Pirmųjų dantukų dygimas kūdikiui - vienas iš svarbiausių ir kartu iššūkių kupinų etapų. Šis procesas ne tik žymi augimo ir vystymosi pažangą, bet ir kelia nemažai klausimų bei nerimo tėvams. Nors jauni tėveliai su džiaugsmu laukia pirmųjų savo mažylių kartų, tačiau pirmieji dantukai tėveliams kelia nemažą rūpestį ir baimę. Kūdikių dantų dygimas yra natūralus, tačiau kartu iššūkių pilnas laikotarpis tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Svarbiausia - suprasti, kas vyksta kūdikio organizme, žinoti pagrindinius dygimo požymius ir mokėti palengvinti diskomfortą. Atidžiai stebint vaiko savijautą, rūpinantis jo burnos higiena ir skiriant daug meilės, šis laikotarpis bus žymiai lengvesnis. O pirmas mažas baltas dantukas taps ne tik augimo, bet ir didžiulio pasididžiavimo simboliu kiekvienai šeimai.
Kada prasideda dantukų dygimas ir kokios jo priežastys?
Kūdikių dantų dygimas dažniausiai prasideda sulaukus 4-7 mėnesių amžiaus, tačiau tai labai individualu. Kai kuriems mažyliams pirmieji dantukai prasikala jau sulaukus 3 mėnesių, o kitiems - tik apie pirmąjį gimtadienį. Kiekvienas vaikas dantų dygimą išgyvena skirtingai. Vienoms šeimoms tai praeina beveik nepastebimai, o kitoms gali sukelti nemalonių pojūčių. Pirmieji dantukai išdygsta 5-8 mėnesį, tačiau nereikia griežtai prisirišti prie šių ribų, nes pasitaiko, kad jie ima rodytis ir 2 mėnesyje, o būna nepasirodo net ir pirmam gimtadieniui. Jei kūdikis sveikas (neturi patologijų ar sutrikimų) dažniausiai tiek ankstyvesnis, tiek vėlyvesnis dantų dygimas nereiškia nieko blogo.
Atlikti tyrimai rodo, kad daugiausiai įtakos dantų dygimo laikui turi paveldimumas arba genetiniai faktoriai. Pavyzdžiui, jei vaikelio tėvų dantys dygo vėliau, tuomet labai tikėtina, kad ir vaikelis jų sulauks vėliau. Jei tėvelių dantys dygo anksčiau, tuomet labiau tikėtina, kad ir mažylis jais džiaugsis anksčiau. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose teigiama, kad berniukams pieniniai dantys pasirodo šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Gamtoje pasitaiko visokių išimčių. Būna ir taip kad vaikai jau gimsta su dantukais arba jie pasirodo per pirmąsias jų gyvenimo savaites. Kai kurie mažyliai per pirmąjį savo gimtadienį šypsosi dar bedante šypsena. Tokį neįprastą pieninių dantų dygimo laiką gali nulemti ne tik genetika, bet ir daug kitų priežasčių. Žinoma, kad anksčiau dantukai kalasi vėliau gimusiems ir didesnio svorio mažyliams. Ankstyvesnį dantų dygimą gali nulemti kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, tymai arba įvairūs dariniai žandikauliuose.
Vėliau dantukai kalasi anksčiau gimusiems, neišnešiotiems ir mažesnio svorio kūdikiams. Vėlyvesnį dantukų dygimą gali nulemti ir dažnai pasitaikančios ūminės infekcinės ligos, įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai, tokios ligos kaip rachitas ir prasta motinos mityba bei jos propaguoti žalingi įpročiai nėštumo metu. Tai rodo, kad rūpestis mažylio dantukais prasideda jau nėštumo metu. Dantų dygimui įtakos gali turėti sunkios ligos, vaiko medžiagų apytakos sutrikimai ir kitos priežastys, tačiau tai yra labai reti atvejai. Sunkios ligos, pvz. rachitas, įvairios ūminės infekcijos, medžiagų apytakos sutrikimai.
Pagrindiniai dantukų dygimo požymiai
Apie galimą dantų dygimą praneša ne tik padidėjęs seilėtekis, bet ir paburkusios bei paraudusios ir skausmingos dantenos. Kurios pasireiškia išaugusiu vaiko irzlumu, sutrikusiu miegu, padidėjusiu verksmingumu, gali net pakilti temperatūra ir dingti kūdikio apetitas. Mažylis aktyviau čiulpia pirštus, kiša į burną kumštukus ir graužia įvairius daiktus. Žindomi mažyliai gali „krimstelti“ į krūtį, o iš buteliuko maitinami kūdikiai gali aktyviau kandžioti buteliuko žinduką. Kai kuriais atvejais galite pastebėti padidėjusį seilėtekį, daiktų ar rankų kišimą į burną, bet tai ir taip įprasta kūdikiams, todėl vien pagal tai vertinti gali būti sunku.
Mažylis gali būti neramus, irzlesnis, gali sutrikti jo apetitas ir miegas. Dygstant dantukams gali atsirasti nežymus temperatūros pakilimas, nedideli bėrimai aplink lūpas, ant smakriuko, kaklo ir krūtinės. Dantų dygimo laikotarpiu kūdikio mityba gali pasikeisti - sumažėti apetitas, padidėti jautrumas šiltiems ar kietiems maisto produktams. Kūdikiui gali pakisti savijauta ir elgesys: jis tampa irzlesnis, blogiau valgo ir miega, dažniau tuštinasi, keliomis laipsnio dalimis gali kilstelti temperatūra.
Svarbu pažymėti, kad stiprus karščiavimas, stiprus viduriavimas ar nuolatinis vėmimas nėra būdingi kūdikių dantų dygimui. Viduriavimas, karščiavimas, drebulys, šaltkrėtis, sloga, gerklės skausmas ir kosulys yra ūminių infekcijų požymiai, tad jų nereikėtų sieti konkrečiai su dantų dygimu. Jei atsiranda nuogąstavimus keliančių simptomų, tuomet geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Ūmias infekcijas gali tekti skubiai gydyti. Jeigu metinukas neturi dantuko, pasikonsultuokite su vaikų odontologu.
Kaip palengvinti dantukų dygimo sukeltą diskomfortą?
Pirmiausiai - svarbiausia nepakenkti. Nors tėveliai iš meilės siekia kuo greičiau padėti kūdikiui, tačiau dantų dygimas ne liga ir jo nereikėtų skubėti gydyti temperatūra mažinančiais, skausmą malšinančiais vaistais. Jei tai tikrai dantų dygimas, pirmoji pagalba - kramtukai. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve.
Verta išmėginti gana paprastas priemones, kurios šiek tiek mažina uždegimą, skausmą ir dantenų paburkimą. Gali padėti atšaldyti guminiai žiedai (kramtukai), nes jie maloniai vėsina dantenas. Jau kietesnį maistą valgančiam mažyliui galima pasiūlyti šaldytuve palaikytų nesaldžių riestainių, duonos ar vaisių gabalėlių, vėsesnio jogurto. Skausmą mažina ir dantų dygimą šiek tiek spartina dantenų masažas vėsiu, švariu pirštu. Galima naudoti ir silikoninį antpirštį, kuris tinkamas ir pirmųjų pieninių dantų valymui. Mažyliui reikia dažniau pasiūlyti skysčių, duoti švelnų ir nedirginantį maistą.
Anaftin Baby gelis dygstant dantukams yra lipnus biologinis burnos gleivinės gelis. Jis greitai suformuoja nematomą plėvelę, kuri apsaugo dantenas nuo diskomforto ir skausmo. Natūralios sudėtyje esančios medžiagos pažeistose dantenų vietose padeda malšinti skausmą ir paraudimą. Ant pažeistos vietos užtepkite pakankamai gelio ir aplikatoriumi švelniai masažuokite dantenas. Gelį pageidautina tepti kūdikiui pavalgius ir prieš užmiegant, kad geriau susidarytų plėvelė ir ilgesnį laiką būtų malšinamas skausmas. Vartokite taip dažnai, kaip to reikia. Vietoje jų tinka ir, švieži kietesni vaisiai, juos taip pat galima prieš tai šiek tiek atšaldyti. Jei kūdikis ypač neramus, nemiega, prastai valgo, vargsta pats ir vargina šeimos narius, būklę palengvinti padės vietinio poveikio nuskausminantys tepalai, geliai dygstantiems dantukams, Galima įsigyti geriamų nuskausminančių tirpalų arba homeopatinių preparatų, aliejų mišinių, kuriais tepami skruostai, smakras iš išorės vietose, ties kuriomis yra dygstantys dantys. Sumažinti dantenų jautrumą, irzlumą padeda šiltos vaistažolių arbatos. Prieš duodant kūdikiui galima trumpai palaikyti šaldytuve - vėsa greičiau nuramins susierzinusias dantenas.
5 kūdikių dantų dygimo priemonės, kurios iš tikrųjų veikia
Pirmųjų dantukų priežiūra
Daugelis tėvų nežino, kad kūdikių dantų priežiūra prasideda dar iki pirmojo dantuko pasirodymo. Odontologai vieningai sutaria, kad prie burnos priežiūros procedūrų mažylį derėtų įpratinti, kol dar neišdygo dantukai. Dažnam mažyliui jo dantenų pamasažavimas švariu sudrėkintos marlės gabalėliu (skiautele) atrodo kaip žaidimas. Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės.
Išdygus pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį). Dygstantys dantukai turi būti itin kruopščiai valomi, nes apnašos, užsilaikiusios ant paburkusių dantenų, gali sukelti jų uždegimą ir dėl to sustiprėti nemalonūs jutimai bei skausmas. Nes jie yra ėduonies lengvai pažeidžiami. Jie gali būti valomi sudrėkintos marlės gabalėliu arba ant piršto užmaunamu silikoniniu šepetėliu. Būtina dantukus valyti prieš kiekvieną dienos, juolab nakties, miegą, nes dėl sulėtėjusio seilėtekio suintensyvėja ėduonies susidarymo procesas. Dantukai valomi švelniais šluojančiais ar sukamaisiais judesiais. Valomi visi dantų paviršiai. Kitaip tariant, su sudrėkinta marle ar minkštu silikoniniu šepetėliu apsisukama apie visą dantuką ir/ar dantukus.
Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnumo pakanka, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki. Rekomenduojame bent kartą per metus pasirodyti odontologo patikrai, kad specialistas įvertintų dantų priežiūros efektyvumą, suteiktų konsultaciją. Pas odontologą - iki pirmojo gimtadienio „Vaikų dantys pradeda dygti apie šeštą gyvenimo mėnesį. Iki pusantrų metų jam jau būna išdygę 20 pieninių dantų, kurie sudaro visavertį pieninį sąkandį, o apie šeštuosius metus dygsta pirmieji nuolatiniai dantys. Todėl rekomenduojame pirmą kartą pas gydytoją odontologą apsilankyti iki pirmojo gimtadienio arba ne vėliau kaip pusė metų po pirmojo dantuko išdygimo. Gydytojas įvertins dantų dygimą ir dantų priežiūrą, vaikutis susipažins su odontologine aplinka, o tėvai gaus individualias rekomendacijas, kaip taisyklingai prižiūrėti vaiko dantis, ir suplanuos būsimų apsilankymų grafiką profilaktikai ir prevencijai“.
Kada kreiptis į specialistus?
Į gydytojus pagalbos kreiptis reikėtų, jeigu kūdikiui laikosi pakilusi temperatūra, didesnė nei 38.3°C. Sunerimti reikėtų ir tada, jeigu vaikui yra daugiau negu 12-18 mėnesių ir jis vis dar neturi nė vieno dantuko. Pas odontologą būtina apsilankyti, jei matote, kad ką tik išdygę dantys neilgai trukus pradeda gesti.
Jeigu metinukas neturi dantuko, pasikonsultuokite su vaikų odontologu. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Kodėl dantys gali dygti kreivai?
Jos teigimu, netaisyklingai suaugę žandikauliai yra pagrindinė kreivų dantų priežastis. Galima išskirti, kad netaisyklingos dantų padėties ir sąkandžio formavimuisi įtaką daro genetika (per mažas arba per didelis dantų skaičius žandikaulyje, platus viršutinis žandikaulis ir kitos žandikaulių anomalijos), ilgas čiulptuko naudojimas, piršto čiulpimas, lūpos prikandimas, kvėpavimas per burną, netaisyklinga liežuvio padėtis, rijimas, galvos padėtis miego metu ar netaisyklinga laikysena, taip pat - kai per anksti netenkama pieninių dantų. „Į šias „raudonas vėliavėles“ dėmesį atkreipę tėvai turėtų nedelsdami konsultuotis su vaiką prižiūrinčiu gydytoju odontologu dėl galimų sprendimų ir sąkandžio korekcijų. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti ortodontines anomalijas ir paskirti tinkamą gydymą“.
Plokštelė, breketai ar kapos? Kyla klausimas, kokį ortodontinį gydymo būdą parinkti vaikams - dantų plokštelę, breketus ar dantų tiesinimo kapas. Pasak gydytojos, dantų plokštelės naudojamos 7-12 metų vaikams, kai dar galima koreguoti dantų lanką ir sąkandžio problemas, o breketų sistema - kai jau būna sudygę visi nuolatiniai dantys, apie 12-13 metus. Augantiems vaikams yra specialiai sukurtas 2 etapų gydymas tiesinamosiomis ORDOLINE kapomis. „Tiesinant dantis kapomis, pirmuoju etapu plečiamas dantų lankas ir atveriama erdvė dygstantiems nuolatiniams dantims, o antruoju etapu - tiesinami nuolatiniai dantys. Palyginti su įprastais breketais, tiesinamosios kapos turi daug privalumų - jos yra nematomos, tiesinimas neskausmingas, rečiau reikalingas dantų šalinimas gydymo sėkmei užtikrinti, rečiau reikia lankytis kontrolinių vizitų, patogi burnos higiena namuose, nes kapos yra išimamos, be to, galima valgyti bet kokį maistą“, - vardija L. Pauliukonienė. Koks dantų tiesinimo būdas tinkamiausias vaikui pagal amžių ir ortodontinę problemą, atsakys gydytojas ortodontas.
