Parvovirusas, dar kitaip žinomas kaip parvovirusas B19 arba infekcinė eritema, yra plačiai paplitusi virusinė infekcija, kuri gali paveikti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Viena iš tipiškiausių ligos požymių, pasireiškiančių būtent mažamečiams - infekcinė eritema, o paprastai tariant - odos paraudimas. Šis virusas priklauso Parvoviridae virusų šeimai, o patogeninė rūšis žinoma kaip Erythovirus B19 - būtent ši parvo viruso rūšis labiausiai paplitusi pasaulyje ir yra patogeniška tiek vaikams, tiek suaugusiems. Parvovirusinė infekcija dar vadinama raudonų žandų liga.
Kaip užsikrečiama parvovirusu?
Parvo virusas dažniausiai plinta per kvėpavimo takus: kosint, čiaudint arba kalbant, tad didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda esant šalia jau užsikrėtusio žmogaus. Virusas plinta oro lašeliniu būdu. Dėl didelio parvoviruso užkrečiamumo, dažnai juo užsikrečia visas kolektyvas ar šeima. Užsikrėsti galima taip pat ir per užterštus daiktus, paviršius ar kraują. Nėštumo metu motina gali perduoti virusą vaikui. Asmuo yra labiausiai užkrečiamas ankstyvoje parvovirusinės infekcijos stadijoje, kai pasireiškia karščiavimas arba į peršalimą panašūs simptomai. Svarbu paminėti, jog virusas plinta tik pirmoje viruso stadijoje, t.y. jei asmeniui pasireiškė tokie simptomai kaip: kosulys, silpnumas, pakilusi kūno temperatūra, čiaudulys - užsikrėtimo tikimybė yra didelė, tačiau jei šalia esančiam žmogui jau atsirado vienas pagrindinių simptomų - bėrimas - užsikrėsti beveik neįmanoma. Užkrečiamumas didžiausias inkubaciniu laikotarpiu ir pirmosiomis ligos dienomis - dar iki pasireiškiant bėrimui. Užkrečiamumas stipriai sumažėja atsiradus bėrimui.
Parvoviruso simptomai vaikams
Parvovirusinė infekcija dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 3 iki 15 metų. Vaikams parvovirusas dažniausiai pasireiškia kaip klasikinė penktoji liga. Ankstyvose ligos stadijose simptomai gali būti neryškūs: šiek tiek pakilusi temperatūra, vangumas, sumažėjęs apetitas. Pagrindinis parvo virusinės infekcijos simptomas, pasireiškiantis dažniausiai tik vaikams - bėrimas, kuris prasideda ant veido, ausų, kaklo ir vėliau gali plisti į rankas, liemenį bei kojas. Pats bėrimas pradžioje atrodo kaip lengvas odos paraudimas, kuris su laiku intensyvėja ir iššaukia iškilimus ant odos. Bėrimas dažnai būna rausvas, kartais su žiedinėmis ar nėrinių formos dėmėmis, jis gali dingti ir vėl atsirasti po fizinio krūvio ar buvimo saulėje. Kiti simptomai - lengvas galvos skausmas, sąnarių skausmai, ypač paaugliams. Taip pat gali atsirasti odos iškilimų ir dėmelių, o toks bėrimas gali išsilaikyti nuo kelių dienų, iki savaitės ar net kelių. Pagrindiniai parvoviruso simptomai vaikams yra šie: odos niežulys; odos raudonis, bėrimai: pirmiausia parausta skruostai, po to atsiranda rožinės spalvos skausmingų papulių, dėmelių; neaukšta temperatūra, pasireiškianti dar iki pasirodant bėrimams; gerklės skausmas; galvos skausmas; silpnumas; virškinimo sutrikimai, taip pat ir pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas.
Staiga ant vaiko ar suaugusiojo skruostų atsiradęs raudonis, nežymus karščiavimas ar netikėtas bėrimas gali sukelti nerimą ir daug klausimų. Viena iš galimų tokių simptomų priežasčių - parvovirusas. Parvoviruso simptomai pasireiškia 5-15 dienų nuo užsikrėtimo.
Parvoviruso simptomai suaugusiems
Parvovirusas suaugusiems asmenims pasireiškia kiek kitaip nei vaikams. Dažniausiai pagrindinis simptomas - stiprūs sąnarių skausmai, kurie gali trukti kelias savaites ar net mėnesius. Kai kuriems suaugusiesiems parvoviruso bėrimas iš viso nepasireiškia, tačiau gali išsivystyti anemija, ypač sergantiems kraujo ligomis. Dažniausi parvo viruso simptomai suaugusiems yra šie: užsikrėtus suaugusiam asmeniui, įprastai daug bėrimų neatsiranda; būdingi panašūs į menką peršalimą simptomai: sloga, gerklės, galvos skausmas, neaukšta temperatūra; gali būti jaučiamas sąnarių skausmas bei maudimas.
Nors ši infekcija dažniausiai pasitaiko vaikams, ja gali susirgti ir suaugusieji, ypač esantys tam tikrose rizikos grupėse.
Parvovirusas kūdikiams
Parvovirusas kūdikiams dažniausiai pasireiškia švelnesne forma nei vyresniems vaikams ar suaugusiesiems. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kūdikiams infekcija gali būti sunkesnė, jei jie turi silpnesnį imunitetą arba lėtinių ligų.
Parvovirusas nėščiosioms
Parvo virusas b19 kelia ypatingą grėsmę nėščiosioms, ypač pirmoje nėštumo pusėje. Parvovirusas nėščioms moterims yra ypatingai pavojingas, kadangi jis gali sukelti persileidimą ar vandenligę (vaisiaus vandenę). Tai yra dėl to, kad virusas gali tiesiogiai paveikti vaisiaus kraujo ląsteles, vadinamas eritrocitais, kurie yra būtini vaisiaus aprūpinimui deguonimi. Kai jų gamyba sutrinka išsivysto anemija, kuri gali sukelti vaisiaus širdies nepakankamumą. Didžiausia tikimybė išsivystyti vandenei yra antrąjį nėštumo trimestrą. Specialių vaistų ar skiepo nuo parvo viruso dar nėra ir gydymas yra tik simptominis, dėl ko mažėja vaisiaus išsaugojimo tikimybė. Dažniausiai parvo virusu užsikrečiama nuo 1 iki 20 nėštumo savaitės, tad labai svarbu, kad nėščios moterys būtų labai atsargios ir, jei įmanoma, vengtų kontaktų su žmonėmis, kurie gali būti užsikrėtę parvo virusu, bei laikytųsi visų higienos taisyklių.
Parvoviruso komplikacijos
Didžioji dalis vaikų atsigauna nuo parvovirusinės infekcijos be komplikacijų, nebent, ant veido bei kūno su laiku atsinaujina bėrimas, dėl išorinių dirgiklių (saulė, dulkės, stresas, intensyvus sportas). Tačiau, kai kuriais atvejais gali išsivystyti rimtesnės sveikatos problemos, tokios kaip: ūminė, lėtinė anemija (mažakraujystė) ar kiti kraujo sutrikimai. Svarbu paminėti, jog vaikams, sergantiems hematologinėmis (kraujo) ligomis, parvo virusas gali būti itin pavojingas, kadangi jų organizmas yra mažiau pajėgus kovoti su infekcijomis ir komplikacijos gali būti sunkesnės. Retais atvejais parvo virusas gali sukelti rimtesnių komplikacijų, tokias kaip: lėtinė, ūminė anemija, gali prireikti kraujo perpilimo, o žmonėms su silpna imunine sistema, kuri nesugeba kovoti su virusu bei infekcija pati gali būti paskirta imunoglobulinų (IgG) infuzija.
Diagnostika
Parvoviruso diagnostika dažniausiai apima kraujo tyrimus, kuriais nustatomi specifiniai antikūnai (IgM, IgG) arba atliekama PGR (polimerazės grandininės reakcijos) analizė. Parvo virusas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir ligos eiga. Molekuliniai tyrimai (parvo viruso DNR nustatymas atliekant PGR). Sergančiam asmeniui atlikus kraujo tyrimą esant parvovirusinei infekcijai, matomas visų kraujo ląstelių sumažėjimas, dar vadinamas pancitopenija. Taip pat pastebimi padidėję uždegiminiai rodikliai.
Gydymas
Parvoviruso gydymas dažniausiai būna simptominis, nes specifinių antivirusinių vaistų šiai infekcijai nėra. Parvo virusas įprastai yra savaime praeinanti liga, todėl daugumai žmonių nereikia specifinio gydymo. Tačiau tam tikrais atvejais, gali būti paskirtas simptominis gydymas, pvz.: karščiavimą, galvos, gerklės, sąnarių skausmą mažinančių vaistų vartojimas bei specialūs geliai/kremai bėrimui mažinti. Sunkiais atvejais ar rizikos grupėms gali būti taikoma specializuota pagalba - kraujo perpylimas, deguonies terapija ar hospitalizacija. Ligoniams, turintiems imuninės sistemos sutrikimų, gali būti skiriama intraveninio imunoglobulino, aplazinės krizės gydomos eritrocitų masės perpylimu.
Jums BŪTINA TAI PADARYTI, JEI NORITE IŠGYVENTI PARVO SIRTĮ ŠUNĮ! | Veterinaras Paaiškina
Imunitetas ir prevencija
Taip, persirgus parvovirusine infekcija organizmas dažniausiai suformuoja ilgalaikį, visą gyvenimą trunkantį imunitetą prieš parvovirusą B19. Tai reiškia, kad pakartotiniai susirgimai šio viruso sukelta penktąja liga yra labai reti - dažniausiai antrą kartą užsikrėsti negalima.
Nors vakcinos nuo šio viruso nėra, galima imtis veiksmingų prevencinių priemonių, siekiant sumažinti parvoviruso užkrečiamumą. Norint išvengti užsikrėtimo parvo virusu, rekomenduojama laikytis kasdienių higienos ir ligų prevencinių priemonių: dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu; kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite burną ir nosį; venkite neplautomis rankomis liesti akis, nosį ir burną; venkite artimo kontakto su sergančiais žmonėmis; likite namuose, kai sergate. Pavasarį siautėjant įvairiems virusams, medikai taip pat pataria stiprinti imunitetą. Tai padaryti galima įvairiais būdais, tačiau didžiausią dėmesį rekomenduojama skirti mitybai bei poilsiui. Maitinkitės subalansuotai, valgykite kuo daugiau šviežių vaisių, daržovių, taip pat ir liesų baltymų bei sveikųjų riebalų, į savo kasdienį racioną pabandykite įtraukti maisto produktų, kuriuose gausu vitaminų C, E, cinko. Į savo mitybą taip pat įtraukite maisto produktų, kuriuose gausu mineralų ir antioksidantų. Pavyzdžiui, įvairūs žalumynai, česnakai, imbieras, ciberžolė, migdolai, jogurtas ir žalioji arbata. Be to, kiekvieną naktį stenkitės gauti 7-9 valandas kokybiško miego. Miegas yra būtinas tinkamai imuninės sistemos funkcijai ir padeda organizmui atsigauti bei atsistatyti. Nepamirškite ir reguliarios fizinės veiklos. Orams atšilus, o saulei nušvitus vis dažniau, neturėtų būti itin sudėtinga kasdien fizinei veiklai skirti bent 30 minučių. Tai gali būti paprastas pasivaikščiojimas, bėgimas, važinėjimas dviračiu arba tiesiog darbas sode.
Lietuvoje šiuo metu pastebimas ne tik peršalimo ligų susirgimų šuolis, bet ir sparčiai plintanti parvovirusinė infekcija. Bėrimais pasireiškiantis parvo virusas, dar žinomas kaip infekcinė eritema arba tiesiog raudonų žandų liga, ypatingai dažnai diagnozuojama vaikams. Tačiau mažyliai parvovirusu perserga sąlyginai lengvai; žymiai labiau pavojinga ši pavasarinė infekcija yra vyresnio amžiaus žmonės, turintiems kitų sveikatos problemų, taip pat ir nėščioms moteris.
