Europos Sąjunga (ES) yra unikalus tarptautinis darinys, jungiantis savyje tarptautinės organizacijos ir daugiatautės valstybės požymius, tačiau nėra nei viena, nei kita. Ji taip pat nėra tarptautinės viešosios teisės subjektas, tačiau turi teisę dalyvauti visuose tarptautiniuose santykiuose.
ES vertybės ir principai
Europos Sąjunga grindžiama toliau nurodytomis vertybėmis, kurios yra išdėstytos Lisabonos sutarties 2 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje:
- Žmogaus orumas: Žmogaus orumas yra neliečiamas, jis turi būti gerbiamas ir saugomas. Jis yra tikrasis pagrindinių teisių pagrindas.
- Laisvė: Judėjimo laisvė suteikia piliečiams teisę laisvai judėti ir gyventi Sąjungoje. Asmens laisvės - teisė į privatų gyvenimą, minties, religijos, susirinkimų, saviraiškos ir informacijos laisvės - saugomos ES pagrindinių teisių chartija.
- Demokratija: ES veikimas grindžiamas atstovaujamąja demokratija. Būti Europos Sąjungos piliečiu taip pat reiškia naudotis politinėmis teisėmis. Kiekvienas pilnametis ES pilietis turi teisę kandidatuoti ir balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. ES piliečiai turi teisę kandidatuoti ir balsuoti savo gyvenamojoje arba kilmės šalyje.
- Lygybė: Lygybė - tai vienodos visų piliečių teisės prieš įstatymą. Vyrų ir moterų lygybės principu paremta visų sričių Europos Sąjungos politika, jis yra Europos integracijos pagrindas, taikomas visose srityse. 1957 m. į Romos sutartį buvo įtrauktas vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas.
- Teisinės valstybės principas: ES grindžiama teisinės valstybės principu. Viskas, ką daro ES, yra grindžiama Sutartimis, kurias laisva valia ir demokratiškai pasirašė ES valstybės narės. Teise ir teisingumu rūpinasi nepriklausomos teisminės institucijos. ES valstybės narės įgaliojo Europos Teisingumo Teismą nagrinėti bylas paskutine instancija ir jo sprendimų turi laikytis visi.
- Žmogaus teisės: Žmogaus teisės saugomos ES pagrindinių teisių chartija. Šios teisės - tai teisė nebūti diskriminuojamam dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, teisė į asmens duomenų apsaugą ir teisė kreiptis į teismą.
Europos Sąjungos kompetencija grindžiama suteikimo principu (Europos Sąjunga įgyvendina tik tą kompetenciją, kurią jai suteikia sutartys), o realizuojama vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais.
Europos Sąjungos istorija ir raida
Europos Sąjungos pradžia laikoma 1951 m. įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija ir 1957 m. Romos sutartimi įsteigtos Europos ekonominė bendrija (nuo 1992 m. Europos Bendrija) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas); visos šios organizacijos vadinamos bendru Europos bendrijų vardu.
Siekiant įgyvendinti laisvą asmenų judėjimą, 1985 m. Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija pasirašė Šengeno sutartį (įsigaliojo 1995 m.), leidusią palaipsniui atsisakyti sienų kontrolės.
1992 m. pasirašyta Mastrichto sutartis (įsigaliojo 1993 m.), ja buvo išplėstos Europos bendrijų galimybės (iki šios sutarties valstybių narių siekiai buvo tik ekonominiai). Į Mastrichto sutartį įtraukti bendresni veiklos tikslai: ekonominės ir socialinės pažangos skatinimas, Europos Sąjungos (po Mastrichto sutarties oficialiai imtas vartoti terminas) identiteto įtvirtinimas tarptautinėje arenoje, Europos Sąjungos piliečių teisių ir interesų įtvirtinimas, glaudesnis bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse, acquis communautaire išlaikymas.
Plėtra ir reformos
1997 m. pasirašyta Amsterdamo sutartimi (įsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d.) iš esmės reformuotas trečiasis Europos Sąjungos ramstis, kadangi dauguma jam priklausančių politikos sričių buvo priskirtos pirmajam - prieglobsčio, vizų, imigracijos, išorės sienų apsaugos, teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose klausimai tapo Europos Bendrijos laisvo asmenų judėjimo dalimi.
2001 m. Nicos sutartimi (įsigaliojo 2003 m.) susitarta dėl Europos Sąjungos institucijų reformos, valstybių narių balsų skaičiaus Europos Parlamente, Europos Sąjungos Taryboje, sprendimų priėmimo procedūrų ir kitų klausimų.
2004 m. gegužės 1 d. visateisėmis Europos Sąjungos narėmis tapo 10 valstybių: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.
2007 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos narėmis tapo Bulgarija ir Rumunija.
2013 m. liepos 1 d. Kroatija tapo 28-ąja Europos Sąjungos valstybe nare.
2017 m. kovo 29 d. Didžioji Britanija, vykdydama savo piliečių valią, išreikštą referendume, pradėjo oficialią procedūrą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (Brexit). Perėjimo laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d.
Europos Sąjungos tikslai ir politika
Europos Sąjungos tikslas - skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę. Europos Sąjungoje sukurta vidaus sienų neturinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas bei vykdoma bendra išorės sienų apsaugos, prieglobsčio, imigracijos, nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo politika.
Vienas prioritetinių Europos Sąjungos tikslų yra veiksminga vidaus rinka, kurioje nėra kliūčių laisvai judėti prekėms, asmenims, paslaugoms bei kapitalui ir kurioje nustatomos jos veikimui būtinos konkurencijos taisyklės bei tvari Ekonominė ir pinigų sąjunga, kurios valiuta - euras.
Europos Sąjunga siekia užimtumo, socialinės, mokslo ir technikos pažangos, aukšto aplinkos apsaugos lygio, imasi priemonių prieš socialinę atskirtį ir diskriminaciją, skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, valstybių narių ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei solidarumą.
"Skirtingų greičių" Europa
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie "skirtingų greičių" Europos idėją. Tai reiškia, kad ne visos ES narės privalo dalyvauti visuose bloko projektuose. Tam tikrais atžvilgiais ES jau yra "skirtingų greičių" organizacija, nes ne visos valstybės narės priklauso Šengeno zonai ir tik 19 iš 28 narių yra įsivedusios eurą.
"Vienybė nereiškia, kad turime būti vienodi," - sakė Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pabrėžė, kad "skirtingų greičių Europa yra būtina, kitu atveju mes greičiausiai įklimpsime."
Europos Sąjungos institucijos
Pagrindinės Europos Sąjungos teisės aktų leidybos institucijos yra Europos Parlamentas (atstovauja Europos Sąjungos piliečiams, yra jų tiesiogiai renkamas) ir Europos Sąjungos Taryba (atstovauja valstybių narių vyriausybėms). Taip pat Europos Sąjungos institucijų veikloje vartojamos visos valstybių narių oficialios kalbos.
Europos Komisija yra Sąjungos vykdomasis organas, atsakingas už kasdienę jos politiką. Komisija atstovauja visai Europos Sąjungai ir oponuoja Vadovų Tarybai, kurią sudaro Sąjungai priklausančių šalių vadovai, ginantys savo valstybių nacionalinius interesus.
Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro Sąjungai priklausančių šalių vadovai ir Komisijos pirmininkas, politiškai vadovauja Europos Sąjungai.
The European Union: Institutions and Functions
Europos Sąjungos valstybių piliečiai, be savo šalies pilietybės, turi bendrą Europos Sąjungos pilietybę, kuri suteikia jiems teisę dalyvauti Europos Parlamento ir Europos Sąjungos valstybių narių vietos savivaldos rinkimuose.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Europos Sąjunga susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip ekonominiai skirtumai tarp valstybių narių, migracijos krizė, saugumo grėsmės ir geopolitinė įtampa. Viena iš svarbių diskusijų temų yra "skirtingų greičių" Europos modelio įgyvendinimas, siekiant užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą tam tikrose srityse, leidžiant valstybėms narėms pasirinktinai dalyvauti bendruose projektuose.
Nepaisant iššūkių, Europos Sąjunga išlieka svarbiu tarptautinės politikos ir ekonomikos veikėju, siekiančiu taikos, stabilumo ir gerovės visoje Europoje.
