Vaiko emocinė raida ir dėl jos kylančios elgesio problemos yra glaudžiai susijusios. Remiantis mokslininkų darbų analize, nėra išsamiai atskleista ikimokyklinio ugdymo mokytojų ir socialinio pedagogo bendradarbiavimo problema 4 metų amžiaus vaikų emocijų valdymo įgūdžių ugdymo aspektu.
Šiame magistro baigiamajame darbe keliamas probleminis klausimas: kaip (kokiomis formomis, būdais) socialinis pedagogas gali bendradarbiauti su ikimokyklinio ugdymo mokytojais, siekiant ugdyti 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje? Darbo objektas: socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimas, ugdant 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Darbo tikslas: atskleisti socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimo galimybes, ugdant 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimo, ugdant 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžius, teorinius aspektus; 2) ištirti ikimokyklinio ugdymo mokytojų nuomonę apie bendradarbiavimo su socialiniu pedagogu galimybes, ugdant 4 metų amžiaus vaikų emocijų valdymo įgūdžius; 3) ištirti socialinių pedagogų nuomonę apie bendradarbiavimo su mokytojais galimybes, ugdant 4 metų amžiaus vaikų emocijų valdymo įgūdžius.
Atlikus kiekybinį tyrimą nustatyta, kad mokytojų požiūriu, bendradarbiavimas su socialiniu pedagogu yra svarbus, užtikrinant savalaikį vaiko emocijų valdymo problemų atpažinimą, tinkamų strategijų ir prevencinių priemonių pasirinkimą. Mokytojai dažniausiai bendradarbiauja su socialiniu pedagogu konsultacijų, pokalbių metu, aptaria individualius vaikų, turinčių emocijų valdymo sunkumų, ugdymo planus. Mokytojai sutinka, kad efektyvinti jų ir socialinio pedagogo bendradarbiavimą padėtų dažniau organizuojamos bendros veiklos, nuolatinis dalijimasis informacija ir patirtimi dėl 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžių ugdymo, bendros konsultacijos ir aktyvumas bendradarbiaujant. Atlikus kokybinė tyrimą, paaiškėjo, kad socialiniai pedagogai bendradarbiavime su mokytojais įžvelgia naudą efektyviau ugdant 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžius. Bendradarbiavimą labiau stiprintų diskusijos, bendros veiklos, skirtos vaikų emocijų valdymui.
The preschool educators are required to adapt to modern changes - to improve constantly. The quality of preschool education is related to the educators’ professionalism, for this reason the role of the educator, his ability to interact with other educators and specialists are of key importance. Cooperation is a highly relevant process for the educators as it enables the achieving of quality preschool education services.
The research problem is specified in the following questions - How preschool institution educators prioritize learning through cooperation? What are the main peculiarities of the expression of learning through cooperation of preschool educators? What forms, means of learning through cooperation are the most influential on the higher quality preschool education provided by the educators? Research subject - learning through cooperation of preschool institution educators. Research aim - to base theoretically and empirically the importance of learning through cooperation of preschool institution educators on achieving the quality preschool education. Research scope, organisation and methods - 6 experts and 138 educators from 30 Šiauliai City preschool education institutions participated in the research. The research employed theoretical, empirical and statistical methods. The empirical research revealed that learning through cooperation is a significant element that contributes to the quality of preschool education because it allows sharing the personal experience, ideas, and learning from each other. Cooperation facilitates the implementation and the application of innovations in the education process, promotes professional and personal improvement, provides opportunities to improve one’s learning process. All of the participants cooperate, highly regard the cooperation in their institution, and believe that cooperation could be realized through the organisation of various festivities and the improvement of the education process. Regarding the necessity for cooperation, both the educators and the management disclose that not only learning through cooperation provides the opportunity to learn from each other, but also leads to the success and the opportunity to fix the mistakes. Learning through cooperation also affects the students, allows them to follow the example of cooperation, determines a more successful education/learning of the children, and as a result this has an impact on the future because it shows the mutual dependence in a teamwork.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir jų įgyvendinimas
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Kiti ugdymo(si) kontekstai:
- Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
- Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Pedagogų rengimas Lietuvoje
Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą studijų programą.
Pedagogų rengimas - vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir pedagogo profesinį augimą, kuris prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas. Iki 2018 m. rugsėjo pedagogus rengė aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. 2018 m. gegužės 29 d. patvirtintame Reglamente nurodyta, kad pedagogikos studijų krypties studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai (toliau - Centras) ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais.
Jei tai yra bakalauro/ profesinio bakalauro integruotos pedagoginės studijos, jų trukmė atitinka bakalaurui ir profesiniam bakalaurui keliamus reikalavimus. Bakalauro pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 kreditų (toliau - ECTS). Pedagoginių studijų modulį sudaro 60 ECTS. Mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos apimtis - ne mažiau 60 ECTS. Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Pedagogiko kvalifikaciją taip pat galima įgyti baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais.
Studijų būdai ir priėmimas
- Lygiagrečiuoju būdu besimokantis asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą. Į ją yra integruotas pedagoginių studijų modulis.
- Gretutiniu būdu asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro / profesinio bakalauro ne pedagogikos studijų krypties studijų programos.
- Asmenys, kurie jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir nori tapti mokytojais, gali rinktis nuoseklųjį būdą. Tai yra, baigti profesinių studijų programą, kuri yra parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu.
2017 m. rugsėjo 14 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Pedagogų rengimo modelio aprašą. Jame nurodoma kandidatų atranka į pedagogines studijas. Asmens mokymosi pasiekimų vertinimas vyksta stojant į bet kokios studijų krypties programą aukštojoje mokykloje. Centralizuotą priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdo LAMA BPO. Priėmimas vykdomas pagal LAMA BPO patvirtintą bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas tvarkos aprašą kiekvieniems metams.
LAMA BPO kiekvienais metais paskelbia dokumentų priėmimo datas, konkursinio balo ir konkursinių eilių sudarymo tvarką, motyvacijos stojantiesiems į švietimo ir ugdymo programas vertinimo procedūras ir datas. Pagrindinis priėmimas vyksta nuo birželio pradžios iki liepos antros pusės. Jei lieka laisvų studijų vietų, į jas organizuojamas papildomas priėmimas. Jis vyksta rugpjūčio pirmoje pusėje. Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja aukštoji mokykla. Ji taip pat nustato priėmimo reikalavimus. Įprastai tai yra konkursinio balo sudarymas, remiantis mokymosi pasiekimais. Kandidatai laiko motyvacijos testą. Taip pat pretenduojantys mokytis pagal šias programas turi būti įgiję atitinkamos pakopos aukštąjį išsilavinimą. Stojantys į menų pedagogikos studijas turi turėti atitinkamos meno šakos išsilavinimą.
Pedagogo kompetencijos
Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos srities, kognityvinės srities, veikimo kartu srities, emocinės-motyvacinės srities kompetencijos, apibrėžiamos ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro.
- Profesinės elgsenos sritis susijusi su kryptinga pedagogo veikla, profesinės elgsenos formavimusi ir nuolatiniu stiprinimu, siekiant ugdymo tikslų, puoselėjant organizacijos kultūrą, suvokiant jos svarbą, atliekant veiklas mokykloje ir už jos ribų.
- Kognityvinės srities kompetencijos yra susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ir įgyvendinti ugdymo aktualijas, ugdymosi prieinamumą, ugdytinių savarankiškumą.
- Veikimo kartu srities kompetencijos suvokiamos kaip pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui mokykloje ir už jos ribų. Veikimas kartu, siekiant ugdymo tikslų, apima pedagogo veiklą mokyklos vidiniuose ir išoriniuose tinkluose individualiai ar kartu su kitais pedagogais, su ugdytinio šeima (tėvais, globėjais, rūpintojais), kitais specialistais.
- Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos leidžia pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas ir, atsižvelgiant į tai, bendrauti, dalintis jomis, įvertinant savo ir tų, su kuriais bendraujama, emocinį patyrimą. Pedagogų emocijos veikia jų pačių ir mokinių elgesį, motyvaciją, mąstymą, taip pat ir pedagogo bei mokinio, pedagogo ir kolegų, pedagogo ir tėvų ir kt. santykius.
Pradinio ugdymo mokytojai yra baigę arba pradinio ugdymo mokytojų rengimo ir (ar) Vaikystės pedagogikos programą. Pradinio ugdymo mokytojas vaikus moko visų dalykų. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokomųjų dalykų mokytojai yra baigę tokios krypties studijų programą, kokį mokomąjį dalyką dabar moko. Bet kuri mokytojų rengimo programa ir išklausyti ne trumpesni kaip 40 val. Vaikus, turinčius sveikatos problemų, judesio ir padėties sutrikimų, elgesio ir emocijų sutrikimų ugdo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos arba dalyko mokytojai.
Mažiausiai 30 proc. dėstytojų, kurie dirba pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje, privalo turėti pedagoginio arba vadybinio darbo patirties. Patirtis turi būti sukaupta švietimo / švietimo pagalbą teikiančioje įstaigoje. Mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos dalykus dėstantys dėstytojai turi vykdyti praktinę pedagoginę veiklą (dirba mokytoju arba konsultuoja mokytojus, arba vykdo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, arba stažuojasi švietimo įstaigose Lietuvoje arba užsienyje) švietimo įstaigoje (išskyrus aukštąsias mokyklas). Vadovauti pedagoginei praktikai gali dėstytojas, turintis pedagogo kvalifikaciją ir bent jau magistro laipsnį (jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją).
Lietuvoje įgyjamo aukštojo mokslo kvalifikacinio laipsnio sistema yra unifikuota. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato visų studijų programų bendruosius studijų vykdymo reikalavimus. Juose nurodoma, kad kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tada, kai asmuo baigia atitinkamą studijų programą ir pasiekia programoje numatytus studijų rezultatus. Pedagogų rengimo reglamente patikslinama, kad pedagoginės pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos bei profesinės studijos baigiamos baigiamuoju darbu. Baigiamasis darbas yra savarankiškas pagrindinių studijų baigiamasis darbas. Jame studentas nagrinėja aktualią pedagogikos lauko problemą. Įprastai tai yra rašytinis darbas, kurį studentas ginasi žodžiu. Darbo sudėtingumas ir apimtis priklauso nuo studijų programos pakopos. Diplomai išduodami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą diplomų išdavimo tvarką. Diplomas išduodamas ta aukštoji mokykla, kurios pedagoginių studijų programą baigė studentas. Diplomo priedėlis išduodamas kartu su profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro diplomais ir yra neatskiriama jų dalis. Diplomo priedėlyje pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį. Pedagogu galima tapti ir alternatyviais būdais. Vienas tokių - turint bakalauro arba magistro laipsnį dalyvauti programoje, vykdomoje bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.
tags: #pedagogu #mokymasis #bendradarbiaujant #kaip #ikimokyklinio #ugdymo
