Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
Privalomieji ir rekomenduojami tyrimai
Privalomieji tyrimai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006m. gruodžio 29d. įsakymu Nr. Sveikatos priežiūros specialistų rekomenduojami tyrimai visoms nėščiosioms.
Ankstyvas nėštumo nustatymas ir stebėsena
Ankstyvam nėštumui nustatyti, nėštumo laiko ir eigos stebėsenai naudojamas chorioninio gonadotropino (HCG) tyrimas. Jo tikslumas siekia iki 98 %. HCG hormonas ne nėščioms moterims nėra aptinkamas visai. Nėščioms moterims, ankstyvo nėštumo metu, HCG kiekis padvigubėja kas 2 - 3 dienas, jeigu nėštumas yra sklandus. HCG tyrimas gali būti atliekamas po 3 - 5 dienų po galimo pastojimo ar menstruacijų pradingimo. Šis tyrimas parodo tiek gimdinį, tiek negimdinį (ektopinį) nėštumą - kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina ne gimdoje, o kiaušintakyje, gimdos kaklelyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje, todėl rekomenduojama gydytojo ginekologo konsultacija.
Normalaus nėštumo metu hCG koncentracija kraujyje auga labai greitai - per pirmąsias 6 savaites ji padvigubėja kas 1-3 dienos ir maždaug 14 nėštumo savaitę pasiekia maksimumą (100 000 U/L). Šiuolaikiniai testai leidžia aptikti nėštumą atliekant hCG tyrimą praėjus 6-10 dienų nuo apvaisinimo pradžios. βhCG tyrimas atliekamas per pirmąjį nėštumo trimestrą (tarp 11 ir 14 nėštumo savaitės) siekiant įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką ir sužinoti tikimybę vaisiui sirgti viena iš dviejų pagrindinių chromosominių ligų: Dauno arba Edvardso sindromu. Šis rodiklis taip pat yra naudojamas kaip vėžio žymuo, nes jo β subvienetas yra sekretuojamas germinatyvinių vėžinių ląstelių. βhCG tyrimas naudingas ne tik onkologinių ligų diagnostikai, bet ir gydymo efektyvumo vertinimui - gydymo metu rodiklio mažėjimas rodo gerą atsaką į gydymą, o išliekant aukštam ar kylant rodo neefektyvų gydymą. Jeigu po gydymo randame padidėjusį βhCG - galime įtarti ligos atsinaujinimą.
Chorioninis gonadotropinas (hCG) - vadinamasis nėštumo hormonas, sintetinamas tik pastojus. Šio hormono padidėjimą fiksuoja ir įprasti buitiniai nėštumo testai. Nesilaukiančios moters organizme hCG lygis paprastai būna apie 5,0 IU/l (t.y. apie 50 mIU/ml). hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tai pagrindinis laboratorinis testas. Moteriai pastojus hCG koncentracija kraujyje kasdien labai sparčiai didėja, o 14 nėštumo savaitę pasiekia patį piką. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis truputį sumažėja ir tai yra normalu. Įprastai daugiavaisio (t.y. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Pastojus hCG lygis ima sparčiai kilti ir piką pasiekia maždaug 14 nėštumo savaitę. Chorioninis gonadotropinas iš kraujo pasišalina lėtai, todėl po persileidimo ar aborto praėjus 3-6 sav. hCG tyrimas atliekamas daugelyje laboratorijų. hCG tyrimas nėštumo pradžioje. Chorioninis gonadotropinas gali padėti nustatyti negimdinį nėštumą. Jei nėštumas - už gimdos ribų, hCG koncentracija serume - mažesnė, palyginti su normalaus nėštumo. hCG tyrimas 11-14 nėštumo savaitę. Nėštumui vystantis tyrimas gali padėti nustatyti dviejų pagrindinių genetinių ligų - Dauno arba Edvardso sindromų - tikimybę. hCG tyrimas nuo 14 nėštumo savaitės ir kitais atvejais. hCG rodiklis - kartu ir vėžio žymuo. Chorioninis gonadotropinas (hCG) - tai hormonas, natūraliai gaminamas nėštumo metu. Jis yra vienas ankstyviausių biologinių nėštumo žymenų. hCG pradeda gamintis po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos gimdos gleivinėje. Iš pradžių hormonas aptinkamas kraujyje, vėliau - šlapime. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu hCG palaiko geltonkūnio funkciją ir skatina progesterono gamybą. Chorioninis gonadotropinas (ypač β-hCG) gali būti gaminamas kai kurių navikinių ląstelių. Nenėščioms moterims ir vyrams hCG paprastai neaptinkamas arba jo koncentracija yra labai maža. hCG tyrimas atliekamas tiriant kraują arba šlapimą. β-hCG kraujyje gali būti aptinkamas praėjus 6-10 dienų po ovuliacijos. hCG tyrimas dažniausiai atliekamas imant kraujo mėginį iš venos. hCG kraujo tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia - jį galima atlikti tiek nevalgius, tiek po valgio. Toms, kurioms atsakymo reikia čia ir dabar, padės nėštumo nustatymas iš kraujo. Jis leidžia atgauti ramybę greičiau nei šlapimo testas. Jei pamiršote išgerti kontraceptinę tabletę, plyšo prezervatyvas (turėjote nesaugius lytinius santykius), neplanuojate nėštumo ar šiaip pritrūko kantrybės laukti teigiamo rezultato, pirmyn į laboratoriją priduoti kraujo. Kada pagalvoti apie šį nėštumo testą? Jei nenori laukti artėjančių mėnesinių ir tau labai svarbu kuo greičiau sužinoti ar esi nėščia. Kraujo tyrimą gali atlikti jau 8 dieną po nesaugių lytinių santykių. Dažniau šis tyrimas reikalingas gydytojui, kai įtariamos nėštumo komplikacijos, tokios kaip negimdinis nėštumas, persileidimas. Jeigu praėjo mėnesinių laikas, o jų nėra, užtenka atlikti šlapimo testą. Kas tiriama nėštumui nustatyti? Nėštumo testui atlikti reikalingas kraujas. Jame yra hormono (žmogaus chorioninio gonadotropino-HCG), kuris gaminasi maždaug praėjus 6 dienoms po pastojimo. Kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdoje. Kraujyje surandamas šis hormonas ir taip patvirtinamas nėštumas. Kada atlikti šį tyrimą? Mėnesinių laukti nereikia. Nėštumą galima nustatyti praėjus tik 8 dienoms po nesaugių lytinių santykių, tai yra savaitė iki mėnesinių. Galima atlikti bet kuriuo paros metu. Kaip ir kur atliekamas šis tyrimas? Šis tyrimas gali būti paskirtas jūsų šeimos gydytojo ar gydytojo ginekologo ir atliktas jūsų poliklinikoje, šeimos klinikoje. Arba jūs galite nuvykti tiesiai į laboratoriją. Tyrimui bus paimtas kraujas iš venos. Atsakymas gaunamas tą pačią ar sekančią dieną. Kaip vertinamas nėštumo testas? Kraujyje nustatomas hormono (žmogaus chorioninio gonadotropino-HCG) kiekis. Atsakyme pateikiama skaičiais, pagal kuriuos galima nustatyti nėštumo dydį. Ar klysta nėštumo testas? Jautrumas 99%. Jautresnis už šlapimo testą, kadangi randamas mažesnis hormono kiekis, todėl gali būti atliktas anksčiau. Hormono kiekis kraujyje greitai didėja, todėl esant neigiamam testui ir abejojant dėl jo tikslumo reikėtų pakartoti po dviejų parų. Atmintinė: Gali atlikti likus savaitei iki mėnesinių. Nuvyk į savo polikliniką, šeimos kliniką arba į laboratoriją. Paprašyk ištirti žmogaus chorioninį gonadotropiną-HCG. Priduok kraiją ir lauk atsakymo. Esant neigiamam, jei abejoji gali pakartoti po 2 dienų. Daugiau kartot nereikia. Esant teigiamam, kreipkis į savo gydytoją. Jeigu praėjo mėnesinių laikas užteks atlikti šlapimo tyrimą. Gyd.
Bendrieji kraujo ir šlapimo tyrimai
Bendras kraujo tyrimas: Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad ištyręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas - lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
Šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Tyrimą pristatyti per 2 val. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių.
Gliukozės toleravimo tyrimas
Glikemijos tyrimas: Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA. Jis sudaro net 90 proc. viso hemoglobino. HbA dalis kitaip dar vadinama HbA1, yra glikuota. Tai reiškia, jog ši hemoblogino dalis absorbuoja gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze. Šis hemoglobino prisotinimas vyksta visą eritrocito ląstelės gyvavimo laikotarpį, tai yra 120 dienų. Taigi, tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje.
Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai. Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) (vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Tyrimo atlikimo technika: pirmiausiai paimamas kraujas nevalgius, po to duodama išgerti 75 g vandenyje (rekomenduojama 200 ml) ištirpintos gliukozės (išgerti per 5 min), tada po 1 val. imamas kraujas ir dar po 1 val.
Genetiniai tyrimai ir vaisiaus anomalijų nustatymas
Genetiniai tyrimai nėštumo metu atliekami siekiant nustatyti, ar būsimas kūdikis neturi genetinių ligų. Pavyzdžiui, Dauno, Edvardso, Ternerio, Kleinfelterio ir kt. Neinvaziniai tyrimai padeda įvertinti vaisiaus chromosominių ir genetinių ligų tikimybę. Tyrimas ultragarsu suteikia galimybę stebėti, kaip formuojasi ir auga vaisius. Jis pirmą kartą atliekamas pirmojo nėštumo trimestro metu (11-13 savaitę). Tyrimas ultragarsu nėra tikslus - net ir patyrę echoskopuotojai gali nepastebėti sutrikimų, matavimai gali būti netikslūs.
PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką. Šiais tyrimais pirmiausia moters kraujyje nustatomi tam tikri biocheminiai žymenys (baltymai ir hormonai). Vėliau, pagal šiuos kraujo rodiklius, pagal moters amžių, svorį bei kitus duomenis, taip pat pagal vaisiaus ultragarsinio tyrimo rezultatus, kompiuterine programa PRISCA apskaičiuojama individuali rizika vaisiui sirgti Dauno, Edvardso ir Patau sindromais.
11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patologija rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų.
Choriono gaurelių biopsija (CGB): Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarso aparatu, pro nėščiosios priekinę pilvo sieną įduriama biopsinė adata ir paimama truputis placentos audinių. Tyrimas gali būti atliekamas nuo 11 nėštumo savaitės. Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Trukmė apie 10 minučių. Retais atvejais dėl tam tikros gimdos ar placentos padėties CGB su specialiu kateteriu gali būti atliekama pro gimdos kaklelį. Tyrimo efektyvumas toks pat kaip ir CGB atliekant per priekinę pilvo sieną, tačiau 2-3 proc. riziką iki 99 % tikslumu.
Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas): Tyrimo metu, stebint ultragarso aparatu, pro nėščiosios priekinę pilvo sieną įduriama biopsinė adata ir paimami keli mililitrai vaisiaus vandenų. Tyrimas gali būti atliekamas nuo 16 nėštumo savaitės. Tyrimo metu gali būti nustatyta dauguma chromosominių ir genetinių ligų (pavyzdžiui, Dauno, Patau, Edvardso, lūžios X ir kt.
Kordocentezė (vaisiaus virkštelės kraujo tyrimas): Tai rizikingiausia invazinė procedūra, kurios metu per pilvo ir gimdos sieną stebint ultragarsu adata įvedama į vaisiaus virkštelės veną. Manoma, kad vidutinė tikimybė susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio vaiko yra 3-5%. Visų pirma bus atliekami papildomi neinvaziniai tyrimai. Svarbu suprasti, kad genetiniai tyrimai vertina ribotą genetinių sutrikimų skaičių. Tačiau tiek teigiamas, tiek neigiamas tyrimo atsakymas nereiškia, kad vaisius tikrai turi ar tikrai neturi genetinio sutrikimo. Tėvai turi patys sau atsakyti, nori jie ar ne žinoti apie būsimo vaiko genetinius sutrikimus ir ką darytų, jei tyrimai tokį sutrikimą patvirtintų.
Infekcinių ligų tyrimai
Sifilis: Sifilis - gana lengvai ir greitai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo (tiek natūralaus, tiek cezario pjūvio) metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo ankščiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės burnoje ir ant lyties organų. Laikosi apie 1-5 sav. Antroje ligos stadijoje pasireiškia bėrimas bet kurioje kūno vietoje, jaučiama panašūs į peršalimą požymiai. Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį.
ŽIV: ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti. Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. Jos kilmė - virusinė. ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių, todėl organizmas tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos ar uždegimo, kas pasitaiko gan dažnai, tik ne visada yra jaučiama. Šiuo virusu infekuotieji paprastai gyvena 2-5 metus nuo infekcijos, nors buvę ir 10 metų trukmės atvejų.
Lytiškai plintančių ligų (LPL) tyrimai: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu. Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpyje. Atliekamas nėštumo pradžioje.
Gonorėja: Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties.
Chlamidiozė: Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Būdinga jauniems, lytiškai aktyviems asmenims, ypač 16 - 24 metų moterims ir 18 -29 metų vyrams, tačiau serga ir lytiškai aktyvūs vyresnio amžiaus asmenys. Kadangi dauguma atvejų būna besimptominiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti.
B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės. Makšties pasėlis: Pasėlis imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS.
Ureaplasma urealyticum: Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos. Sukelia vyrams uretritus - šlaplės uždegimus, moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus.
Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija). Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.
Raudonukė: Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav. Esant užsikrėtusiai motinai vaisius infekuojamas apie 50 proc. atvejų.
Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii): Nėščiai pirmajame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplazmozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnų prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl toksoplazmozės. Ši infekcija vaisiui yra pavojinga, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija: Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc. visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Pirminė CMV infekcija diagnozuojama: nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai; nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji. 80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso. Ši infekcija vaisiui yra pavojinga, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti.
Hepatitas B: Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Kasmet nuo šios ligos ir jos sukeliamų pasekmių miršta daugiau kaip 1 mln. žmonių. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore. Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius: spermą, šlapimą, makšties išskyras. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
Kiti svarbūs tyrimai
Kraujo grupė: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę, (O, A, B, AB ). Ši kraujo grupė priklauso nuo to, koks antigenas yra arba kokio antigeno nėra ant jo eritrocitų.
Rh antikūnų nustatymas jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+): Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu. Tyrimas atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+).
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi. Būdingi požymiai I trimestro metu: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, II/III trimestro metu: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių konc., cholio r. kraujo serume, gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė.
Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiaus organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimuisi. Hormonų sekreciją nėštumo metu reguliuoja sudėtingi nerviniai - humoraliniai mechanizmai. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė, kiekviena šių patologijų dar skirstoma į kliniškai pasireiškiančią ir subklinikinę formą. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Tireotoksikozė pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti būdingi normaliam nėštumui - nervingumas, prakaitavimas. Reiktų atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip svorio netekimas, išverstakumas, nepraeinanti tachikardija ar drebulys. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą. Pagrindinis pagalbos tikslas gavus teigiamus tyrimo atsakymus - ankstyva diagnozė. Šiandien pagalba nėščiosioms Lietuvoje yra pakankamai aukšto lygio.
VAISIAUS JUDESIAI: Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba. Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės.
tags: #patikrinti #krauja #ar #nescia
