Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“ buvo įkurta 2006 m., siekiant rūpintis beglobiais gyvūnais ir apskritai gyvūnų teisėmis.

Veiklą pradėti paskatino tai, kad tuo metu Lietuvoje nebuvo nevyriausybinių organizacijų, globos įstaigų, tik gyvūnų karantinavimo punktai, kur gyvūnai būdavo pagaunami ir užmigdomi.

„Pifo“ įkūrėja B. pati tuo metu dirbo Jungtinėje Karalystėje su gyvūnų gerove, tai paskatino išmoktos pamokos, pavyzdžiai aplinkui.

Per tiek veiklos metų teko susidurti su nepagrįstais kaltinimais, konfliktais su konfiskuotų gyvūnų savininkais. Natūralu, kad žmonės, iš kurių yra paimama kažkas, nėra patenkinti, pyksta, ypatingai, kai paimama dėl žiauraus elgesio su gyvūnu.

Pradedant tokį darbą, supranti, kad tau reikės dirbti su žmonėmis, matyti liūdnas situacijas. Tai yra kompleksas dalykų. Yra ir situacijų, ir vaizdų, kurie įstringa ilgam. Bendravimas su žmonėmis irgi yra tos veiklos dalis.

B. vadovauja ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai, kuri be įvairios pagalbos gyvūnams taip pat vykdo ir daug edukacinių projektų. Kalbamės kolegų tarpe, kad visuomenės supratimas, reakcija į matomus skriaudžiamus gyvūnus keičiasi.

Matome problemą, kad visuomenė yra labiau pakeitusi požiūrį nei kartais valstybinių kontroliuojančių institucijų pareigūnai, kurie turi užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą. Mes sakom, kad šiuo metu yra toks paradoksas: visuomenės sąmoningumas yra išaugęs daug daugiau negu institucijų, kurios turi įgyvendinti teisės aktų reikalavimus.

Kadangi daug bendrauju su užsienio kolegomis, tai galiu paakyti, kad mūsų įstatymai yra pakankamai geri. Tačiau tuos teisės aktus turi taikyti žmogus, tai yra, žmogus, kuris dirbantis atsakingoje valstybinėje institucijoje, tik jis turi teisę juos pritaikyti.

Mums atrodo, kad tokiai institucijai, kaip pavyzdžiui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tikrai reikia mokymų tiems pareigūnams, kurie dirba toje srityje arba reikia naujų pareigūnų, kurie ateitų su kitokiomis vertybėmis, kitokiu moraliniu požiūriu.

Dažnai būna, jog tikrindamas inspektorius nemato nieko blogo vienoje ar kitoje situacijoje, nes tai yra jo asmeninės nuostatos ir, pavyzdžiui, šuns laikymas prie grandinės netinkamomis sąlygomis - jam atrodo normalu.

Man atrodo, mes tikrai pakankamai gražiai, tendencingai ir nuosekliai dirbame, jau ne vienerius metus, Kėdainių mieste ir rajone, bendraujame su savivaldybe, vykstame į rajonus padėti žmonėms. Tai man atrodo, ta kova už silpnesnius, žmonių noras padėti organizacijoms, kurios daro darbus, susijusius su pagalba silpnesniems, pasirūpinti jais.

Žmonės pasirenka tai, ką jie mato, kas jiems patinka, ką jie nori palaikyti ir skatinti, kad ta veikla tęstųsi bei būtų finansinės galimybės toliau ją vykdyti.

Kėdainių gyvūnų mylėtojai gali lengviau atsikvėpti - benamių gyvūnų gerovės klausimai čia sprendžiami septynmyliais žingsniais. Rodos, visai neseniai duris atvėrė Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ klinika, o prieš keletą dienų buvo nupirktas ir sklypas, kuriame bus statoma gyvūnų prieglauda. Dėkoja neabejingiems.

Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“, norėdama pakeisti benamių gyvūnų situaciją Kėdainiuose, pradėjo įgyvendinti iki šiol Lietuvoje nematytą projektą. Padedant visuomenei, „Pifui“ pavyko nupirkti žemės sklypą, kuriame bus statomi Kėdainių benamių šunų ir kačių namai.

Vienas iš būdų - finansinė parama, kitas - gyvūnų globa. Jeigu žmogus gali ir turi vietos namuose, gyvūnams gali suteikti laikiną globą. Tokia globa nuolat reikalinga. Taip pat mes nuolat skelbiam reikalingų priemonių sąrašą.

Bet aš visą laiką skatinu patį paprasčiausią būdą padėti gyvūnų globos organizacijoms - pasirūpinti tinkamai tais gyvūnais, kuriuos patys žmonės augina. Ženklinimas, kastracija, tinkama augintinio priežiūra apsilankymai pas veterinarijos gydytoją - visi pagrindiniai dalykai, ką mes skatiname.

Gyvūnų globos namai negauna nei valstybės, nei „Europos Sąjungos“ finansavimo, todėl jiems ypač svarbi žmonių pagalba visais įmanomai būdais.

„Negalima išmesti augintinių tiesiog į gatves, o norintiems turėti augintinių verta apsilankyti globos namuose, ten galima išsirinkti ne prastesnį augintinį nei pas veisėjus, o šis dar liks jums dėkingas visą gyvenimą ir teiks daug džiaugsmo bei meilės“,- pranešime spaudai cituojama Aleksandra.

Reklamoje atkreipiamas visuomenės dėmesį į augintinius ir mūsų atsakomybę prieš juos. Juk gatvėse atsiranda vis daugiau paliktų naminių augintinių, o gyvūnų globos namai yra perpildyti. Taip atsitinka tik dėl žmonių neatsakingumo. Idėja palaikė ir reklamoje nusifilmavo žinomas modelis Simonas Pham. Tai - jo pirmoji socialinė reklama.

„Pati nedirbau gyvūnų globos namuose, bet esu priglaudusi dvi žmonių išmestas kates į lauką. Pagalvojau, kuo dar galiu padėti? Juk kiekvienas mūsų galime padėti beglobiams gyvūnams savaip, vieni -finansiškai, antri darbu globos namuose, treti rengdami projektus.", - pasakoja socialinio vaizdo įrašo iniciatorė Aleksandra Vasilenko.

Naujuose Benamių šunų ir kačių namuose bus užtikrinama namų netekusių ar pasiklydusių gyvūnų gerovė ir laikina jų globa, jie taip pat bus prieglobstis sužeistiems ir senyvo amžiaus gyvūnams.

Kėdainiuose netyla istorijos apie smurto prieš augintinius atvejus, į gatvę išmetamus jauniklius ar lėtinėmis ligomis sergančius keturkojus. Šiems nuo žmogaus žiaurumo ir neatsakingumo nukentėjusiems augintiniams vienintelis išsigelbėjimas yra specializuotos patalpos, kuriose juos būtų galima gydyti, slaugyti ir priglausti.

Deja, tokių patalpų „Pifas“ neturi, o tam, kad nupirktame sklype būtų pastatyti Benamių šunų ir kačių namai, prireiks gyventojų ir verslininkų paramos.

„Esame dėkingi benamių gyvūnų problemai neabejingiems žmonėms, kurie skirdami finansinę paramą sudarė galimybę nupirkti sklypą strategiškai puikioje vietoje Kėdainiuose. Sklypo įsigijimas - tai tik pirmasis šio projekto etapas. Dabar atėjo metas Kėdainių miestui pastatyti Benamių šunų ir kačių namus ir mes tikimės, kad miestiečių bendruomenė dar kartą susiburs kilniam tikslui padėdama įgyvendinti šį projektą“, - teigia „Pifo“ atstovė Greta Linkė.

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė „Pifo“ vadovė Brigita Kymantaitė, numatoma, kad Beglobių namuose turėtų tilpti apie 50 šunelių. Tiesa, kol kas tikslų skaičių pasakyti sunku.

„Nauji Benamių šunų ir kačių namai bus saugus prieglobstis sergantiems ar specialių poreikių turintiems benamiams gyvūnams, čia tokie gyvūnai galės sveikti ir augti saugiai, be streso, kol jiems, tikėtina, bus surasti laikini arba pastovūs namai. Galvojame, kad ten tilps apie 50 šunų. Kol kas svarstome, ar ir katėms ten bus vietos, ar joms reikės kažkur kitur globos namus įrengti - kol paties projekto nėra, sunku pasakyti. Kai bus projektas, tada matysime, kaip bus galima tame plote išsidėstyti, kad tiems gyvūnams būtų gerai, netruktų vietos“, - kalbėjo B. Kymantaitė.

Nupirkus sklypą buvo pradėti tvarkymo darbai. Kol vyks projektavimas, sklypas bus aptvertas, padarytos aikštelės šunims, pastatyti voljerai, nameliai laikinai priglausti rastus gyvūnus.

„Dalį pinigų suaukojo neabejingi žmonės, o kitą sumos dalį pasiskolinome. Tačiau tą skolą tikimės grąžinti, po to, kai gausime žmonių paaukotus 2proc. GPM. Taigi sklypas bus bet kuriuo atveju pirktas iš žmonių suaukotų pinigėlių. Kai prasidės prieglaudos statyba taipogi reikės pinigėlių, ir prašysime žmonių pagalbos. Parengus projektą matysis, kiek ir ko reikia. Aišku, čia išlaidos bus didesnės, ir greičiausiai žmonių skiriamos paramos ir neužteks - tuomet dairysimės po įvairius fondus, tarptautines organizacijas“, - kalbėjo B. Kymantaitė.

Gyvūnų globos organizacija „Pifas“ nėra pasirašęs sutarties su Kėdainių rajono savivaldybe dėl bešeimininkių gyvūnų gaudymo ir globos.

„Beglobių gyvūnų globos veikloje bendradarbiaujame ir dirbame su kolegomis VšĮ „Penkta koja“, kurie ir yra pasirašę sutartį su Kėdainių savivaldybe dėl bešeimininkių gyvūnų gaudymo ir globos, ši organizacija turi tokių gyvūnų prieglaudą Kaune. O „Pifas“ Kėdainiuose jau kelis metus iš eilės vykdo programą „Sugauk-Sterilizuok-Paleisk“, kurios metu gaudomos benamės sulaukėjusios katės, jos kastruojamos, skiepijamos nuo pasiutligės ir grąžinamos atgal į tą pačią teritoriją, kur ir gyveno. Tai humaniška programa, kurią vykdant užkertamas kelias benamių kačių dauginimuisi. Kadangi savivaldybė yra suinteresuota išspręsti šią problemą savivaldybėje, tad skiria dalį lėšų šios programos įgyvendinimui. Esame pasirašę su jais sutartį šiai programai. Savivaldybės skirtos lėšos šios programos įgyvendinimui 2018 metais buvo 2 000 Eur“, - pastebi B. Kymantaitė.

Nors „Pifo“ atstovai, kaip galima suprasti iš pateikto atsakymo, kol kas dar nėra visiškai atsisakę gyvūnų prieglaudos steigimo idėjos, tačiau tam skirtas sklypas šiuo metu jau yra parduodamas.

„Kaip ir minėjau, kadangi lėšas prieglaudos įkūrimui sunkiai sekėsi rinkti, šiuo metu esame įdėję skelbimą sklypą pabandyti parduoti, kol vykdome prevencinių veiklų/akcijų organizavimą. Pradėjome svarstyti, kad gal tokia veikla (prevencinės programos, aut. past.) daug greičiau pasieksime, kad prieglaudos, kaip pastato, nebereikėtų. Čia kaip ir su vaikų namais - tikslas, kuo mažiau be globos likusių vaikų, o ne kuo daugiau prieglaudų. Jei nuspręsime likti prie prieglaudos įsteigimo idėjos ir matysime, kad galime rasti tam pakankamai lėšų, tuomet sklypo neparduosime ir dirbsime tik su pasekmėmis. Nes ne tik pats prieglaudos įrengimas, bet ir išlaikymas reikalaus daug lėšų, dėl ko nebus jau galimybės intensyviai užsiimti prevencine veikla. Noriu pabrėžti, kad sklypas yra organizacijos nuosavybė ir jį pardavus visos lėšos lieka organizacijoje, kurios bus toliau naudojamos gyvūnų gerovės veiklai užtikrinti“, - komentuoja B. Kymantaitė.

Aš - ne. Tikrai neateis tokia diena, deja, kaip neateina diena ir vaikų globos namams. Tą parodo ir Skandinavijos šalių praktika, kuriose sąmoningumo lygis yra aukštas, bet jie turi prieglaudas.

Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ yra visuomeninė pelno nesiekianti organizacija. Mes nenaikiname sveikų gyvūnų. Psichologiškai sveikas, nesergantis nepagydoma liga gyvūnas laikomas mūsų globoje tol, kol suras naujus namus. Ir nesvarbu ar tai užtruks kelis mėnesius, ar metus.

Mūsų veiklos prioritetas yra gyvūnų augintinių gerovė. Savo veikla siekiame skatinti pagarbą gyvūnams, pakelti jų vertę ir stabdyti žiaurų elgesį su jais mūsų šalyje.

Užtikrinimas, kad rėmėjų skirta parama yra panaudota efektyviausia kryptimi gyvūnų gerovei užtikrinti, turi mums didžiausią reikšmę.

Nepaisant tariamai neįveikiamų iššūkių, su kuriais susiduriame, mes priverčiame save įveikti juos, visada prisimindami savo veiklos priežastį.

Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“ buvo įkurta 2006 metų balandį.

Šiuo metu tarnyba „Pifas“ turi apie 20 savanorių, glaudžiančių benamius gyvūnus savo namuose skirtinguose Lietuvos miestuose.

2007 metais globos tarnyba surado šeimininkus 156-iems benamiams gyvūnams, šiais metais namus surado jau 200 gyvūnų. Daugiausiai tai šunys ir katės, buvo keli triušiai, kurių atsisakė šeimininkai.

Šiuo metu gyvūnų globos tarnybos „Pifas“ savanoriai glaudžia apie 10 šuniukų ir apie 20 kačių.

„Orientuojamės ne į kiekybę, o į kokybę, - sako gyvūnų globos direktorė Brigita Kymantaitė. - Mums svarbu, kad žmogus, pasiimdamas auginti gyvūną, gerai pagalvotų, ar yra tam pasiryžęs. Prieš pasiimdamas globotinį jis turi užpildyti anketą, kurioje įsipareigoja tinkamai rūpintis augintiniu.

Lietuvoje veikia nemažai gyvūnų gerovės ir globos organizacijų, kurios rūpinasi benamiais, sužeistais ar kitaip nelaimės ištiktais gyvūnais. Šios organizacijos teikia prieglaudą, veterinarinę pagalbą, ieško naujų šeimininkų ir vykdo švietėjišką veiklą.

Gyvūnų globos organizacijos Lietuvoje vykdo įvairias veiklas, siekdamos užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą. Pagrindiniai jų tikslai ir veikla apima: Suteikti prieglobstį ir veterinarinę pagalbą be globos likusiems naminiams gyvūnams. Ieškoti naujų šeimininkų gyvūnams. Gaudo bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus miesto viešosiose teritorijose. Registruoti dingusius arba rastus gyvūnus bei teikti informaciją apie juos. Vykdyti programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ humaniškai kontroliuoti benamių kačių populiaciją. Teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo. Šviesti visuomenę apie gyvūnų priežiūrą ir gerovę.

Šios organizacijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad gyvūnai būtų prižiūrimi, gydomi ir turėtų galimybę rasti naujus namus.

Gyvūnų globos organizacija „Lesė“ buvo įkurta 2007 metais ir turi du padalinius: Vilniuje ir Kaune. Mūsų tikslas yra visiems globotiniams rasti namus, tad jie prieglaudoje gyvena tol, kol randa naujus šeimininkus arba miršta nuo senatvės. Esame nevyriausybinė, ne pelno siekianti gyvūnų globos organizacija, kurios branduolį sudaro savanoriai.

Vilniaus komanda 2007-aisiais įkūrė atskirą organizaciją „Vilniaus Pifas“, kuri vėliau buvo pervadinta į „Lesę“. Iš pradžių vykdėme gyvūnų gelbėjimo darbus, gydėme ir globoje gyvūnus savanorių namuose. Darbus pradėjome su itin ribotais ištekliais. 2008 m. 2010 m. persikėlėme į dabartines nuomojamas patalpas Buivydiškėse, kuriose turime galimybę globoti daugiau gyvūnų, ypač šunų. Patalpose vienu metu globojama virš 100 gyvūnų, iš kurių apie 30 - 40 šunų.

Tikime, kad, norint užtikrinti vis geresnes sąlygas gyvūnams Lietuvoje, dirbti vien prieglaudoje neužtenka, todėl aktyviai užsiimame švietimu, lankomės mokyklose. Dažnai dalyvaujame įvairaus pobūdžio renginiuose, priimame svečius ir svečių grupes prieglaudoje. Kiekvienas mūsų globotinis mums, visų pirma, yra draugas, todėl gyvūnų nemigdome, nebent tai yra išskirtinis, nepagydomos ligos atvejis.

Nuo įkūrimo 2007 m. „Lesės“ Vilniaus skyriui vadovauja Vesta Auškalnienė , kuri taip pat yra „Lesės“ direktorė, steigėja ir vienintelė dalininkė. Vesta aktyvią gyvūnų gelbėjimo veiklą pradėjo dar 2006 m., prieš pradedant kurtis pirmosioms savanoriškoms gyvūnų globos organizacijoms. 2006 m. Vesta taip pat buvo viena iš „Pifo“ (pirmos savanoriškos gyvūnų globos organizacijos) steigėjų.

Nuo 2011 m. Kauno „Lesė“ yra gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ padalinys. Tai viešoji įstaiga, ne pelno siekianti, ne vyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi beglobiais šunimis bei katėmis, jų nemigdo, globoja juos iki senatvės arba tol, kol jiems randa naujus namus. 2008 m. „Lesės“ veiklą Kaune pradėjo kelios iniciatyvios savanorės, kurios buvo neabejingos beglobiams gyvūnams. Kadangi tuo metu beveik visa „Lesės“ veikla vyko tik Vilniuje, o kauniečių savanorių buvo tik trys, pradėti veiklą nuo nulio reikėjo didžiulio noro ir užsispyrimo. 2011 m. vasarį buvo pasirašyta gamybinės - sandėliavimo paskirties patalpų nuomos sutartis Sausinės kaime, pradėti remonto darbai. Nuomos sutartis buvo pasirašyta penkeriems metams iki 2016 m. vasario mėn. 15 d.

Nuo 2008 m. „Lesės“ Kauno skyriui vadovauja Eglė Baležentienė. Eglė priima sprendimus dėl vykstančių prieglaudos remonto darbų, gyvūnų priėmimo, priežiūros ir gydymo Kaune. Vadovė aktyvią gyvūnų gelbėjimo veiklą pradėjo dar 2006 m.

Esame pirmoji gyvūnų globos organizacija, kuri turi kokybės ženklą ir yra akredituota priimti savanorius iš užsienio ilgalaikiams projektams (10-12 mėn.). Ši programa vadinama Europos Solidarumo Korpusu (ESK). Kiekvienais metais, bendradarbiaudami su „Socialinis veiksmas”, priimame kelis užsienio savanorius Vilniuje, užtikrindami jiems tinkamas savanorystės sąlygas bei žmogiškuosius resursus. Taip pat vykdome ir smulkesnius projektus, tokį kaip „Savanoris vienai dienai”. Šio projekto metu, įvairiuose renginiuose susipažįstame su naujais žmonėmis ir kviečiame juos apsilankyti mūsų prieglaudoje. Atvykusius supažindiname su prieglauda, kasdieniais joje atliekamais darbais, gyvūnais.

Be kasdienių darbų prieglaudoje, dalyvaujame ir įvairiuose renginiuose. Vienas pagrindinių mūsų tikslų - šviesti visuomenę. Renginiuose sutinkame daug bendraminčių, su kuriais dalinamės patirtimi, įžvalgomis apie gyvūnų priežiūrą ir jų gerovę. Taip pat renginių metu stengiamės susipažinti su potencialiais savanoriais, tad kalbame apie savanorystės privalumus ir iššūkius. Jei yra galimybė, vežamės savo globotinius, kurie visiems pakelia nuotaiką, žaidžia su renginio lankytojais, laukia paglostymų ir tikisi surasti namus.

Ypatingą dėmesį skiriame švietimui.

Kauno Gyvūnų Gerovės namai - greta Garliavos įsikūrę unikalūs gyvūnų globos namai, vieni moderniausių Lietuvoje. Šis beglobių gyvūnų paramos ir labdaros fondo įsteigtas centras teikia prieglobstį bei veterinarinę pagalbą be globos likusiems naminiams gyvūnams ir ieško jiems naujų šeimininkų. Pagrindinis mūsų tikslas - išsaugoti augintinio gyvybę ir suteikti jam pilnavertį gyvenimą. Čia dirba patyrę ir gyvūnus mylintys specialistai.

Daugumos gyvūnų voljerai turi vidaus ir lauko zonas. Šunų vedžiojimui skirtos trys didelės aikštelės. Nors gyvūnai turi puikias gyvenimo sąlygas, o jais rūpinasi profesionalus kolektyvas, visgi tai neprilygsta gyvenimui tikro šeimininko namuose.

Vilniaus gyvūnų globos namai gaudo bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus miesto viešosiose teritorijose, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą. Registruojame dingusius arba rastus gyvūnus bei teikiame informaciją apie juos. Nemokamai paimame gyvūnus iš vienišų neįgaliųjų gyventojų, vienišų pensininkų, kurie dėl sveikatos būklės neįstengia savo globotinių atvežti patys. Nemokamai priimame sveikus, tinkamus dovanojimui gyvūnus (iki 8 m. amžiaus).

Gyventojus, ieškančius savo augintinio, norinčius išsirinkti ar pristatyti gyvūną, kviečiame darbo dienomis nuo 12 iki 18 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis - nuo 12 iki 15 val.

Vilniaus gyvūnų globos namai surenka benamius gyvūnus miesto viešosiose teritorijose, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą. Mūsų prieglaudoje nuolat atsiranda naujų gyvūnų istorijų. Programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ esmė yra humaniškai kontroliuoti benamių kačių populiaciją. Šią programą vykdome nuo 2011 metų.

Vykdant PSP programą benamės katės sugaunamos, jei sveikos - kastruojamos ar sterilizuojamos, o po keleto dienų, operacijos randeliams sugijus, paleidžiamos toje pačioje vietoje, kur buvo sugautos. Žmonėms dažnai kyla klausimų, kodėl pagautos katės nelieka prieglaudoje. Atsakymas paprastas - laukinės katės nesugeba prisitaikyti gyventi patalpose, todėl narvelyje ar net namuose labai stresuoja.

Kiemas, iš kurio jos buvo paimtos, ir yra tikrieji jų namai: čia jos geriausiai jaučiasi, čia yra jų medžioklės plotai. Sterilizuotos katės ir toliau gina savo teritoriją, neįsileidžia į ją naujų gyventojų. Tačiau svarbiausia - čia jos efektyviai kontroliuoja graužikų (kartais platinančių sudėtingai pagydomas ligas) populiaciją. Būtent todėl kai kuriuose kiemuose pastatyti specialūs nameliai, kuriuose katės gali pasislėpti esant nepalankioms oro sąlygoms.

Mūsų tikslas - teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo. Mes bendradarbiaujame su valstybinėmis institucijomis, įgyvendinančiomis gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus - vietos savivaldybėmis, policija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

Beglobiai, valkataujantys šunys ir katės rajone vis dar išlieka aktualia ir skaudžia problema. Ypač sudėtinga situacija yra su šunimis, mat šių gyvūnų prieglaudos Kėdainiuose nėra. Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“, Kėdainiuose besirūpinanti beglobiais augintiniais, prieš keletą metų inicijavo šunų prieglaudos steigimą mūsų rajone, tačiau kol kas šiam sumanymui virsti realybe nebuvo lemta. Negana to, panašu, kad „Pifas“ šios idėjos žada visiškai atsisakyti.

Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“ iš žmonių suaukotų pinigų prieš keletą metų įsigijo sklypą netoli Nociūnų. Čia buvo planuojama statyti šunų prieglaudą, buvo renkami pinigai jų voljerams įrengti. Tačiau šiandien sklypas vis dar yra tuščias ir situacija kol kas nesikeis.

„Reikalingos sumos voljerams įrengti, deja, surinkti nepavyko. Pritrūkome 2 600 Eur. Šiuo metu dėl lėšų trūkumo esame sustabdę prieglaudos įrengimo projektą. Praėjusiais metais Kėdainiuose aktyviai vykdėme gyvūnų kastracijos, ženklinimo programas gyvūnų laikytojams. Tokios prevencinės priemonės pareikalauja daug lėšų, tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, prevencijos programos yra viena iš pagrindinių priemonių, kuri padeda mažinti benamių gyvūnų skaičių savivaldybėje. Prieglauda yra reikalinga, tačiau ji mažina tik pasekmes, tad turėdami rinktis, šiuo metu renkamės prevencinių priemonių įgyvendinimą. Šiuo metu planuojame šių metų planus - ar imtis prieglaudos įgyvendinimo projekto ir mesti tam visus resursus ar dar vienus metus įgyvendinti augintinių kastracijos ir ženklinimo projektą Kėdainiuose“, - tvirtina gyvūnų globs tarnybos „Pifas“ atstovė Brigita Kymantaitė.

Nors „Pifo“ atstovai, kaip galima suprasti iš pateikto atsakymo, kol kas dar nėra visiškai atsisakę gyvūnų prieglaudos steigimo idėjos, tačiau tam skirtas sklypas šiuo metu jau yra parduodamas.

„Kaip ir minėjau, kadangi lėšas prieglaudos įkūrimui sunkiai sekėsi rinkti, šiuo metu esame įdėję skelbimą sklypą pabandyti parduoti, kol vykdome prevencinių veiklų/akcijų organizavimą. Pradėjome svarstyti, kad gal tokia veikla (prevencinės programos, aut. past.) daug greičiau pasieksime, kad prieglaudos, kaip pastato, nebereikėtų. Čia kaip ir su vaikų namais - tikslas, kuo mažiau be globos likusių vaikų, o ne kuo daugiau prieglaudų. Jei nuspręsime likti prie prieglaudos įsteigimo idėjos ir matysime, kad galime rasti tam pakankamai lėšų, tuomet sklypo neparduosime ir dirbsime tik su pasekmėmis. Nes ne tik pats prieglaudos įrengimas, bet ir išlaikymas reikalaus daug lėšų, dėl ko nebus jau galimybės intensyviai užsiimti prevencine veikla. Noriu pabrėžti, kad sklypas yra organizacijos nuosavybė ir jį pardavus visos lėšos lieka organizacijoje, kurios bus toliau naudojamos gyvūnų gerovės veiklai užtikrinti“, - komentuoja B. Kymantaitė.

Tiesa, turbūt ne visiems žinoma, tačiau gyvūnų globos organizacija „Pifas“ nėra pasirašęs sutarties su Kėdainių rajono savivaldybe dėl bešeimininkių gyvūnų gaudymo ir globos.

„Beglobių gyvūnų globos veikloje bendradarbiaujame ir dirbame su kolegomis VšĮ „Penkta koja“, kurie ir yra pasirašę sutartį su Kėdainių savivaldybe dėl bešeimininkių gyvūnų gaudymo ir globos, ši organizacija turi tokių gyvūnų prieglaudą Kaune. O „Pifas“ Kėdainiuose jau kelis metus iš eilės vykdo programą „Sugauk-Sterilizuok-Paleisk“, kurios metu gaudomos benamės sulaukėjusios katės, jos kastruojamos, skiepijamos nuo pasiutligės ir grąžinamos atgal į tą pačią teritoriją, kur ir gyveno. Tai humaniška programa, kurią vykdant užkertamas kelias benamių kačių dauginimuisi. Kadangi savivaldybė yra suinteresuota išspręsti šią problemą savivaldybėje, tad skiria dalį lėšų šios programos įgyvendinimui. Esame pasirašę su jais sutartį šiai programai. Savivaldybės skirtos lėšos šios programos įgyvendinimui 2018 metais buvo 2 000 Eur“, - pastebi B. Kymantaitė.

Globos tarnybos „Pifas“ tikslas - surasti benamiams gyvūnams šeimininkus. Rasti visiems gyvūnams šeimininkų neįmanoma, todėl viena iš tarnybos matomų išeičių - surinkti iš gatvių kates, jas sterilizuoti, paskiepyti ir paleisti atgal. Didžiausia bėda, anot Brigitos, kad benamių gyvūnų nuolat daugėja, jie veisiasi. Kiekvieną pavasarį šalia namų, šiukšlių konteinerių atsiranda dėžučių su mažais kačiukais. Tuo gyvūnų globos tarnyba ir skiriasi nuo gyvūnų globos ir karantino namų, kur keletą dienų pabuvę benamiai gyvūnai, nesulaukę savo šeimininkų, yra užmigdomi.

„Pifo“ tarnyba kovoja už gyvūnų teises.

Gyvūnų globos tarnybos „Pifas“ adresai Lietuvoje:

Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“ kovoja už gyvūnų teises.

Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“ buvo įkurta 2006 metų balandį.

Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“ yra visuomeninė pelno nesiekianti organizacija.

Mes nenaikiname sveikų gyvūnų. Psichologiškai sveikas, nesergantis nepagydoma liga gyvūnas laikomas mūsų globoje tol, kol suras naujus namus. Ir nesvarbu ar tai užtruks kelis mėnesius, ar metus.

Mūsų veiklos prioritetas yra gyvūnų augintinių gerovė. Savo veikla siekiame skatinti pagarbą gyvūnams, pakelti jų vertę ir stabdyti žiaurų elgesį su jais mūsų šalyje.

Užtikrinimas, kad rėmėjų skirta parama yra panaudota efektyviausia kryptimi gyvūnų gerovei užtikrinti, turi mums didžiausią reikšmę.

Nepaisant tariamai neįveikiamų iššūkių, su kuriais susiduriame, mes priverčiame save įveikti juos, visada prisimindami savo veiklos priežastį.

tags: #pifas #globos #tarnyba #isiteigta

• Daugiau informacijos apie vaikų globos namus
• Globos namai Lietuvoje
• Kiaušidžių šalinimo procedūros
• Naujagimių priežiūra Panevėžyje
• Kova su rainuotaisiais vėžiais