Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Naujagimio maitinimas - tai klausimas, kuris iškyla visoms besilaukiančioms ar nesenai vaikučio susilaukusioms šeimoms. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas.
Motinos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje.
Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui. Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais. Motinos pienas yra pagrindinis energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu ir mažina nepakankamai maitinamų kūdikių mirtingumą.
Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn. Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas, skirtas sveikiems išnešiotiems Europoje gyvenantiems kūdikiams. Rekomendacijos nurodo, jog išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių). Siektinas tikslas - išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites).
Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų.
Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo.
Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris.
Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindymo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina.
Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę.
Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.
Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių).
Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
PATARIMAS! Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai.
Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei.
Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.
Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.
Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.
* Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu.
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.
Pirmajį pusmetį, kai kūdikis maitinamas tik motinos pienu ar adaptuotu mišiniu, svarbu atkreipti dėmesį į jo virškinimo sistemos funkcionavimą. Neretai kūdikius vargina diegliai, pilvo pūtimas, atpylimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar tuštinimasis su kraujo gyslelėmis.
1. Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
2. Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
3. Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
4. Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
5. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina di...
Dėl pačių įvairiausių aplinkybių žindomus kūdikius kartais tenka primaitinti, jiems duodant ištraukto motinos pieno arba pieno mišinio. Daugelį maitinimų kūdikį žindysite, tačiau pieno pristigus 1 ar 2 maitinimus per parą vaikeliui duosite pieno mišinio. Taip pat kai kurios mamos mišrų maitinimą renkasi, norėdamos didesnės pertraukos nuo žindymo ir siekdamos išsigydyti pažeistus, skaudančius spenelius. Taip pat yra nemažai įrodymų, kad ilgainiui kūdikiai gali nenorėti žįsti, gali atsisakyti krūties - tai vadinamasis krūties streikas, nes gerdami iš buteliuko jie išmoksta naudoti kitokį čiulpimo būdą, be to, dažniausiai iš buteliuko pienas bėga kur kas lengviau, jo nereikia sunkiai traukti. Kūdikiai - labai gudrūs, tad, įpratę prie žinduko, gali pradėti krūtį spjauti, jos apskritai neimti ir reikalauti duoti buteliuką. Maitinant mišriu būdu, krūtys dažniau persipildo, tad padidėja mastito rizika. Krūtims persipildžius, žindymas gali būti skausmingas, tad mama jaus diskomfortą, o pats organizmas ilgainiui pradės gaminti mažiau pieno. Statistika rodo, kad taikant mišrų maitinimą žindymo trukmė dažnai sutrumpėja, t.y. mišriai maitinami kūdikiai anksčiau atpranta nuo krūties (taip dažniausiai nutinka dėl pasikartojančio krūties streiko ir motinos pieno kiekio sumažėjimo). Jeigu norite derinti žindymą ir maitinimą nutrauktu pienu, pieną geriausia nusitraukti po paskutinio kūdikio žindymo praėjus bent valandai - liaukos per tiek laiko vėl išskirs pakankamai pieno. Kiek įmanoma dažniau glauskite kūdikį. Tinkamiausias būdas - oda prie odos kontaktas. Vienas iš esminių jo privalumų - pieno gamybos stimuliavimas. Reguliariai nusitraukite pieną. Ne tik kūdikiui žindant, bet ir pieną nusitraukiant organizmas išskiria hormoną prolaktiną, skatinantį pieno gamybą. Pieno gamybą „suefektyvinti“ gali padėti pientraukio naudojimas. Šis metodas vadinasi pieno gamybos skatinimas pientraukiu.
Apsvarstykite galimybę naudoti papildomo maitinimo sistemą.
Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos. Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu.
Išimtinis žindymas yra kūdikio maitinimas tik motinos pienu (motinos ar donorės), neduodant jokių kitų skysčių ar maisto (išskyrus oralinės rehidracijos skysčius, vitaminus, mineralines medžiagas ar vaistus, jeigu reikia).
Teigiama, kad 4-6 mėnesių amžius yra „jautrusis laikotarpis“ (tai ribotas laikotarpis, per kurį smegenys yra ypač imlios patirties poveikiui), per kurį galima pasiūlyti naujų skonių. Amžius yra vienintelis parametras, pagal kurį sprendžiama, kada pradėti PM kūdikiui, neturinčiam su rijimu susijusių problemų. Laikotarpis, kada galima pradėti PM, yra nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus. Ankstyvas PM įvedimas iki 4 mėnesių amžiaus gali kelti užspringimo riziką, padažnėti ūmių gastroenteritų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, sutrikti geležies ir cinko, gaunamų iš motinos pieno, biologinis prieinamumas, o pienas gali būti pakeistas kitais, ne tokiais maistingais maisto produktais (netinkamais motinos pieno pakaitalais). Maitinant motinos pienu pirmus 4-6 mėnesius, kūdikiui nereikia jokio papildomo maisto ar skysčių.
Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto. Pavėluotas PM įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas PM įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką.
Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai. Jei tuo metu jie negauna kieto maisto (skirtingai nuo tiršto maisto, kurį galima duoti bet kada po gimimo), vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti.
Lietuvos dietologų draugija teigia, kad „jei sklandžiai augantis išimtinai žindomas kūdikis nuo 4 iki 6 mėn. amžiaus (imtinai) ima aktyviai domėtis maistu (t. y.
Ne visi PM skirti maisto produktai yra vienodai maistingi. Tėvai dažnai pasikliauja lengvai prieinamais produktais, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Kai kuriuose komerciniuose kūdikių maisto produktuose yra per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, todėl vaikas gali susirgti neinfekcinėmis ligomis. Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai kūdikių maiste taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos, nes jie gali paskatinti vėliau gyvenime vartoti daugiau cukraus. Mažiems vaikams skirtų komercinių maisto produktų pernelyg saldus skonis gali turėti įtakos vėlesniems skonio pasirinkimams ir įpročiams. Vaisių tyrė dažnai yra pagrindinė tokių maisto produktų sudedamoji dalis, ir net tariamai pikantiškuose ar daržovių pagrindu pagamintuose produktuose vaisiai nurodomi kaip pirmoji sudedamoji dalis pagal kiekį. Saldūs vaisių skoniai užgožia daržovių skonį, nors ne tokie saldūs produktai padėtų kūdikiams priimti ir pamėgti įvairesnius skonius.
Pagal Pasaulio Sveikatos Organizaciją (PSO), iki šešių mėnesių kūdikiui mamos pienas pilnai patenkina visus mitybinius poreikius. Nuo šešių mėnesių mamos pienas pilnai nebepatenkina aprūpinimą medžiagomis. Anot gydytojos, praktiškai iki aštuonių mėnesių mamos pienas gali patenkinti poreikius. Kita vertus, jei vaikas labai alergiškas, gali būti dar ilgiau pratęstas žindymas, neįvedant jokio papildomo maitinimo, bet tuomet kontroliuojama individualiai.
Pirmą kartą prie krūties naujagimis priglaudžiamas, kai tik perrišama virkštelė. Naujagimis glaudžiamas prie krūties kas 2-3 val., pagal gimusiojo norą. Skrandis išsituština per 1-4 val., todėl noras žįsti atsiranda pačiu įvairiausiu laiku. Kuo dažniau naujagimis, nepriklausomai nuo paros laiko, prašys valgyti, tuo geriau, nes poreikis skatina pieno gamybą.
Išnešioto sveiko naujagimio vieno maitinimo poreikis per pirmąsias gyvenimo dienas pamažu didėja ir iki 10-12 dienos yra apie 10-15 ml x n (n - kartų per parą skaičius). Įsitikinti, ar svoris auga, ar neauga, galima tik pasvėrus. Gimimo svoris atsistato per pirmąsias 10 dienų po gimimo. Per parą sveikas, dažnai žindantis ir gaunantis savo mamos pieno naujagimis priauga 15-40 g.
Leisti visiškai ištuštinti krūtį (tai gerai žindantis kūdikis padaro per 15-20 min.) ir tik tuomet, kai pienas beveik nebeteka, pasiūlyti kitą krūtį.
Kūdikiui mišinio galima duoti tik tuomet, kai taip patarė slaugytoja arba vaiko gydytojas.
ES mišiniai gaminami pagal griežtus standartus, kuriuose atskirų juose esančių medžiagų kiekis svyruoja tik standarto leistinose ribose. Dėl to mišinių skonis ir kvapas šiek tiek skiriasi. Pieno mišiniai duodami tuomet, kai kūdikis rodo alkio signalus.
Tinka virintas vandentiekio vanduo. Jei naudojamas šachtinio šulinio vanduo, jis kiekvieną pavasarį, rudenį turi būti patikrintas dėl cheminės ir bakteriologinės taršos. Virinimas nesumažina cheminės taršos. Kūdikių maistui gaminti netinka vanduo, kuriame nitratų koncentracija didesnės nei 10 mg/l, nitritų - 0,002 mg/l, fluoridų - 0,5 mg/l, kalcio - 100 mg/l. Mišiniui gaminti netinka mineralinis vanduo, kuriame natrio yra daugiau kaip 20 mg/l (kiek kokių druskų yra litre vandens, nurodyta produkto etiketėje - lieka tik norėti ją perskaityti). Geriamasis vanduo dažniausiai būna supilstytas į butelius, kuriuose vandens yra daugiau, nei reikia mišiniui pagaminti. Pradarytame vandens butelyje greitai apsigyvena įvairūs mikroorganizmai, esantys aplinkoje.
Papildomo maisto pasiūloma tik tuomet, kai kūdikiui sueina 4 mėnesiai, tam kūdikis turi būti subrendęs. Kiekvienas kūdikis subręsta individualiai. Daugumai kūdikių papildomo maisto duodama tarp 4-6 mėn. Prie kiekvieno naujo patiekalo pratinkite pamažu, iš pradžių duokite 3-4 arbatinius šaukštelius, ne daugiau, kaip 1 valgomąjį šaukštą. Po 2-3 parų papildomo patiekalo kiekį padidinkite 1 valgomuoju šaukštu. Kiekvienas naujas patiekalas turi savo skonį, kvapą, konsistenciją, kurie ne visuomet kūdikiui iš karto patinka. Jeigu valgytojas, palaikęs burnoje tirštesnį maistą ramiu veidu išstumia iš burnos, tai dar nereiškia, kad patiekalo jis netoleruoja. Dažniausiai taip atsitinka tada, kai kūdikis nesugeba praryti tirštesnio maisto arba jam nepatiko jo skonis. Papildomo maisto nesaldinkite, nesūdykite, nedėkite jokių prieskonių. Nenaudokite jokios prievartos maitindami ir „nestovėkite ant blakstienų“ - neraginkite, kad daugiau suvalgytų. Leiskite kūdikiui valgyti tiek, kiek jis nori, nes tik pats kūdikis žino, kiek jam kiekvieną kartą suvalgyti.
Funkcinė skrandžio talpa yra 30g/kg (6-8 mėn.
Sustiprėjęs čiulpimas. Čepsėjimas. Liežuviu maisto stūmimas prie jo šaknies. MP. Šaukšto nulaižymas. Maisto kandimas, trynimas dantenomis - kramtymas. Maisto liežuvio judesiais stūmimas prie dantenų. MP ir/ar pieno mišinys (PM). Šakute sutrinta, vėliau - stambiai malta, dar vėliau - pjaustyta liesa mėsa, paukštiena, riebi žuvis, kiaušinis, įvairios daržovės, vaisiai. Šalto spaudimo aliejai. Stambiai sutrintos įvairių daržovių, grūdų, žirnių, pupelių košės. MP.
7 mėn. ir vyresniems kūdikiams 1-2 kartus per dieną tarp maitinimų duokite užkandžių (nekietų vaisių, virtų daržovių, duonos). Prisiminkite, kad užkandžiai nepakeičia maitinimo. Užkandžiai - tai nekietas rankute suimamas valgis. Mažylis, kišdamas į burną rankute suimamą maistą, mokosi jį kramtyti. Kol neturi 16 dantukų, kūdikis maistą trina dantenomis. Maistą įsikišti į burną ir jį trinti dantenomis 8-12 mėn. kūdikiui yra labai įdomus ir malonus užsiėmimas.
Dėl daugelio priežasčių. Viena iš papildomo maisto atsisakymo priežasčių dažnai būna kūdikio nesugebėjimas paimti ir nuryti naują patiekalą, kuris visuomet būna tirštesnis (nesvarbu, kad smulkiai sutrintas). Reikia pamažu, kantriai pratinti prie pirmojo papildomo maisto. Kūdikio sveikatai kenkia tiek ankstyvas, tiek vėlyvas papildomo maisto davimas. Pradėjus kūdikį maitinti tirštu maistu, mamos pienas ar pieno mišinys išlieka svarbi jo maisto dalis.
Tinka tik švieži, kietai virti, vidutinio dydžio vištos kiaušiniai, virti ne trumpiau 5-7 min. Iš pradžių košei pagardinti užtenka ¼ vištos kiaušinio. Po 7-10 dienų galima duoti ½ kiaušinio. Kiaušinio duokite 2 kartus per savaitę. Tiks ir 3 min. virti putpelės kiaušiukai. Iš pradžių jų duodama pusė, vėliau - visas kiaušiukas. Geriau tinka natūraliais pašarais, t.y. nekombinuotais pašarais, maitintų vištų ir putpelių kiaušiniai. Jie brangesni už paukštynų ar už iš užsienio atvežtus kiaušinius.
Geriausiai tinka pirmo šalto spaudimo aliejus, išgaunami mechaninio spaudimo būdu, kai žaliava nekaitinama ir neveikiama jokiomis cheminėmis medžiagomis. Geriausiai tinka linų sėmenų aliejus, po to - alyvuogių, rapsų. Aliejumi gardinamos košės - pirmąsias 5-6 dienas jo į košę įdedama 1/3 arbatinio šaukštelio, po to 5-6 dienas ½ arbatinio šaukštelio, dar vėliau - ne daugiau kaip 5 ml. Tuomet, kai košė gardinama aliejumi, į ją nedėkite kiaušinio, ir atvirkščiai. Kokybiškas šalto spaudimo aliejus yra gero specifinio skonio, nekartus.
Sulčių galima duoti suėjus vieneriems metams, tik iš puoduko ir ne daugiau kaip 150 ml kelis kartus per dieną. Tinka tik šviežiai pagamintos iš kokybiškų uogų, vaisių, ar daržovių išspaustos ir prieš pat davimą per pusę atskiestos virintu vandeniu sultys.
Dėl rizikos užsikrėsti itin sunkios ligos botulizmo sukėlėjų sporomis, kurių gali pasitaikyti meduje, jo, kol nesukanka vieneri metai, negalima duoti.
Kai sukanka vieneri metai. Karvės piene yra daugiau baltymų, sočiųjų riebalų rūgščių, druskų nei motinos piene ir pieno mišiniuose. Dėl to alinami nevisiškai subrendę inkstai, didėja antsvorio rizika. Karvės piene yra mažiau įvairių vitaminų, nei reikia žmogaus organizmui. Karvės piene mažiau būtinų polinesočių riebalų rūgščių pvz., linolio ir α linoleno. Karvės piene mažai geležies. Kai sukanka vieneri metai, geriau pradėti duoti rūgščių karvės pieno produktų, pvz., 2,5-4,5 proc. riebumo be priedų jogurto, kefyro, rūgpienio.
Kodėl pirmųjų metų pabaigoje mažėja kūdikių apetitas? Augdamas kūdikis aplinkoje vis daugiau ir daugiau atranda naujų, jį dominančių daiktų, reiškinių. Dėl to sumažėja domėjimasis valgiu. Kadangi pirmųjų metų pabaigoje tinkamai maitintas kūdikis jau suvokia daug įvairių skonių, maisto įvairumą, jis pasidaro išrankesnis patiekalams. Visa tai natūralu.
Kamuojasi nuo vidurių užkietėjimo, t.y. Serga geležies stokos mažakraujyste. Ji įtariama, kai kūdikis dvi savaites ir ilgiau atsisako ne tik mėgtų patiekalų. Apetitas pablogėja susirgus ir ligos metu. Po ligos apetitas atsistato.
Jautrūs speneliai žindant?😬
