Pilvo diegliai - gana dažna pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikius varginanti problema. Tėvams siūloma įsigyti daugybę priemonių - nuo probiotikų ir specialių lašiukų iki receptinių vaistų. Svarbu žinoti, jog dalis preparatų gali būti neveiksmingi, o kai kurie gali netikti kūdikiams ar net kelti rimtą pavojų sveikatai. Jie dažniausiai praeina iki 3-4 mėn.
Pilvo dieglių priežastį nustatyti nėra paprasta (o neretai ir apskritai neįmanoma). Nėra vienareikšmės nuomonės, kiek vaistai yra veiksmingi ir ar verta juos pradėti vartoti apskritai.
Vaistų nuo pilvo dieglių veiksmingumas ir saugumas
Viena iš priežasčių, kodėl gali „streikuoti“ kūdikio pilvukas, yra sutrikusi žarnyno mikroflora, pavyzdžiui, sirgus rotavirusine ar kita žarnyno infekcija arba žarnyno mikrofloros stoka ir nebrandumas dėl gimimo būdo (tai dažniau pasitaiko cezario pjūvio pagalba gimusiems kūdikiams) ir kūdikio amžiaus (tai itin būdinga neišnešiotiems mažyliams). Manoma, kad probiotikai gali būti veiksmingi žindomiems kūdikiams: pastebėta, kad jų gavę dieglių kamuojami kūdikiai verkė trumpiau. Dažniausiai probiotikai laikomi saugiu pasirinkimu.
Veiklioji šių vaistų medžiaga dažniausiai yra simetikonas, taip pat jos yra daugelyje antacidinių vaistų. Akivaizdu, kad jie pagelbės tik tuo atveju, jei dieglių priežastis yra pilvo pūtimas.
Jie atpalaiduoja žarnyno sienelės (taip pat ir šlapimo pūslės) raumenis bei neleidžia atsirasti spazmams. Tyrimai, kuriuose buvo vertinamas šių vaistų poveikis, parodė, kad dieglių kamuojami kūdikiai mažiau verkia, pailgėja jų miegas. Taigi, dėl gana dažno šalutinio poveikio šie vaistai kūdikiams skiriami itin retai.
Antihistamininiai vaistai nėra „standartinis“ pasirinkimas, mažinant diegliukus, tačiau vartojant juos sumažėja verkimo laikas ir pailgėja miego laikas. Šie vaistai gali būti paskirti gydytojo, jei viena iš pilvuko dieglių priežasčių yra kūdikio alergija maistui. Antihistamininiai vaistai turi gana daug šalutinių poveikių, tad rizika dažniausiai nusveria potencialią naudą.
Raminamieji vaistai įprastai nėra skiriami diegliukų gydymui. Šie vaistai slopina centrinę kūdikio nervų sistemą, vadinasi, gali slopinti ir pulsą, kvėpavimo dažnį, sąmoningumo lygį, tad kūdikis giliai įminga. Skausmo priežasties jie nepašalina, todėl, pasibaigus vaistų poveikiui kūdikis vėl taps ramus (nebent diegliai jau apskritai pasibaigė). Nors šie vaistai gali padėti gydyti tam tikras ligas, medikų bendruomenė griežtai pasisako prieš jų vartojimą pilvo diegliams malšinti.
Žolelių preparatai kūdikių pilvo diegliams gydyti naudojami šimtmečius. Dažnai naudojamos pavienės žolelės arba įvairių žolelių deriniai, jų mišiniai. Skirtingų žolelių poveikis skiriasi. Daugelis žolinių preparatų naudojami virškinimui gerinti, žarnyno uždegimui, dujų kaupimuisi mažinti, pasižymi raminamuoju poveikiu. Svarbu žinoti, kad nebuvo atlikta pakankamai tyrimų, kaip veikia kiekviena iš žolelių, tuo labiau jų mišiniai. Žoliniai preparatai savaime saugesni netampa dėl to, kad jie natūralūs: dalis intensyvaus poveikio vaistų gaminami būtent iš žolelių. Žoliniai preparatai gali būti žalingi vartojant didelius jų kiekius, tačiau kūdikiams savo nuožiūra negalima duoti net ir mažų kiekių arbatų ar nuovirų.
Homeopatinių priemonių veikliųjų medžiagų koncentracija yra itin maža, nes ruošiant homeopatinius preparatus jie yra labai stipriai skiedžiami. Homeopatijos šalininkai teigia, kad jų preparatų veiksmingumą lemia ne veikliosios medžiagos kiekis, o paruošimo būdas, pavyzdžiui, specifinis kratymas ir maišymas. Homeopatinių preparatų saugumą sunku patikrinti, dažniausiai jie vartojami drąsiau dėl menkos veikliųjų medžiagų koncentracijos.
Kitos neramumo priežastys ir sprendimai
Viena iš miego sutrikimo priežasčių - patiriamas nerimas. Tai gali sąlygoti ir aplinkos pasikeitimas, pvz., kai vaikas pradeda eiti į darželį, mokyklą.
Kūdikis riečia atgal galvą, nes jaučia spaudimą pakausyje bei stuburo kaklinėje dalyje, atsiradusį gimdymo metu. Tai gana plačiai paplitęs liekamasis reiškinys po gimdymo.
Tai gali būti susiję su tam tikrais cirkadiniais ritmais - bioritmais. Pagal rytų mediciną, kas dvi valandas keičiasi vidaus organų aktyvumas. Vaiko patiriamas nepatogumas gali būti susijęs ir su tuo. Visgi kiekvienas atvejis unikalus ir reikėtų žinoti daugiau informacijos būtent apie konkretų vaiką: ar verkia po valgio, po miego ir pan.
Atrodo, ši diagnozė priskiriama viskam, kam sunku rasti paaiškinimą. Pirmiausiai reiktų atsakyti į klausimą, kas yra žarnynas. Žarnyne yra didžiausia dalis autonominės nervų sistemos. Kai ši sistema dar tik vystosi, gali užtekti visai nedidelio dirgiklio, pvz., suvartoto maisto ar kūno padėties pasikeitimo, ir žarnyno veikla sutrinka. Natūralu, kad kūdikis jaučia nepatogumą ir jį išreiškia verksmu.
Manau, kad taip. Esu linkęs sutikti su jumis. Pastebiu ir savo praktikoje: kuo mama, tėtis ramesni, tuo ramesnis, stabilesnis būna ir vaikas.
Viena vaiko mama pasakė: „Kad vaikas gerai miegotų, man teko gerai su savimi padirbėti.“ Taip pat tėvai galėtų sukurti vaiko miego kokybę gerinančius ritualus: maudynes šiltame vandenyje ir pan.
Daugeliui vaikų tai gerai, nes vaikui susiformuoja įprotis, kad po vienos veiklos lauks kita, o miegas - visų tų veiklų tarsi nekintama dalis.
Kaip ir šiltos tėvų rankos, taip ir šiltas vanduo veikia odos receptorius ir kuria atsipalaidavimą. Taip pat šiltas vanduo skatina prisiminti buvimo mamos “pilve” jausmą, kada buvo jauku ir gera, visi poreikiai nuolat patenkinami čia ir dabar.
Tai susiję su tam tikrais biocheminiais procesais, vykstančiais organizme. Tam tikros centrinės nervų sistemos dalys tam tikru metu yra atsakingos už nereikalingos informacijos paleidimą. Tarsi valymosi valandos, kad visi procesai vyktų sklandžiai ir nebūtų informacijos perkrovos. Taigi kuo anksčiau vaikas eis miegoti, tuo labiau jo smegenys pailsės, smegenys regeneruosis.
Visi žinom, kad miegas veikia augimo procesus visomis prasmėmis. Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - itin svarbūs. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per pirmuosius 12 mėnesių žmogus auga ir vystosi bene sparčiausiai per visą savo gyvenimą. Apskaičiuota, kad per pirmuosius metus kūdikiai paauga vidutiniškai 25 cm, o jų smegenys padvigubėja. Mažyliai pažįsta pasaulį, išmoksta komunikuoti ir savarankiškai judėti. Ir tai tik nedidelė dalis priežasčių, kodėl pastaruoju metu tiek daug dėmesio skiriama ankstyvajai kūdikių raidai ir ugdymui.
Kūdikių mankštos vandenyje nauda
Apie tai - pokalbis su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos centro kineziterapeute Brigita Rušiniene. Pranešime žiniasklaidai ji pasakoja apie kūdikių mankštą vandenyje ir kodėl ji ne tik madinga, bet ir nenuginčijamai naudinga augantiems mažyliams.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pirmaisiais gyvenimo metais reguliariai masažuojami ir mankštinami kūdikiai fizine ir protine raida metų pabaigoje lenkia bendraamžius. Pastebima, kad mankštinami kūdikiai pradeda anksčiau sėdėti, stovėti, vaikščioti, yra aktyvesni nei nemankštinami jų bendraamžiai.
Itin daug naudos duoda ir užsiėmimai vandenyje. Jie naudingi tuo, jog taip grūdinamas ir stiprinamas kūdikio imunitetas, jis rečiau serga peršalimo ligomis. Veikla vandenyje taip pat gerina kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų veiklą. Kartu aktyvinama kūdikio smegenų veikla, gerėja miegas, lavinamas vestibiuliarinis aparatas. Pastebima, kad pagerėja ir mažylių apetitas, nes pagreitėja medžiagų apykaitos procesai.
Kineziterapeutė Brigita Rušinienė dar priduria, kad užsiėmimai vandenyje suteikia ir teigiamų emocijų, yra naudingi orientacijai / adaptacijai naujose ir nežinomose aplinkose. Plaukimo užsiėmimai padeda kūdikiui įgauti daugiau pasitikėjimo savimi, atsipalaiduoti, bendrauti su kitais vaikais, tyrinėti aplinką. Taip pat pastebima, kad vandens slėgis baseine kūdikį veikia tartum masažas.
Kineziterapeutė B. Rušinienė pastebi, kad užsiėmimus vandenyje naudinga pradėti kūdikiui sulaukus 2-3 mėnesių ir juos atlikti reguliariai - kartą per savaitę, o jei yra galimybė, ir dukart. Mankštos trukmė, pasak specialistės, priklauso nuo kūdikio amžiaus: jaunesniems nei 12 savaičių rekomenduojama baseine praleisti apie 10-20 minučių, vyresniems - 30-35 minutes. Tiesa, pirmasis apsilankymas baseine turėtų trukti ne ilgiau nei 20 minučių.
B. Rušinienė atkreipia dėmesį, kad kineziterapija ypač svarbi kūdikiams nuo 2 iki 4 mėnesių, kai sparčiai vystosi motorika. Pasak jos, kuo anksčiau tėveliai pradės skatinti kūdikio motorinę raidą, tuo bus geresnė jo sveikata.
Kaip pasakoja kineziterapeutė, tėvams, kurių kūdikių raumenų tonusas padidėjęs arba sumažėjęs, pasitarus su gydytoju, rekomenduojama atlikti mankštas baseine. Tai padeda normalizuoti raumenų tonusą ir nervų sistemą.
Teigiamo poveikio pojūtis priklauso nuo daugelio veiksnių. Kineziterapeutė B. Rušinienė pabrėžia, kad svarbi kūdikio sveikatos būklė, vystymasis ir raida bei kaip reguliariai lankomi užsiėmimai. Vieniems kūdikiams teigiami pokyčiai gali būti pastebimi jau po pirmų užsiėmimų, kitiems - po ilgesnio laiko.
Kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, kūdikiai, lankantys užsiėmimus baseine pirmuosius dvejus savo gyvenimo metus, geriau orientuojasi aplinkoje, yra kūrybingesni ir pastabesni negu baseino nelankantys bendraamžiai. Po užsiėmimų vandenyje geriau vystosi kūdikių psichomotorika, nes jie gali laisviau judėti, greičiau suprasti tokių sąvokų kaip atstumas ir judesys reikšmę.
Kūdikį prižiūrintis gydytojas įvertina kūdikio sveikatos būklę, patikrina, ar nėra kontraindikacijų šiems užsiėmimams. Pavyzdžiui, nerekomenduojama lankyti baseino sergant atopiniu dermatitu, jei kūdikis alergiškas baseino vandeniui, esant slogai, viduriavimui, vėmimui ir t. t.
Kineziterapeutė pataria: prieš pradedant užsiėmimus baseine galima namų vonioje atlikti grūdinimo procedūras. Leisti pažaisti mėgstamais žaisliukais maudant vonioje, kad kūdikiui būtų lengviau susidraugauti su vandeniu. Norint plukdyti kūdikį namų vonioje, svarbu, pasitarus su specialistu, išmokti tai atlikti taisyklingai.
Mama vandenyje turi jaustis gerai
Kūdikio ir mamos ryšys yra labai stiprus. Vaikas jaučia visas jos emocijas. Jei mama užsiėmimų vandenyje metu jausis gerai, tuomet gerai jausis ir jos vaikas. Jei mamai vandenyje bus nejauku, jos kūdikis taip pat bus neramus.
Kaip sako B. Rušinienė, užsiėmimai baseine su kūdikiu mamai padeda geriau jį pažinti, įsiklausyti, pajusti jo poreikius, atsiliepti į juos. Tokie užsiėmimai mamai padeda atsipalaiduoti ir pailsėti nuo rutinos bei kasdienių darbų, pabūti su kūdikiu jaukioje aplinkoje ir smagiai pasimankštinti kartu, pasisemti teigiamų emocijų. Taip pat tai puiki proga mamai pabendrauti su kitomis mamomis.
Pasak kineziterapeutės, kūdikių plukdymo užsiėmimai Lietuvoje nėra naujiena, tačiau vis dar maža vietų, kur šie užsiėmimai būtų vedami remiantis naujausiomis mokslininkų rekomendacijomis, kai specialistas su mažyliu ir vienu iš jo tėvelių dirba tiesiogiai vandenyje, ne tik veda užsiėmimą nuo kranto. B. Rušinienė atkreipia dėmesį, kad būdamas šalia specialistas suteikia pasitikėjimo ir pagalbą, ypač jei sunku pratimus atlikti savarankiškai. Kartu gali pamokyti, kaip taisyklingai laikyti kūdikį vandenyje, kaip teisingai atlikti įvairius plukdymo pratimus.
Atrodo, visiems savaime suprantama, ką reikia pasiimti einant į baseiną suaugusiajam, bet ar visi tėveliai žino, ko reikia kūdikiui? Ruošdamiesi į baseiną su mažyliais tėveliai turėtų paimti neperšlampamas plaukti skirtas sauskelnes, paklotą pervystymui ir priemonių ausytėms išvalyti.
Ne mažiau svarbu, kad prieš užsiėmimus kūdikis nebūtų permaitintas, nes gali atpilti, ir kad būtų gerai išsimiegojęs.
Po baseino kūdikio odelę reikėtų patepti specialiomis kūdikiams skirtomis odos priežiūros priemonėmis (kremu ar specialiu aliejumi), kadangi ilgai būnant vandenyje odelė gali išsausėti.
Mamai arba tėčiui, arba abiem, jei nusprendžiama ateiti kartu, būtina pasiimti maudymosi drabužius, dušo kepuraitę, šlepetes, rankšluostį ir kitus maudymosi reikmenis.
Informacija iš: Image: FreeDigitalPhotos.net
Baltasis triukšmas kūdikiams
Beveik visi tėvai kada nors patirs arba jau patyrė problemų bandydami nuraminti vaiką, kai ateina laikas miegoti. Neramus vaikas gali neleisti tėvams miegoti visą naktį. Be pamaitinimo ir guodimo, yra papildomų dalykų, kuriuos tėvai gali pasitelkti norėdami nuraminti mažylį. Baltasis triukšmas yra bendrasis terminas, kuriuo apibūdinami monotoniški relaksaciniai garsai, pvz., lietaus ar vandenyno ošimo. Kai kalbame apie kūdikių baltąjį triukšmą, turime omenyje tam tikrą garsų, kuriuos kūdikis girdėdavo būdamas motinos gimdoje, diapazoną. Įsivaizduokite prislopintą radijo garsą su oro kondicionieriaus ūžimu.
Daugelis tėvų yra pastebėję, kad dulkių siurblio ar plaukų džiovintuvo garsas nuramina jų kūdikį. Nors tai gali atrodyti keista priemonė, ji yra pagrįsta mokslu. Tyrimai parodė, kad naudojant baltojo triukšmo aparatą vaiko užmigimo tikimybė padidėja daugiau nei tris kartus.
Atminkite, kad pirmuosius gyvenimo mėnesius kūdikis praleido gimdoje - vietoje, kuri, kaip manoma, yra tyli ir rami. Visgi negimusio kūdikio ausims tai yra nuolatinio triukšmo vieta. Šį triukšmą galima palyginti su kasdienio gyvenimo triukšmu, girdimu panardinus galvą į vonią. Baltasis triukšmas yra garsai, panašūs į tuos, kuriuos kūdikis įpratęs girdėti gimdoje. Jo poveikis primena ilgą švelnų tėvų šnabždėjimą „ššššš“. Tyrimai rodo, kad girdint baltąjį triukšmą kūdikio širdies susitraukimų dažnis sumažėja, jis per kelias minutes nurimsta.
Aišku, kad baltasis triukšmas sunkiai užmiegantiems kūdikiams yra naudingas. Tačiau kokio garsumo jis turėtų būti? Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja 50 decibelų triukšmo ribą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad naudingas 67 decibelų garsas.
Jei jūsų kūdikis anksčiau nėra girdėjęs baltojo triukšmo, reikėtų būti atsargiems. Kūdikių klausa daug jautresnė nei suaugusiųjų, todėl triukšmo garsumas yra svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, kad jos nepažeistume. Tai turi nedidelių trūkumų - pavyzdžiui, jei kūdikis pernelyg pripratęs prie baltojo triukšmo, padedančio užmigti, naktis pas močiutę be šios pagalbinės priemonės gali būti sunki. Taip pat gali būti, kad baltasis triukšmas jūsų kūdikiui nebus veiksmingas. Be to, ilgo ar nuolatinio verkimo epizodai gali būti kūdikių pilvo dieglių požymis. Tai yra virškinimo sistemos problema, kurios išspręsti baltojo triukšmo programa nepadės.
Šia tema atlikta daugybė tyrimų, o jų rezultatai yra prieštaringi. Atrodo, dažniausia kūdikių pilvo dieglių priežastis yra virškinimo sistemos sutrikimai, pvz, angliavandenių absorbcijos. Angliavandenių likučių fermentacija paskatina anglies dioksido ir vandenilio susidarymą. Kūdikio pilvelis gali būti padidėjęs ar sukietėjęs, gurgėti, mažylis gali kartkartėmis išleisti dujų. Kūdikių pilvo diegliai yra dažnas mažų vaikų negalavimas. Jis gali kelti didžiulį diskomfortą. Espumisan® veiklioji medžiaga simetikonas suteikia greitą ir patikimą palengvėjimą. Espumisan® veiklioji medžiaga simetikonas keičia dujų burbuliukų, esančių maiste ir virškinamojo trakto gleivinėje, paviršiaus įtampą, ir dėl to jie subliūkšta. Veiksmingam virškinimo trakto sutrikimų, kurie pasireiškia meteorizmu, simptominiam gydymui. Lengvai nuryjami geriamieji lašai (emulsija), kurių vienoje dozėje yra 40 mg simetikono. Inovatyvi granulių forma pilvo pūtimui mažinti lengvai ir diskretiškai - nereikia užgerti vandeniu.
| Priežastis | Simptomai | Galimi sprendimai |
|---|---|---|
| Pilvo pūtimas | Pilvo pūtimas, viduriavimas, gurgėjimas, išleidžiami dujos | Kūdikio paguldymas ant pilvo, pilvo masažas, simetikoną |
| Pilvo diegliai | Priepuolinis pilvo skausmas, raižymas, ilgas verksmas | Stebėti, ar nėra alergijų, priryto oro |
| Kūdikis pavargęs | Irziavimas, sunkumas uzmigti | Saugios ir tylios aplinkos sudarymas, pritemdyti šviesą |
| Sauskelnės ar drabužiai veržia | Nepatogumas, spaudimas pilvukui | Laisvesni drabužiai, tinkamas sauskelnių užsegimas |
| Dygstantys dantys | Irziavimas, temperaturos pakilimas, paburkusios dantenos | Kramtomi zaislai, burnos gleivines masazas |
„11 mėn. kūdikis naktį prabunda ir verkia. nusispardžiusį antklodę ir sušalusį. priežastis? Ką daryti? nusikloja, todėl, ypač vėsiuoju metų laiku, jiems būna šalta. skirtas miegmaišis-vokelis. judėti, todėl jo nenusispardys ir naktį nesušals. raminamosios košės prieš miegą. kurie naktį prašo valgyti. Ko gero, jos yra sotesnės. „Mano mama kartoja, kad naktį prabudusio 10 mėn. apklostyti turiu eiti ne aš, o mano vyras. Tuomet sūnus neišsibudins. kad pažiūrėti prabudusio kūdikio geriau eiti tėtukui. mama, kūdikis, užuodęs pažįstamą pieno kvapą, dar labiau įsibudina. toliau prabudinėja. tokia padėtimi - tiesiog toks jūsų kūdikio augimas. vaikai labai greitai užauga.“
„Mano sūnui 7 mėn. Nuo 4 mėn. supdama ant rankų. vonelę su valerijono šaknų arba melisos žolių nuoviru. būti gana stiprus. ruošti kūdikį numaudžius. 2-3 kartus per savaitę. ruošti ir kiekvieną dieną. Valerijono lašai pagaminti spirito pagrindu. natūralus žolelių nuoviras. Vargu ar kūdikiui padės po pagalve pakištos valerijonų šaknys. kreiptis patarimo į vaiko gydytoją. apie kūdikio neramaus miego priežastį.“
Dažnai kūdikių tėveliai nesupranta, ko dar griebtis, kaip padėti savo vaikui. Kūdikis juk pavalgęs, pakeistos jo sauskelnės, jis švariai aprengtas, o vis tiek nenumaldomai verkia, aktyviai rodo savo nepasitenkinimą.
Kūdikių meteorizmas yra gana dažna neramumo priežastis. Kai žarnyne prisikaupia per daug dujų, jos ima tempti žarnyno sieneles, sukelia pilvo pūtimą ir stiprius skausmus. Vaikelis tampa neramus, graudžiai verkia, muistosi ir spaudžia kumštukus, atsisako valgyti, riečia kojytes prie pilvo, kuris būna išsipūtęs ir kietas. Pasišalinus dujoms iš žarnyno mažylis iš karto nurimta - tai labai specifinis pilvo pūtimo požymis. Dažniausiai šie pilvo priepuoliai atsiranda valgant ar po valgio (suaktyvėjus žarnynui), gali kartotis kelis kartus per dieną. Rekomenduojama vaikelį paguldyti ant pilvo prieš maitinimą, kad pasišalintų susikaupusios dujos, lengvai pamasažuoti, paglostyti pilvelį, vartoti simetikoną prieš arba po maitinimo. Simetikonas suardo dujų burbuliukus ir padeda jiems lengviau pasišalinti iš žarnyno.
Šie dieglius primenantys pilvo skausmai yra priepuolinio pobūdžio, užeina dažnai tuo pačiu paros metu (pavyzdžiui, vakare arba prieš miegą, bet tai ne taisyklė). Kūdikis jaučia diskomfortą ir raižymą, gali net kelias valandas verkti be jokių pertraukų. Pilvo diegliukų priežastis nėra tiksliai žinoma - manoma, kad jie atsiranda dėl nepilnai subrendusios virškinimo sistemos, valgymo metu priryto oro, alergijų ir panašiai. Kankinant pilvo diegliams kūdikis taip pat labai ramus - muistosi rankomis ir kojomis, riečia jas prie pilvo, daug verkia, kartais net iki „pamėlynavimo“. Pagrindinis pilvo dieglių išskirtinumas yra tas, kad nepaisant Jūsų pastangų kūdikis gali ilgai be sustojimo verkti. Pilvo diegliukai gali prasidėti maždaug antrą gyvenimo savaitę ir trunka ilgiausiai iki pusės metų (pasitaiko išimčių).
Vaikelis gali būti gavęs jau pakankamai įspūdžių arba jau gali būti praėję nemažai laiko nuo jo paskutinio miego. Kūdikio nervinė sistema dar nesubrendusi: visi vaizdai, garsai, netgi kvapai, patirti paskutiniu metu, labai nuvargina kūdikį ir jam ateina laikas pailsėti. Jeigu miego norinčiam kūdikiui prieš akis mojuosite barškučiu, tik dar labiau galite jį suerzinti. Jei įtariate, kad kūdikis pavargo, paguldykite jį saugioje ir tylioje aplinkoje, padėkite pasijusti saugiai, galite pritemdyti šviesą. Svarbu, kad vaikelis nepervargtų - tokiu atveju užmigimas gali būti apsunkintas.
Kartais vaikelio neramumo priežastis gali būti labai paprasta - jam tiesiog nepatogu. Jei per stipriai suveržėte sauskelnes ar aprengėte per ankštais drabužiais, kūdikiui gali spausti pilvelį, jis jausis blogai. Užsekite sauskelnes taip, kad laisvai įkištumėte pirštą tarp pilvo ir sauskelnių, nesrenkite per daug aptemptų drabužių. Stebėkite patalpų ir lauko temperatūrą, renkite kūdikį tinkamai. Reikėtų atminti, kad kartais geriau kūdikį aprengti šiek tiek vėsiau, nei per šiltai - perkaitimas kūdikiams itin žalingas.
Dygstant dantims kūdikis gali būti irzlus, gali pakilti temperatūra, paburkti, parausti dantenos. Vaikeliui ženkliai padidėja seilėtekis, jis viską graužia, kandžioja, kiša įvairius daiktus į burną, neramiai miega. Tai didžiulis kantrybės išbandymas ne tik pačiam kūdikiui, bet ir jo tėveliams. Galima duoti kramtomų žaislų (juos prieš tai atšaldžius ir įsitikinus jų paskirtimi), specialiais antpirščiais masažuoti burnos gleivinę.
Yra daugybė kitų galimų kūdikio neramumo priežasčių - kūdikiui kvėpuoti trukdo sloga ar užsikimšusi nosis, kankina peršalimas, kitos bakterinės ar virusinės infekcijos (pavyzdžiui, šlapimo takų uždegimas, ausies uždegimas), kūdikiui gali būti tiesiog nuobodu.
