Vanduo yra gyvybiškai svarbus kiekvieno žmogaus, o ypač kūdikio, organizmui. Nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų jis atlieka esminį vaidmenį augimo ir vystymosi procesuose. Suprasti, kada ir kokį vandenį duoti kūdikiui, yra vienas iš svarbiausių tėvų uždavinių.
Kada Kūdikiui Reikia Vandenio?
Motinos piene vanduo sudaro beveik 90 procentų viso tūrio. Išimtinai žindomiems kūdikiams pirmuosius 6 mėnesius visiškai pakanka to vandens, kuris yra motinos piene. Nors Lietuva nėra karšto klimato zona, mūsų vasaromis vis dažniau pasitaiko palyginti karštų dienų, kurių metu mamoms kyla abejonių dėl to, ar motinos pienas tikrai užtikrina pakankamą vandens kiekį žinomam kūdikiui. Iš tiesų kūdikiams, kuriems leidžiama žįsti krūtį taip dažnai, kaip jie nori, ir tiek ilgai, kiek nori, net ir labai karštu oru nereikia duoti vandens atsigerti. Net ir karščiausiame ir sausiausiame klimate išimtinai žindomi kūdikiai gauna pakankamai skysčių tik iš mamos pieno. Jeigu kūdikiui duodamas vanduo, jis užpildo skrandį ir kuriam laikui nuslopina alkio jausmą, dėl to kūdikis bus nelinkęs žįsti krūties. Vanduo neturi kalorijų, todėl kūdikis neturi iš ko augti. Naujagimiams, gimusiems karštu metu, pirmomis dienomis visiškai pakanka vandens iš priešpienio. Vandens davimas naujagimystės laikotarpyje gali padidinti naujagimių geltą, trukdyti priaugti svorio ir dėl šių priežasčių gali tekti ilgiau užtrukti ligoninėje.
Papildomo vandens poreikis atsiranda tik tada, kai kūdikiui pradedama duoti papildomo tiršto arba kieto maisto - maždaug nuo 4,5-6 mėnesių. Sulaukę 4-6 mėnesių kūdikiai gali pamėginti vandens gėrimą iš atviro puodelio, o pradėjus primaitinimą kietu maistu nuo 6 mėnesių reikėtų kaskart valgant pasiūlyti kūdikiui atsigerti. Kai kuriems kūdikiams visiškai pakanka vandens iš mamos pieno, o kai kuriems gali reikėti vandens papildomai. Valgymo metu kūdikiui vanduo tiesiog pasiūlomas, o jis pats sprendžia, ar nori gerti.
Misiniu maitinamiems kūdikiams, vandens duoti būtina! Yra vaikučių, kurie nesitustina ir 10 dienų. O ir suaugę ne visi kasdien tą daro, bet nejaučia nepatogumo, jiems tai normalu, tai gal ir vaikutis toks pat. Mamos pienu maitinami gali nesitustinti 10 dienų, bet ne mišinuku maitinami.
Vanduo kūdikiui reikalingas lygiai taip pat, kaip ir suaugusiam žmogui. Ir jo mažyliui galima duoti atsigerti nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų. „Motinos pienas kūdikiui, žinoma, pats svarbiausias, tačiau jis laikomas maistu. Tad tarp žindymų vaikučiui rekomenduojama duoti atsigerti truputį vandens, mat vanduo - naudingas virškinimui, visam organizmui bei darniai jo sistemų veiklai“, - pasakoja gydytoja Halina Mikšo. Pirmaisiais mažylio mėnesiais jam visiškai pakanka vos gurkšnelio ar kelių. „Kūdikiui augant, per dieną išgeriamo vandens kiekis turėtų palaipsniui didėti, o prasidėjus primaitinimui - geriausia vaiką po suvalgytos košės pagirdyti ne arbatėlėmis ar saldžiomis sultimis, o paprastu vandeniu“, - pataria medikė.
Kada Kūdikio Karščiavimas Turėtų Kelti Nerimą?
Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas.
TRUMPAI - Kūdikių karščiavimas skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir pažeisti virusus. Tačiau per greitai kylanti kūno temperatūra gali sukelti dehidrataciją ir organizmo išsekimą.
Aukšta temperatūra vaikui gali pakilti net kelis kartus per mėnesį. Tai nėra blogai, nes skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir kenkia virusams. Problema kyla tik tada, kai kūno temperatūra pakyla per greitai. Tada aukšta temperatūra gali būti pavojinga, nes slopina imunines reakcijas ir sukelia dehidrataciją ir organizmo išsekimą.
Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 oC. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 oC. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 oC.
Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 oC, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Kūdikiui mažo laipsnio karščiavimas gali atsirasti dėl vakcinacijos. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 oC, o bendra vaiko būklė yra gera. Tokia būklė kyla kaip imuninės sistemos reakcijos į vakcinoje esančius virusus ir bakterijas pasekmė.
Kūdikių karščiavimo priežastys:
- Perkaitimas
- Stiprus verksmas
- Ausies uždegimas
- Angina
- Peršalimas
- Skiepai
- Virusinės ar bakterinės infekcijos
Kiti kūdikių karščiavimo simptomai:
- Sloga
- Kosulys
- Gerklės ir galvos skausmas
- Bloga savijauta
- Vėmimas
- Viduriavimas
- Išbėrimas ir kiti odos pokyčiai
Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo.
Nedidelį karščiavimą paprastai sukelia perkaitimas. Tokiu atveju neretai užtenka nurengti dalį drabužėlių.
Dažnai atsitinka taip, kad kūdikis karščiuoja neturėdamas jokių kitų simptomų. Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė.
Karščiavimas be kitų simptomų labai dažnai yra virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas. Manoma, kad pusę nepaaiškinamų kūdikių ir mažų vaikų karščiavimo atvejų gali sukelti ūminės eritemos virusas. Praėjus 3-4 dienoms nuo karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno atsiranda raudonų dėmių, primenančių raudonukę. Bėrimas, kuris išnyksta po 2-3 dienų, dažniausiai atsiranda ant veido, nugaros, krūtinės. Vaikas pasveiksta ir tampa atsparus virusui visam gyvenimui. Tačiau, kai jaunesnio nei 36 mėnesių amžiaus kūdikio besimptomis karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas arba kūdikis silpnai reaguoja į karščiavimą mažinančius vaistus, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją.
Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Kaip Sumažinti Kūdikio Karščiavimą?
Rekomenduojama tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 oC. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis. Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra vienos iš medžiagų - paracetamolio ar ibuprofeno, - vartojimu. (Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas.)
Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą.
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.
Naujagimiui, kaip ir vienų metų amžiaus vaikui, karščiavimą galima sumažinti ir tradicinėmis priemonėmis. Kūdikiams, kurių temperatūra yra žemesnė nei 38,5 oC, nerekomenduojama duoti vaistų.
Galima naudoti:
- Vėsios kompresai - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo.
- Vėsinamoji vonelė - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 oC, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui.
- Drėgna paklodė - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
Kaip matote, kūdikio vėsinimas yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti karščiavimą. Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.
Vandens Kokybė Kūdikiui
Pirkdami vandenį kūdikio mitybai, pažiūrėkite į galiojimo datą. Jei vanduo galioja 2 ir daugiau metų, vadinasi, jis dezinfekuotas - „negyvas“ vanduo, praradęs didžiąją dalį savo teigiamų savybių. Paprastai ilgai galioja importuoti vandenys, o lietuviški - trumpiau.
Vanduo - labai svarbus kūdikio maisto (košių, tyrių, sulčių) paruošimo komponentas, todėl ir jo gamybai turi būti naudojamas ne bet koks. Pirmiausia jis turi būti švarus. Jame negali būti virusų, bakterijų, parazitų. Kūdikio maistui gaminti netinka ir didelės mineralizacijos vanduo. Tai vargintų ne tik mažylio virškinimo sistemą, kepenis ir inkstus, bet ir išderintų medžiagų apykaitą kiekvienoje kūno ląstelėje.
Ar kūdikiui, kuris gauna mišinuką, reikalingas papildomas vanduo? Mišinukai yra pritaikyti taip, kad atitiktų kūdikio mitybos poreikius ir užtikrintų pakankamą skysčių kiekį. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudinga duoti papildomai vandens.
Kada papildomas vanduo nereikalingas?
Jei kūdikis gauna reikiamą kiekį mišinuko pagal savo amžių ir jo sveikata yra gera, papildomo vandens duoti nereikia. Pirmieji šeši mėnesiai yra laikotarpis, kai kūdikio inkstai dar vystosi, todėl per didelis vandens kiekis gali sukelti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus ar net vandens apsinuodijimą. Dėl to be gydytojo rekomendacijos nereikėtų duoti vandens jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams, nebent yra specialių aplinkybių.
Kada gali būti reikalingas vanduo?
Tam tikromis sąlygomis gydytojai gali rekomenduoti duoti kūdikiui truputį vandens:
- Karštomis dienomis - jei oras labai karštas, kūdikis gali prakaituoti daugiau nei įprastai. Tokiais atvejais, jei kūdikis atrodo neramus ar išsausėjęs, galima duoti kelis lašus virinto ir atvėsinto vandens.
- Esant vidurių užkietėjimui - kai kuriems kūdikiams, maitinamiems mišinukais, gali pasireikšti vidurių užkietėjimas. Nedidelis kiekis vandens tarp maitinimų gali padėti sušvelninti šią problemą.
- Ligos atveju - jei kūdikis serga, ypač jei jis turi karščiavimą ar viduriavimą, papildomas skysčių vartojimas gali būti svarbus. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju, kiek ir kokio vandens duoti.
Kaip ir kiek vandens galima duoti?
Jei gydytojas pataria duoti kūdikiui vandens, svarbu laikytis šių taisyklių:
- Kūdikiams iki 6 mėnesių - vandens reikėtų duoti tik labai mažais kiekiais (kelis mililitrus vienu metu) ir tik tais atvejais, kai tai būtina.
- Kūdikiams po 6 mėnesių - galima pradėti siūlyti vandens nedideliais kiekiais iš puodelio ar specialios gertuvės, bet vis dar svarbu, kad pagrindinis skysčių šaltinis būtų pieno mišinukas.
- Vanduo turi būti švarus - geriausia naudoti virintą ir atvėsintą vandenį arba specialiai kūdikiams skirtą vandenį.
Nors teigiama, kad Lietuvoje vandens kokybė yra gera, „iš krano“ vandenį gali gerti sveiki suaugę žmonės. Kūdikių ir mažų vaikų mitybai toks vanduo ne visada tinkamas. Juk artezinių gręžinių vanduo, net jei jis ir labai kokybiškas, į namus atiteka vamzdynais. Šulinių ar individualių gręžinių vandens kokybė turėtų būti nuolat tikrinama specialiose laboratorijose. Kūdikių maistui ruošti vanduo iš šulinio gali netikti dėl biologinių teršalų, ypač jei netoliese yra gyvūnų ar paukščių laikymo vietos. Paprastų buitiškų vandens valymo būdų gali nepakakti, nes virinant vandenį sunaikinamos ligas sukeliančios bakterijos, kirmėlių kiaušinėliai, tačiau cheminių medžiagų virinimas nepašalina. O jos mažam vaikui gali būti labai kenksmingos, ypač nitratai, kurių neįmanoma pastebėti plika akimi.
Buitiniai filtrai nepašalina iš vandens bakterijų. Šie filtrai skirti tik juslinėms vandens savybėms pagerinti: sulaiko geležies perteklių, sugeria nemalonius kvapus, vandenį minkština.
Nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos, o patekęs į žmogaus organizmą gali sutrikdyti kraujo deguonies pernešimą ir sukelti vidinį deguonies stygių. Jeigu nėščioji vartoja šiomis cheminėmis medžiagomis užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai, lėtėja jų fizinis bei psichinis vystymasis. Dėl sutrikdyto kraujo deguonies pernešimo pasireiškia vidinis deguonies badas - methemoglobinemija. Ji ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Deguonies trūkumui itin jautri centrinė nervų sistema, širdies raumuo, inkstai, kepenys. Stipriai apsinuodijus, kūdikį gali ištikti mirtis. Buitiniai filtrai ar virinimas kenksmingų medžiagų iš vandens nepašalina. Priešingai, ilgai virinant užterštą vandenį, nitratų koncentracija jame gali padidėti, nes dalis vandens nugaruoja.
Vandens kokybės reikalavimų neatitiko kas ketvirtas (27 proc.) šulinys. Daugiausiai šulinių, kurių vanduo neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų, buvo Kauno ir Šiaulių apskrityse - net 34 proc. tirtų šulinių vandens ėminių neatitiko nustatytų normų. Mažiausiai kokybės reikalavimų neatitikimų nustatyta Klaipėdos apskrityje - 17 proc. šulinių rasta nitritų ir nitratų.
Būtina pabrėžti, kad nustačius šulinio vandens taršą nitritais ir nitratais, tokio vandens vartoti negalima. Ypač nėščiųjų ir kūdikių maistui ruošti. Patariama ieškoti kitų geriamojo vandens šaltinių - jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemos arba naudoti fasuotą geriamąjį vandenį iš parduotuvių.
Nėščiajai vanduo ypač svarbus. Jis palaiko reikiamą amniono skysčio kiekį, gerina kraujotaką, padeda transportuoti deguonį ir kitas maistines medžiagas vaisiui. Jei nėščioji geria pakankamai vandens, gerėja virškinimas, mažėja vidurių užkietėjimo rizika. Nėščioji dažniau šlapinasi, tad mažėja bakterijų dauginimosi tikimybė. Vandens poreikis kiekvienam organizmui yra individualus, nes priklauso ir nuo fizinio aktyvumo, ir nuo to, kiek vandens gaunama kitomis formomis: valgant sriubas, geriant arbatą. Paprastai rekomenduojama per dieną išgerti 8-10 stiklinių vandens. Nėščiosioms minimali vandens dozė per parą - 2 litrai. Svarbu, kad geriamas vanduo būtų švarus. Nitritais ir nitratais užterštas vanduo sukelia hemoglobino problemas: kenksmingos medžiagos jam trukdo prisijungti deguonį, tad nutrūksta jo tiekimas. O deguonis, kaip žinome, svarbus absoliučiai visų organizmo ląstelių funkcijoms, vaisiaus vystymuisi. Pernai danų atliktame tyrime nustatyta, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo lemia įvairius naujagimių defektus. Pastebėti regos, klausos, veido ir kaklo defektai. Organizmui kenksmingi ne tik nitritai ir nitratai, bet ir bakterijos, pirmuonys, sunkieji metalai. Todėl būtina reguliariai tirti vandenį, ypač jei naudojamas šulinio vanduo.
Kūdikių pratinimas prie vandens namuose yra užsiėmimų, kuris gali būti pradėtas nuo pat kūdikystės. Pradinis tikslas - sukurti teigiamą emocinę patirtį, kad kūdikis vandenyje jaustųsi saugiai ir komfortiškai. Svarbu atsižvelgti į aplinkos ir vandens temperatūrą - ji turi būti švelni ir komfortiška. Priklausomai nuo to, kur vaikas bus maudomas - ar vonioje, ar mažoje vonelėje - verta apgalvoti ir vandens kiekį. Daug geriau, kai vandens yra šiek tiek mažiau nei daugiau, nes tai leidžia lengviau kontroliuoti vaiko judesius. Apšvietimas taip pat turi didelę įtaką vaiko maudynėms. Kai kūdikis jau yra susipažinęs su maudynėmis namuose, galima pereiti prie kito etapo - individualaus kūdikio plukdymo su kineziterapeutu. Individualus specialistės darbas su kūdikiu vandenyje yra unikalus užsiėmimas, kurio metu ne tik atliekama mankšta, bet ir užsimezga pasitikėjimas žmogumi. Hidroterapijos metu taikomos patentuotos AquaSensory ir Laurie Lawrence metodikos bei sąmoningo plūduriavimo ir nardymo principai, nenaudojamos pagalbinės priemonės kaip kaklo ratukai ar rankovės. Į individualų kūdikio plukdymą rekomenduojame atvykti apie antrą gyvenimo mėnesį, tačiau ne vėliau nei 4-5 mėnesį, nes nuo 5 mėnesio kūdikiai pradeda reaguoti į aplinką ir svetimus žmones.
Nardymas. Kūdikių ir vaikų nardymas, kaip fizinis ir emocinis aktyvumas, gali turėti reikšmingą poveikį jų bendram vystymuisi, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į individualius kiekvieno vaiko poreikius ir vystymosi etapus. Nors nardymas dažniausiai siejamas su vyresniais vaikais ir suaugusiaisiais, nes reikalauja sudėtingų įgūdžių, tokių kaip gebėjimas išlaikyti kvėpavimą po vandeniu, koordinuoti panėrimą ir išnėrimą į paviršių, šis procesas yra naudingas ir kūdikiams, jei jis yra pritaikytas pagal jų amžių ir raidą. Savarankiškumo vandenyje ir sausumoje plėtra yra glaudžiai susijusi su vaiko gebėjimu jaustis patogiai ir saugiai abiejose aplinkose. Vaikai, kurie įgyja nardymo įgūdžius vandenyje, dažnai jaučiasi saugesni bei drąsesni ir sausumoje.
Nors vanduo atrodo visai nepavojingas, net ir mažas kiekis jo gali neigiamai paveikti kūdikio vandens balansą kūne. Jei jaunesniam nei 6 mėnesių kūdikiui duosite gurkštelėti vandens, tai gali per daug apsunkinti jo inkstus ir sukelti hiponatremiją. „Jaunesnių nei pusės metų mažylių inkstai nepakankamai išsivystę pakelti didelius kiekius vandens. Kilus hiponatermijai, išsibalansuos druskos kiekis vaiko kūne, nes jį praskies per didelis kiekis vandens. Tai gali sukelti smegenų tinimą, traukulius, o ekstremaliausiais atvejais - mirtį“, - perspėjo vaistininkas Abbas Kanani. Be to, kadangi kūdikių skrandžiai maži, išgėrus vandens, jiems gali būti sunku suvartoti per dieną reikalingą maisto kiekį. Iki vaikas sulauks pusės metų medikai mažylius rekomenduoja maitinti pienu ar mišinukais.
Kūdikių ir vaikų hidroterapija - tai užsiėmimų, kuris gali būti pradėtas nuo pat kūdikystės, turintis daugybę psichologinių ir socialinių privalumų.
Kūdikio maudymas
