Visuomenėje vis dar sklando įvairiausių gandų apie Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbą. Svarbu suprasti, kad mobiliosios komandos pagrindinis tikslas - padėti šeimoms išsaugoti vaikus, o ne juos atimti. Jos teikia intensyvią pagalbą, siekdamos koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budėtojai bei mobiliosios komandos visuomenėje kartais painiojamos. Anot specialistų, mobiliosios komandos šeimas aplanko tada, kai nustačius aukščiausią grėsmės lygį, vaikai perkeliami į saugesnę aplinką. Pagrindinis jos tikslas - įkvėpti ir padėti siekti pokyčių, kad vaikai galėtų grįžti į saugius namus. Kitaip tariant, svarbiausia komandos užduotis - padėti tėvams įveikti krizę ir paskatinti spręsti pagrindines problemas.
Kas yra mobilioji komanda ir kokia jos sudėtis?
Šiaulių apskrityje veikia viena mobilioji komanda, kurią sudaro socialinė darbuotoja ir priklausomybių specialistė. Nors labai reikėtų psichologo, kol kas jo neturime. Mūsų tikslas atvykus į šeimą išsiaiškinti, kokios jai reikia pagalbos, kad galėtų susigrąžinti vaikus. Ne sumenkinti šeimą, ne nubausti, o padėti, kad jų vaikai galėtų saugūs augti namuose. Jeigu tėvai pasirašo sutikimą, galime teikti pagalbą, jeigu raštu atsisako - atsitraukiame.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso darbuojasi 12 mobiliųjų komandų - 10 apskrityse ir dvi didžiuosiuose miestuose, Vilniuje ir Kaune. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigalios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kurios numato dar didesnę mobiliųjų komandų pagalbą. Komandos su šeimomis dirbs ne 14, kaip yra dabar, o kone dvigubai ilgiau - 30 dienų ir turės galimybę šį terminą pratęsti. Be to, pagalba bus teikiama visai šeimai, taip pat ir vaikams. Nuo Naujųjų visoje Lietuvoje dirbs daugiau mobiliųjų komandų, todėl pagalba bus dar prieinamesnė.
Kada mobilioji komanda vyksta į šeimą?
Noriu iš karto pabrėžti, kad mobilioji komanda vaikų nepaima. Mobilioji komanda vyksta į šeimą tik po to, kai vaikas iš jos paimtas nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, t. y. kai kyla grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei. Antrąjį grėsmės lygį nustato ir vaiką iš atstovų pagal įstatymą iš nesaugios aplinkos paima Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai. Per vieną darbo dieną kreipiamasi į skyriaus vedėją dėl mobiliosios komandos, kuri pradeda intensyvų darbą su šeima jos gyvenamojoje vietoje ir vykdo jį 14 kalendorinių dienų.
Lietuvoje jau metus veikia laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą ir į krizę patekusiems tėvams išsaugoti vaikus šeimoje. Kol mobilioji komanda su socialiniais partneriais tėvams teikia pagalbą keičiant gyvenimo būdą, vaiko teisių specialistai pasirūpina, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinti jam liekant kartu su tėvais arba vienu iš jų. Kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis, mobilioji komanda darbą su šeima pradeda per vieną darbo dieną.
Kaip vyksta darbas su šeima?
Gavę dokumentus ir adresus mes susisiekiame, susiskambiname su šeima ir jai patogiu laiku vykstame į namus. Šiaulių apskrityje yra tik viena mobili komanda, todėl tenka vykti į Akmenės, Joniškio, Kelmės ir kitus rajonus. Dažniausiai deriname taip, kad vieną dieną lankome šeimas viename krašte, kitą - kitame. Bet atsitinka įvairiai. Būna dienų, kai į šeimas nevykstame, bet pasitaiko per vieną dieną aplankyti net keletą šeimų. Mūsų darbo valandos yra nuo 8 iki 17 val., bet dažnai tenka važiuoti į šeimas po darbo valandų. Mūsų nereikėtų painioti su tarnybos budėtojais.
„Darbo pradžia su šeima - atsakingas momentas, nes visų pirma reikia daug empatijos ir pastangų, kad šeima ir vaikas pasiruoštų priimti pagalbą, pasitikėtų mobiliąja komanda. Neretas atvejis, kai šeimos nutyli problemas, stengiasi jas pateikti ne taip aiškiai, kaip iš tikrųjų yra. Taip dažniausiai būna, kai vaikas iš šeimos paimtas dėl tėvų girtavimo, nepriežiūros, smurto. Dažnai suaugusieji susidariusią situaciją įvardija, kaip nesusipratimą, neįžvelgia grėsmės vaikams, kad tėvai ištisai girtauja“, - pasakoja specialistai.
„Situacija atsiskleidžia per daug dalykų - per aplinką, kurią randame, per žmonių kūno kalbą, kitas aplinkybes. Tikrai nėra vieno požymio, pagal kurį sprendžiame apie padėtį šeimoje, pavyzdžiui, neplauti indai. Kad šeimoje yra krizė, parodo aplinkybių visuma, kurią vertiname“, - sako specialistai.
„Žinodami, kad vyksime į šeimą, visada šeimą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdantį asmenį apie apsilankymą šeimos ar vaiko gyvenamojoje vietoje informuojame telefonu ar kitu būdu, nesiveržiame netikėtai“, - sako specialistai.
„Šeimai sutikus priimti pagalbą, planuojama, kokia ji turėtų būti. Planas turi atitikti šeimos poreikius ir galimybes, būti jai (suaugusiesiems ir vaikui) suprantamas, o, svarbiausia, turi motyvuojanti keistis. Pats žmogus kartais pasako, kad jeigu nustosiu gerti, pagerės šeimos finansinė padėtis, o tai - jau motyvas“, - sako specialistai.
Kaip vyksta darbas su šeima ir kokia pagalba teikiama?
Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų po vaiko paėmimo organizuoja ir teikia intensyvią pagalbą šeimai, siekdama koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui. Mums parengti specialūs klausimynai, kurie atskleidžia šeimos stiprybes, silpnybes, poreikius. Kalbamės, aiškinamės, gal reikia pagalbos įdarbinant, gal sveikatos problemos, gal priklausomybės. Priklausomybių specialistas remdamasis anketa nustato, ar kuriam nors šeimos nariui reikalinga priklausomybių gydytojo konsultacija. Pirmoji reakcija dažniausiai būna: „Aš negeriu“. Anketa, pokalbis atskleidžia tikrąją padėtį. Tenka bendrauti ir su artimiausiais kaimynais, vaikų seneliais, kad išsiaiškintume, kaip tai šeimai efektyviau padėti. Pirmiausia daug šeimų būna ištiktos šoko: „Nusigyvenau iki to, kad atėmė vaiką.“ Dažniausiai tai skatina keistis. Mes nevažinėjame kasdien, nenuvedame pas gydytoją. Patys tėvai turi imtis pokyčių. Būna šeimų, pas kurias važiuojame 3-4 kartus per tas 14 dienų.
Su krizėmis susiduria kiekviena šeima, tačiau viskas priklauso nuo to, kokį sprendimo būdą pasirenka, ar į iššūkius žiūri pozityviai, kokiu būdu drausmina ir skatina vaiką. Tėvystės įgūdžiai nėra įgimtas dalykas, to reikia mokytis. Vaiko teisių gynėjai konsultuoja tėvus vaiko auklėjimo, drausminimo, poreikių patenkinimo, saugumo užtikrinimo klausimais, informuoja šeimos narius ir vaiką, kur galima gauti reikalingą pagalbą, paslaugas ar gydymą.
Kiekviena šeima individuali. Problemų dažniausiai būna tėvų girtavimas, smurtas, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai šeimoje negirtaujama, o vaikui, dėl susidariusios krizinės situacijos, nustatomas apsaugos poreikis, nes vaikas bėga iš namų, smurtauja, vartoja kvaišalus.
Yra tekę susidurti su įsisenėjusia priklausomybės problema, kuri slėpėsi po kitų šeimos narių rūpestingumu, o krizė dėl vienintelio turimo iš tėvų girtavimo šeimą ištiko, kai mirė vaikais besirūpinantis kitas artimas žmogus. Šeimai suteikėme pagalbą, išklausėme, domėjomės vaikų nuomone, įsigilinome. Mūsų tikslas, kad vaikas liktų šeimoje.
Viena mama, su kuria pradėjome dirbti, kai vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis, pati prašė priklausomybių specialistų pagalbos. Organizavome moters pavežėjimą į Klaipėdą pas specialistą. Moteris stengėsi dėl vaikų, ir mes dėjome visas pastangas, kad mama išsivaduotų nuo priklausomybės. Bendros pastangos nenuėjo veltui.
Psichologinės pagalbos svarba
Suprantama, kad atėmus vaikus, šeimoje būna krizė. Jei psichologo būtinai reikia, kviečiame iš kitos apskrities. Deriname susitikimus su bendruomenių namų ar psichikos centro psichologais. Didžiausia bėda yra psichologinės pagalbos trūkumas. Pasigendame stiprių su šeima galinčių dirbti psichologų. Jų trūksta visur: mokyklose, bendruomeniniuose namuose, sveikatos centruose. Stinga ne tik psichologų. Per didelius krūvius turi atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai. Kiekybė neužtikrina kokybės.
Su kokiais sunkumais susiduriama?
Didžiausia bėda yra psichologinės pagalbos trūkumas. Pasigendame stiprių su šeima galinčių dirbti psichologų. Jų trūksta visur: mokyklose, bendruomeniniuose namuose, sveikatos centruose. Stinga ne tik psichologų. Per didelius krūvius turi atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai. Kiekybė neužtikrina kokybės. Gal tai viena iš priežasčių, kad atsiranda šeimų, iš kurių vaikai paimami ne pirmą kartą. Gal 90 proc. šeimų, kurios jau gerai pažįstamos. Būna šeimų, kurios kartais žaidžia, manipuliuoja: tai jiems pagalba reikalinga, tai atsisako. Būna, kad pažadų neištesi. Pasitaiko, kad atvykus į šeimą randi neblaivių asmenų. Nepamokslaujame, į konfliktą nesiveliame.
Būna priešiškai nusiteikusių ir net abejingų šeimų, bet galiausiai pavyksta susivienyti dėl bendro tikslo - vaiko gerovės. Kai kurios šeimos nesupranta, kad situacija prasta, dėl to, kad vaikai paimami ne pirmą kartą ir visada juos grąžindavo - užtekdavo tik išsiblaivyti. O dabar mes sakome, kad vaikams tai nesaugi aplinka, kad tai juos pažeidžia kaip asmenybes ir, kad norime padėti šeimą atstatyti. Tikrai, kai kuriems tėvams, ypač kai būna daugkartinis paėmimas, reikia paaiškinti, kad situacija tikrai yra sudėtinga.
Dažniausios vaikų paėmimo priežastys
Dažniausiai pasitaikanti vaikų paėmimo priežastis - tėvų priklausomybė nuo alkoholio. Vaiko nepriežiūrą kartais lemia psichikos ligos, pavyzdžiui, negydoma šizofrenija. Vaistų atsisakiusio artimojo elgesys gali tapti nevaldomas ir net kelti pavojų vaiko gyvybei. Tokiais atvejais užmegzti ryšį - labai sudėtinga.
Kauno apskrityje apie 90 proc. šeimų, kuriose nustatytas aukščiausias grėsmės lygis ir vaikai paimti, turi priklausomybę nuo alkoholio. Nors statistika liūdna, šiai problemai spręsti skiriama vis daugiau dėmesio. Alkoholikų šeimose augantys vaikai patiria nuolatinį stresą, o dėl jo patiriama žala - neretai didesnė negu pačiam geriančiajam.
Tėvų nepriežiūra, netinkamas elgesys pažeidžia visas vaiko raidos sritis: emocinę, fizinę, protinę, pažintinę, socialinę, elgesio. Kuo vaikas mažesnis, tuo jie greičiau atsiranda ir yra ilgalaikiai. Vis dėlto, laiku pastebėjus problemą ir taikant kompleksinę pagalbą, neigiamus padarinius galima sumažinti. Tyrimai rodo baisius dalykus - jeigu augant vaikui nebuvo užtikrinta saugi aplinka, padidėja tikimybė, kad užaugęs toks žmogus sirgs depresija, turės elgesio, asmenybės ar kitų sutrikimų.
Emocinė įtampa ir grįžtamasis ryšys
Nėra lengva susitvarkyti su tokio darbo keliama emocine įtampa. Bandau save priversti darbo rūpesčius palikti už namų durų. Bendraujant su šeima, vyksta motyvavimas keisti gyvenimo būdą, bet tai nereiškia, kad žmonės taip greitai atsikratys savo įpročių. Gaila, kad mes niekada negauname grįžtamojo ryšio, kiek atvejų buvo sėkmingų. Informacijos apie lankytas šeimas mums institucijos nepateikia. Būtų malonu sužinoti, kelioms šeimoms padėjai susigrąžinti vaikus. Tada ir nemiegotos naktys, galvojant, ką dar vienai ar kitai šeimai galiu pasiūlyti, kur nukreipti, įgytų prasmę. Svarbiausia - bendradarbiauti.
„Mūsų darbe labai svarbus bendradarbiavimas ir dvipusis ryšys, - pridūrė specialistai, - kad ne tik mes savo pagalbą siūlom, bet taip pat skatiname prisidėti tėvus, bendradarbiauti geranoriškai, nes jie yra savo gyvenimo ekspertai. Aišku, būna visokių situacijų ir kartais vaikai negali grįžti į šeimą, bet dažniausiai džiaugiamės tuo, kad tėvai deda pastangas ir nori susigrąžinti vaikus.“
Baigę intensyvų darbą su šeima ir vaiku, mobiliosios komandos darbuotojai pateikia rekomendacijas savivaldybėse dirbantiems atvejo vadybininkams.
Ar vaiko paėmimas iš šeimos visada kenkia?
Vaiko paėmimas iš šeimos niekada nesukels tokios žalos, kokią daro gyvenimas nesaugioje aplinkoje, kurioje patiriama nepriežiūra, naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas. Todėl labai svarbu, kad visuomenė neliktų abejinga.
