Šis straipsnis skirtas nušviesti vienos iš prieštaringiausių ir labiausiai pagarsėjusių Lietuvos kriminalinio pasaulio figūrų - Algimanto Vertelkos, pravarde Pinčia, gyvenimą.
1961 metais gimęs panevėžietis - buvęs sportininkas, galėjęs tapti klestinčiu verslininku.
"Tulpinių" gaujos veikla ir nusikaltimai
"Tulpiniai" - viena žiauriausių Lietuvos gaujų. Veikė Panevėžyje. Gaujos vadeivos - Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka ir Audrius Andrušaitis - nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis iki gyvos galvos. V. Baltušis dalyvavo nužudant 22 žmones, A. Vertelka - 11, A. Andrušaitis - 20 žmonių. Prie 12 nužudymų prisidėjo Dainius Skačkauskas.
Manoma, kad "Tulpiniai" yra nužudę daugiau kaip 30 žmonių.
Į kalėjimą iki gyvos galvos „tulpiniai“ pasiųsti už daugiau nei dvidešimt nužudymų, kurie buvo padaryti 1993-2000 metais.
Gauja žudydavo net savus.
1999 metais jų auka tapo „tulpinis“ Saulius Janonis.
Vyriškio kūnas buvo įkištas į metalinę statinę ir paskandintas Dubulių tvenkinyje.
Kai kurias aukas tame pačiame ežere skandindavo įbetonuodami kojas į indus, kad neišnirtų.
2000 m. Panevėžyje buvo susprogdintas stomatologijos kabinetas.
1994 metų rugsėjo 21 dieną kelyje Pasvalys-Panevėžys buvo apšaudytas važiuojantis automobilis.
Juo iš laidotuvių Biržuose vyko keturi vyrai.
Nuo kulkų žuvo trys - Gintaras Maskoliūnas, Pavelas Sereikis ir Gintaras Tamošiūnas.
Kirsdami galvas „tulpiniai“ įsivaizdavo, kad taip kūnus, jei juos rastų, bus sunkiau identifikuoti.
„Mažeikių naftos“ vadovas G. Kiesus bei jo sūnus buvo nušauti šūviais į galvą.
Į duobę miške lavonai buvo sumesti išrengti nuogai ir be galvų.
Kai kuriuos lavonus, norėdami sunaikinti įrodymus, degindavo.
1993-2000 metais įvykdyti „tulpinių“ nusikaltimai buvo aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose.
Žiaurias egzekucijas savo sodyboje vykdę „tulpiniai“ planavo įsigyti mėsmalę, kurioje galėtų traiškyti lavonus, rašoma žurnalistinių tyrimų cikle „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“.
Kaip įsigyti mėsmalę, tinkančią malti nužudytiems žmonėms, ne kartą buvo aptarinėjama „tulpinių“ lyderių susibūrimuose.
Tokį įrenginį jie būtų įsigiję, jei ne kažkurio konsultanto praktiška pastaba: mėsos perdirbimo įmonėse malama atvėsinta skerdiena.
Jeigu ne, mėsmalės stringa.
Idėjos įsigyti žmonių mėsmalę buvo atsisakyta tik dėl per ilgo paruošimo proceso ir nenoro sukelti įtarimų perkant didelį šaldytuvą.
2000 m. liepos 6 d. tris vyrus pagrobę Tulpinių gaujos nariai prievarta iš jų išgavo banko korteles ir jų kodus, vėliau pasmaugė A. Galminą, o G. ir V. Kaip paaiškėjo, nusikaltimas buvo suplanuotas iš anksto - Tulpiniai apsimetė policijos ekipažu ir sustabdė G. Kiesaus ekipažą.
Nusikaltėliai tikėjosi, kad G. Kiesus važiuos tik su vairuotoju, tačiau verslininkas iš oro uosto buvo pasiėmęs iš užsienio grįžusį sūnų.
Kai Kiesus pagrobė ir atvežė į miško namelį, visi pagrobtieji buvo su maišais ant galvų.
Pagrobėjams pradėjus kalbėti, G. Kiesus iš balso atpažino A. Vertelką ir iš karto paklausė: „Ko tau reikia? Pinigų? Aš tau jų duodu. Tik palik mus gyvus, nežudyk.“
Kai vienas smogikų pasmaugė A. Galminą, G. Kiesus mėgino išsipirkti, siūlydamas banditams milžinišką sumą - apie 0,5 milijono JAV dolerių.
Bet A. Vertelka nesutiko, liepė juos nušauti.
Liepos 7-osios rytą maždaug 9 valandą iš pradžių tėvą G. Kiesų, stovintį prie gaujos sėbrų iškastos duobės nušauna V. Baltušis, o po kelių minučių į tą pačią vietą atvestą sūnų V. Kiesų pistoleto šūviu pakerta R. Čeponis.
Anot pareigūnų, jie buvo nužudyti tuo metu, kai A. Vertelką pasiekė gaujos narių žinia apie nuo Kiesų kortelių, iš bankomatų Latvijoje ir Lenkijoje išimtus pinigus - 120 tūkstančių litų.
Neatsakyta į klausimą, kodėl reikėjo nupjauti aukoms galvas, kurios nerastos iki šiol.
Viena versijų - nusikaltėliai tikėjosi, kad suradus ir atkasus kūnus, bus neįmanoma atpažinti lavonų.
Sulaikymas ir teismo procesas
Liepos 21-ąją, prabėgus lygiai penkiolikai dienų nuo Kiesų pagrobimo, A. Vertelka buvo sulaikytas.
Policininkai apieškojo sulaikytojo kišenes ir kelioniniuose krepšiuose sudėtus rūbus.
Vienoje kišenėje buvo surastas nedidelis maišelis su narkotikais.
Už Už tai jam buvo skirti trys įkalinimo mėnesiai.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismuose gaujos vadeiva kaltu neprisipažino.
Kad bylos jo atžvilgiu buvo suklastotos, Pinčia teigė ir savo retuose interviu žiniasklaidai.
Nors A. Vertelka neigė savo kaltę, teisėsaugininkams pavyko įrodyti, kad jis asmeniškai dalyvavo keliose žmogžudystėse.
Jam dviejose bylose buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos už abiejų Kiesų ir jų vairuotojo A.Galmino nužudymą, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo sušaudymą 2000-ųjų lapkritį, Panevėžio verslininkų Juliaus ir Danutės Džiuvių nužudymą 2000-ųjų birželį ir Panevėžio nusikalstamo pasaulio veikėjo Virginijaus Marščionkos nužudymą 1997 metais.
Kartu su A. Vertelka iki gyvos galvos taip pat nuteisti V. Baltušis ir Audrius Andrušaitis.
Gyvenimo sąlygos kalėjime ir skundai
Nuo 2001 m. A. Vertelka kali Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime.
Jam paskirta bausmė kalėti iki gyvos galvos.
Lukiškių kalėjimas, kuriame jau 17 metų kali A. Vertelka.
2018-aisiais du kartus iki gyvos galvos kalėti nuteistas A. Vertelka bandė pasekti Henriko Daktaro pėdomis ir iš Lukiškių kalėjimo ištrūkti į pataisos namus.
Tokie bandymai jau 18 metų už grotų praleidusiam Pinčiai nuėjo niekais.
Iki gyvos galvos nuteisto A. Vertelkos gyvenimo sąlygos kalėjime nesiskiria nuo kitų nuteistųjų, tačiau net ir tokiomis sąlygomis randa galimybių pasimėgauti taip laisvėje mėgta prabanga.
Savo kameroje jis turi naujausią vaizdo techniką, jį nuolat lanko artimieji ir jis gali sau leisti apsipirkinėti kalėjimo parduotuvėje.
Tačiau ir čia jam per mažai laisvės.
A. Vertelka skundžiasi, kad parduotuvės lentynose neliko kai kurių prekių, o ir apribojo parduotuvėje išleidžiamų pinigų kiekį.
Apie prabangų „tulpinio“ gyvenimą net už grotų žiniasklaidoje buvo rašyta ne kartą, tačiau prieš kelerius metus jis bandė visa tai paneigti.
Esą nutekėjo tiesos neatitinkantys pasakojimai.
„Vienas pareigūnas pasakė tokią nesąmonę, tiek ir tereikėjo.
Tada spauda rašė, kad pas Vertelką kameroje konjakas upeliais teka, yra pristatomos laisvo elgesio merginos.
Dabar tas pareigūnas pats jau nebedirba.
Galiu pasakyti tik tiek, kad buvo mano gimtadienis.
Parduotuvėje nupirkau saldainių, sausainių.
Tas pareigūnas, eidamas pro šalį, pamatė ir visiems priskiedė nesąmonių.
Dar pasakė, kad ikrus valgėme, brangius gėrimus vartojome.
Nesąmonė“, - 2016 m. portalui tv3.lt sakė A. Vertelka.
A. Vertelka dar 2012 m. garsiai išsakė skundą, kad nenori žaisti krepšinio ir tinklinio su „kitos pakraipos“ asmenimis tose pačiose komandose.
Kalintys homoseksualai jam kliuvo ne kartą.
Teisme jis skundėsi ir dėl to, kad turi kartu su „kitos pakraipos asmenimis“ tvarkyti bendrą vidinį kiemą.
Prieš šešerius metus jis skundėsi, kad kratą jo kameroje atlikę prižiūrėtojai esą sugadino jo muzikinį centrą.
„Pinčia“ skundėsi ir kartu į kratą atsivesto šuns elgesiu.
Esą tarnybinis šuo kratos metu „purvinas lakstė per patalynę“.
„Taip juk negalima“, - sakė nuteistasis.
„Kita nuobauda buvo skirta už tai, kad pasivaikščiojimų metu kitam kaliniui palinkėjau geros dienos, - sakė „tulpinių“ lyderis.
- Nuobaudos man skiriamos sąmoningai, nes pasakei „laba diena“ - nuobauda, nepasakei „laba diena“ - vėl nuobauda.
Ar už tokias nuobaudas galima laikyti kalėjime?“
Pastarąjį kartą žiniasklaidoje „tulpinio“ vardas pasirodė prieš mėnesį, kovo pabaigoje.
Buvo paskelbta, kad teisme ir vėl atmestas jo prašymas.
Nuo 2001 m. kalintis A. Vertelka atkakliai siekia perkėlimo iš Lukiškių izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus.
„Tulpinių“ vadas siekia laisvesnio gyvenimo ir ilgesnių valandų susitikimams su šeima.
Pirmą kartą į teismą su prašymu perkelti jis kreipėsi praėjus dešimtmečiui nuo įkalinimo pradžios ir rankų nenuleidžia iki šiol.
Bandymai ištrūkti į laisvę
A. Vertelka ne kartą kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti įkalinimą iki gyvos galvos į terminuotąją bausmę, tačiau jo prašymai buvo atmesti.
Teismas konstatavo, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės ir neapgalvoja kilusių itin sunkių padarinių nukentėjusiesiems, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių ir gali vėl nusikalsti.
Alytaus pataisos namai gavo antstolių vykdomąjį raštą, kuriame teigiama, kad Pinčios pravardę turintis A. Vertelka yra skolingas 932 eurus, tačiau šių pinigų net nesirengia mokėti, nors per tą laiką, kai kali Alytuje, į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 5212 eurų ir 31 centas.
Kauno apygardos teismas buvo paskelbęs, kad nors A. Vertelka atitinka formalius kriterijus, to nepakanka bausmei švelninti - turi būti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika, kito vertinimo metu buvo nustatyta žema rizika pakartotinai nusikalsti.
„Šios aplinkybės liudija, kad nuteistojo Vertelkos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pastangos ją mažinti nebuvo nuoseklios ir nukreiptos išimtinai teigiama linkme“, - yra skelbęs teismas.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad asmuo, nesigailintis dėl nusikalstamo elgesio, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu.
„Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis Vertelka deda pakankamas pastangas, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, siekiant įrodyti, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė gali būti švelninama“, - mano teismas.
Teisėjai buvo pastebėję, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis A. Vertelka bent keliolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles.
„Akivaizdu, kad net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistasis nesugebėjo išimtinai teigiamai pakeisti savo elgesio ir paklusti įkalinimo įstaigoje nustatytoms taisyklėms ir negeba savo elgesio ilgą laikotarpį nukreipti išimtinai teigiama linkme, nuosekliai, kadangi bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį buvo skatintas 4 kartus“, - sykį paskelbė teismas.
Beje, tuomečiai Alytaus pataisos namai anksčiau yra gavę vykdomąjį raštą, pagal kurį nuteistasis turi sumokėti daugiau nei 932 eurus, tačiau ši suma nebuvo sumokėta.
„Akivaizdu, kad nuteistasis ciniškai žiūri į nukentėjusiųjų interesų patenkinimą, prioritetą teikia asmeniniams poreikiams, nors nuo atvykimo į Alytaus pataisos namus į savo asmeninę sąskaitą gavo 5 212,31 euro, kuriuos galėjo skirti priteistiems finansiniams įsipareigojimams apmokėti“, - rašyta teismo sprendime.
Alytaus pataisos namuose bausmę iki gyvos galvos atlieka 60 metų panevėžietis A. Vertelka, pravarde Pinčia.
Jis teismo prašė nustatyti jam terminuotąją laisvės atėmimo bausmę, tačiau išgirdo neigiamą atsakymą.
Tai buvo jau antras A. Vertelkos bandymas išeiti į laisvę.
Kalinio prašymą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas konstatavo, kad pagal įstatymus A. Vertelka turi teisę prašyti įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti į terminuotąją bausmę, bet neatitinka pagrindinio reikalavimo, kad kalinimo laikas sutrumpėtų.
Nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių itin sunkių padarinių nukentėjusiesiems, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių ir gali vėl nusikalsti.”
Nenori atlyginti žalos.
Neseniai Alytaus pataisos namai gavo antstolių vykdomąjį raštą, kuriame teigiama, kad Pinčios pravardę turintis A. Vertelka yra skolingas 932 eurus, tačiau šių pinigų net nesirengia mokėti, nors per tą laiką, kai kali Alytuje, į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 5212 eurų ir 31 centas.
„Tai rodo jo cinišką požiūrį į nukentėjusiųjų interesų tenkinimą ir akivaizdu, kad jam svarbiausia yra asmeninių poreikių tenkinimas“, - taip A. Vertelką įvertino teismas.
Elgesys už grotų: autoritetas ir taisyklių pažeidimai
Tulpinio prašymą nagrinėjusiems teisėjams užkliuvo ne tik jo požiūris į nukentėjusiuosius, bet ir elgesys už grotų.
Nei Alytaus pataisos namų, nei tuomečio Lukiškių kalėjimo darbuotojai A. Vertelkos nė iš tolo negali pavadinti pavyzdingu kaliniu.
„Jis linkęs akcentuoti savo autoritetą, pabrėžia savo galios ir įtakos vertę, didžiuojasi savo ryšiais tam tikruose visuomenės sluoksniuose, pasižymi kontroliuojančiomis nuostatomis ir noru valdyti situaciją“, - rašoma A. Vertelkos charakteristikoje.
Per 20 metų, praleistų už grotų, Tulpinių vadeiva už gerą elgesį buvo skatintas keturis kartus, bet dėl įvairių nusižengimų ir įstaigos vidaus taisyklių pažeidimų yra baustas 16 kartų.
Septynis kartus nuobaudos skirtos vien dėl to, kad kartu su kitais kaliniais atsisakė dirbti nemokamus darbus, pavyzdžiui, tvarkyti kiemą, į kurį nuteistieji išvedami pasivaikščioti.
Pastarąjį kartą Pinčia nusižengė šių metų lapkričio 24 dieną ir taip pats sumažino savo galimybes įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti terminuotąja laisvės atėmimo bausme.
„Šių metų birželio 16 dienos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu A. Vertelkai buvo nustatyta vidutinė rizika pakartotinai nusikalsti, tad akivaizdu, kad net atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesugebėjo teigiamai pakeisti savo elgesio ir paklusti įkalinimo įstaigoje nustatytoms taisyklėms.
Aukų sąrašas ir žiaurūs nusikaltimai
Atgailauti A. Vertelka tikrai turi dėl ko.
Nepriklausomybės atgavimo pradžioje Panevėžyje, Tulpių gatvėje, susibūrusi gauja netrukus tapo žinoma visoje Lietuvoje kaip viena kruviniausių grupuočių.
Ji nevengė iš kelio šalinti nei konkurentų, nei saviškių, kurių ištikimybe būdavo suabejojama.
Grupuotės vadeivomis tapo buvęs sportininkas A. Vertelka ir Virginijus Baltušis.
Manoma, kad "Tulpiniai" yra nužudę daugiau kaip 30 žmonių.
A. Vertelka siejamas su 11, V. Baltušis - su 22 žmogžudystėmis.
Susidorojo itin žiauriai.
Garsiausią nusikaltimą, po kurio ir buvo demaskuoti, Tulpiniai įvykdė 2000 metų liepos 6 dieną, kai pagrobė ir nužudė „Mažeikių naftos“ vadovą Gedeminą Kiesų, jo sūnų Valdą ir verslininko vairuotoją Alfonsą Galminą.
Šis nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas.
Policijos pareigūnais apsimetę Tulpiniai sustabdė A. Galmino vairuojamą automobilį ir pagrobė visus tris juo važiavusius vyrus.
Vėliau iš jų prievarta išgavo banko korteles ir jų kodus, o visas tris aukas nužudė.
V. Galminas buvo pasmaugtas, o abu Kiesai nušauti į galvą.
Lavonai buvo išrengti, galvos atskirtos nuo kūnų ir užkastos atskirai.
Jų iki šiol nerasta.
Kaip teigiama, į plastikinius maišus sudėtas galvas į kitą vietą nuvežė ir užkasė pats A. Vertelka.
Vėliau nusikaltėliai prisipažino, kad nustebo automobilyje išvydę G. Kiesaus sūnų.
Jie nebuvo numatę, kad G. Kiesus užsuks į Vilniaus oro uostą pasiimti iš užsienio grįžusio sūnaus, tačiau pasigailėti jaunuolio net neplanuota.
Kapojo, skandino, degino.
Po šio nusikaltimo ant kojų buvo sukeltos ne tik Panevėžio, bet ir Vilniaus policijos pajėgos, o už grotų atsidūrę eiliniai gaujos nariai pradėjo pasakoti tokias savo nusikaltimų detales, nuo kurių kriminalistams šiaušėsi plaukai.
Taip išaiškinta, kad 1994 metais gaujos nariai nužudė tris savo bendrininkus, - iš laidotuvių Biržuose į Panevėžį važiavusius Gintarą Maskoliūną, Pavelą Sereikį ir Gintarą Tamošiūną.
Jų automobilis buvo apsuptas ir apšaudytas kelyje.
1999 metais Tulpiniai susidorojo su kitu bendražygiu - Sauliumi Janoniu.
Vyriškio kūnas buvo įkištas į metalinę statinę ir paskandintas Dubulių tvenkinyje, į kurį jau anksčiau buvo sumesta daugiau Tulpinių aukų.
Nužudytų žmonių kūnai būdavo ne tiktai skandinami, bet ir įbetonuojami, kad niekada neišplauktų į paviršių.
Nupjauti galvą taip pat buvo išskirtinis šios gaujos bruožas.
Taip buvo daroma tikintis, kad kūnus bus sunkiau surasti ir atpažinti.
Kai kuriuos lavonus, norėdami sunaikinti įrodymus, Tulpiniai sudegindavo.
Teigiama, kad A. Vertelkai jau buvo nusibodę sukti galvą, kaip paslėpti vieno ar kito nužudytojo kūną, todėl jis buvo sumąstęs, jog reikia įsigyti didelę mėsos malimo mašiną, kuri galėtų sutraiškyti ir žmogaus kaulus.
Bet šio sumanymo atsisakyta sužinojus, kad sumalti galima tik sušaldytus kūnus.
A. Vertelka buvo sulaikytas praėjus penkiolikai parų nuo Kiesų ir A. Galmino nužudymo.
Per kratą pas jį buvo rastas maišelis su narkotikais.
Nors vėliau įtarta, kad kvaišalai gaujos vadeivai galėjo būti specialiai pakišti, tąkart niekas dėl to nesuko galvos.
Narkotikai tapo priežastimi laikyti A. Vertelką už grotų.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismuose gaujos vadeiva kaltu neprisipažino.
Kad bylos jo atžvilgiu buvo suklastotos, Pinčia teigė ir savo retuose interviu žiniasklaidai.
„Nebuvo jokių nužudymų.
Kaltinamajame akte visur prirašytas žodis „galimai“.
Kai teisme vieno ožio paklausiau, ar jis mane pažįsta, pasakė, kad ne, bet remiantis jo parodymais mane ir nuteisė.
Visur rašė, kad mano viloje vyko kažkas žiauraus, tačiau nieko ten nerado.
Nuo tvenkinio, iš kurio ištraukė kažkieno kūnus, iki tos vilos yra bent trys kilometrai.
Kas ten ką įmetė, tegul jų ir klausia.
Turėjo nužudymus prie Tulpinių pririšti, ir tiek.
Sukūrė legendą, pranešė spaudai - tiek ir tereikėjo“, - 2016 metais TV3 televizijai kalbėjo A. Vertelka.
Nors A. Vertelka neigė savo kaltę, teisėsaugininkams pavyko įrodyti, kad jis asmeniškai dalyvavo keliose žmogžudystėse.
Jam dviejose bylose buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos už abiejų Kiesų ir jų vairuotojo A.Galmino nužudymą, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo sušaudymą 2000-ųjų lapkritį, Panevėžio verslininkų Juliaus ir Danutės Džiuvių nužudymą 2000-ųjų birželį ir Panevėžio nusikalstamo pasaulio veikėjo Virginijaus Marščionkos nužudymą 1997 metais.
Kartu su A. Vertelka iki gyvos galvos taip pat nuteisti V. Baltušis ir Audrius Andrušaitis.
Teismus užvertė skundais.
V. Baltušis ir A. Andrušaitis tyliai atlieka bausmes, o A. Vertelka teisėsaugininkams ramybės neduoda ir sėdėdamas už grotų.
Tiek anksčiau atlikdamas bausmę Lukiškėse, tiek dabar Alytuje A. Vertelka nuolatos rašo skundus teismams ir kaltina įkalinimo įstaigų administraciją pažeidžiant jo teises.
Pinčiai kliūva viskas - prižiūrėtojų nurodymai eiti dirbti, nes tai esą žemina jo orumą, tarnybinio šuns elgesys - esą jis per kratą ištepliojo jo švarią patalynę, per daug skurdus prekių pasirinkimas įkalinimo įstaigos parduotuvėse, krepšinio žaidimas su homoseksualiais asmenimis, per daug reti pasimatymai su buvusia mylimąja, 1992 metų Misis Lietuva Vilija Stankiuviene ir jųdviejų sūnumi Titu.
Netgi tada, kai jo kameroje buvo rasta kompaktinis diskas su erotiniu filmu, A. Vertelka parašė skundą teismui ir išvadino pareigūnus žiopliais, nes esą tame diske - ne erotika, o visiems gerai žinomas filmas „Karibų piratai“.
„Man skiria nuobaudas už viską.
Esu gavęs ir už tai, kad pasivaikščiojimo metu kitam kaliniui palinkėjau geros dienos.
Nuobaudos man skiriamos sąmoningai, pasakei „laba diena“ - nuobauda, nepasakei „laba diena“ - vėl nuobauda“, - viename teisme skundėsi Pinčia.
Duodamas išskirtinį interviu naujienų ir pramogų portalui tv3.lt A. Vertelka pripažino ir dar vieną karčią tiesą - ne tik kalėjime, bet ir laisvėje jis nemato nieko gero.
Tačiau išeiti iš kalėjimo nuteistasis iki gyvos galvos vilčių dar nėra praradęs.
Per pokalbį A. Vertelka net atskleidė, ką veiktų atsidūręs laisvėje.
- Kas jums labiausiai nepatinka dėl įkalinimo sąlygų?
- Viskas negerai.
Prieš stojant į Europos Sąjungą nuteistieji dar buvo daugiau ar mažiau patenkinti.
Turėjome šaldytuvus, ventiliatorius, bet po įstojimo to nebeliko.
Vietoj to, kad sąlygos gerėtų, jos yra bloginamas.
Atėmė viską.
Ir lyg to būtų maža, pasimatymų laiką sutrumpino.
Anksčiau buvo 4 valandos per du mėnesius, dabar liko vos trys.
Maistas irgi atitinkamas.
Namuose, kai padaro bulvių košę, tai į ją įsmeigus šaukštą, jis stovi.
O čia tiesiog nukrenta.
Ir tai tik vienas iš pavyzdžių.
Kas nori pasigirti, kad Lukiškėse yra viskas gražu, tie meluoja išsijuosę.
Nereikia pagražinti tų spalvų.
Ir kuo toliau, tuo blogiau.
O maistas būna skanus tik per patikrinimus.
Maža to, apribojo pinigų kiekį, kurį galima išleisti kalėjimo teritorijoje esančioje parduotuvėje.
Iš lentynų išėmė kiaušinius, kruopas, medų.
Kur logika?
Nesuprantu.
- Tai pagrindinės priežastys, kodėl kaliniai rašo skundus?
Yra ir daugiau, bet koks skirtumas apie tai kalbėti ar skundus rašyti.
Pasitaiko, kad kaliniai laimi bylas prieš Lietuvą.
Bet tokiu atveju tik sumokamos baudos ir toliau niekas nieko netvarkoma.
- Minėjote, kad susitikimams laiko yra per mažai.
Kas jus aplanko Lukiškėse?
Vaikai, brolis, draugai.
Kas buvo, tiek ir liko.
Niekas nepasikeitė.
Su kuriais bendravau laisvėje, tie ir pasiliko.
O kas buvo prisiplakėliai, tuos seniai žinojau.
Man nebuvo apie ką su jais šnekėti dar tada, kai buvau laisvėje.
- Ką galėtumėte papasakoti apie savo šeimą, vaikystę?
Gimiau ir augau Panevėžyje, pačiame gražiausiame mieste.
O kas dėl šeimos, tai jos nelieskime.
Kam to reikia?
Tegul auga, gyvena gražiai.
- Ar paauglystėje augote su tinkama draugų kompanija?
Kodėl pas mane gali būti netinkama draugų kompanija?
Tiek metų „išsilaikiau“.
Maža to, ne už savo padarytus nusikaltimus atsidūriau kalėjime.
Neoficialiai visi sako, kad taip, aš nekaltas.
Bet kai reikia priimti teismo sprendimą, tada jau nuteisia.
- Ar laisvėje esančių artimųjų neslegia Vertelkos pavardė?
Žinote, visuomenės požiūris yra toks, koks jis yra.
Niekas nenori žinoti tiesos.
Visi girdi ir mato tik tai, kas blogiausia.
Tas, kas mane uždarė, dabar prisipažįsta, kad „plovė“ Mažeikių naftos pinigus.
Dėl manęs kūrė įstatymus, kad tik pavyktų uždaryti.
Bet ateis laikas ir išlįs visi galai.
Visi patys išsipjaus.
- Ko už grotų gali siekti iki gyvos galvos nuteistas žmogus?
Daug kažko nepasieksi.
Pats lankau anglų kalbos kursus, taip pat mokausi dirbti kompiuteriu.
Ir viskas.
- Ar sekate Lietuvos aktualijas?
Kokia dar aktualijas?
Apie tą „durnių“ laivą, kuris yra netoli Lukiškių.
Niekas tam Seime nesikeičia.
Ateina nauji žmonės, ketverius metus pasėdi, pasiima pinigus ir išeina.
O visą valstybę valdo kokie 4-5 žmonės.
- Galbūt prablaško sporto transliacijos per televizorių?
Dažnai žiūriu sporto transliacijas.
Krepšinis patinka, kai „Žalgiris“ žaidžia.
Nuo senų laikų ši komanda yra įstrigusi.
Su kai kuriais krepšininkais yra tekę senais laikais pabendrauti.
- Koks yra šių laikų nusikalstamas pasaulis?
Visiškai kitoks nei buvo anksčiau.
Dabar koks jaunuolis parduoda nedidelį kiekį narkotikų kitam ir tas jau sodinamas ilgiems metams už grotų.
Teismai pradeda pūsti burbulą.
Ateina prokurorai ir sako, kad jis pardavinėja didelius kiekius, nors rado tik miligramus.
Viskas, kas buvo kuriama pagal nusikalstamo pasaulio modelį dabar perėjo į valdžią.
Anksčiau sakydavo, kad banditai reketuoja žmones.
Kad nereketuotų, kažkas juos saugodavo (neoficialiai, žinoma).
O dabar tam sukurtos saugos tarnybos.
Arba, jeigu žmogus vienas kitam neatiduodavo pinigų, tai atvažiuodavo, pasikalbėdavo ir viską išspręsdavo.
Nebūdavo, kad mušdavo, laužydavo, čia filmuose tik taip daro.
O kas dabar?
Dabar antstolius sukūrė.
Mačiau laikraštyje skelbimą „Išmušiu pinigus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“.
Net žagtelėjau.
Anksčiau tie patys visų smerkiami banditai neatimdavo paskutinių „triusikų“, o antstoliai ir tuos numauna.
- Ką galėtumėte papasakoti apie kraupiomis legendomis apipintą Tulpinių vilą?
Visiškas absurdas.
Visur rašė, kad ten vyko kažkas žiauraus.
O kai reikia, nieko ten nerado.
Nuo tvenkinio, kur ištraukė kažkieno kūnus, iki tos vilos yra bent trys kilometrai.
Kas ten ką įmetė, tegul jų ir klausia.
Turėjo nužudymus prie „tulpinių“ pririšti ir tiek.
Sukūrė legendą, pranešė spaudai - tiek ir tereikėjo.
- Bet su jūsų pavarde siejama net 11 nužudymų?
Ties mano pavarde nėra nė vieno nužudymo.
Kaltinamajam akte visur prirašytas žodis „galimai“.
Jei teisme vieno „ožio“ (skundiko - aut. past.) paklausiau, ar jis mane pažįsta, tai tas pasakė, jog ne.
Bet remiantis jo parodymais mane ir nuteisė.
Klausiau, ar mes bendravome?
Jis sakė, kad ne, jog mane matė tik du kartus.
Tai apie kokį teisingumą galime kalbėti.
- Anksčiau buvo rašyta, kad A. Vertelka mėgaujasi prabanga už grotų.
Ar tikrai?
(Juokiasi).
Vienas pareigūnas pasakė tokią nesąmonę, tiek ir tereikėjo.
Tada spauda rašė, kad pas Vertelką kameroje konjakas upeliais teka, yra pristatomos laisvo elgesio merginos.
Dabar tas pareigūnas pats jau nebedirba.
Galiu pasakyti tik tiek, kad buvo mano gimtadienis.
Parduotuvėje nupirkau saldainių, sausainių.
Tas pareigūnas, eidamas pro šalį, pamatė ir visiems priskiedė nesąmonių.
Dar pasakė, kad ikrus valgėme, brangius gėrimus vartojome.
Nesąmonė.
- Ar dažnai pagalvojate apie laisvę?
Laukiam, laukiam, gal kažkas ir bus (juokiasi).
Lietuva liko vienintelė valstybė ES, kurioje nėra lygtinio paleidimo.
Laukiam Strasbūro sprendimų.
Gal „ant“ senatvės ir išeisiu.
Bet iš esmės, laisvėje nesąmonės vyksta.
Tad stengiesi nesukti sau galvos, kam nervus gadinti.
Tik pasvarstai, ar tikrai žmonės laisvėje buki pasidarė.
Joja ant jų kas tik nori ir jie visi tyli.
- Ką veiktumėte išėjęs iš kalėjimo?
Ilsėčiausi.
Namuką, kur pamiškėje įsigyčiau ir gyvenčiau.
O ką daugiau daryti?
Bėgti iš Lietuvos?
Kam?
Tegul bėga tie, kurie prisidirbo.
Aš nieko blogo nepadariau.
- Ant ko labiausiai griežiate dantį dėl dabartinės savo situacijos?
Tai kad ant nieko.
Man šimtas metų.
Tik žiūriu ir laukiu, kada jie tarpusavyje išsipjaus.
Neilgai užtruks.
Man yra laiko pažiūrėti iš šono, kaip atrodo viskas.
Kas nežino peripetijų, kaip viskas vyko anais laikais, tas ir nesupranta, kas vyksta dabar.
Yra taip, kad buvo žmonės, kurie per daug žinojo, todėl jie ir išėjo į kitą pasaulį.
O mane apkaltino dėl nieko.
Kur tos nupjautos galvos?
Ar aš jas nusinešiau ir kažkur padėjau?
Žiūrėkit, kad tik jos neatsirastų kur prie Vingio parko šaudyklos.
Nesijuokite, aš nenustebčiau.
tags: #algimantas #vertelka #gimimo #data
