Nėštumas yra stebuklingas, bet fiziškai sudėtingas laikotarpis moters gyvenime. Po gimdymo daugelis moterų susiduria su įvairiomis estetinėmis ir fizinėmis problemomis, tarp kurių dažnai pasitaiko likęs pūpsantis ar nukaręs pilvukas. Nors natūralu norėti kuo greičiau atgauti kūno linijas, buvusias iki nėštumo, kartais nei subalansuota mityba, nei sportas nepadeda. Šiame straipsnyje aptarsime pilvo išvaržas, dažną būklę nėštumo metu ir po jo, įskaitant tiesiųjų pilvo raumenų diastazę ir pilvo sienos išvaržas. Taip pat aptarsime priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencijos strategijas.
Pilvo raumenų diastazė (tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas)
Pilvo raumenų diastazė, dar žinoma kaip tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas, yra būklė, kai tiesieji pilvo raumenys, einantys vertikaliai per pilvo vidurį, išsiskiria į šalis. Ši būklė suardo pilvo sienos vientisumą. Kairės ir dešinės pusės raumenys atsiskiria viduryje ties baltąja linija (linea alba), jungiamojo audinio juosta, kuri išsitempia arba susilpnėja. Diastazė būdinga maždaug 30-70% moterų po gimdymo. Paskutinįjį nėštumo trimestrą pilvo raumenų atsiskyrimas būdingas beveik visoms nėščiosioms, nes sparčiai augantis vaisius ir didėjanti placenta tempia pilvo raumenis.
Tiesiojo pilvo raumens diastazė išsivysto, kai padidėja spaudimas pilvo ertmėje, dėl ko išsitempia ar susilpnėja raumenys. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai yra šie:
- Nėštumas: Auganti gimda nėštumo metu didina spaudimą pilvo raumenims, ypač trečiajame trimestre.
- Nutukimas: Didelis svoris didina spaudimą pilvo sienai.
- Netinkamas fizinis krūvis: Netaisyklingai atliekami pratimai, ypač tie, kurie apkrauna tiesiuosius pilvo raumenis, gali sukelti diastazę.
- Genetika: Silpnas jungiamasis audinys gali būti paveldimas.
- Amžius: Vyresniame amžiuje raumenys ir jungiamasis audinys gali būti silpnesni.
- Daugybinis nėštumas: Nėštumas su dvynukais ar trynukais sukelia didesnį spaudimą pilvo raumenims.
- Cezario pjūvis: Operacija gali pažeisti raumenis ir fascijas, didindama diastazės riziką.
Tiesiojo pilvo raumens diastazės simptomai gali būti lengvi arba ryškūs, priklausomai nuo raumenų išsiskyrimo laipsnio. Kai kuriais atvejais diastazė gali būti besimptomė. Dažniausi simptomai:
- Išsipūtęs pilvas: Pilvas atrodo atsikišęs, ypač pavalgius ar atsigėrus.
- Nugaros skausmas: Silpni pilvo raumenys gali sukelti nugaros skausmus.
- Dubens dugno problemos: Diastazė gali susilpninti dubens dugno raumenis, sukeldama šlapimo nelaikymą.
- Sunkumai atliekant fizines užduotis: Daiktų kėlimas ar sportavimas gali būti sudėtingas.
- Silpnumas pilvo srityje: Jaučiamas pilvo raumenų silpnumas.
- Psichologinis diskomfortas: Didesnis pilvas gali sukelti kompleksus ir nepasitenkinimą savo kūnu.
Dažniausiai itin ryškus pilvo raumenų išsiskyrimas matomas plika akimi, išsipučia pavalgius ar atsigėrus vandens. Deja, dažniausiai sportas ir dietos nepadeda. Moterims diastazė ilgainiui sukelia ir sveikatos problemų - pradeda skaudėti nugarą, atsiranda pilvo sienos išvaržų, silpnėja dubens dugno raumenys, intensyvėja šlapimo nelaikymo problema, suprastėja lytinis gyvenimas.
Tiesiojo pilvo raumens diastazės diagnostika dažniausiai remiasi fiziniu tyrimu, tačiau kartais naudojami ir vaizdiniai tyrimai. Pilvo raumenų patikrą rekomenduojama atlikti po gimdymo praėjus daugiau nei 6 mėnesiams.
Gydymas
Tiesiojo pilvo raumens diastazės gydymas priklauso nuo išsiskyrimo laipsnio ir simptomų sunkumo. Dažniausiai pradedama nuo konservatyvių metodų, o chirurgija svarstoma tik sunkiais atvejais.
Konservatyvus gydymas
- Kineziterapija: Specialūs pratimai, skirti stiprinti giliuosius pilvo raumenis, vengiant pratimų, apkraunančių tiesiuosius pilvo raumenis. Kineziterapeutas gali sudaryti individualią programą, atsižvelgdamas į paciento būklę.
- Korseto nešiojimas: Profilaktinė priemonė mažinant pilvo raumenų diastazę gali būti korsetas, suveržiantis pilvą. Tačiau korsetų reikia vengti nuo trečiojo nėštumo trimestro iki 6 sav. po gimdymo.
- Taisyklinga laikysena: Laikykite nugarą tiesiai, sėdint ir stovint.
- Svorio kontrolė: Palaikykite sveiką kūno svorį.
- Taisyklinga mankštos technika: Venkite pratimų, kurie apkrauna tiesiuosius pilvo raumenis.
- Giliųjų pilvo raumenų stiprinimas: Atlikite pratimus, kurie stiprina giliuosius pilvo raumenis.
- Kėlimo technika: Kelkite daiktus taisyklingai, lenkdami kelius ir laikydami nugarą tiesiai.
Chirurginis gydymas
Kai būklė - įsisenėjusi ar kitais metodais įveikti pilvo raumenų diastazės neįmanoma, gydoma chirurginiu būdu - operuojant. Operaciją reikėtų atlikti tik toms moterims, kurios daugiau gimdyti nebeplanuoja. Vienas iš pažangiausių metodų - laparoskopinė pilvo raumenų diastazės korekcija (SCOLA).
SCOLA metodas: SCOLA (angl. Subcutaneous Onlay Laparoscopic Approach) yra vienas naujausių ir veiksmingiausių metodų, atliekant laparoskopinę pilvo raumenų diastazės korekciją. Šios metodikos privalumai - mažesnė komplikacijų rizika, puikus estetinis rezultatas dėl itin mažo pjūvio. Operacija atliekama bendrinėje nejautroje per tris mažus pjūvelius apatinėje pilvo dalyje. Jei yra cezario pjūvio randas, naujų randų nelieka (didžiausias pjūvis iki 2 - 3 cm). Operacijos metu atidalinamas poodinis riebalinis audinys nuo tiesiojo pilvo raumens aponeurozės, susiuvamas aponeurozės defektas specialiu, ilgą laiką tirpstančiu siūlu, suartinami išsiskyrę raumenys, esant tam tikroms situacijoms papildomai dedamas tinklelis.
Po operacijos apie mėnesį rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir taikyti kompresiją pilvo srityje (dėvėti korsetą).
Sportas po pilvo plastikos
Pilvo sienos išvaržos
Pilvo sienos išvarža - tai išsigaubimas, guzas pilvo sienoje, kuriame protarpiais ar pastoviai būna pilvo ertmės organai, gaubiami prisieninės pilvaplėvės. Į išvaržos vidų patenkantis pilvo ertmės organas (žarna, taukinė, riebalinis audinys) nuolat traumuojamas, todėl gali kilti uždegimas. Išvaržos turinys uždegimo pasekoje per ilgesnį laiką gali priaugti, prikibti prie pilvo sienos, tada išvarža tampa negrąžinama arba nereponuojama. Išvaržos turinys gali įstrigti, o tai reikalauja skubaus operacinio gydymo. Įstrigusi audinio dalis negauna pakankamai kraujotakos, todėl laiku neišoperavus tampa negyvybinga. Kiekviena išvarža - uždelsto veikimo bomba.
Dažniausios priežastys:
- Įgimtas silpnumas: Kai kuriems žmonėms pilvo siena yra silpnesnė nuo gimimo.
- Nutukimas: Didelis svoris didina spaudimą pilvo sienai.
- Nėštumas: Nėštumo metu padidėjęs spaudimas pilvo sienai.
- Lėtinis kosulys: Nuolatinis kosulys didina spaudimą pilvo ertmėje.
- Vidurių užkietėjimas: Stanginimasis tuštinantis didina spaudimą pilvo sienai.
- Sunkus fizinis darbas: Sunkumų kėlimas didina spaudimą pilvo sienai.
- Pooperaciniai randai: Randai po operacijų gali susilpninti pilvo sieną.
- Potrauminiai randai: Traumos gali pažeisti pilvo sieną.
Moterims, ypač nutukusioms, daug kartų gimdžiusioms, dažnesnės bambos, o vyrams - kirkšnies išvaržos. Neretai išvaržos atsiranda operacinių pjūvių srityje, tai pooperacinės išvaržos.
Esant išvaržai, pilvo sienoje atsiranda iškilimas, „guzelis“. Jis gulint gali išnykti (išvaržos turinys grįžta į pilvo ertmę), o atsistojus ar pakosėjus vėl iššoka. Žmogus toje vietoje gali jausti tempimą, maudimą, ypač po fizinio darbo ar ilgiau pavaikščiojus. Išvaržai įstrigus, jos vietoje atsiranda staigus, stiprus skausmas. Išvarža padidėja, tampa kieta, atsigulus neišnyksta. Ligonį pykina, jis vemia, susilaiko išmatos ir dujos, pučia pilvą.
Išvaržos gydomos chirurginiu būdu. Operacijos metu išvaržoje esantys pilvo organai grąžinami atgal į pilvo ertmę, o pilvo siena susiuvama.
Bambos išvarža
Bambos išvarža - tai pilvo sienos defektas, kai išvarža išeina į poodį pro išsiplėtusį bambos žiedą. Ji atpažįstama iš iškilumo bei čiuopiamo pilvo sienos defekto. Dažniausiai ji pati išnyksta iki 3 metų.
Kūdikystėje bambinė išvarža dažniausiai susiformuoja dėl nevisiškai užsidariusios bambos angos, per kurią praeidavo virkštelė. Suaugusiesiems bambinė išvarža gali atsirasti dėl pilvo sienos silpnumo, kuris atsiranda dėl tam tikrų veiksnių, didinančių spaudimą pilvo sienai.
Bambinė išvarža paprastai pasireiškia kaip išsipūtimas arba gumbelis bamboje ar aplink ją, kuris gali didėti dėl fizinio krūvio ar kosulio. Kiti simptomai priklauso nuo išvaržos dydžio ir komplikacijų.
Bambinė išvarža dažniausiai diagnozuojama fizinės apžiūros metu. Gydytojas gali jausti arba matyti išvaržos išsipūtimą aplink bambą.
Bambinės išvaržos gydymas priklauso nuo išvaržos dydžio, simptomų ir komplikacijų rizikos. Gydymo galimybės yra stebėjimas ir chirurgija. Jei bambinė išvarža sukelia diskomfortą, didėja arba yra įstrigusi, rekomenduojama chirurginė operacija (hernioplastika).
Kitos pilvo išvaržos
Be bambos išvaržos, nėštumo metu ir po jo gali pasitaikyti ir kitų pilvo išvaržų tipų:
- Kirkšnies išvarža: Dažnesnė vyrams, bet gali pasitaikyti ir moterims.
- Baltosios linijos išvarža: Atsiranda vidurinėje pilvo linijoje virš bambos.
- Pooperacinė išvarža: Atsiranda operacinių pjūvių srityje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote pilvo raumenų tarpą, išsipūtusį pilvą, nugaros skausmą ar kitus tiesiojo pilvo raumens diastazės požymius, ypač po nėštumo ar intensyvaus fizinio krūvio, nedelsdami kreipkitės į kineziterapeutą ar gydytoją, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas ir paskirtas tinkamas gydymas. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei jaučiate stiprėjantį skausmą, įtariate išvaržą ar pastebite dubens dugno problemas. Venkite savarankiškų intensyvių pilvo pratimų ar vaistų vartojimo be specialisto priežiūros, nes tai gali pabloginti būklę. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip specialūs pratimai ar svorio kontrolė, aptarkite tai su kineziterapeutu, kad jos atitiktų jūsų būklę.
Dėl išvaržų pilvo sienoje reikėtų kreiptis konsultacijos į chirurgą. Jis turėtų nuspręsti, ar tikslingas išvaržos gydymas iki gimdymo.
