Kasmet prasidedant naujiems metams, visuomenės dėmesys krypsta į pirmąjį gimusią naujagimę ar naujagimį. Šie ypatingi įvykiai ne tik džiugina tėvus, bet ir tampa gražia tradicija, simbolizuojančia naują pradžią ir ateitį. Šiais metais Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pasaulį išvydo pirmasis 2026 metų kūdikis - berniukas.
Naujųjų Metų dieną, 17.07 val., gimęs berniukas svėrė 3 369 gramus ir buvo 53 centimetrų ūgio. Tėvai sūnui jau išrinko vardą - jis bus pavadintas Hugu. Tai ne tik džiugi žinia tėvams, bet ir visa savivaldybei, kuri skiria ypatingą dėmesį pirmajam metų naujagimiui ir jo šeimai.
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius teigė, kad Savivaldybė ypatingą dėmesį skiria ne tik dvynukų ar trynukų susilaukusioms šeimoms, bet ir pirmajam metų naujagimiui. „Kadangi tai pirmas vaikas, gimęs šiais metais, būtina šeimą pasveikinti. Juolab, kad tai pirmagimis“, - apie pirmąjį 2026 metų kūdikį ir šeimos pasveikinimą kalba Panevėžio rajono meras.
Gimus vaikui Panevėžio rajono gyventojams teikiamas 200 eurų vertės kuponas kūdikio prekėms įsigyti konkursą laimėjusioje parduotuvėje. Nuo 2025 metų liepos 1 dienos taip pat skiriama papildoma vienkartinė 300 eurų išmoka. Tokį sprendimą, įgyvendinant šeimos stiprinimo politiką, priėmė Panevėžio rajono savivaldybės taryba. Tvarkos aprašas numato, kad papildoma vienkartinė išmoka mokama tuo atveju, kai bent vienas iš tėvų ne mažiau kaip 12 mėnesių iki vaiko gimimo yra deklaravęs gyvenamąją vietą Panevėžio rajono savivaldybėje ir faktiškai joje gyvena.
Pernai sausio 1-ąją Panevėžio ligoninėje pasaulį išvydo du naujagimiai - berniukas ir mergaitė. Pirmasis metų kūdikis gimė 4.15 val., jam tėvai išrinko Dominyko Aisčio vardą. Tą pačią dieną, 13.51 val., gimė ir mergaitė - trečias vaikas šeimoje iš Panevėžio rajono.
2025 metais Panevėžyje buvo įregistruotas 501 naujagimis - 261 berniukas ir 240 mergaičių. Iš jų 80 vaikų gimė užsienyje ir buvo įtraukti į Lietuvos gyventojų apskaitą. Per metus 29 vaikai gimė vienišoms mamoms, o 108 atvejais buvo pripažinta tėvystė.
Faktas: Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje kas penktas Lietuvos gyventojas buvo vaikas (iki 18 m.).
Rūpestis naujagimiu: svarbiausi aspektai
Grįžus namo su naujagimiu, svarbu užtikrinti tinkamą priežiūrą ir stebėti jo raidą. Gydytojas arba slaugytojas turėjo aplankyti namuose per 3 darbo dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro.
Sveikatos priežiūra ir skiepai
Svarbu prisiminti, kad įvairios medicininės procedūros (pavyzdžiui, kraujo tyrimai, skiepai ir kt.) nėra privalomos. Pirmuosius skiepus naujagimis gauna iškart po gimimo. Pirma vakcinos nuo hepatito B dozė naujagimiui įskiepijama per 24 val. Hepatito B virusas sukelia užkrečiamą, virusinį kepenų uždegimą, galintį ilgainiui progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Mažiausiai 15 metų, o kartais ir visą likusį gyvenimą trunkantis imunitetas hepatito B virusui įgyjamas įskiepijus pilną vakcinos kursą.
Kūdikio nešiojimas ir fizinė raida
Savarankiškai menkai judėti galintį kūdikį neišvengiamai tenka daug nešioti ir svarbu tą daryti taisyklingai. Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo. Tokio amžiaus vaikų raumenys nėra pasiruošę statmenai pozicijai ir jie turi gulėti. Maždaug nuo 4 mėnesio pradedame naudoti „45 laipsnių padėtį“.
Kalbos ir bendravimo įgūdžių ugdymas
Dabar mažylis pradeda daugiau kalbėti. Žinoma, ne žodžiais, bet jo gugavimas ir narnėjimas rodo, kad pradeda vystytis kalbos įgūdžiai. Kalbinkite mažylį kiekviena pasitaikiusia proga. Ypač įdėmiai jis klausosi aukštų balsų, todėl tikrai jį sudominsite, jei kalbėsite tai aukštesniu, tai žemesniu balsu. Išgirdusi guguojantį kūdikį, pasilenkite taip, kad jis matytų jūsų veidą ir lūpas, pabandykite pakartoti jo skleidžiamus garsus.
Fiziologinis atpylimas
Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną. Fiziologinis (t.y. normalus) atpylimas yra dažnas reiškinys ir paprastai nėra priežastis susirūpinimui.
Išsamus vadovas naujagimio pirmajam mėnesiui – ko tikėtis
Naujagimių statistika Lietuvoje
Lietuvos statistikos duomenys atskleidžia demografines tendencijas. Nors bendras gimstamumas šalyje svyruoja, svarbu stebėti šiuos rodiklius ir analizuoti priežastis.
Gimstamumas Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose
Vilnius išlieka vieninteliu Lietuvos miestu, kur gimstamumas yra didesnis už mirčių skaičių. 2019 m. sostinėje iš viso gimė 6 540 kūdikių, dar 4 288 įregistruoti vaikai gimė užsienio šalyse. Kaune 2021 m. pirmąją dieną pasaulį išvydo 16 naujagimių, o Kauno klinikose sulaukta rekordinio skaičio naujagimių - net 12-os. Klaipėdoje naujagimių bumo pirmąją metų dieną nesulaukta - užfiksuoti tik du gimdymai. Tuo tarpu mažo Italijos miestelio Ostanos gyventojai švenčia pirmojo kūdikio nuo 1987-ųjų gimimą, kas simbolizuoja kovą su gyventojų skaičiaus mažėjimu.
Per metus Lietuvoje gimsta apie tūkstančiu kūdikių mažiau nei prieš kelis dešimtmečius. 2018 m. jų buvo truputį daugiau nei 25 tūkst. Per parą ligoninėse būna apie 8 gimdymai, tačiau pasitaiko ir 16.
| Miestas | Gimusių naujagimių skaičius |
|---|---|
| Panevėžys | 1 |
| Kaunas | 16 |
| Klaipėda | 2 |
Naujagimio sveikatos įvertinimas po gimimo
Naujagimis po gimimo praėjus 1 ir 5 minutėms įvertinamas pagal Apgar skalę. Ši skalė vertina penkis pagrindinius gyvybingumo požymius: širdies darbą, kvėpavimą, refleksus, raumenų tonusą ir odos spalvą. Sveikas naujagimis, gavęs 8-10 balų, laikomas sėkmingai įveikęs gimimo kelionę.
Ką reiškia "pridusęs" naujagimis?
Daugelis mamų, prisimindamos gimdymus, sako, kad vaikelis gimė pamėlynavęs, „pridusęs“. Pridusimą jie vadina perinataline hipoksija ar asfiksija. Asfiksija, išvertus iš graikų kalbos, reiškia pulso sustojimą. Hipoksija iš lotynų kalbos reiškia deguonies badą. Deguonies trūkumas iki gimimo, gimstant ir po gimimo gali sutrikdyti visų organizmo sistemų funkcijas, o ypač - centrinės nervų sistemos. Literatūros šaltinių duomenimis, asfiksiją patiria 0,3-2,8 proc. naujagimių.
Deguonies trūkumas gali kilti dėl daugelio priežasčių: mamos negalavimų, vaisiaus negalavimų ar komplikuoto gimdymo. Kai deguonies pritrūksta per gimdymą, hipoksija vadinama ūmine, o jei vaikelis „troško“ jau įsčiose ir tas deguonies trūkumas buvo ilgalaikis, tai vadinama lėtine hipoksija. Tai, kad vaikeliui jau įsčiose trūko deguonies, išduoda žali vaisiaus vandenys.
Tėvai po „pridusimo“ labiausiai bijosi cerebrinio paralyžiaus. Nors statistika rodo, kad tik dalis naujagimių, patyrusių deguonies badą, suserga šia liga, svarbu, kad rizikingai gimę kūdikiai būtų akylai stebimi.
