Verksmas ir klyksmas yra vieni svarbiausių kūdikių bendravimo būdų. Ypač naujagimis neturi jokio kito būdo pasakyti, kad jam kažkas negerai. Verksmas - vienintelis naujagimiui ir mažam kūdikiui duotas būdas susikalbėti su tėvais.
Kiekvieno žinduolio kūdikis rėkia be galo garsiai, kad atkreiptų į save dėmesį, ir per visą evoliuciją naujagimio riksmas netapo tylesnis. Naujagimio riksmas kitoks nei ūgtelėjusio kūdikio ir, palyginti su mažulyčiu kūneliu, kuris tą garsą išleidžia, yra labai garsus. Suaugęs žmogus tokio garso išleisti nesugeba, na nebent operos solistai, ilgai treniravę balsą. Pagal stiprumą naujagimio riksmas gali siekti iki 90 decibelų, tuo tarpu lėktuvo reaktyvinis variklis - 110 decibelų. Šiuos skaičius palyginus, naujagimio verksmas atrodo tarsi stebuklas.
Kad ir kaip garsiai klykia naujagimis, ne pats garsas gąsdina tėvus arba vaikų neturinčius žmones, o šaižumas, nes garsas, kurį išleidžia rėkiantis naujagimis, yra be galo nemalonus suaugusio žmogaus ausiai. Net ir mamos ausis jis dirgina. Tokiu garsu vėlgi pasirūpino pati gamta, kad mama, išgirdusi rėkiantį kūdikį, visus darbus mestų į šalį ir bėgtų pas jį.
Sveiko kūdikio, kuris gerai priauga svorio, riksmas po mėnesio kito tampa vis retesnis ir vis tylesnis, balsas tarsi švelnėja, mažiau dirgina tėvų ausis. Gerai besivystantis kūdikis „atranda” vis daugiau būdų bendrauti su aplinka: išmoksta šypsotis, guguoti, „susikalbėti” rankomis, mimika, todėl verksmas vis mažiau reikalingas siekiant prisikviesti tėvus. Na, o ką tik gimęs naujagimis negali nieko daugiau - tik verkti.
Ką rodo kūdikio verksmas?
Kiekvieno sveiko naujagimio riksmas pirmiausia rodo, kad nepatenkinami jo fiziniai ir psichiniai poreikiai arba ką nors skauda. Dažnai net nesusimąstome, kad ir naujagimis turi psichologinių poreikių, kurie jam patys svarbiausi. Pirmiausia tai saugumas, tad nenuostabu, kad paimtas ant rankų ir girdėdamas, kaip plaka mamos širdis, nurimsta. Antras poreikis yra maistas. Sveikas naujagimis apskritai verkia dėl kelių priežasčių: kai jam per šalta, per karšta, kai alkanas ar ką nors suskauda. Tad išgirdus veriantį ausis klyksmą pirmiausia apie tai reikėtų pagalvoti.
Kaip verkia naujagimis, kai ko nors nori, priklauso nuo jo temperamento, kuris yra įgimtas. Tačiau yra tam tikrų verksmui būdingų bruožų:
- Alkanas kūdikis, kol neužgesę jo prisitaikymo refleksai, verkdamas suka galvytę ir ieško krūties, žiojasi, čepsi lūpytėmis.
- Jei kūdikiui kas nors nepatinka arba mama nesupranta, ko jis nori, kartais rėkia, kol pamėlynuoja, gali riesti kojytes.
- Kai šalta, gali rėkti veriamu balsu, kuris pamažu pereina į tylų (jei palygintume su riksmo pradžia) ir pratisą zirzimą. Daugelis kūdikių dar ir žagsi, smarkiai mojuoja rankutėmis ir kojytėmis.
- Jeigu verkia, nes perkaito, jam karšta, dažnai ant kūnelio atsiranda raudonos spalvos spuogelių.
- Sušalęs naujagimis gali verkti tai silpnėjančiu, tai stiprėjančiu balsu, niurzgėti ir kartu žagsėti.
- Mažas kūdikis gali pravirkti ir dėl to, kad išsigąsta, kai yra staiga sudirginamas.
Jeigu skauda pilvą, kamuoja diegliai, pučia vidurius, sklinda šaižūs, veriantys garsai. Stengdamasis atkreipti į save dėmesį kūdikis ima kūkčioti ar knirksėti.
Spiegimą primenantis, trumpam, kol kūdikis įkvepia, nutrūkstantis ir vėl atsinaujinantis riksmas gali būti ligos ar aštraus skausmo, pavyzdžiui, pilvuko dieglių, požymis. Tačiau tokiu rėkimu mažylis gali norėti pasakyti, kad jis jaučia didelį diskomfortą: pavyzdžiui, jam duria šiurkšti drabužėlių etiketė.
Jeigu kambaryje per daug triukšminga, per daug ryški šviesa arba per daug žmonių spiečiasi prie mažylio, jis gali reaguoti į per stiprius dirgiklius suirzdamas, verkdamas.
Ūgtelėję kūdikiai verkimu reikalauja ne tik pagrindinių poreikių patenkinimo (nori būti sotūs, švarūs, sveiki, pailsėję), bet ir prašo bendravimo, stimuliacijos, prasiblaškymo. Pasaulį labai norintis mažylis gali pravirkti dėl savo nerangumo ir bejėgiškumo, pavyzdžiui, negalėdamas pasiekti žaisliuko, įsipainiojęs į susisukusius šliaužtinukus, norėdamas išlipti iš lovelės.
Kūdikio verksmo priežastys ir kaip reaguoti
Kūdikio verksmas - tai jo bandymas bendrauti, pranešti apie savo poreikius. Kai kurie kūdikiai išlieka ramūs ir tada, kai vystyklas šlapias. Kiti iškart protestuoja ir duoda ženklą. Verksmas yra vienas iš būdų pasakyti, kad mažylis pavargo ir nori miego. Nelaukite, kol jis ims rėkti visa gerkle, nes pervargusį kūdikį užmigdyti itin sunku.
Dažniausiai jaunos mamos galvoja, kad vos suverkęs naujagimis nori valgyti. Ir, aišku, reikia jam pasiūlyti krūtį. Beje, prie krūties priglaustas dažniausiai nurimsta, nes šia padėtimi yra patenkinami visi jo poreikiai: šilumos, saugumo ir sotumo. Naujagimis ir kūdikis turi būti prie mamos krūties, nes tai fiziologinis poreikis. Iki metukų arba pusantrų jis turi būti glaudžiamas, nešiojamas, imamas ant rankų, čiūčiuojamas. Jam reikia jausti mamos odą, jos kvapą, švelnumą, girdėti balsą, kaip plaka širdis. Jeigu to trūksta, kūdikis vystosi nevisavertis ir kaip tik dėl to mamos reikalauja rėkdamos garsiau už gaisrinės sireną. Taip visomis išgalėmis bando išgyventi.
Pirmagimio tėvai dažnai išsigąsta ausis veriančio naujagimio klyksmo ir kaskart išgirdę rėkiantį labai susijaudina. Nežino, ar jam šalta, ar alkanas, nors, atrodo, ir pamaitintas, ir ant rankų paimtas, vis tiek verkia visa gerkle. Dažniausiai tai rodo, kad jauni nepatyrę tėvai dar neišmoko suprasti savo kūdikio poreikių. Jie nesupranta, kodėl kūdikis rėkia, nors glaudžia prie krūties, supa, nešioja, patys nervinasi, o jų nerimas persiduoda kūdikiui ir šis rėkia dar labiau. Paprastai antras, trečias vaikas rėkia mažiau, mažiau jam pučia pilvuką. Mat tėvai įgijo patirties ir ėmė suprasti, ką reiškia naujagimio ir kūdikio verksmas.
Jeigu mažiukas kūdikis labai smarkiai ir ilgai rėkia, būtina kreiptis į gydytoją, kad šis patikrintų sveikatą.
Nesunku atskirti intonacijas
Patyrę tėvai ir pediatrai labai nesunkiai atskiria, ar naujagimis rėkia iš piktumo, ar dėl to, kad jam skauda, neramu, nori mamos. Priėjus arčiau iš mimikos galima suprasti riksmo prasmę, nes verksmas turi intonacijas. Gerai įsiklausius galima išgirsti, kad skiriasi verksmas, kai kūdikis alkanas, kai nori mamos ar jam šalta. Aišku, visada reikia pagalvoti, ar kūdikiukas neverkia iš skausmo, tačiau labai dažnai verkia todėl, kad mama jaudinasi ir yra nerami. Maždaug nuo trečio gyvenimo mėnesio verksmo garsas pasikeičia. Balsas jau nėra toks šaižus ir dažniausiai net pirmagimio tėvai nesunkiai susigaudo, kodėl pravirksta jų kūdikis.
Ilgainiui, kūdikio verksmo priežastis perprasite iš verkimo garsumo, tono, garsinių niuansų ir kitų subtilių ženklų. Ilgainiui vaikas išmoksta verksmu naudotis.
Pirmasis riksmas - savarankiško gyvenimo pradžia
„Pirmasis riksmas - tai savarankiško gyvenimo pradžia ir geros sveikatos požymis. Ne tik gimdymą priimantys medikai, bet ir gimdyvė, jos vyras laukia akimirkos, kada iš naujagimio krūtinės prasiverš riksmas. Jei mes jo neišgirstame, sunerimstame, kad kažkas negerai“, - sakė A.Liubšys.
Pirmą kartą vaikas surinka ne dėl to, kad patekęs į naują aplinką jaučia skausmą. Jis pradeda klykti turėdamas akivaizdų tikslą - tai padeda išsiskleisti jo subliūškusiems plaučiams. Gilus įkvėpimas ir riksmas iš visų jėgų būna šaižus, spiegiantis, veriantis širdį. Ką tik gimusio vaiko plaučiuose esančios alveolės turi susikaupusio vaisiaus skysčio, kuriame jis plaukiojo bręsdamas motinos įsčiose. Vaikas turi išsivaduoti iš skysčio, kurį pakeičia oras. Tai įmanoma tik giliai įkvėpus ir iš visų jėgų surikus. Tai rodo, kad kūdikis sugeba kvėpuoti. Gimęs silpnas, pridusęs ar neišnešiotas naujagimis nepravirksta.
Viena dažniausių neverkimo priežasčių - kvėpavimo sutrikimai, rodantys, kad naujagimis nesugeba laiku išsivaduoti iš plaučius pripildžiusių skysčių. Tokį mažylį reikia kuo greičiau pradėti gaivinti.
Iš kūdikio balso tonų ir garso stiprumo motina gali suprasti, ko jam trūksta. Tai lemia stiprus biologinis ryšys. Pasiūlius motinos krūtį vaikas nurimsta, nes praalkus didžiausias malonumas - valgyti ir miegoti.
Verkdamas vaikas stengiasi bendrauti. Jis gali niurzgėti, nes taip nori atkreipti į save dėmesį. Kai būna prisišlapinęs ar pasituštinęs, odą ima dirginti drėgnos sauskelnės, jis gali rimtai paleisti gerklę.
Kol kūdikis nepradeda čiauškėti ir kalbėti, vienintelė jo saviraiška - verksmas, nes tik taip jis gali prisišaukti savo motiną ar tėvą. Ilgainiui vaikas išmoksta verksmu naudotis.
Esu įsitikinęs, kad geriausiai naujagimio verksmą supranta jo mama. Verksmas - lyg signalinė sistema, padedanti suprasti, ko nori mažylis. Galbūt nubudęs naktį jis praalko? Jei taip, pavalgęs tuoj nurimsta ir užmiega. Kai naujagimis verkia dusdamas ir ilgai nenurimsta maitinamas, sūpuojamas, nešiojamas ant rankų, reikia ieškoti ligos priežasties“, - įspėjo medikas.
Jį labiau sugraudina ne verksmas, o naujagimio vangumas, glebumas, silpnumas, stenėjimas, kai būna sunku jį pažadinti. Tai rodo, kad kūdikis nebeturi jėgų.
Jei naujagimis verkia ilgai, tarsi būtų ištiktas priepuolio, didžiausia klaida skirti raminamųjų ar skausmą malšinančių vaistų. Tėvams nereikėtų įsijausti į gydytojo vaidmenį ir duoti kūdikiui vaistų, nebent tai būtų traukuliai, kuriuos reikia malšinti. Patys traukuliai taip pat nėra liga - tik ženklas. Verksmas gali būti ir įspėjimas apie kokį nors negalavimą.
Yra daug verksmo priežasčių. Naujagimis jautrus skausmui, ir jį būtina malšinti. Prieš keletą dešimtmečių medikai nebuvo tuo tikri, jie netgi manė, kad naujagimiui nebūtina malšinti skausmo. Jie rėmėsi požiūriu, kad naujagimis atsparus skausmui, nes nervų sistema nėra subrendusi, nėra tiek nervinių galūnėlių, kiek jų turi suaugęs žmogus, o neišnešioto naujagimio nervinės skaidulos dar neturi dangalo mielino.
„Neretai net chirurgas, atėjęs į mūsų skyrių atlikti nedidelės procedūros, manydavo, kad naujagimiui nereikia skirti vaistų nuo skausmo. Buvo manoma - prapjausi pūlinį, paverks vaikas ir nustos. Tokių dalykų seniai nebėra“, - patikino A.Liubšys.
Moksliniai tyrimai rodo, kad naujagimis kur kas stiprčiau jaučia skausmą. Įdūrus adata į pirštą suaugusiajam skausmą jis jaučia tik dūrio vietoje ir po kelių minučių gali nieko nebejausti. Naujagimio skausmas nuo piršto plinta į visą galūnę. Jis nurimsta tik po pusės valandos.
