Nėštumas ir gimdymas - tai didžiulis fizinis ir emocinis išbandymas moters organizmui. Po gimdymo prasideda sudėtingas atsigavimo procesas, kurio metu daugelis organų ir sistemų palaipsniui grįžta į prieš nėštumą buvusią būklę. Šis laikotarpis, trunkantis apie 6-8 savaites, vadinamas pogimdyminiu. Akušeriai-ginekologai šiuo metu atidžiai stebi moters organizmo pokyčius, siekdami užtikrinti jos sveikatą ir gerą savijautą.
Kas vyksta gimdoje po gimdymo?
Iškart po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Jos svoris, kuris iš karto po gimdymo siekia apie 1 kilogramą, po savaitės sumažėja dvigubai - iki 500 gramų. Pogimdyminiu laikotarpiu gimda palaipsniui mažėja ir galiausiai pasiekia savo įprastą, prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
Šis grįžtamasis gimdos pokytis (involiucija) paprastai nepraeina nepastebėtas. Jauna mama pilvo apačioje gali jausti maudžiantį skausmą, kuris tampa stipresnis žindant kūdikį. Tai susiję su hormono oksitocino išsiskyrimu, kuris skatina gimdos susitraukimą.
Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėčiau. Po gimdymo išorinė gimdos kaklelio anga būna plačiai atvira, po trijų parų ji susiaurėja iki 2 cm. Gimdos kaklelis galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Nors po gimdymo gimdos kaklelis išlieka kiek pakitusios formos (išskyrus atvejus po cezario pjūvio), tai neturi įtakos moters sveikatai.
Makšties išskyros (lochijos) ir higiena
Pogimdyminiu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa skaidresnės, o maždaug šeštą savaitę po gimdymo išskyros tampa panašios į tas, kurios buvo prieš nėštumą.
„Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas“, - pataria gydytoja akušerė-ginekologė med. dr. Diana Bužinskienė.
Kiaušidžių veikla ir mėnesinės
Jei kūdikis nemaitinamas krūtimi, kiaušidžių veikla atsinaujina iš karto po gimdymo, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70% žindyvių mėnesinių nebūna.
Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai grįžta 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams ar vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makštis ir išoriniai lytiniai organai
Po gimdymo makštis būna išplatėjusi, lytinis plyšys - praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys, jei nebuvo plyšimų, galutinai susitraukia per 10-12 parų. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba buvo atliktas įkirpimas (epiziotomija), gijimas trunka apie 14 dienų.
Po gimdymo pilvo oda gali likti suglebusi, išsitampiusi ar išvagota strijų. Pilvo raumenys taip pat gali būti išsitampę ar net išsiskyrę. Tačiau maždaug po 6 savaičių pilvo siena dažniausiai atstato savo normalią būklę. Esant poreikiui, išsiskyrusius pilvo raumenis galima atstatyti ir operacijos pagalba.
Kiti pogimdymio laikotarpio iššūkiai
- Hemorojus: Jei nėštumo metu vargino vidurių užkietėjimas, po gimdymo gali išsivystyti hemorojus. Rekomenduojamas gydymas tepalais, kremu, žvakutėmis, mitybos reguliavimu.
- Vidurių užkietėjimas: Dažna problema po gimdymo. Rekomenduojama subalansuoti mitybą, vartoti daugiau ląstelienos turinčių produktų, gerti pakankamai vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną), daugiau judėti.
- Nuotaikos svyravimai: Hormonų pusiausvyros pokyčiai po gimdymo gali sukelti nuotaikos svyravimus, nerimą, jaudulį ar net depresiją. Šie simptomai paprastai praeina savaime, tačiau esant sunkumams, svarbu kreiptis pagalbos.
- Krūtų pokyčiai: Krūtys padidėja, pabrinksta. Pirmas kelias paras po gimdymo išsiskiria priešpienis, vėliau - pienas. Kartais dėl pieno sąstovio gali kilti karščiavimas ("pieno karštinė").
- Plaukų slinkimas: Dėl hormonų pokyčių gali pradėti slinkti plaukai. Šis procesas paprastai liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
- Šlapimo nelaikymas: Po gimdymo gali pasitaikyti šlapimo nelaikymas dėl šlapimo pūslės pokyčių. Dažniausiai šie pokyčiai yra grįžtamieji.
- Kūno patinimas: Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir hormoninių pokyčių kūnas kurį laiką gali tinti. Dauguma moterų per pirmą savaitę po gimdymo netenka pastebimo svorio.
Lytiniai santykiai po gimdymo
Lytinius santykius po gimdymo rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių. Prieš tai būtina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris įvertins lytinių organų būklę. Po cezario pjūvio operacijos šis laikotarpis taip pat turėtų būti ne trumpesnis nei 8 savaitės, kad gerai sugytų pooperacinis randas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
- Staiga dingsta išskyros iš makšties.
- Išskyros įgauna blogą kvapą.
- Pasirodo grynas kraujas iš lyties organų.
- Pakyla temperatūra, krečia šaltis.
- Atsiranda neįprastas pilvo skausmas.
- Paraudonuoja, tempia ar skauda tarpvietėje ar cezario pjūvio žaizdoje.
- Krūtyse atsiranda paraudimas ir skausmingi sukietėjimai.
Kaip atsigauti po gimdymo | Moterų sveikatos PA-C patarimai po gimdymo
Dubens organų nusileidimas (prolapsas)
Viena iš rimtesnių pogimdyminio laikotarpio komplikacijų gali būti dubens organų nusileidimas, įskaitant gimdos iškritimą. Tai atsitinka, kai sutrinka laikomoji sistema, palaikanti normalią dubens organų padėtį.
Priežastys ir rizikos veiksniai:
- Gimdymas (ypač sunkūs ar daugkartiniai).
- Menopauzė.
- Lėtinis kosulys, stanginimasis.
- Įgimta jungiamojo audinio patologija.
- Vyresnis amžius.
- Dubens srities operacijos.
- Gyvensenos ypatumai.
Simptomai:
- „Darinio“ išlindimas pro lytinį plyšį.
- Tempimo pojūtis dubens srityje.
- Šlapimo nelaikymas, negalėjimas pasišlapinti.
- Sunkus tuštinimasis.
- Skausmas kryžkaulio srityje.
- Skausmingi ar nemalonūs lytiniai santykiai.
- Kraujavimas dėl išopėjusios makšties gleivinės.
Simptomai dažniausiai pasireiškia moteriai stovint ar ilgai būnant vertikalioje padėtyje, taip pat gali paūmėti kosint ar stangintis. Kartais dubens organų nusileidimas gali būti besimptomis.
Diagnostika ir gydymas:
Diagnozę nustato gydytojas ginekologas apžiūros metu. Gydymas priklauso nuo nusileidimo laipsnio ir simptomų sunkumo. Jis gali apimti:
- Gyvensenos keitimas: svorio mažinimas, metimas rūkyti.
- Bendrosios priemonės: gretutinių ligų, skatinančių prolapsą, gydymas.
- Fizioterapija: dubens dugno raumenis stiprinantys pratimai.
- Pesarai: specialūs žiedai, palaikantys dubens organus.
- Chirurginis gydymas: operacijos, atliekamos esant sunkiems simptomams, šlapimo nelaikymui ar dažnoms šlapimo takų infekcijoms.
Svarbu suprasti, kad po gimdymo moters organizmas patiria daugybę pokyčių. Atidumas sau, tinkama higiena, sveikas gyvenimo būdas ir laiku kreipiamasi į gydytoją padeda užtikrinti sklandų atsigavimą ir išvengti galimų komplikacijų.
