Draugystė - tai neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, viena stipriausių ir gražiausių patirčių, įkvėpusi daugybę filmų kūrėjų. Nuo jaudinančių pasakojimų apie sunkumų įveikimą iki širdį sušildančių istorijų apie tikrą atsidavimą - filmai apie draugystę palieka gilų įspūdį ir moko vertingų pamokų. Kartais draugystė gali būti netikėta, kartais - išbandyta, bet visada ji yra neįkainojama. Pristatome filmus, kurie pasakoja apie draugystes, ne visada sentimentalias ir visada laimingai pasibaigiančias istorijas, nes kartais būna taip, kaip sakoma Šv. Rašte: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jono Evangelija, 15,12-17).
Kino kritikai seniai naudoja tokius apibrėžimus kaip „kelio filmas“ arba „buddy movie“. Kartais abi šios sąvokos gali būti greta vienoje recenzijoje, kai rašoma apie filmą, kuriame didelę laiko (ir siužeto) dalį užima filmo herojų kelionė abstrakčiai kalbant „iš taško A į tašką B“ - tada terminas „kelio filmas“ yra ir tikslus, ir logiškas. Tokie filmai dažnai nagrinėja draugystės dinamiką ir kaip ji gali keistis kelionės metu.
10. Leonas (1994)
Šis filmas išgarsino visame pasaulyje prancūzų režisierių Luc’ą Bessoną anksčiau nei jo „Penktasis elementas“, o aktorius Jeanas Reno akimirksniu tapo tarptautine žvaigžde, kurią mielai kviečia Holivudo kino kūrėjai. Jo suvaidintas profesionalus žudikas Leonas labai skyrėsi nuo kitų šio amato specialistų. Atvykęs į Niujorką iš Sicilijos, Leonas yra visiškai vienas kaip tigras džiunglių tankmėje. Jis neturi draugų, rūpinasi tik gėlėmis, mėgsta pieną ir klasikinius filmus, nemoka skaityti ir rašyti, bet savo amatą išmano tobulai. Tyliems Leonui akivaizdoje korumpuoto policininko Stensfildo (Gary Oldmanas) bičiuliai išžudė dvylikametės Matildos šeimą. Leonui pavyko mergaitę išgelbėti. Aiškiai orientuodamasis į tarptautinę auditoriją Lucas Bessonas „Leoną“ kūrė anglų kalba ir nemažai scenų nufilmavo Niujorko kvartaluose. Amerikietiškų akcentų filme labai daug. Čia ir scenos su mažąja Matilda, kuriose mergaitė, norėdama pralinksminti savo paniurėlį globėją, jam vaizduoja tai Chapliną, tai Marilyn Monroe, tai miuziklų žvaigždę šokėją Gene‘ą Kelly. O ir pati siužetinė schema - suaugusio žmogaus ir vaiko kelionė per Ameriką - nesuskaičiuojamą daugybę kartų naudota pačių amerikiečių filmuose (nuo Peterio Bogdanovichiaus „Popierinio mėnulio“ iki Johno Cassaveteso „Glorijos“): šią tradiciją Lucas Bessonas puikiai žino (ir panašius filmus, matomai, mėgsta), todėl sugalvoja savo originalų motyvą. Dar klausimas - kas jo bastūnų porelėje yra labiau suaugęs - naivumo ir vaikiškos sielos įsikūnijimas Leonas ar anksti subrendusi ir gyvenimo negandų užgrūdinta dvylikametė Matilda? Britų aktorius Gary Oldmanas suvaidino tikrą pabaisą - jo korumpuotas policininkas Stensfildas yra sadistas, maniakas ir narkomanas. Nors daug žiaurių scenų talpinantis filmas yra kriminalinis veiksmo trileris, režisierius įsigudrina praplėsti jo turinį kitomis temomis - draugystės, meilės, šeimos. Filmo scenarijų galima atskiromis scenomis pateikti kaip pavyzdį būsimiesiems scenaristams. Vienas iš filmo dialogų atspindi veikėjų santykių sudėtingumą: „Aš jau subrendusi.“ - „O aš atvirkščiai. Aš jau pakankamai senas.“
9. Lik su manimi (1986)
Tai geras pavyzdys, kaip S. Kingas randa siaubingus siužetus ne fantastikos platybėse, bet banalioje kasdienybėje. Panašią istoriją pasakoja ir „Lik su manimi“. Tai dalinai autobiografinis filmas (rašytojas neslepia, kad siaubingų istorijų pasakojimas jam pačiam leidžia išsivaduoti nuo vidinių demonų), atkuriantis dabar jau beveik šešiasdešimties metų senumo įvykius. Knygoje „1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą“ randame tokį „Lik su manimi“ aprašymą: „Pasakojimas apie draugystę, perduotas jau suaugusio, Gordžio, nufilmuotas nuostabių peizažų fone. „Lik su manimi“ nepaprastai tiksliai perteikia vaikišką baimę, žaidimus, apmąstymus, madingas frazes, svarstymus (Mikis - peliukas, Donaldas - ančiukas, Plutas - šuo. O kas tas Gufis?) ir berniukiškas paslaptis. Paaugęs Kieferio Sutherlando Eisas verčia susimąstyti, kokiais šie berniukai galėtų tapti suaugę. O JAV kino almanachas „Video Movie Guide“ apie šį filmą parašė: „Jūs garantuotai patirsite tai, kas padės jums jausti šilumą šaltomis žiemos dienomis“ (filmas JAV ekranuose startavo 1986-ųjų lapkričio pabaigoje).
8. Tobulybė (1996)
Šį filmą verta žiūrėti visų pirma dėl pagrindinius vaidmenis vaidinančių aktorių. Roberto De Niro persikūnijimo galimybės žinomos dar nuo tų laikų, kai jis vaidino „Krikštatėvyje“. Puikiu šio kino virtuozo partneriu režisieriaus Joelio Schumacherio filme „Tobulybė“ tapo taip pat neeiliniu talentu žiūrovus stebinęs Philipas Seymouras Hoffmanas (1967-2014), deja, anksti iš gyvenimo pasitraukęs (oficiali mirties priežastis - narkotikų perdozavimas). Į triukšmingą „žvaigždžių sistemą“ orientuotame Holivude (ar privalomose spaudos konferencijose bei filmų reklaminėse kampanijose) aktorius visada jautėsi nejaukiai. Net tuose filmuose, kur jis pasirodydavo epizoduose, žiūrovai spėdavo įsidėmėti lakoniškais, bet taikliais potėpiais pavaizduotus subjektus, o kritikai už šiuos etiudus aktorių vadino antrojo plano genijumi. Kai atėjo pagrindinių vaidmenų metas, Ph. S. Hoffmano karjera pradėjo sparčiai kilti. Robertas De Niro „Tobulybėje“ vaidinamas buvęs apsauginis Valteris Kuncas taip pat gyvena priešiškoje aplinkoje. Jeigu jį pavadintume homofobu, tai būtų tiksli šio žmogaus charakteristika. Sulaukęs pensijinio amžiaus Valteris Kuncas gyvena nuomojamame bute kaimynystėje su prostitutėmis, narkomanais ir tais, kurie politinio korektiškumo epochoje vadinami LGBT bendruomenės nariais. Neseniai Volteris patyrė infarktą ir, kad lengviau atsistatytų kalbos sutrikimas, medikai jam patarė pasisamdyti… dainavimo mokytoją. Kadangi tokio profesionalaus specialisto paslaugos Volteriui per brangios, vyras kreipiasi į kaimynystėje gyvenantį gėjų Rastį Cimermaną (jį ir vaidina Philipas Seymouras Hoffmanas). Reikėtų dar paminėti ir gerai filmo atmosferą bei tam tikras situacijas atspindintį „Tobulybės“ garso takelį, kuriame viena kitą keičia filmo kompozitoriaus Bruce‘o Robertsono melodijos ir fragmentai dainų - nuo klasikinės „New Moon (1940)“, atliekamos Nelsono Eddy, iki naujų, atliekamų modernių dainininkių Taylor Dayne, Cher ar Madonnos.
7. Salos vaiduokliai (2022)
Užsisukę amžinų tikslų, garbės, godumo, laikino spindesio, netikrumo ruletėje visai užsimirštame, kas iš tikrųjų verta mūsų laiko, dėmesio, pastangų. Atrodo, būti geru žmogumi - jau iš mados išėjęs dalykas, nebeaktualus, nuvertėjęs, pasenęs. Visiems svarbu talentas ir pasiekimai. Reikalas pasiekia tokį absurdo lygį, kad troškimų srautui įgijus didžiausią pagreitį, nebesijaučiame laimingi ir ramūs, o lyg paklaikę bandome sugauti raibulius sujudintame vandenyje - vadinamąją sėkmę. Tiek „Salos vaiduokliuose“, tiek „Reikalai Brugėje”, kaip fonas dramai atskleisti pasitelkiama kultūriškai ir etniškai labai specifinė aplinka. Naujausiame filme - tai nuošali Airijos sala, kurioje stovi tik vienas kitas namas ir veikia vienintelė smuklė, niekad taip labai ir neįsišėlstanti, kurioje moteris - retas ir laukiamas svečias. Kita salos ypatybė - jos lokalumas. Esame pripratę prie visuotinės globalizacijos, pasaulis šiais laikais mums tapęs vienu dideliu kaimu ir nuskridę į Indoneziją galime sutikti savo kiemo draugą iš antros klasės. Esame pripratę prie didelio greičio, o tai lemia sparčius pokyčius. Esame pratę prie trumpų draugysčių ir atsisveikinimų. Todėl sunku iki galo suvokti, ką reiškia toks lokalumas kaip 1923-iųjų metų atsiskyrusioje Airijos saloje. Ten žmonės pažinojo tik savo kaimynus ir paprastai santykius užmegzdavo visam gyvenimui. „Salos vaiduokliuose“ nagrinėjama, kas tuomet galėjo atsitikti, jei šis santykis būtų buvęs bandoma nutraukti. Trumpai pristatant filmo prielaidas, jis prasideda nuo visiškos mįslės. Salos geraširdis Patrikas Sulemanas (Colin Farell) užeina pas savo geriausią draugą Kolmą Dohertį (Brendan Gleeson) į svečius, nes, kaip ir kiekvieną dieną antrą valandą popiet, jie kartu eina į smuklę atsigerti alaus. Patrikas - linksmai nusiteikęs pleputis, kuris į pasaulį žiūri šiek tiek naiviai, tačiau kartais nenulaiko liežuvio. Kolmas - mąstytojas, smuikininkas, norintis kaip nors įprasminti savo gyvenimą, taigi kuriantis muziką, tačiau iš tikrųjų giliai širdyje jaučiantis tuštumą ir neviltį. Patrikas jaučiasi itin įskaudintas ir visaip bando prikalbinti Kolmą vėl su juo bendrauti, tačiau Kolmas iškelia ultimatumą - kiekvieną kartą, kai Patrikas prie jo lįs, jis nusipjaus po vieną kairės rankos pirštą. Juosta „Salos vaiduokliai“ pripažintas vienu iš geriausių 2022-ųjų metų filmų, gavo apdovanojimų už geriausią scenarijų ir geriausiai atliktus pirmaplainius bei antraplanius vaidmenis.
6. Vidurnakčio kaubojus (1969)
Šio 1969 metais sukurto filmo, tikriausiai, nebūtų, jeigu Jungtinėse Amerikos valstijose septintojo dešimtmečio viduryje nebūtų prasidėjusios ryškios politini bei socialinio gyvenimo permainos. Permainos galiausiai paveikė ir kiną: 1966 m. JAV Aukščiausias teismas panaikino vadinamąjį „Heiso kodeksą“ ir studijos buvo įpareigotos nurodyti amžiaus cenzą žiūrovams. „Naujasis Holivudas“, kartais vadinamas „Amerikos naująja banga“ arba „Holivudo renesansu“, reiškia Amerikos kino istorijos judėjimą nuo septintojo dešimtmečio vidurio iki devintojo dešimtmečio pradžios, kai išpopuliarėjo nauja jaunų filmų kūrėjų karta Jungtinėse Valstijose. „Naujasis Holivudas“ ženklino ne studijos, bet režisierių viršenybę, kuri pakeitė ilgai gyvavusį prodiuserių diktatą. Pagal James Leo Herlihy romaną sukurtas filmas parodo ne tą „paradinę“ - išblizgintą Ameriką, kurios fotografijos mirga turistiniuose kataloguose. Būtent toks yra patrauklios išvaizdos jaunuolis Džo Bakas (Jonas Voightas), atvykęs iš Teksaso. Savimi pasitikintis vyrukas pasirenka lengviausią ir maloniausią būdą užsidirbti pragyvenimui, teikiant intymias paslaugas senstančioms moterims. Jis mano, kad „turtingos karvės“ mokės jam didžiulius pinigus už meilės glamones. Tačiau toks „verslas“ nesiseka, ir greitai visos svajonės sudūžta. Neilgai trukus abu atstumtieji susidraugauja, nes dviese lengviau kovoti už savo „vietą po saule“. Filmą tinkamai įvertino JAV Kino meno ir mokslo akademijos nariai, pirmą kartą Oskarų istorijoje „Vidurnakčio kaubojų“ pavadinę geriausiu filmu, nors jam buvo suteikta kategorija „X“. 1994 m. O Dustino Hoffmano ir Jono Voighto profesinė partnerystė šiame filme tapo vienu įsimintiniausiu duetu pakankamai gausioje „buddy movie“ galerijoje.
5. Įkyrusis (1973)
1973-aisiais, kai Francisas Veberas kine dar buvo naujokas, jo scenarijų „Įkyrusis“ (L’emmerdeur) realizavo patyręs komedijos meistras Édouard‘as Molinaro. Ši šviesios atminties komedija žavėjo grakščiu humoru, paradoksaliomis situacijomis ir absoliučiai nesuderinamais pagrindinių herojų charakteriais. Dabar Francisas Veberas pats seniai režisuoja ir net ne vieną savo scenarijų yra pardavęs amerikiečiams. Kventinas (Gérard’as Depardieu) į valdiškus namus pakliuvo po to, kai nesėkmingai pabandęs apiplėšti banką sugalvojo pasislėpti kino teatre ir čia taip įsijautė į ekrane rodomą animacinį filmą, kad užmiršo apie tai, kad jo ieško policija. Kai Kventinas visus negyvai “užkniso”, kalėjimo vadovybė nusprendė jį apgyvendinti kartu su depresijos liūne įklimpusiu nusikaltėliu Rubiu (Jeanas Reno). Teisėsaugos atstovams labiau rūpi ne tie pinigai, o informacija apie Fogelį, bet nelaimių prislėgtas Rubis neištaria nė vieno žodžio. Tokio išbandymo gelžbetoniniai žudiko nervai neatlaiko ir jis pabando atsikratyti nemalonios kaimynystės (net pjauna sau venas ir apsimeta bepročiu). Rubiui lieka vienintelė išeitis - pabėgti į laisvę. Bet ir ten Kventinas jo nepalieka ramybėje. Tolimesni šios kriminalinės komedijos įvykiai yra tokie juokingi, kad žodžiais juos apsakyti sunku. Geriau viską pačiam pažiūrėti.
4. Riešutų sviesto sakalas (2019)
Ženkliu 2019-ųjų metų pradžios kinematografiniu įvykiu tapo trimis Oskarais apdovanota „Žalioji knyga“ (Green Book, 2018 m., rež. Peteris Farrelly) - emocingas pasakojimas apie septintojo dešimtmečio pradžioje po Pietines JAV valstijas įvykusią sentimentalią kelionę, netikėtai suartinusią du visai skirtingų pasaulėžiūrų žmones - juodaodį muzikantą virtuozą ir jo asmeniniu vairuotoju tapusį baltaodį rasistą. Panaši struktūra pasauliniame kine naudojama gana tankiai. Europos kine tokių filmų taip pat netrūksta. Dviejų amerikiečių debiutantų Tylerio Nilsono bei Michaelo Schwartzo filmas keistoku pavadinimu „Riešutų sviesto sakalas“ turi daug panašumų su garsiuoju „Lietaus žmogumi“ (Rain Man, 1988 m., rež. Barry Levinsonas) ar belgų režisieriaus Jaco van Dormaelio drama „Aštuntoji diena“ (Le huitième jour, 1996 m.). Kuklaus biudžeto (20 mln. dolerių) „Riešutų sviesto sakalas“ po premjeros kovą prestižiniame renginyje SXSW (nuo 1987 m. „Riešutų sviesto sakalas“ - dar viena kinematografinė odisėja po JAV pietines valstijas, kuriai ryžtasi dvidešimt dvejų metų vaikinas su Dauno sindromu. Ne visi prieglaudos gyventojai yra bejėgiai seneliai, kai kurie jų pakankamai sąmoningi ir netgi išradingi, jie padeda Zakui patarimais, kaip iš čia pabėgti. Po kelių nevykusių bandymų Zakas visgi ištrūksta į laisvę. Zakas susitinka dar vieną geraširdį pakeleivį - avantiūristą Tailerį (jį vaidina dėl barzdos sunkiai atpažįstamas Shia LaBeoufas), besiverčiantis žuvų ir krabų vagystėmis iš svetimų tinklų. Gražus, emocingas, nuotaikingas, vietomis labai linksmas, o kai kada ir galintis nuliūdinti filmas „Riešutų sviesto sakalas“ yra ne tik pamokantis kūrinys, bet ir užkrečiantis pozityviais pavyzdžiais. Aktorius Shia LaBeoufas savo interviu dažnai pabrėžia, kaip bendravimas su tokiu partneriu stipriai jį pakeitė. O pats Zackas Gottsagenas (dabar jam 34-eri) baigė Menų mokyklą ir svajoja apie aktoriaus karjerą. Siekti savo tikslo vaidmuo „Riešutų sviesto sakale“ jam tikrai padės.
3. Telma ir Luiza (1991)
Jeigu šį filmą būtų sukūrusi moteris, jis, tikriausiai, būtų vadinamas feministiniu. Dvi draugės Telma Dikinson ir Luiza Sojer yra „balzakiško“ amžiaus moterys, kurioms gyvenime tiesiog pritrūko sėkmės ir laimės. Abi mirtinai pavargo nuo kasdienybės rutinos ir pajuto nenumaldomą norą nors trumpam iš jos ištrūkti. Tai istorija apie pavargusią namų šeimininkę (Geena Davis) ir jos pašaipią, gyvenimo išvargintą draugę (Susan Sarandon), kurios važiuoja savaitgaliui pasilinksminti. Filmo pasirodymo metais jis palietė jautrias stygas žiūrovų sielose, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės ir socialinio statuso. Režisierius surado puikia formą savo kūriniui, kurį savaip interpretuoti gali skirtingų pomėgių žiūrovai. Vieniems „Telma ir Luiza“ yra kriminalinė drama apie dvi moteris, aplinkybių priverstas nužudyti vulgarų smurtautoją iš diskotekos. Kiti filme pamatys jaudinančią melodramą apie dvi laimės gyvenime nesuradusias moteris, įsipainiojusias į mirtinai pavojingą avantiūrą. Aktorių Susan Sarandon ir Ginos Deivis vaidyba šiame filme yra tiesiog nepralenkiama.
2. Terabitija (2007)
Šis filmas, pastatytas pagal to paties pavadinimo Katherine Paterson romaną, kuris daugelyje šalių įtrauktas į privalomos vaikų literatūros sąrašus, yra nagrinėjamas pamokų metu. Kino juosta, per daug nenukrypdama nuo knygos istorijos, pasakoja apie berniuko Džeso ir kiek keistokos mergaitės Leslės netikėtai užsimezgusią draugystę. Engiami mokykloje vaikai, naudodamiesi begaline vaizduote, miške susikuria nuo visų negandų pasislėpti padedantį Terabitijos pasaulį. Čia jie karstosi po medžius, kaunasi su troliais, susipažįsta su netikėtais miško gyventojais. Nors šis filmas yra puikus nuotykis visai šeimai, svarbu paminėti, kad jis suteiks ne vien teigiamų emocijų. Vieną pagrindinių veikėjų pasakojimo metu ištinka skaudi nelaimė, tad po filmo su vaikais patartina pasikalbėti ne tik apie draugystę, bet ir apie patyčias, mirtį, draugų netektį.
1. Plieninis milžinas (1999)
„Plieninis milžinas“ - britų rašytojo Tedo Hugheso 1968 m. išleisto romano „Plieninis žmogus“ ekranizacija. Filmas pasakoja apie berniuko ir iš kosmoso atkeliavusio paslaptingo plieninio milžino draugystę. Berniukas, pradžioje nejuokais išsigandęs šio didžiulio sutvėrimo, ilgainiui supranta, kad pastarasis yra geras ir švelnus, beje, turi tokią pačią, o gal net ir jautresnę „sielą“ nei žmonės. Visgi ne visi džiaugiasi šiuo nauju gyventoju. Draugystė - tai viena stipriausių ir gražiausių žmogaus patirčių, įkvėpusi daugybę filmų. Nuo jaudinančių pasakojimų apie sunkumų įveikimą iki širdį sušildančių istorijų apie tikrą atsidavimą - šie filmai apie draugystę nepaliks abejingų. Štai rekomendacijos su nuorodomis į oficialius treilerius, kurios leis pasirinkti geriausią filmą jaukiai kino vakarui.
Taip pat žiūrėkite:
- The Intouchables (2011): Šis prancūziškas filmas, paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie neįgalų aristokratą Filipą ir jo netradicinį padėjėją Drisą. Nepaisant visiškai skirtingų socialinių sluoksnių ir gyvenimo patirties, jų draugystė tampa stipria ir keičia jų gyvenimus. Tai ne tik šilta, bet ir itin įkvepianti istorija apie žmogiškumą ir tikrą draugystę.
- Stand by Me (1986): Remiantis Stepheno Kingo novele, filmas pasakoja apie keturis draugus, kurie leidžiasi į kelionę ieškoti dingusio vaiko kūno. Tai ne tik nuotykių filmas, bet ir jautri istorija apie augimą, draugystę ir gyvenimo prasmės paieškas. Ši istorija atskleidžia, kaip draugystė gali įveikti net didžiausius gyvenimo išbandymus.
- The Bucket List (2007): Dviejų vyrų - milijardieriaus ir mechaniko - gyvenimo kelias susikerta ligoninėje. Jie nusprendžia kartu įgyvendinti savo paskutinius gyvenimo norus. Ši netikėta draugystė praturtina jų gyvenimus ir palieka nepamirštamų akimirkų. Filmas sužavės ne tik šiluma ir humoru, bet ir įkvėps gyventi kiekvieną dieną kaip ypatingą.
- Good Will Hunting (1997): Filmas pasakoja apie jauno, genijaus protą turinčio Vilio, draugystę su terapeutu ir geriausiu draugu Čakiu. Šios draugystės padeda Vilui atrasti savo gyvenimo kelią ir atsiskleisti kaip asmenybei. Tai jaudinantis filmas apie draugystę, palaikymą ir asmeninį augimą.
- Toy Story (1995): Ši animacinė istorija pasakoja apie žaislų pasaulį, kuriame gyvena tokie draugai kaip Vudis, Bazas ir kiti. Nepaisant skirtingų charakterių ir nuotykių, jų draugystė tampa pavyzdžiu, kaip svarbu palaikyti vienas kitą. Tai ne tik puikus pasirinkimas visai šeimai, bet ir istorija, kuri sušildo širdį.
- The Perks of Being a Wallflower (2012): Jauno vaikino Čarlio gyvenimas pasikeičia, kai jis susidraugauja su dviem vyresniais mokyklos draugais. Per jų draugystę Čarlis mokosi, kaip įveikti savo traumas ir atsiverti pasauliui. Tai jautrus filmas apie jaunystę, draugystės svarbą ir savęs priėmimą.
- Little Miss Sunshine (2006): Nepaprasta ir komiška istorija apie disfunkcinę šeimą, kuri leidžiasi į kelionę, kad jauniausia dukra galėtų dalyvauti grožio konkurse. Nors pagrindas - šeimos ryšiai, draugystė tarp veikėjų atskleidžia jų pažeidžiamumą ir stiprybę. Filmas įkvepia pamatyti grožį paprastose gyvenimo akimirkose.
- The Sisterhood of the Traveling Pants (2005): Keturių draugių istorija, kurios per vasarą dalijasi vienomis magiškomis kelnėmis, kurios tinka visoms. Šis filmas - tai draugystės ir atstumo išbandymų kupinas pasakojimas. Tai puikus filmas, kuris primena, kaip svarbu išlaikyti draugystę nepaisant iššūkių.
- Green Book (2018): Remiantis tikra istorija, filmas pasakoja apie draugystę tarp italų-amerikiečio vairuotojo ir afroamerikiečių muzikanto rasinių konfliktų laikotarpiu. Jų kelionė tampa ne tik profesine, bet ir emocine draugystės odisėja. Tai širdį sušildantis filmas apie įveikiamus skirtumus ir tikrą ryšį.
- Soul (2020): Ši animacinė istorija pasakoja apie muzikos mokytojo Džo ir mažos sielos „22“ draugystę, padedančią suprasti gyvenimo prasmę. Tai ne tik filmas apie draugystę, bet ir gilesnės prasmės paiešką. Ši Pixar animacija jaudina, įkvepia ir moko džiaugtis kasdieninėmis smulkmenomis.
Taip pat verta paminėti ir animacinius filmus, kurie moko vaikus apie draugystę, empatiją ir pagalbą: „Mano kaimynas Totoro“, „Kaip prisijaukinti drakoną“, „Žaislų istorija“, „Ledynmetis“, „Bethovenas“, „Hačiko. Draugo istorija“, „Liūtas karalius“, „Mažasis princas“ ir daugelis kitų. Šie filmai ne tik pramogauja, bet ir ugdo vaikų vertybes.
