Ar kas nors iš mūsų įsivaizduojame savo prabėgusią vaikystę be dviračio? Tikriausiai, kad ne. Dviratis vaikui - tai ne tik fizinio vystymosi priemonė, bet kartu ir socializacijos priemonė bendraamžių tarpe. Tad jei jau nutarėte šiuo pirkiniu nustebinti savo mylimą vaiką, tai nebeabejokite. Tik kyla klausimas, kaip šį pirkinį išsirinkti. O kad pasirinkimas būtų teisingas, svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus.
Vaikiškų dviračių dydis apibrėžiamas pagal rato dydį, yra 10, 12, 14, 16, 18, 20 ir 24 colių dydžio, kai kurios markės siūlo net 26 colių dviračius, skirtus vaikams ir paaugliams. Tinkamo dviračio dydžio kiekvienam vaikui pasirinkimą rekomenduojama atlikti pagal ūgį, o ne pagal amžių, nes vaikų vystymasis ir augimas gali skirtis. Kai ūgis viršija 160-165 cm, jau galima naudoti 27,5 ir 29 colių dviračius, pasirenkant tinkamą dydį, kuris jau matuojamas ne pagal ratų dydį, o pagal rėmo dydį ir geometriją bei kojų ilgį.
Kūdikių ir vaikų kineziterapeutė Vaida Vasiliauskienė primena: važiuojant dviračiu, itin svarbus vaiko liemens stabilumas ir jėga, pusiausvyra, koordinacija, judesių planavimas, kūno bei erdvės suvokimas. Minti dviratį - ne tik pramoga, bet ir puiki treniruotė širdies ir kraujagyslių sistemai, mankšta kojų, liemens, pilvo bei rankų raumenims. Vaikui minant pedalus, jis natūraliai skatinamas atsisėsti tiesiai. Galiausiai, važinėjimas dviračiu kartu kitais vaikais skatina jį bendrauti, labiau savimi pasitikėti, ugdo savarankiškumą.
Kaip pasirinkti tinkamą dviratį dydžio atžvilgiu?
Dviračio dydis turi atitikti vaiko amžių ir ūgį, ir nereikėtų daryti klaidos perkant didesnį dviratį, kad jis tarnautų ilgiau, arba naudoti per mažą dviratį. Netinkamas dviračio dydis gali lemti skirtumą tarp įsimintinos patirties, kuri pavers vaikus dviratininkais, ir nemalonios ar net pavojingos patirties. Vaikai greitai auga ir įprasta, kad jie keičia dydį kas dvejus metus.
Vaikų kineziterapeutė primena, jog, renkantis dviratį, itin svarbus jo dydis. Dviratis bus saugus, jei vaikas galės jį valdyti, vadinasi, transporto priemonė turi atitikti jo kūno parametrus, ūgį. Svarbi taisyklė, kurią derėtų prisiminti tėvams: dviračio dydis tinkamas, jei vaikas stovėdamas gali priglusti prie dviračio rėmo ir abiem kojomis remtis į žemę, o sėdėdamas ant sėdynės - viena koja patogiai liesti žemę. „Nepirkite per didelio dviračio „išaugimui“, nes juo sudėtinga ir nesaugu važiuoti: toks dviratis per sunkus, per ilgas, per aukštas“, - įspėja pašnekovė.
Važiuojant dviračiu vaiko nugara turėtų būti atpalaiduota, išlaikanti tiesią liniją tarp klubų ir pečių bei neutralų stuburą (šiek tiek palinkus į priekį, bet nesikūprinant). Optimalu, jei vaikas važiuoja palinkęs į priekį taip, kad jo rankos ir liemuo sudaro 45 laipsnių kampą. Vertikali kūno padėtis - pranašesnė lyginant su labiau į priekį palinkusia kūno padėtimi, nes leidžia sutelkti vaiko svorį virš dviračio sėdynės, kas palengvina dviračio valdymą.
„Vaikas turi galėti patogiai suimti vairą rankomis, atpalaidavęs pečius ir šiek tiek sulenktomis alkūnėmis. Jei vairas per aukštai, kūno padėtis vertikalesnė, tačiau dėl to rankos ištiestos, įtempiama pečių juosta, kaklas. Tad sulenkite alkūnes ir atpalaiduokite pečius, nuleiskite juos nuo ausų ir galėsite aktyviau dairytis kelyje. Važiuojant dviračiu tinkama klubų ir kelių raumenų jėga yra privaloma, kadangi jie atlieka didžiąją dalį darbo. Dėl šios priežasties svarbi teisinga kojų padėtis“, - paaiškino vaikų kineziterapeutė.
Dar vienas parametras, į kurį būtina atkreipti dėmesį: dviračio balnelio aukštis, matuojamas sėdint ant balno, uždedant kulnus ant pedalų ir ištiesinant koją (kelis bus šiek tiek sulenktas 20-40°). Balnelis taip pat turi būti lygus. Jei jis nukrypsta žemyn, vaiko rankos ir apatinė nugaros dalis gauna didesnį spaudimą. Važiuojant dviračiu vaikų keliai neturi liestis į vairą, kilti aukščiau jo arba būti per daug ištempiami.
Jei dviračio sėdynė per žema - gali skaudėti kelius ir trūkti raumenų jėgos mynimui. Tai prilygsta nuolatiniam vaikščiojimui pritūpus - vargina ir neefektyvu. Kai sėdynė per aukšta atsiranda klubų sukimasis, svyravimas (minant pedalą klubai svyruoja iš vienos pusės į kitą judėdami žemyn, kad pasiektų pedalą). Nugara ir tarpkojis gauna per daug apkrovos, nes kojos neša daug svorio (daug sveria).
Pasak specialistų, daugelis vaikiškų dviračių yra per platūs, todėl norint paspausti pedalus, vaikai turi plačiau išlenkti kojas (jos linksta į išorę, ypač per kelius). Jei įmanoma, patariama rinktis siauresnį dviratį. „Pasistenkite, kad dviratis būtų kuo geriau pritaikytas prie jo vairuotojo. Ne visada dviratį pritaikysime tobulai, bet dažnai galime atrasti kompromisų, ypač su vaikais, nes jie linkę ant balnelio ir pedalų judėti daugiau nei suaugusieji“, - atkreipė dėmesį specialistai.
Svarbus saugumo rodiklis - tarpas tarp rėmo ir vaiko kojų (peržengimo tarpas). Atsistojus virš dviračio rėmo turi likti bent 2-3 cm laisvos erdvės, kad vaikas galėtų patogiai nulipti. Tinkamo dydžio parinkimas - tik viena iš užduočių ieškant vaikiško dviračio.
Vaikiškas dviratis Unibike Pilot 20

Dviračių klasifikacija pagal amžių ir ūgį:
- Dviračiai 1,5 - 4 metų amžiaus vaikams arba iki 80 - 90 cm ūgio (ratų diametras 12");
- Dviračiai 2,5 - 5 metų amžiaus vaikams arba iki 90 - 95 cm ūgio (ratų diametras 14");
- Dviračiai 3,5 - 6 metų amžiaus vaikams arba iki 100 - 110 cm ūgio (ratų diametras 16");
- Dviračiai 5 - 8 metų amžiaus vaikams arba iki 110 - 120 cm ūgio (ratų diametras 20");
- Dviračiai 6 - 12 metų amžiaus vaikams arba iki 125- 135 cm ūgio (ratų diametras 24").
Balansiniai dviračiai ir dviračiai be pedalų: nauja mokymosi kryptis
Ilgą laiką tradicinė mokymosi sistema buvo dviračiai su atraminiais ratukais, kurie supažindina vaiką su pedalų minimo ir stabdymo dinamika, kol galiausiai jie susiduria su iššūkiu išlaikyti pusiausvyrą be atraminių ratukų, suaugusiam asmeniui laikant vaiką, kol jis galiausiai pats pradeda važiuoti. Tačiau sektorius vystėsi ir šiandien turime kitų variantų, tokių kaip balansiniai dviračiai ir dviračiai be pedalų arba push bikes, kurie gali būti lengvesnė, greitesnė ir natūralesnė alternatyva įgyti pusiausvyros ir koordinacijos įgūdžių, reikalingų norint išmokti važiuoti dviračiu. Su šiais dviračiais procesas vyksta atvirkščiai: vaikai pradeda lavinti savo psichomotorinius ir pusiausvyros įgūdžius stumdamiesi kojomis, nesirūpindami pedalų minimu ir jausdami didelį saugumą, nes gali bet kada jas pastatyti ant žemės.
Transporto priemonė - ne žaislas. Rinkoje galima rasti net Europos Sąjungos šalyse pagamintų žaislų, kurių mes, specialistai, negalime vadinti dviračiais. Mat jie beveik neturi varžtų, dviračiams būdingų detalių, kurios būtų keičiamos, atnaujinamos, jas būtų galima būtų remontuoti. Tokie dviračiai įprastai skirti važinėti namuose. Jei jums reikia transporto priemonės, o ne žaislo - toks pasirinkimas ne jums.
Ant balansinio dviračio vaikas gali sėstis pradėjęs gerai vaikščioti. Vien balansiniai dviračiai skirti važinėti namuose, kiti - lauke, mat įveikia jau ir nedidelę kliūtį. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistė Rasa Kločkova taip pat pritarė, jog mažiems vaikai, kurie jau geba savarankiškai vaikščioti, bėgioti, balansinis dviratis - puikus pasirinkimas. Balansinis dviratis pirmiausia lavina vaiko vestibuliarinį aparatą, ugdo motorinius įgūdžius, moko orientuotis aplinkoje, išvengti kliūčių, pasirinkti tinkamą greitį, stiprina raumenis, gerina liemens kontrolę. Be to, balansinis dviratis vaikui suteiks galimybę labai anksti mokytis važiuoti dviračiu, tai bus puiki praktika, kai vaikas persės ant minamo dviračio. Renkantis balansinį dviratį, atkreipė dėmesį J. Zaura, jis vaikui turi tikti pagal ūgį, vaikas turi tvirtai stovėti visa pėda, o tarpkojis turi siekti sėdynės aukštį - taip vaikas jausis saugus, ir balansinis dviratis nedarys žalos sveikatai. Pasivažinėjus balansiniu dviračiu ir persėdus ant įprasto, dažnai neprireikia nė papildomų ratelių, mat vaikas jau būna išlavinęs pusiausvyrą.
Dviračių gamintojai Early Rider yra įsikūrę Jungtinėje Karalystėje. 2005 m. šis prekių ženklas gimė vieno tėčio, norėjusio sukurti kokybišką dviratį savo vaikams, iniciatyva. Kūrėjas norėjo, kad vaikai gautų progą ant dviračio jaustis taip pat patogiai kaip suaugę, laisvai manevruoti ir judėti nevaržomai. Tad kuriant Early Rider koncentruotasi į kokybiškas konstrukcijas ir neperkrautą dizainą - pastebėsite, kad šio prekių ženklo vaikiški dviračiai atrodo labai panašiai kaip ir suaugusiųjų dviračiai (tik mažesni). Early Rider dviračiai tarnauja ilgai ir dėl savo stiprių konstrukcijų yra ne tik kokybiški, bet ir saugūs vaikui. Rėmams pagaminti naudojamos tik aukštos kokybės ir patvarios medžiagos - aliuminis, nerūdijantis plienas, mediena. Early Rider šių medžiagų neslepia, tai yra, dviračių modeliuose išlaiko minimalistinį dizainą, kuris juos daro išskirtinius vaikiškų dviračių rinkoje. Atskiro paminėjimo vertas dviračių dizainas, pritaikytas sparčiai augantiems ir besikeičiantiems kūnams. Ergonomijos principai užtikrina, kad kiekvienas balansinis dviratukas ar pedalais varomas modelis atitiktų vaiko ūgį, fizinius gebėjimus ir leistų judėti nevaržomai. Kad tai pasiektų, Early Rider sukūrė itin lengvus, bet tvirtus rėmus - leidžiančius dviratį valdyti net patiems mažiausiems vaikams.
Push bikes pasiūla pastaraisiais metais gerokai išaugo, ir jų rasime įvairių kainų, svorių ir kokybės.
Kaip išmokyti vaiką važiuoti balansiniu dviračiu | woom dviračiai
Medžiagos, svoris ir dizainas
Vaikiški dviračiai dažniausiai gaminami iš plieno arba aliuminio. Plieninis rėmas yra tvirtesnis, bet žymiai sunkesnis, todėl mažesniems vaikams gali apsunkinti važiavimą. Aliumininiai rėmai lengvesni, todėl mažesniems vaikams tai geresnis pasirinkimas. Svarbu atkreipti dėmesį į žemą peržengimo liniją - ji leidžia lengviau įlipti ir išlipti, o tai ypač aktualu pradedantiesiems.
Dviračio svoris taip pat labai svarbus vaikų naudojimo paprastumui ir yra daugelio vaikiškų dviračių silpnoji vieta, nes jų dizainas ir medžiagų pasirinkimas dažnai labiau priklauso nuo kainos, o ne nuo lengvumo. Lengvo dviračio kaina visada yra didesnė, ir suprantama, kad norime išleisti kuo mažiau pinigų dviračiams, kuriuos mūsų vaikai daugeliu atvejų nenaudos ilgiau nei dvejus ar trejus metus. Tačiau taip pat tiesa, kad lengvą dviratį daug lengviau valdyti ir jam pajudinti reikia mažiau mūsų mažųjų dviratininkų jėgų, taip padidinant jų kontrolę ir malonumą.
Dviračio estetika vaikui yra tokia pat svarbi arba net svarbesnė nei suaugusiam. Pasirinkę dviračius, kurie atitinka dydžio ir komponentų reikalavimus, jei įmanoma, turime pasirūpinti, kad vaikui dviratis atrodytų gražiausias ir jis jaustųsi su juo puikiai.
Priedai ir saugumas
Skirtingų gamintojų dviračių dizainas ir priedai skiriasi. Kai kurie dviračiai turi prilaikymo lazdas, komplektuojami su pagalbiniais rateliais, kartais priedus reikia pirkti papildomai. Vieno dviračiai parduodami su daugiau priedų: bagažine, purvasaugiais, kaspinėliais vairui. Kiti - dažniau pasaulyje pripažintų gamintojų, labiau primena suaugusiųjų dviračius: tik su būtinaisiais priedais - skambučiu ir atšvaitais. Specialisto patirtis rodo, jog įvairūs priedai, tokie kaip kutai prie vairo rankenėlių, krepšeliai, personažų lipdukai, dažniausiai kliūva ne vaikams, bet tėvams, sykiu pataria: dviratį reikėtų leisti rinktis pačiam vaikui. Juolab visi dviračių priedai ir aksesuarai nesunkiai nuimami.
Tėvai paprastai nerimauja ir dėl to, kad vaikiškas dviratis nebūtų per sunkus. Gamintojai padarė viską, kad vaikams skirti dviračiai būtų patogūs, kokybiški ir, kiek įmanoma, lengvesni: ne atsisakant svarbių elementų, o mažinant dviračių rėmo svorį. Tai - ganėtinai brangus, tačiau pasiteisinęs sprendimas.
Pagrindinis prioritetas tėvams - vaikų saugumas, tad į jį nevalia žiūrėti atsainiai. Naudotų automobilinių kėdučių ir dėvėtų šalmų pirkimas, galbūt, padeda sutaupyti, tačiau toks sprendimas labai rizikingas: šalmas galėjo būti pažeistas, tik naujieji šeimininkai apie tai neįspėti. „Šalmas kainuoja keliasdešimt eurų, nupirkus panaudotą, pavyks šiek tiek sutaupyti, tačiau toks požiūris - trumparegiškas. Kita vertus, būtina parinkti tinkamą šalmą, o šių yra įvairių dydžių. Svarbu ir tai, kad šalmas vaikui patiktų, kad nesipriešintų jį naudodamas, nes tai būtina. Dažnai griuvimas nuo dviračio nėra skausmingas ar itin pavojingas, tačiau eismo įvykio metu jis gelbsti gyvybę - daugiau argumentų nė nereikia“, - priminė pašnekovas.
Šalmų dydžiai yra skirstomi pagal apimtį nuo XS (49 cm) iki XL (nuo 62 cm). Norint sužinoti, koks šalmas vaikui labiausiai tiktų, apjuoskite galvą juostele 1 cm virš ausų ir kaktos. Šalmą užsidėjus ant galvos, jis neturėtų spausti, o, priveržus šalmo reguliatorių ir judinant galvą, neturėtų kristi nuo jos.
Patys pigiausi šalmai, galimai, atitinka minimalius saugumo reikalavimus, tačiau jie nėra ergonomiški, priešingai, nei patikrintų gamintojų.
Svarbiausias jaunojo dviratininko aksesuaras - sertifikuotas šalmas, kuris turi būti tinkamai uždėtas ir prigludęs prie galvos. Primename, kad iki 18 m. šalmas yra privalomas pagal Kelių eismo taisykles. Taip pat būtini atšvaitai arba žibintai, skambutis ir gerai sureguliuotos stabdžių rankenėlės. Kad važiavimas būtų saugesnis ir patogesnis, verta pasirūpinti pirštinėmis, kurios saugo rankas. Taip pat svarbus matomumas - ryškios spalvos drabužiai, atšvaitinės liemenės ar detalės ženkliai sumažina riziką būti nepastebėtam.

Pirkimas internetu ir pardavėjų konsultacijos
Be to, kad dviratį galima įsigyti fizinėse parduotuvėse, vis daugiau tėvų renkasi pirkti internetu. Šis apsipirkimo būdas turi nemažai savų privalumų: jūs galite greitai išsirinkti norimą modelį savo vaikui; dviratis yra pristatomas Jums tiesiai į namus pilnai paruoštas eksploatavimui; internete galima plati vaikiškų dviračių asortimento pasiūla. Jūs gausite ir patarimų, ir visas reikalingas konsultacijas telefonu ar el. paštu. Be to, kai kuriose įmonėse yra galimybė įsigyti dviratį lizingu, o draudžiantis dviratį šiuo metu lizingas nieko nekainuoja.
Tinkamai susidėliojus prioritetus, apsisprendus, kam bus naudojamas dviratis, padedant konsultantui, pagal pasirinktus parametrus ar dydžių lentelę, dviratį ramiai išsirinksite internetu. Tai daug paprasčiau ir dėl to, kad nereikės atkalbinėti vaiko nuo jo pasirinkimo, jam galima leisti rinktis tik iš tų dviračių, kurie atitinka tėvų keliamus kokybės reikalavimus, t. y. pasirinkti tikrai kokybišką transporto priemonę, o ne tik piešinį ant jo. Jei, renkantis dviratį internete, kyla abejonių, visuomet galima skambinti, rašyti specialistams: jie turi pakankamai patirties, kad galėtų padėti išsirinkti geriausią variantą.


