Kiaušiniai - vienas dažniausių ir universaliausių maisto produktų, tačiau ar susimąstėte, koks ilgas ir sudėtingas kelias tenka nueiti vienam kiaušiniui, kol atsiduria ant jūsų stalo? Šiame straipsnyje gilinsimės į kiaušinių kilmę, kokybės standartus, auginimo sąlygas ir netgi patarimus, kaip lengviau juos išvirti. Sužinosite, ką reiškia žymėjimai ant pakuočių ir kaip atpažinti kokybišką produktą.

Kiaušinio kelias prasideda ūkyje

Kiaušinio kokybę lemia ne tik pati višta, bet ir visas jos gyvenimo ciklas. Viskas prasideda nuo viščiukų - vos išsiritę jie atkeliauja į ūkį, kur yra patikrinami: atliekami testai ir tyrimai, patvirtinama, kad jie nebuvo gydyti antibiotikais, o jų kilmė ir sveikatos būklė kruopščiai dokumentuojama. Tam, kad viščiukai augtų sveiki, jų aplinkai skiriamas ypatingas dėmesys. Paukštidės prieš jiems atvykstant išvalomos ir dezinfekuojamos, užtikrinamas tinkamas mikroklimatas - šiluma, drėgmė, šviesa, vėdinimas. Ne mažiau svarbus ir žmogiškasis faktorius - darbuotojų žinios, užtikrinant gyvūnų gerovę.

Ypatingą vietą viščiukų auginimo procese, anot vyriausiosios veterinarijos gydytojos, užima subalansuota mityba. Auginant viščiukus pagal Nacionalinės kokybės (NKP) sistemą, ūkiuose griežtai laikomasi numatytų reikalavimų lesalų sudėčiai. Didžiąją lesalo dalį turi sudaryti Lietuvoje užaugintos grūdinės kultūros - kviečiai, miežiai, pupos. Tam, kad būtų patenkinti visi fiziologiniai paukščių poreikiai, lesalo sudėtis turi būti praturtinta vitaminų ir mineralų kompleksu, aminorūgštimis. „Pašaras ir vanduo - tai du pagrindiniai veiksniai, kurie tiesiogiai veikia būsimo kiaušinio kokybę. Todėl vandens kokybė nuolat tikrinama, o lesinimo planai sudaromi atsižvelgiant į paukščių amžių ir vystymosi etapą, siekiant užtikrinti jų poreikius geriausiai atitinkančią mitybą“, - pasakoja R. Kasakaitytė.

Nacionalinė kokybė Lietuva (NKP) ženklinimas ant pakuotės rodo, kad produktas užaugintas ir pagamintas Lietuvoje, o jo gamyba atitinka aukštesnius reikalavimus nei numato Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai. NKP sistema užtikrina visos gamybos grandinės kontrolę, tad vartotojui tai yra garantas, kad jį pasieks ne tik saugus, bet ir kokybiškai užaugintas produktas.

Kiaušinių žymėjimas: ką turėtų žinoti pirkėjas?

Ant kiaušinių pakuotės ir pačių kiaušinių esantys žymėjimai suteikia svarbios informacijos apie jų kilmę ir laikymo sąlygas. Susipažinkime su jais išsamiau:

• 0 - ekologiški kiaušiniai: vištos auginamos ekologiškai, laikomos mažomis grupėmis, šeriamos pašaru, kuris užaugintas naudojant tik natūralius priedus.
• 1 - laisvai laikomų vištų kiaušiniai: dedeklės vištos vaikščiojo lauke laisvai.
• 2 - ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai: paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos.
• 3 - narvuose laikomų vištų kiaušiniai: dedeklės vištos laikomos narvuose.

Antras žymuo nurodo šalį, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turės ženklą LT. Trečioji kodo dalis nurodo dedeklių vištų laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį.

A klasės kiaušiniai - tai švieži, nepažeisti produktai, skirti prekybai. Jie skirstomi į svorio kategorijas:

• XL - labai dideli (73 g ir didesni)
• L - dideli (63-73 g)
• M - vidutiniai (53-63 g)
• S - maži (iki 53 g)

B klasės kiaušiniai neatitinka A klasės reikalavimų ir yra nukreipiami perdirbimui.

Kiaušinių kelionė į parduotuvę

Surinkti kiaušiniai iškart keliauja į parduotuves. Jie transportuojami specialiomis, reguliariai valomomis ir dezinfekuojamomis transporto priemonėmis. Surinkimas vyksta pagal griežtą grafiką, kad kiaušiniai kuo trumpiau būtų aplinkoje ir išliktų švarūs. Paukštidžių švara yra esminė. Jei aplinka tinkamai prižiūrima, kiaušiniai iš karto būna švarūs, o tai sumažina papildomo apdorojimo poreikį.

Tuomet kiaušiniai keliauja į rūšiavimo liniją. Čia juos tikrina moderni įranga, galinti aptikti net mažiausius mikroįtrūkimus. Kiekvienas tinkamas kiaušinis pažymimas, nurodant jo kilmę, dydį ir laikymo sąlygas. Tuomet kiaušiniai yra supakuojami ir laikomi kontroliuojamoje temperatūroje - paprastai 10-15 °C - ir beveik iš karto išvežami į prekybos vietas. Sandėliavimas ūkyje dažniausiai minimalus, siekiant kuo greičiau pristatyti produktą vartotojui.

Eksperimentas: skirtingų kategorijų kiaušinių degustacija

Atliktas eksperimentas, siekiant palyginti skirtingų kategorijų kiaušinių skonines, spalvines, tekstūrines ir aromatines savybes. Visi kiaušiniai buvo verdami vienodą laiką - 5 minutes.

Eksperimento apibendrinimas parodė, kad pagrindinis dalykas valgant 3 rūšies kiaušinį buvo koktumas gerklėje, vien pagalvojus, kokiomis sąlygomis paukštyne jis buvo padėtas. Žinant, kad vištos laikomos narvuose baisiomis sąlygomis, supykina ir vos gali išdrįsti paragauti tokį kiaušinį. Ryškiausias trynys dažnai turėjo specifiškiausią, netgi aitrų kiaušinio kvapą.

Patarimas: kaip lengvai išvirti kiaušinius?

Paprastas šaukštas ne tik apsaugo lukštą nuo įtrūkimo, bet ir palengvina kiaušinių lupimą. Kaip tai veikia? Jei į puodą įdėsite metalinį šaukštą, užvirinsite vandenį ir tada jame virsite kiaušinius, jie proceso metu tikrai nesutruks. Be to, lupant kiaušinį lukštas labai lengvai atsiskirs nuo baltymo. Šis metodas veikia, nes metalinis šaukštas padeda tolygiai paskirstyti šilumą vandenyje, todėl sumažėja rizika, kad kiaušinis suskils dėl staigaus temperatūrų skirtumo.

Ragindami atsakingai rinktis kiaušinius

Gyvūnų teisių organizacijos ragina vartotojus būti itin atidiems, visada patikrinti ant kiaušinio esantį numerį, indikuojantį vištų laikymo sąlygas, bei kilmės šalį. Pastebėjus klaidinančią pakuotę, apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Pigiausi kiaušiniai dažnai atkeliauja iš paukštynų, kuriuose vištos kenčia labiausiai. Nors Lietuvoje naudojami narvai yra pagerinti, juose vištai tenka kiek daugiau nei A4 formato lapo plotas. Tačiau Ukrainoje vis dar legalu vištas dedekles laikyti bateriniuose narvuose, kurie jau 8 metus uždrausti Europos Sąjungoje.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, balti kiaušiniai yra populiaresni už rudus. Lietuvoje nuo seno balti kiaušiniai laikomi prastesniais, galbūt dėl to, kad tarybiniais laikais industriniuose paukštynuose laikomos baltos vištos gamindavo baltus kiaušinius, o žmonės traktuodavo rudą kiaušinį kaip kaimišką ir vertingesnį. Tačiau, pasak specialistų, kiaušinis, ar baltas, ar rudas, paimtas panašiomis sąlygomis užaugintų vištų niekuo nesiskiria, tik keičiasi vištų veislė.

Gyvūnų apsaugos organizacijos perspėja, kad įmonės, kurių fermose vištos laikomos ypač žiauriomis sąlygomis, eksportuoja kiaušinius ir į Lietuvą. Kadangi Ukrainoje esančios fermos neturi laikytis ES direktyvų, užsienio šalims jos gali pasiūlyti mažesnę kainą negu kiti kiaušinių gamintojai Europoje. Pirkėjai, rinkdamiesi pigiausius kiaušinius iš Ukrainos, remia įmones, gaminančias tai, ką gaminti Lietuvoje dėl per žiaurių sąlygų gyvūnams būtų nelegalu.

Nors didieji Lietuvos prekybos tinklai viešai skelbė apie siekį prekiauti tik ant kraiko ar laisvai laikomų vištų kiaušiniais, dabar jie pardavinėja iš Ukrainos įvežamus kiaušinius, kuriuos dėjusios vištos laikomos narvuose, neatsižvelgiant į ES reikalavimus. Šios vištos patiria kančias - joms narvuose skiriama trečdaliu mažiau ploto, nei reikalaujama ES. Niekas negali garantuoti, jog Ukrainos paukštynuose taikomi tokie pat aukšti maisto saugos, kokybės bei sanitarijos reikalavimai, kaip ES.

Pirkėjai gali sužinoti apie tai, kad vištos laikomos neatsižvelgiant į ES reikalavimus, perskaitę užrašą nedidelėmis raidėmis ant kiaušinių pakuotės - „ne EB standartas“. Tai iš trečiosios šalies be muitų tarifų įvežama žemesnių standartų produkcija, natūralu, kad jos kaina žemesnė. Dabar situacija tokia, kad vienodi reikalavimai netaikomi nei paukščių gerovei, nei kiaušinių kokybei.

Lietuvos paukštininkų asociacijos vadovas piktinasi, kad prekybos tinklai susivilioja mažesne kaina, kuri pasiekiama gyvūnų gerovės sąskaita. Dėl to su importuojamais kiaušiniais sunku konkuruoti Lietuvos vištų augintojams.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė teigia, kad tiesiai iš Ukrainos kiaušiniai nėra importuojami. Tinklai jų atsiveža per Lenkiją arba Latviją, ten ir atliekama importo kontrolė. Visose ES valstybėse tos procedūros yra vienodos, tad ir Lenkijoje, ir Latvijoje reikalavimai taip pat europiniai. Tačiau kaip dažnai kaimynų veterinarijos tarnybos pasienyje atlieka importo kontrolę - atranka mėginių patikrai - neturime žinių. Tarnybos tikrina tai, kas jau yra rinkoje, ir problemų dėl kiaušinių saugumo dar nėra buvę.

Gyvūnų apsaugos organizacijos teigimu, ES sudarius laisvosios prekybos sutartį su Ukraina, Europos Komisija nustatė kvotas, pagal kurias, vištų dedeklių fermoms atitinkant veterinarinius bei sanitarinius saugumo reikalavimus, tam tikras jų kiekis gali būti eksportuojamas į šalis, priklausančias ES. Kiaušiniai, pažymėti 3 numeriu, reiškia žiaurias sąlygas vištoms. Nors vištų laikymo standartai skiriasi, šiuo metu 3 numeriu žymimi tiek pagerintuose, tiek bateriniuose narvuose laikytų vištų kiaušiniai. Vienintelis prastesnį standartą indikuojantis ženklinimas - ant kiaušinių pakuotės esantis užrašas „Ne EB standartas“.

Prekybos tinklai tvirtina, kad visi parduodami kiaušiniai atitinka nacionalinius ir ES teisės aktus bei turi tai pagrindžiančius dokumentus. Tiekėjų gamybos vietos yra sertifikuotos, o nepriklausomos institucijos auditas konstatavo, kad tiekėjas užtikrina atitiktį ES gyvūnų gerovės reikalavimams.

tags: #delfi #ukrainietiski #idaryti #kiausiniai

• Apsauga nuo stirnų darže
• Kaip pamatuoti kūdikio temperatūrą
• Nėštumo metu pilvo raumenys
• Kaip išrinkti dovaną vaikui
• Ankstyvieji autizmo požymiai