Menstruacijos, natūralus moters kūno procesas, ilgą laiką buvo apipintos mitais ir tapo tabu tema. Tačiau vis daugiau dėmesio skiriama atviram ir informatyviam pokalbiui apie šį reiškinį, siekiant didinti supratimą ir mažinti gėdą.
Istorinis menstruacijų suvokimas ir jo kaita
Istoriškai menstruacijos buvo ir tebėra įgavusios įvairias socialines ir kultūrines reikšmes. Tradicinėse bendruomenėse jos buvo suprantamos kaip ženklas, žymintis mergaičių galimybę pradėti seksualinį gyvenimą ir atsiradusią reprodukcinę funkciją. Toks moters kūno pasikeitimas buvo vertinamas teigiamai ir švenčiamas rituališkai. Tačiau kartu menstruacijos buvo laikomos ir moters kūno taršos šaltiniu, o kartais net mistifikuojamos, joms priskiriant įvairias galias.
XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pradžioje menstruacijų samprata modernėjančiose visuomenėse sparčiai keitėsi, be kita ko, ir dėl vykusios medikalizacijos. Mėnesinės tapo privačiu moters reikalu, apie kurį buvo vengiama kalbėti net su pačiais artimiausiais žmonėmis. XX a. antrosios pusės sovietų okupuotoje Lietuvoje galima pastebėti panašią modernėjančioms visuomenėms būdingą menstruacijų sampratos pokyčių kryptį. Čia keitėsi kalbėjimo apie jas turinys ir šaltiniai, o menstruacijos buvo suprantamos kaip procesas, kuriam reikalinga išskirtinė higiena.
Nuo septintojo dešimtmečio periodinėje spaudoje virusi diskusija tarp gydytojų ir pedagogų atveria nevienareikšmį požiūrį į paauglių lytinį auklėjimą. Diskusijos dalyvių nuomonė apie švietimą, nukreiptą į tėvus, o tiksliau - motinas, sutapo. Pedagogai, ypač gydytojai, rašę apie mergaičių brendimą, sutiko, kad pirmiausia motinos, o ne kas kitas, turi savo dukras šviesti lytinio auklėjimo klausimais, jas paruošti pirmosioms menstruacijoms ir supažindinti su šio laikotarpio higiena. Tačiau motinos buvo atpažįstamos ne tik kaip tos, kurios turi prisiimti atsakomybę už dukrų švietimą, tačiau ir kaip neturinčios pakankamai tam žinių.
Pirmosios menstruacijos ir su jomis susiję iššūkiai
Pirmosios menstruacijos (menarchė) gali tapti viena ryškiausių bręstančios mergaitės kūno patirčių. Ši patirtis tokia tampa dėl netikėtumo, kuris brendimo laikotarpiu būdingas išskirtinai mėnesinėms, nes palyginus su kitais kūno pokyčiais, pavyzdžiui, krūtų ar gaktos plaukų augimu, atsiranda labai staigiai, organizmui apie tai neperspėjus. Įvairiose kultūrose toks moters fiziologinis procesas buvo laikomas ir socialinio statuso kaitos priežastimi, t. y. perėjimu iš vaikystės į suaugystę, ir švenčiamas bendruomenėje. Lietuvoje atlikti etnologiniai tyrimai pažymi, kad čia dar XX a. visuomenėms modernėjant, moterų (ir vyrų) kūno procesai buvo vis labiau suprantami kaip vien fiziologiniai, perėjimo apeigos ėmė nykti, o menstruacijos tapo jaunos moters privačiu reikalu, apie kurį buvo vengiama kalbėti net su artimiausiais žmonėmis, todėl dažnai apie pirmąsias mėnesines jauna mergaitė mažai ką težinodavo.
Tokią tendenciją galima pastebėti ir sovietų Lietuvoje. Informacijos stygius, prasidėjus menstruacijoms, ir dėl to patiriamas netikėtumas, lydimas neigiamų emocijų, neretai buvo aprašomas sovietiniuose žurnaluose. Tačiau dar įtikinamiau apie minėtą tendenciją pasakoja sovietmečiu brendusios moterys. Viena iš kalbintų moterų menarchės patirtį prisimena praėjus maždaug 70 metų: „Tą dieną atsimenu labai gerai, nors tai buvo labai, labai, labai seniai. Nuėjau į lauko tualetą, tada kaime kitokių nebuvo, ir ten pamačiau, kad prasidėjo, tai man buvo didžiulis stresas“. Moterų pasakojimai paliudija, kad kaip ir kitur, taip ir Lietuvoje motinos gana retai kalbėdavo su savo dukromis apie brendimą.
Viena iš ryškiausių priežasčių, kodėl motinos galėjo jausti tokią gėdą - nepageidaujama mintis, kad dukros gali greitai pradėti seksualinius santykius. Sovietinėje viešojoje erdvėje buvo teigiama, kad menstruacijos - tai lytinės brandos ženklas, tačiau kartu buvo bandoma galimą seksualinio gyvenimo pradžią pavėlinti. Tam buvo naudojamas ne tik moralizuojantis tonas, bet ir bauginimai, siekiant atgrasinti mergaites nuo santykių su vaikinais. Visa tai buvo argumentuojama mokslu pagrįstomis, autoritetingomis gydytojų pateikiamomis žiniomis, pavyzdžiui: „[A]nksti pradėjus lytinius santykius […] mergaitė nustoja augti, lieka neproporcingo kūno sudėjimo.“ Neretai buvo pasitelkiami ir projektuojamų trumpalaikių santykių scenarijai, bandant skaitytojas paveikti emociškai ir pasiųsti žinutę, kad ankstyvi lytiniai santykiai gali tapti artimos draugystės suirimo priežastimi.
Paauglystėje susidūriau su nepakeliamais mėnesinių skausmais, kurie sukeldavo ir vėmimą, ir alpimą. Nepadėdavo jokie vaistai nuo skausmo, pilvo šildymas ar kitos priemonės. Ieškojau gydytojų, kurios mane pakonsultuotų ir pasiūlytų sprendimą, kaip visgi bent kiek sušvelninti skausmus. Visgi, ginekologė, pas kurią lankiausi pirmą kartą mane tikino, kad skausmai sumažės tik po gimdymo. Man paauglei tuo metu tai skambėjo absurdiškai ir gąsdinančiai, o ir tokia paauglės konsultacija pas ginekologę šiandienos akimis atrodo labai neprofesionaliai. Dabar esu jau suaugusi moteris, pagimdžiusi dukrą, tačiau mėnesinių skausmai spėkite - vis dar nepakeliami. Panašių patirčių su tokiais ginekologų patarimais esu girdėjusi ne kartą, tad labai norėtųsi palinkėti, kad šiandien kuo mažiau jaunų moterų susidurtų su specialistais, kurie paauglėms dalina absurdiškus ir klaidinančius patarimus, apipina mėnesines mitais.
Nuo pat mėnesinių pradžios, man jos buvo labai skausmingos. Jokie nuskausminamieji vaistai nepadėdavo, gal tik trumpam sumažindavo skausmą. Skausmas buvo toks didelis, kad nieko negalėjau daryti, praleisdavau daug įvykių savo gyvenime. Kelis kartus buvau nualpusi iš skausmo, mane vežė į ligoninę, tačiau daktarai niekaip nepadėjo, liepė tiesiog kęsti. Kol galiausiai man nustatė endometriozę. Gydytoja man patarė, jei noriu turėti vaikų, turiu gimdyti dabar. Tuo metu man buvo vos 20 metų. Tai sukėlė man didžiulį stresą, nes vaikų norėjau, bet ne dabar. Kiti daktarai man daug nepadėjo. Tačiau kai pakeičiau savo gyvenimo būdą ir pradėjau klausyti savo kūno, viskas pagerėjo, mano hormonai pasiekė balansą. Vis dar laikausi šių įpročių, tad dabar galiu gyventi bei mėgautis juo.
„Libress“ kviečia moteris kurti bendrystę ir dalintis savo istorijomis, kurios atskleistų, kad menstruacijos yra daugiau nei „tik menstruacijos“. Ką norėjote sužinoti apie menstruacijas anksčiau? Galbūt girdėjote dalykų, kurie neatitiko tikrovės? O gal turite istoriją, parodančią, kaip menstruacijos vis dar yra tabu tema? Skaitytoja Vida pirmoji dalijasi savo istorija, pasakodama, kaip gydytojo žodžiai sukėlė jai didelį stresą, ir atskleidžia, kas jai padėjo susigyventi su mėnesinių keliamu skausmu.
„Libress“ kviečia moteris kurti bendrystę ir dalintis savo istorijomis, kurios atskleistų, kad menstruacijos yra daugiau nei „tik menstruacijos“. Ką norėjote sužinoti apie menstruacijas anksčiau? Galbūt girdėjote dalykų, kurie neatitiko tikrovės? O gal turite istoriją, parodančią, kaip menstruacijos vis dar yra tabu tema? Skaitytoja Kornelija pasakoja savo istoriją, atskleisdama, kaip klaidinantys gydytojos žodžiai apie mėnesines paveikė jos požiūrį ir kaip tai turėjo įtakos tolimesniam jos supratimui apie menstruacijas.
Kaip kalbėti apie menstruacijas su vaikais?
Pirmosios menstruacijos daugeliui mergaičių kelia klausimų, nerimo ir smalsumo. Brendimas gali būti intensyvus laikotarpis tiek tėvams, tiek dukrai. Keičiasi kūnas, stiprėja emocijos, kyla vis daugiau naujų klausimų. Jei mintis apie šį pokalbį kelia šiokį tokį nerimą, tai visiškai normalu. Juk daugelis mūsų pačios neužaugome aplinkoje, kur apie mėnesines buvo kalbama atvirai, ramiai ir be gėdos. Nėra vieno teisingo budo pradėti tokį pokalbį. Galite pradėti paprastai ir natūraliai:„Netrukus tavo kūne gali pradėti vykti įvairūs pokyčiai, todėl pagalvojau, kad būtų gerai apie tai pasikalbėti. Gal nori pakalbėti ir apie mėnesines?“ Toks klausimas leidžia dukrai pačiai pasidalyti tuo, ką ji jau girdėjo, ką supranta ir kas jai kelia nerimą. Jums nereikia sudėtingų paaiškinimų ar biologijos vadovėlio. Dažniausiai pakanka pasakyti, kad menstruacijos yra natūralus moteriško organizmo procesas. Taip pat svarbu paminėti, kad pradžioje ciklas dažnai būna nereguliarus. Vieną mėnesį mėnesinės gali pasirodyti anksčiau, kitą - vėliau. Kraujavimo gausumas ir trukmė taip pat gali skirtis. Atsakydamos į klausimus, stenkitės kalbėti paprastai ir atvirai. Kartais svarbiausia net ne pats atsakymas, o ramus tonas ir jausmas, kad jos klausimai nėra nei kvaili, nei gėdingi. Kartais užtenka pasakyti:„Tai visiškai normalu.“
Galite apžiūrėti skirtingus variantus ir ramiai aptarti, kas jai atrodytų patogiausia. Menstruacinės kelnaitės gali būti labai geras pirmasis pasirinkimas. Jos patogios, paprastos naudoti, higieniškos ir leidžia kasdienybėje jaustis ramiau. Jei norisi, pasidalykite, kaip viskas buvo jums pačiai pirmą kartą. Kas tada atrodė nejauku? Ko jums trūko? Toks atvirumas padeda dukrai suprasti, kad menstruacijos nėra kažkas gąsdinančio ar gėdingo. Tai natūrali gyvenimo dalis, su kuria susiduria daugybė mergaičių ir moterų. Pokalbis apie pirmąsias menstruacijas neturi būti vienkartinis. Kartais pakanka paklausti, kaip ji jaučiasi, ar kilo naujų klausimų, ar ji norėtų daugiau sužinoti apie savo kūną. Atviras pokalbis apie menstruacijas dukrai suteikia kur kas daugiau nei informaciją.
Su žmogaus kūnu susijusios temos Lietuvos kultūros lauke tampa įprastos. Tyrėjai ir tyrėjos, menininkai ir menininkės ieško įvairių būdų, kaip apie tai kalbėti. Naujų diskusijų kontekste ypač svarbus tapo moters kūnas, kuris per amžius buvo veikiamas jam priskiriamų standartų, o į jo specifiškumą iki šių dienų atsižvelgiama per retai. Viena iš tokių ypatybių - menstruacijos, dažnai net kasdieniame moters gyvenime išliekančios tabu.
Man visada (iki kol nepradėjau dirbti akušere) šia tema buvo sunku kalbėti... Ne todėl, kad aš kažko nežinojau, aš kaip tik žinojau viską labai išsamiai. Mes su mama tokiomis intymiomis temomis visada kalbėjomės, tai mums nebuvo tabu. Apie tai pasikalbame ir dabar. Nors ir žinojau, kada mamai prasidėjo pirmosios mėnesinės, ir žinojau, kad dažniausiai dukroms pirmosios mėnesinės prasideda panašiu metu kaip ir jų mamoms, bet vis tiek... Aš bijojau... Ir nelaukiau... Žinojau, kad nuo to laiko, kai man prasidės mėnesinės, aš nebūsiu ta pati maža mergaitė. Tą dieną prisimenu kaip dabar. Buvo labai karšta - pats vidurvasaris. Planavome su šeima važiuoti prie ežero ir nuėjusi į tualetą aš pamačiau, kad tai, kas turėtų būti kelnaitėse, nebuvo panašu į įprastinį vaizdą. Ir tada aš supratau... Kad jau atėjo tas laikas. Ir mano pirmoji reakcija buvo ašaros. Aš verkiau apsikabinusi mamą ir niekur nenorėjau važiuoti... Bet mano mama, kuri yra mano pati geriausia draugė, mokėjo mane padrąsinti, nuraminti ir jos žodžiai paskatino mane pakelti galvą į viršų ir suprasti, kad mėnesinės - ne gyvenimo pabaiga, o gyvenimo pradžia. Čia svarbiausią vaidmenį atlieka patys artimiausi mergaitei asmenys - tėvai, o ypač MAMA. Šiuo laikotarpiu turime suprasti savo dukras, turime pasirūpinti, kad ji daugiau pailsėtų, patirtų mažiau streso, valgytų visavertį maistą, užsiimtų lengva fizine veikla. Šiuo metu taip pat labai svarbu kalbėtis su dukra, pasakoti jai savo išgyvenimus dėl pirmųjų mėnesinių, paaiškinti kūno pokyčius ir tai, kas ateityje dar su ja keisis. Svarbu mergaitei pabrėžti higienos svarbą - juk nuo švaros priklauso mergaitės išorinis grožis. Ir dar kartą - svarbiausia nepamiršti bendrauti su naująja mažąja moterimi.
Mums, mamoms, labai svarbi mūsų dukrų sveikata ir jų savijauta. Teko bendrauti su mamomis, kurios su ašaromis akyse pasakojo, kaip jų dukrelės kenčia nuo netinkamų paketų sukeltų negalavimų. Alergijos, odos sudirgimai, skausmai, pratekėjimai - visa tai lydi daugelį mergaičių, tuo tarpu joms reikia gerą pusdienį sėdėti pamokose, dalyvauti būreliuose ir kitoje veikloje. Todėl paskatinta savo paauglės dukros ir kitų mamų patirties sukūriau Gentle Day paketus, skirtus ne tik mamoms, bet ir jų dukroms. „Gentle Day“ TEENS paketai yra itin ploni, švelnūs, laidūs orui, su FAR-IR Anion juostele, naikinančia nemalonų kvapą ir bakterijas, be to, jie sugeria daugiau nei įprasti paketai, o tai yra labai svarbu mergaitei, kad ji jaustųsi saugi pamokų metu ir kasdien. Įklotai nedirgina odos, juose nėra kensmingų chemikalų, todėl mergaitė išvengs nemalonių pojūčių menstruacijų metu. Ekologiški Gentle Day® TEENS linijos paketai - su meile ir rūpesčiu mūsų dukroms... sukurtas Mamos!
Menstruacijų higiena ir sveikata
Tiek vyrai, tiek moterys, turi intymių problemų, apie kurias kalbėti neįprasta. Tik TV reklamose prabyla vyrus žadinančios prostatos, o moterys garsiai pasikalba apie „tas“ dienas ir kraujavimus (bet net ir reklamose „kraujas“ yra mėlynas, o ne raudonas). Lietuvės moterys unikalios tuo, kad yra ne tik vienos gražiausių pasaulyje, bet ir vienos labiausiai išsilavinusių, dvasingų, smalsių. Tačiau… beveik nieko nežino apie tai, kaip veikia organai, kaip funkcionuoja hormonų sistema, kokios turėtų būti mėnesinės, koks kraujavimas yra normalus, o koks - ne. Apklausus apie 21 000 moterų visame pasaulyje paaiškėjo, kad moterys kur kas geriau išmano, kaip veikia jų mobilieji telefonai arba dviračiai, palyginti su žiniomis apie hormonų įtaką jų kūnui, mėnesinių ciklui. Šioje srityje žinių vis dar labai trūksta. Vis dėlto apie tai reikėtų ieškoti informacijos.
Visos save gerbiančios moterys žino, kad kartą per metus turėtų apsilankyti pas ginekologą. Būtų dar geriau, kad iki vizito jos pasidarytų bendrą kraujo tyrimą. Hemoglobino kiekis kraujyje parodo, ar moteris nebalansuoja ties mažakraujystės riba. Per mėnesines kiekviena moteris praranda skirtingą kiekį kraujo. Paprastai per vieną mėnesinių ciklą moteris netenka 40-70 ml kraujo. Toks prarastas kraujo kiekis sveikatai nekenkia. Deja, šmatuoti, kiek kraujo netenkama, labai sunku (nebent moteris naudoja menstruacinę taurelę). Atliktas išsamus tyrimas parodė, kad 14 proc. moterų mėnesinės yra pernelyg gausios ar per daug užsitęsusios. Prieš eidamos pas ginekologą moterys turėtų atlikti „namų darbus“ - turėti kalendoriuką su sužymėtomis mėnesinių dienomis, žinoti apie savo mėnesinių gausumą ne abstrakčiai, o konkrečiai (kiek tamponų ar paketų sunaudoja per mėnesines, ar keičia paketus naktį).
Gausios mėnesinės - tai savotiškos tylios žudikės. Kraujas - ne vanduo. Kraujuojant netenkama skystosios plazmos ir įvairių reikalingų elementų, o svarbiausia - hemoglobino (kuris po organizmą išnešioja deguonį ir leidžia organams „kvėpuoti“). Organizmas, pajutęs deguonies badą, skubiai persitvarko ir deguonį pradeda tiekti tik svarbiausiems organams - širdžiai, smegenims, inkstams, kepenims. Moteris tarsi nepajunta jokių sveikatos sutrikimų, tačiau pastebi, kad pradeda lūžinėti nagai, slinkti plaukai, jie tampa tarsi negyvi, „šiaudiniai“, šakojasi. Paprastai pajutusi šiuos organizmo nusilpimo požymius moteris kreipiasi į šeimos gydytoją, šis skiria papildų, geležies preparatų ir pradeda ieškoti mažakraujystės priežasties. Kartais moteris iškenčia ne vieną tyrimą, kurių metu ieškoma vidinio kraujavimo, nors priežastis paprasta - elementarus menstruacinis nukraujavimas. Gausios ir ilgos mėnesinės ne tik sukelia mažakraujystę, bet ir labai vargina. Paskaičiuoti paprasta - jei mėnesinės tęsiasi 7 dienas, tai yra lygiai ¼ mėnesio. Vis dėlto retai kuri lietuvė skundžiasi, kad jai per mėnesines gyvenimas apkarsta. Ginekologai pastebi, kad lietuvės moterys be galo kantrios. Skauda? Paskaudės ir praeis. Daug kraujo? Pasak gydytojo R. Žiobako, moterys kuklinasi kalbėti apie kraujavimą net su gydytojais. Klaidina įsivaizdavimas, kad gydymo arba nėra, arba jis sudėtingas, pavyzdžiui, operacija. Iš tikrųjų nuo gausių ir ilgų mėnesinių pagalbos būdų yra, ir ne vienas. Kai kurioms moterims padeda nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paprasčiausi vaistai nuo skausmo (jie mažina ir netenkamo kraujo kiekį). Jei nepadeda, gali būti rekomenduota hormoninė spiralė, kuri išskiria labai mažą hormonų kiekį, kuris veikia tik vietiškai (nepatenka į kraują). Spiralė puikiai kontroliuoja gausų kraujavimą - mėnesinės beveik dingsta arba būna trumputės ir negausios. Taip yra todėl, kad gimdos gleivinė suplonėja ir atėjus mėnesinėms mažiau atsidalija, todėl mažiau kraujuojama.
Gausus kraujavimas per mėnesines dažniausiai nesusijęs su jokiomis ligomis. 80 proc. Gausios mėnesinės, arba menoragija, - tai per ilgas ir per gausus kraujavimas. Normalios mėnesinės paprastai trunka 3-5 dienas, daugiausia - 7. Jeigu kraujuojama ilgiau, galima teigti, kad mėnesinės ilgos. Dažniausiai mėnesinės būna gausios, pradėjus vešėti gimdos gleivinei. Gausus mėnesinių kraujavimas neigiamai veikia moters gyvenimo kokybę - fizinę sveikatą, emocinę būseną, seksualinį gyvenimą, apriboja socialinę veiklą. Tiek kontraceptines tabletes, tiek hormoninę spiralę turėtų skirti gydytojas, atsižvelgęs į moters amžių, fizinę būklę, kūno sudėjimą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas ir kita. Išblykšta veido oda ir gleivinės (liežuvis, burna, dantenos, akių vokų vidinės pusės).
Ar galima maudytis per mėnesines? Taip! Mūsų straipsnyje sužinosite, kodėl maudynės menstruacijų metu yra saugios, kaip vanduo sustabdo kraujavimą, ir kokias higienos priemones rinktis būnant vandenyje.
Kovo mėnuo visame pasaulyje skiriamas endometriozės žinomumui didinti.
Kiekvieną mėnesį ko gero nemažai moterų ir merginų į paiešką įveda tą patį klausimą: kaip sumažinti mėnesinių skausmą? Vienos renkasi nuskausminamuosius, kitos - šilumą, papildus ar poilsį.
Dar visai neseniai daugeliui moterų šis klausimas net nekildavo. Ne todėl, kad atsakymas buvo aiškus, o todėl, kad daugeliui tai tiesiog tabu tema.
tags: #citatos #apie #menstruacijas
