiminti, kad bambos zona turi būti sausa, švari, o jei iš jos išsiskiria kraujas ar žaizdos sekretas, gali kilti uždegimas, todėl reikia kreiptis į gydytojus. Taip pat svarbu saugoti, kad į neužgijusią bambutę nepatektų šlapimo (per labai permirkusias sauskelnes). Saugodamiesi šios bėdos, pirmąjį naujagimio mėnesį rinkitės sauskelnes su atlenkiamu viršumi. Dar visai neseniai medikai rekomenduodavo kūdikio bambą tepti spiritu, tačiau dabar sakoma, kad užtenka ją kasdien kelis kartus valyti distiliuotu vandeniu su švarios vatos tamponėliu.
Pirmosiomis dienomis ir savaitėmis naujagimį auginančius tėvus labai dažnai suglumina vaiko tuštinimasis. Mažylio išmatų spalva, kvapas ir tekstūra yra kitokia, nei suaugusio žmogaus. Pirmąją parą naujagimis tuštinasi mekonijumi - juoda ar žalsvai juoda, lipnia, tiršta, beveik bekvape substancija. Vėliau išmatos šviesėja, tampa žalsvos ar gelsvos spalvos.
Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą (t. y. iki 20 kartų per parą).
Pirmosios maudynės: Norėdami būti ramūs ir padėti mažyliui atsipalaiduoti, tinkamai pasiruoškite maudynėms - vonioje pasidėkite visus daiktus, kurių jums prireiks. Jei blaškysitės, jausite didelį stresą, visaip kitaip mažyliui rodysite, kad jums baisu - jis tai irgi jaus ir darys. Visai nebūtina pirmus kartus kūdikį prausti vienai mamai ar tėčiui, tai darykite kartu. Nepamirškite, kad prieš maudynes būtina pamatuoti vandens temperatūrą ir naudoti priemones, skirtas užtikrinti saugumui (vonelės įdėklas). Naujagimį užtenka maudyti 5-7 minutes, o jei verkia - vos kelias. Po vandens procedūrų būtina gerai iššluostyti visas raukšleles, kad vaikutis nešustų ir nesušaltų.
Vaiko raida pirmosiomis savaitėmis
Kūdikio raida. 12 pirmųjų mėnesių. Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Reaguoja į garsus. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Vograuja (t. y. nori bendrauti). Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.
Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas.
Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujas judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais. Kalboje vyrauja ,,dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti. Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai.
Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėn.
Regėjimo raida
Regėjimas dviejų savaičių sulaukusio kūdikio toliau vystosi. Naujagimis mato dvidešimt kartų silpniau nei suaugęs žmogus. Jis jau bene iki smulkmenų gali apžiūrėti mamytės veidą ir tėvelio, bet tik tuomet, jei mes būsime ganėtinai arti. O jei dar tiksliau - tokio amžiaus kūdikis žvilgnį sufokusuoja ir mus ar kitus supančius objektus gerai matyti gali 20-30 centimetrų atstumu. Naujagimiai geriausiai akytėmis seka masyvius daiktus, todėl kalbindami vaikutį jam rodykite didelį žaislą, nes smulkių detalių jis nemato. Kartais mažylis gali sugauti mūsų žvilgsnį ir įdėmiai mus stebėti, bet tokios akimirkos dar ganėtinai trumpos. Mamytės veido naujagimiai nemato aiškiai, tik jo kontūrus. O nuo trijų mėnesių mažylis jau ima matyti žmogaus nosį, akis. Naujagimis geriau mato žalią, raudoną ir mėlyną spalvas. Žaislą judinkite lėtai netoli kūdikio veiduko ir stebėkite, kaip mažylis jį seka akytėmis. Į kontrastą (juodą-baltą spalvas) kūdikis taip pat labiau sureaguos. Beje, nesigąsdinkite jei mažosios akelės kiek žvairuoja: jos sustiprės kuomet mažylis artinsis prie savo pirmojo mėnesio sukakties. Mažąsiais akeles galima ir reikia stiprinti. Kaip? Ogi leidžiant apžiūrėti įvairius daiktus iš arti, pavyzdžiui. Kad ir maitinimo krūtimi metu pabandykite lėtai palinguoti galva iš vieno šono į kitą ir pamatysite, jog jūsų kūdikis stebi jus.
Dažniausios pirmosios savaitės problemos ir kaip jas spręsti
Pilvo diegliai
Tikriausiai didelė dalis tėvų pripažins, kad tai vienas didžiausių pirmųjų kūdikio mėnesių išbandymų. Ko griebtis, kai mažylis visą naktį graudžiai verkia, ir jokios priemonės nepadeda jo nuraminti ilgiau nei kelioms minutėms? Dažniausia tokio neramumo priežastis - pilvo pūtimas arba diegliai. Jie prasideda tada, kai kūdikiui sueina 2 savaitės. Jus gali paguosti žinojimas, kad ši nemaloni vaikui stadija daugiausiai trunka 2-3 mėnesius. Kaip galite mažyliui padėti ir sumažinti pilvuko skausmus?
Savo pienu naujagimius maitinančioms mamoms pirmiausia reikia pakeisti savo mitybą ir atsisakyti nemažai produktų. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, gali tekti jį pakeisti kitu, kurio pagrindas yra ne karvės pienas. Taip pat svarbu, kaip vaiką maitinate (jei įtariate, kad jis prisiryja oro, reikėtų jam duoti kuo dažniau atsirūgti) ir kaip dažnai tai darote (alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro).
Daugelis tėvelių išbando įvairias atpalaiduojančias, raminančias metodikas. Pamasažuokite kūdikio pilvuką ir nugarėlę (pilvuką reikia masažuoti pagal laikrodžio rodyklę sukamaisiais judesiais, pradedant nuo bambos). Galite išbandyti kojyčių mankštą (lengvai prispauskite sulenktas kojytes prie pilvuko). Panešiokite ir pasūpuokite kūdikį pozoje, kuri padeda prasidėjus diegliams: ant savo rankos dilbio kūdikį paguldykite pilvuku žemyn taip, kad delnas prilaikytų kūdikio galvelę, o kojytės iš abiejų pusių apžergtų alkūnės sritį. Kasvakar mažylį maudykite - vanduo labai atpalaiduoja ir nuramina prieš miegą. Padėti gali ir lašiukai nuo pilvo pūtimo, tačiau juos reikia naudoti ne diegliukams prasidėjus, o prevenciškai kiekvieno maitinimo metu. Nevartokite vaistų, maisto papildų ar gerųjų bakterijų nepasitarę su gydytoju, nes kūdikiams ne viskas tinka.
Kaip išvengti pilvo pūtimo - efektyvūs patarimai
Užpakaliuko bėdos
Sauskelnių dermatitas - tokia kūdikio odelės bėda, kuriai būdingi net keli požymiai (užpakaliuko srityje peršti, kūdikis jaučiasi nepatogiai, jam degina odelę, oda parausta, ją išberia). Šie nemalonūs pojūčiai sukelia vaiko neramumą, jis blogai miega. Pagrindinė šios bėdos priežastis - mažylio oda liečiasi su šlapimu ar išmatomis sauskelnėse. Kūdikiui veiksmingai padėti gali kokybiškas kremas ar tepalas nuo iššutimų. Pavyzdžiui, daugelio mamų rekomenduojamas „Sudocrem“ kremas, kurio vandeniui nepralaidus pagrindas sudaro apsauginį barjerą, neleidžiantį jokioms dirginančioms medžiagoms (šlapimui ir išmatoms) liestis su oda. Be to, jo minkštinamasis poveikis padeda nuraminti sudirgintą odą ir ją sušvelninti, o sudėtyje esantis levandų aliejus pasižymi antibakteriniu poveikiu, kuris yra ypatingai svarbus sprendžiant užpakaliuko bėdas. Tokią priemonę labai pravartu visada turėti šeimos vaistinėlėje, nes kūdikio užpakaliuko sudirgimai - labai dažna bėda, kurią reikia spęsti nedelsiant. Jei vaiko odelė dažnai parausta, stenkitės kuo dažniau daryti „oro vonias“. Šeimos gydytojai taip pat rekomenduoja naudoti lakišiaus žolės arba ramunėlių nuovirus. Juos pasigaminti labai paprasta - tereikia paruošti stiprią arbata, ją atvėsinti ir supilti į vonelę, kur bus maudomas kūdikis.
Odos priežiūra
Tik gimusių vaikų oda labiau pažeidžiama dėl to, kad jos epidermis, kuris ir saugo tikrąją odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, yra daug plonesnis nei suaugusiųjų. Jeigu nuo pat pirmų dienų mažylių odelė nebus tinkamai prižiūrima, turėsite daug bėdų dėl jos išsausėjimo, pleiskanojimo ir bėrimo. Po vonios procedūrų visada kuo greičiau įmasažuokite odą drėkinančiomis priemonėmis. Tai turite spėti padaryti per kelias minutes. Odos netrinkite stipriai rankšluosčiu, o tiesiog švelniais spaudžiančiais judesiais sugerkite drėgmės perteklių (geriausia naudoti ne rankšluostį, o medvilninės medžiagos skiautę) ir dar ant šiek tiek drėgnos odos tepkite kokybišką drėkinimo priemonę. Jei oda itin sausa, paraudusi, niežtinti, nepamirškite tepti jos drėkinančiomis priemonėmis dar kelis kartus per dieną.
Jei akys traiškanoja ar po miego sulipę, paimkite vatos ar marlės tamponėlį, sudrėkinkite virintu bei atvėsintu vandeniu ir valykite iš išorės vidaus link. Kiekvienai akiai - naujas tamponėlis. Jei traiškanų labai daug, akys sunkiai „atlimpa“ - pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Nosį valyti reikia tik tada, kai ji užsikemša. Tai atlikti taip pat labai paprasta - susukite vatos tamponėlį, sudrėkinkite virintu vandeniu ir sukamaisiais judesiais išvalykite vieną, paskui kitą nosies angą. Jei mažylį kamuoja sloga, jums prireiks specialaus prietaiso, skirto nosytei valyti.
Perrenginėdami savo mažylį - būtinai leiskite jam bent kelias minutes paplaukyti. Dėmesingai parinkite sauskelnes. Jos turi būti minkštos, švelnios, pagamintos iš kvėpuojančių medžiagų. O ir keisti jas būtina taip dažnai, kaip tik to reikalauja aplinkybės - juk mažylio odelė dar tokia gležna.
Pirmasis gydytojo vizitas ir tolesnė priežiūra
Svarbu žinoti, kad per pirmąsias tris dienas nuo kūdikio gimimo namuose šeimą turėtų aplankyti šeimos gydytojas. Jis apžiūrės ir įvertins naujagimio sveikatą, pamokys įvairių priežiūros gudrybių, paaiškins, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, atsakys į visus tėvų klausimus. Neaiškumų pirmosiomis dienomis ar net mėnesiais gali būti labai daug, tačiau, vaikui paaugus, daugelis mamų ir tėčių sutinka, kad nebuvo viskas taip sudėtinga, kaip atrodė tik gimus mažyliui.
Pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį pas šeimos gydytoją reikia lankytis kas mėnesį. Tai būtina dėl kūdikio svorio, ūgio, galvos apimčių matavimo, jo raidos vertinimo ir skiepų.
Kaip išvengti pilvo pūtimo - efektyvūs patarimai
tags: #pirmoji #naujagimio #savaite
