Kiekvienas gimęs vaikas auga būdamas pasaulio dalimi, apsuptas žmonių, jų tarpusavio santykių, gamtos ir miesto aplinkos, kultūrinių ir socialinių reiškinių. Augdamas ir vystydamasis vaikas išmoksta pažinti jį supantį pasaulį bei supranta, ką reiškia būti jo dalimi. Mažylis prisitaiko prie jį supančios aplinkos, įgyja naujų įgūdžių, pažįsta ir susipažįsta su naujais dalykais, reiškiniais.
Terminas raida gali būti traktuojamas labai plačiai ir apima visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi.
Pagrindiniai raidos aspektai
Nors kūdikis motinos balsą puikiai girdi dar būdamas įsčiose, vaikui kalbos suvokimas nėra įgimtas ir kalba savaime neišsivysto. Vaikui įgimtas ir natūralus dalykas yra aplinkos mėgdžiojimas, tad kalbos vaikai mokosi žaisdami ir kartodami žodžius, kuriuos sako mama ir tėtis.
Vaikui judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną bei jo galimybes, jis labiau pasitiki savimi bei drąsiau jaučiasi.
Pojūtis - pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas. Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta.
Tai vaiko gebėjimas susipažinti ir bendrauti su kitais žmonėmis, reaguoti į emocijas (į šypseną atsakyti šypsena) ir kitų socialinių įgūdžių vystymasis.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan. - patartina kreiptis į specialistus išsamesniems tyrimams.
Pirmaisiais gyvenimo metais, kūdikių raida skaičiuojama pagal mėnesius - kokį progresą vaikutis padarė, kas jam pavyko, o kas ne. Niekam ne paslaptis, kad kiekvienas, tiek mažas, tiek suaugęs, žmogus yra individualybė ir dviejų tokių vienodų nėra. Todėl skirtingi naujagimiai vystosi skirtingai. Tačiau jei viskas vyksta normaliai ir sklandžiai, galima pastebėti visiems tokio amžiaus vaikams būdingus raidos bruožus, vienas po kito įgyjamus naujus judėjimo, kalbos bei savirealizacijos įgūdžius. Šiuolaikinės technologijos tėveliams leidžia susirasti tiek literatūroje, tiek internete kūdikio raidos kalendorius ar lenteles, kur vaiko raidos etapai suskirstyti mėnesiais ar net savaitėmis.
Kūdikių raida pirmųjų 12 mėnesių laikotarpiu
Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Reaguoja į garsus. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Vograuja (t. y. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.
Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas.
Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujus judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais. Kalboje vyrauja ,,dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais.
Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti. Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais.
Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.
Veiksniai, įtakojantys kūdikio raidą
Visiems tėvams rūpi, kad jų vaikai būtų sveiki, tačiau ne visi tėvai supranta, jog vaikų imunitetu reikia rūpintis jau tuomet, kai kūdikis yra dar įsčiose. „Reikėtų prisiminti, kad imunitetas nėra vienos dienos darbas - išgersim „stebuklingą tabletę“ ir jau būsime sveiki. Pasak E. Nazimovienės, nėštumo metu vaisius iš motinos gauna imunoglobulinų. Žindymo laikotarpiu su motinos pienu kūdikis gauna imunoglobulino G, kuris padeda jį apsaugoti nuo ligų. Tačiau ilgainiui gautų imonoglobulinų kiekis kūdikio organizme mažėja ir dažniausiai sulaukęs 4-6 mėn. amžiaus mažylis pradeda sirgti.
„Motinos piene yra ne tik maistinių medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių, bet ir imunoglobulinų, apsaugančių nuo ligų. Motinos pienas yra pats geriausias, skirtas tik jos kūdikiui, todėl tai reikia atminti ir maitinti kuo ilgiau. E. Nazimovienė teigė, kad vaikų atsparumą ligoms lemia daugybė faktorių, įskaitant mamos ir kūdikio aplinką, gyvenseną, genetiką. „Net 60 - 80 proc. visų imuninių ląstelių yra žarnyne - plonojo žarnyno Peyerio plokštelėse, limfmazgiuose, ir būtent žarnynas dalyvauja imuniteto formavime. Jeigu žarnyno mikrobiota išbalansuota, tai dažniausiai sukelia ligas.
Pasak E. Nazimovienės, tėvai dažnai skundžiasi, kad jų vaikai per mažai valgo, tačiau neįvertina, jog maisto medžiagų mažyliai gali gauti užkandžiaudami - gerdami sultis, pieną, valgydami sausainius, saldainius ar obuolius, kurių tėvai nė neskaičiuoja. „Vaikui kasdieną reikia duoti išgerti stiklinę pieno, o jei vaikas jo negeria, siūlyti alternatyvas - jogurtą, pieno gėrimus, kurie yra skirti to amžiaus grupės vaikams, nes juose yra daugiau geležies ir vitamino D, kurie svarbūs imunitetui, kaulų vystymuisi. Tačiau pienas yra kaloringas ir vien jo kūdikiui duoti negalima. Turi būti balansas tarp pagrindinių maisto grupių: vaisių, daržovių, grūdų, bulvių, mėsos, žuvies, pieno ir pieno produktų. Vienerių metukų vaikas turi gauti maistinių medžiagų iš kiekvienos maisto grupės“, - pasakojo E. „Mažylio skrandis yra labai nedidukas, o jo mitybiniai poreikiai yra dideli. Pavyzdžiui, geležies jam reikia 8 kartus daugiau kilogramui svorio, nei suaugusiam. Tiek mėsos kūdikis nesuvalgys, tačiau mama gali jam padėti ir parinkti kokybišką produktą, kuris yra papildytas vitaminais ir mikroelementais“, - pridūrė E.
Vaiko imuninę sistemą taip pat svarbu stiprinti ir vitaminu D, kuris natūraliai žmogaus organizme gaminasi tik veikiant saulės spinduliams. „Pakankamas vitamino D kiekis organizme yra vienas iš normalaus kūdikio vystymosi, sveikatos, o taip pat ir imuniteto faktorių. Trūkstant vitamino D gali suminkštėti kūdikio kaulai, vėliau pradėti kaltis dantys, atsilikti jo psichomotorinė raida. Pagal Lietuvoje galiojančias rekomendacijas, visiems kūdikiams nuo vieno mėnesio iki metukų profilaktinė vitamino dozė yra 400 tarptautinių vienetų, jei prižiūrintis gydytojas nepaskyrė kitaip“, - patarė E.
„Kartais tėvai skundžiasi, kad jų vaikai dažnai serga, o kai paprašai jų paskaičiuoti - kiek, paaiškėja, kad vaikas serga 8 kartus per metus ir patenka į statistinį vidurkį. Mažas vaikutis iki metų gali sirgti 8-10 kartų per metus ir tai normalu. Kūdikio organizmas, susidūręs su virusais - ligos sukėlėjais, gamina antikūnus ir įgauna atsparumą prieš juos, formuoja-stiprina imunitetą. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko mitybos poreikius nuo pat pirmųjų akimirkų drauge ir nebijoti retkarčiais pasitaikančių ligų.
Informacinė kampanija „Mažasis nėra Didelis“ sukurta siekiant atkreipti visuomenės ir specialistų dėmesį į mitybos reikšmę 1-3 metų vaikų sveikatai, vystymuisi bei tinkamų mitybos įpročių ugdymui. Kampanijos metu buvo surengti 4 nemokami seminarai, kurių metu kampanijos ambasadorė Laura Mazalienė kartu su ekspertais - pediatrais, mitybos specialistais bei žinomomis mamomis - aptarė aktualias temas: mažylio mityba ir imunitetas, alergija maistui, vaiko valgiaraštis, kt.
Tyrimas: 13-18 mėnesių Lietuvos vaikų judesių raida ir ją įtakojantys socialiniai bei ekonominiai veiksniai
Magistro baigiamasis darbas „Lietuvos vaikų judesių raida bei ją įtakojantys socialiniai ir ekonominiai veiksniai“ (autorius Kasparas Paulius Inkėnas, darbo vadovė - prof. Audronė Prasauskienė) nagrinėjo 13-18 mėnesių Lietuvos vaikų judesių raidą ir jos sąsajas su socialiniais bei ekonominiais veiksniais.
Tyrimo tikslas buvo ištirti 13-18 mėn. Lietuvos vaikų judesių raidą ir sąsajas su socialiniais ir ekonominiais veiksniais. Uždaviniai apėmė 13-18 mėn. sveikų Lietuvos vaikų judesių raidos tyrimą, taip pat jos sąsajų su socialiniais ir ekonominiais veiksniais analizę.
Tyrimas vyko 2020 m. birželio-spalio mėn. elektroninėje erdvėje, pasitelkiant socialinius tinklus ir elektroninį paštą. Atliktas kiekybinis, epidemiologinis tyrimas, taikant momentinę apklausą. Tyrimo instrumentu buvo adaptuotas Ages & Stages (ASQ-3) klausimynas, skirtas išsiaiškinti socialinių ir ekonominių veiksnių bei ryšio priemonių naudojimo šeimoje sąsajas su vaiko judesių raida. Tiriamųjų imtį sudarė 61 vaikas, 13-18 mėn. amžiaus.
Išvados:
- Vaikų judesių raida visose amžiaus grupėse skiriasi: 13-14 mėn. amžiaus grupėje stebimas rizikos grupės atvejų būvimas smulkiosios ir stambiosios motorikos vertinimo srityje, o 17-18 mėn. grupėje visi vertinimai buvo „normalaus vystymosi“. Amžiaus grupėje 15-16 mėn. stambiosios ir smulkiosios motorikos vertinime buvo atvejų „reikia stebėti“ ir „normaliai vystosi“. Pagal gautus rezultatus, galima teigti, kad kuo vyresni yra vaikai amžiaus grupėje 13-18 mėn., tuo stambiosios ir smulkiosios motorikos išsivystymas atitinka vertinimą „normalus vystymasis“.
- Tyrime socialinių veiksnių įtaka vaikų judesių raidai nebuvo statistiškai reikšminga. Nustatyta, kad nei vienoje amžiaus tiriamųjų grupėje nebuvo statistiškai reikšmingų skirtumų ir koreliacinių ryšių, sprendžiant iš klausimyno klausimų apie šeimos sudėtį, televizoriaus ir kt. įrenginių naudojimą bei įrenginių naudojimo trukmę. Todėl galima teigti, kad tyrime ištirtiems tiriamiesiems socialiniai veiksniai (šeimos sudėtis, televizijos naudojimas namų aplinkoje, praleisto laiko prie televizoriaus, kompiuterio, telefono, planšetės įtaka) poveikio vaikų judesių raidai neturėjo.
- Ekonominiai veiksniai turėjo statistiškai reikšmingos įtakos tiriamųjų socialinių įgūdžių, problemos sprendimo ir bendravimo vystymosi sritims, bet nustatytas nereikšmingas poveikis stambiosios ir smulkiosios motorikos sritims.
tags: #kudikiu #raida #itakojantys #veiksniai
