Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters kūnas ne tik saugo save, bet ir rūpinasi būsimo kūdikio sveikata. Nėščiosios imuninė sistema veikia kitaip nei įprastai - ji tampa jautresnė įvairioms infekcijoms, todėl labai svarbu pasirūpinti tinkama apsauga nuo užkrečiamųjų ligų. Skiepai padeda apsaugoti moterį ir jos kūdikį nuo pavojingų infekcijų tiek nėštumo metu, tiek pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis. Nėštumo metu imuninė sistema šiek tiek nusilpsta. Tada kovoti su infekcijomis gali būti sunkiau. Nėščiosioms gali kilti didesnė tam tikrųjų infekcijų ir galimų komplikacijų rizika, kurią lemia ir kiti nėštumo metu vykstantys organizmo pokyčiai. Nėščiosios ir negimusio kūdikio imuninė sistema yra bendra, todėl kai kurios motiną užklupusios infekcijos gali pakenkti ir kūdikiui.
Paskiepijus nėščiąją, nuo ligos galima apsaugoti ir motiną, ir vaisių, naujagimį. Dėl pasyvaus imuniteto nuo antrojo nėštumo trimestro vaisiaus kraujyje atsiranda per placentą gaunamų motinos IgG imunoglobulinų. Šių antikūnų koncentracija ypač greitai didėja per paskutinius 2 nėštumo mėnesius. Jei motinos organizme antikūnų nėra, jų negaus ir naujagimis. Žinoma, geriausia būtų moterį paskiepyti dar iki nėštumo, tačiau, esant tam tikroms situacijoms, aktyvios imunoprofilaktikos priemones galima taikyti ir nėštumo metu. Pagrindinis nėščiųjų skiepijimo principas remiasi infekcinės ligos rizikos motinai ir vaisiui įvertinimu ir palyginimu su galima vakcinos sukelta žala.
Nors daugeliui žmonių kai kurios ligos atrodo lengvai įveikiamos, nėščiosioms jos gali sukelti rimtų komplikacijų. Kvėpavimo takų infekcijos nėštumo metu gali sukelti sunkesnę ligos eigą ir pavojų vaisiaus vystymuisi. Gripo ar COVID-19 infekcijos metu pasireiškiantis karščiavimas nėštumo metu taip pat gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi. Kokliušas - ypač pavojingas naujagimiams, kurių imuninė sistema dar nėra pakankamai stipri.
Vykdant Lietuvoje vakcinaciją nuo COVID-19 infekcijos, nėštumą prižiūrintiems specialistams, moterims, jų šeimos nariams, kyla klausimas apie šių vakcinų saugumą planuojančioms pastoti, nėščiosioms ir žindančioms moterims. Mokslinių tyrimų duomenimis, nėščiosios COVID-19 infekcija serga sunkiau nei to paties reprodukcinio amžiaus moterys. Didžiausia problema, kad nėščiosios nebuvo įtrauktos į klinikinius tyrimus, dėl to vakcinų gamintojai nenurodo, kad jos yra saugios nėštumo metu, tačiau atsiranda vis daugiau duomenų apie skiepijimą nuo COVID-19 infekcijos nėščiosioms. JAV jau yra pasiskiepijusios daugiau nei 139,500 nėščiųjų. Planuojančioms pastoti skiepytis vakcina nuo COVID-19 ligos yra saugu, atidėti nėštumo planavimo nerekomenduojama. Nėra jokių mokslinių duomenų, jog vakcina galėtų turėti neigiamos įtakos vaisingumui. Planuojančioms vaisingumo gydymo procedūras, skiepytis vakcina nuo COVID-19 yra saugu. Dėl kartais vakcinos sukeliamo imuninio atsako, vaisingumo gydymo procedūros gali būti atidedamos tam tikram laikui ir aptariamos su vaisingumo specialistu. Rekomenduojamas visuotinis nėščiųjų skiepijimas COVID-19 mRNR vakcina bet kuriuo nėštumo trečdaliu. Žinoma, planuojant skiepytis, pasiruoškite nepageidaujamiems simptomams, dažniausiai pirmą parą gali atsirasti trumpi negalavimai, karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas. Jeigu minėti simptomai sukels jums nepatogumus (karščiavimas, galvos, raumenų skausmas), galite suvartoti vaistą, kurio sudėtyje yra, pvz. paracetamolis. Po vakcinacijos būtina išlaukti vakcinacijos punkte 15 minučių (arba 30 min.).
Saugios vakcinos nėštumo metu
Lietuvoje nėščiosios valstybės lėšomis skiepijamos nuo gripo ir kokliušo. Šis skiepas rekomenduojamas visoms nėščiosioms, juo galima skiepytis bet kuriuo nėštumo trimestru. Gripas nėštumo metu gali sukelti stipresnius simptomus nei įprastai, padidinti ankstyvo gimdymo ar kitų komplikacijų riziką. „Gripo vakcina yra saugi, naudojama jau daugelį metų ir suteikia nėščiosioms bei jų kūdikiams papildomą apsaugą nuo sunkių komplikacijų. Nuo 2023 m. nėščiosios Lietuvoje valstybės lėšomis gali pasiskiepyti nuo kokliušo. Šis skiepas skiriamas kiekvieno nėštumo metu. Kodėl šis skiepas svarbus? Nors nėščiosios kokliušu paprastai neserga sunkiai, ši liga yra itin pavojinga naujagimiams. Kūdikiams iki 6 mėnesių gresia sunkios komplikacijos: kvėpavimo sutrikimai, plaučių uždegimas, neurologiniai pažeidimai ir net mirtis. Remiantis statistikos duomenimis, apie 1 proc. „Dažniausiai kūdikiai šia liga užsikrečia nuo savo artimųjų - tėvų, senelių, vyresnių brolių ar seserų.“
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) 2016 metų rekomendacijose nurodyta, kad nėščiųjų skiepijimui rekomenduojamos stabligės, difterijos, kokliušo ir gripo vakcinos. Šie skiepai yra saugūs, juos galima įskiepyti bet kuriuo nėštumo trimestru, paskiepijus motiną užtikrinamas imunitetas naujagimiui, be to, nėra įrodymų, kad šių vakcinų įskiepijimas padidintų persileidimų riziką. Ypač svarbu paskiepyti nėščiąsias, kurios turi didesnę tikimybę susidurti su infekuotais žmonėmis ar aplinka ir kurios pasiskiepijusios galėtų išvengti ligos. Visos inaktyvintos vakcinos ir imunoglobulinų preparatai gali būti skiriami nėščiosioms, nes nėra įrodymų, kad jos turėtų neigiamą poveikį motinai ar vaisiui. Šios vakcinos, esant medicininių indikacijų, gali būti skiriamos bet kuriuo nėštumo metu, net ir pirmuoju nėštumo trečdaliu, nes infekcijos sukeltos žalos rizika yra kur kas didesnė nei vakcinos.
Pavyzdžiui, skiepyti sezonine gripo vakcina rekomenduojama iki gripo sezono pradžios, neatsižvelgiant į nėštumo laiką. Nėščiąsias nuo kokliušo rekomenduojama skiepyti nuo 27 iki 38 nėštumo savaitės. Nuo kokliušo taip pat rekomenduojama paskiepyti šeimoje gyvenančius paauglius ir kitus šeimos narius, skiepytus anksčiau nei prieš 10 metų, tokiu būdu sukuriant apsaugą naujagimiui (kokono strategija), kol jis pats bus paskiepytas pagal vaikų skiepų kalendorių.
Pneumokokinė polisacharidinė vakcina, Haemophilus influenzae b tipo (Hib) ir meningokokine vakcinomis rekomenduojama skiepyti suaugusias moteris, kurios turi padidėjusią riziką sirgti šiomis infekcijomis. Tai yra moterys, gyvenančios šių sukėlėjų endeminėse zonose, arba besiruošiančios į jas keliauti, taip pat galinčios susidurti su infekcija darbe, sergančios tam tikromis ligomis (esant pašalintai blužniai, sergant leukemija, ŽIV ir kitomis ligomis). Geriausia paskiepyti iki pastojant, tačiau yra saugu skiepyti nėščiąsias antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliu. Nėra ištirtas vakcinų saugumas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, tačiau taip pat nėra dokumentuotų nepageidaujamų reakcijų skiepijant nėščiąsias.
Nėščiąsias galima skiepyti hepatito B vakcina. Nuo 1998 metų Lietuvoje hepatito B vakcina skiepijami naujagimiai, o nuo 2002 metų - dvylikamečiai. Tačiau dauguma Lietuvoje gyvenančių suaugusiųjų nėra paskiepyti šia vakcina. Hepatito B vakcina yra rekombinantinė, todėl negali pakenkti vaisiui ar naujagimiui, jei motina buvo paskiepyta nėštumo metu. Vakcinacija nuo hepatito B viruso infekcijos gali būti tęsiama pastojusiai moteriai, kuri pradėjo skiepytis iki nėštumo, neatsižvelgiant į nėštumo laiką.
Nėščiosios ir kiti rizikos grupių asmenys (pavyzdžiui, sergantys lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms ir kt.) rekomenduojama pasiskiepyti atnaujinta vakcina nuo COVID-19.
Kokios vakcinos nėštumo metu negalimos?
Nėštumo metu galima skiepytis ne nuo visų ligų. Pavyzdžiui, negalima skiepytis nuo raudonukės ar vėjaraupių, nes skiepijama gyvosiomis vakcinomis, kuriose yra susilpnintų ligą sukeliančių mikrobų. Skiepijimas įtakos vaisingumui neturi.
Gyvose susilpnintose vakcinose yra susilpnintų ligą sukeliančių mikroorganizmų, lemiančių imuninį atsaką. Šie susilpninti mikroorganizmai negali sukelti ligos sveikiems žmonėms, tačiau yra nedidelė tikimybė, kad jie užkrės negimusį kūdikį. Todėl gyvų vakcinų nėščiosioms skiepyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai ypač pavojingos užkrečiamosios ligos rizika yra daug didesnė, nei rizika vystytis komplikacijoms po vakcinacijos (pvz., esant geltonojo drugio infekcijos rizikai).
Tymų, parotito, raudonukės bei vėjaraupių vakcinų reikėtų vengti nėštumo metu. Nėščiosioms skiepyti gali būti saugiai naudojamos negyvos vakcinos, o gyvos susilpnintos vakcinos yra kontraindikuotinos (pvz. tymų, raudonukės, kiaulytės kombinuota vakcina; vėjaraupių ir geltonosios karštligės vakcina). Nėštumo metu skiepyti gyvomis vakcinomis nerekomenduojama. Po įskiepytos gyvos vakcinos reikėtų vengti pastoti 28 dienas. Nors pastojus iš karto po skiepijimo gyvomis tymų, parotito, raudonukės, vėjaraupių ar geltonosios karštligės vakcinomis teratogeninis poveikis vaisiui nebuvo pastebėtas.
Gyvos susilpnintos vakcinos, tokios kaip tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) ar vakcina nuo erkinio encefalito, nerekomenduojamos, nes jų poveikis nėštumo metu nėra pakankamai ištirtas.
Geltonoji karštligė - tai tropinių uodų pernešama virusinė infekcija, paplitusi Pietų Amerikoje ir subsacharinėje Afrikoje, kuri dažnai baigiasi mirtimi. Nėštumo metu reikėtų vengti keliauti į endemines geltonojo drugio šalis. Jei nėščiajai išvykimas yra neišvengiamas, o užsikrėtimo geltonojo drugio virusu rizika yra didelė, rekomenduojama skiepytis geltonojo drugio vakcina. Nėščioms moterims, nuvykusioms į geltonojo drugio endeminę šalį, taip pat rekomenduojama vengti kontakto su virusą pernešančiais uodais - likti miestuose, neiti į lauką auštant ir prietemoje, lauke nešioti apsauginius drabužius, naudoti specialius repelentus, skirtus tepti ant atviros odos plotų. Atlikti tyrimai parodė, kad ši vakcina gali būti įskiepijama nėštumo metu. Vaisiaus užsikrėtimo rizika yra maža. Jei moteris paskiepyjama jau būdama nėščia, nėštumo nutraukti nerekomenduojama. Geltonojo drugio vakcina jokiu būdu negali būti skiepijamos nei nėščiosios nei žindančios moterys, todėl patariama atsisakyti kelionių į endemines geltonojo drugio šalis kadangi neskiepyti asmenys gali būti neįleisti į šalį.
Nėštumo metu ir žindančioms moterims skiepytis nuo erkinio encefalito nerekomenduojama, nebent būtina skubi apsauga nuo gresiančios ligos.
Skiepų svarba planuojant nėštumą
Idealu, jei vaisingo amžiaus moterys visomis rekomenduojamomis vakcinomis (stabligės, difterijos, kokliušo, tymų, parotito, raudonukės, vėjaraupių, gripo, erkinio encefalito) pasiskiepytų prieš nėštumą. Tokiu būdu būtų galima išvengti infekcijų, žalojančių tiek motiną, tiek vaisių. Vaisingo amžiaus moterys, kurios planuoja pastoti, turėtų įsitikinti, kad jos turi susiformavusį imunitetą tymams, raudonukei, epideminiam parotitui ir vėjaraupiams. Imunitetas nustatomas aptikus IgG klasės antikūnų. IgM klasės antikūnai tiriami tik tuo atveju, jei įtariama ūminė infekcija. Prieš skiepijant minėtomis gyvomis vakcinomis, reikėtų įsitikinti, ar moteris ne nėščia ir ar neplanuoja pastoti per artimiausias 4 savaites.
Planuojant nėštumą rekomenduojama atlikti serologinius tyrimus imunitetui tymams, raudonukei ir parotitui nustatyti. Neturinčios imuniteto moterys turėtų pasiskiepyti prieš pastodamos, nes infekcija nėštumo metu gali sutrikdyti vaisiaus raidą. Nustačius IgG klasės antikūnų raudonukei, pakartotiniai serologiniai tyrimai prieš kitus nėštumus nebūtini. Moterims, kurios buvo paskiepytos vaikystėje 1 ar 2 tymų, parotito ir raudonukės vakcinos dozėmis, ir kurių serologiniai IgG žymenys nėra pakankami, rekomenduojama įskiepyti sustiprinančiąją tymų, parotito ir raudonukės vakcinos dozę.
Kadangi raudonukės ir vėjaraupių infekcijos ypač pavojingos tiek vaisiui, tiek kūdikiams, prieš planuojant nėštumą, rekomenduojama moterims (neturinčioms imuniteto t. y. nesirgusioms ar neskiepytoms) pasiskiepyti nuo šių infekcijų. Tam, kad spėtų susiformuoti imunitetas, skiepytis rekomenduojama likus ne mažiau nei 1 mėnesiui iki pastojimo.
Vakcinų riziką nėštumui, kai vakcinuojama prieš pat pastojant. Prieš įskiepijant gyvą vakciną, vaisingo amžiaus moterims rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Rekomenduojama vengti nėštumo 28 dienas po gyvos vakcinos įskiepijimo, o po vėjaraupių vakcinos įskiepijimo - net 3 mėnesius.
Reikiamos konsultacijos ir informacija
Pašilaičių šeimos medicinos centro gydytojai ragina būsimas mamas laiku pasirūpinti savimi ir savo kūdikiu ir atvykti pasikonsultuoti dėl nėščiųjų skiepų. Nėščiosioms dėl skiepų svarbu pasitarti su gydytoju ir vadovautis nacionalinėmis gairėmis.
Nėščiųjų šeimos nariai taip pat turėtų pasiskiepyti rekomenduojamomis vakcinomis, o anksčiau gimę vaikai turėtų būti paskiepyti pagal nacionalinį vaikų skiepų kalendorių.
Nėščiosios, turinčios kitų ligų ar priklausančios rizikos grupėms užsikrėsti hepatito A, ar B virusu, pneumokokine, Heamophilus influenza b ar meningokokine infekcijomis gali būti skiepijamos inaktyvintomis vakcinomis. Jei rizika užsikrėsti geltonąja karštligė yra didesnė nei galima skiepų rizika, būtina pasikonsultuoti su infekcinių ligų gydytoju dėl skiepijimo gyva geltonojo drugio vakcina.
#1 AŠ TIK PAKLAUSTI: Skiepai nėščiosioms | Šeimos gydytoja Elena Šukė
Skiepų įrašai fiksuojami ligos istorijose, tačiau tik nedidelė dalis pacientų jas turi nuo pat gimimo. Vis tik seni įrašai gali būti netikslūs, be to, ne visos anksčiau naudotos vakcinos buvo kokybiškos, o kai kurie buvo skiepyti tik viena vakcina vietoje būtinų dviejų ir t.t.
Nėščiųjų skiepijimo istorija ir esant reikalui rekomenduojama pasiskiepyti reikiamomis vakcinomis. Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai nuslopinama, todėl organizmas tampa imlesnis infekcinėms ligoms. Be to, atkreipkite dėmesį, kad imunitetas tam tikrai ligai spėja susiformuoti tik per 1 mėn. Svarbu vengti masinio susibūrimo vietų, laikytis elementarios higienos taisyklių bei stebėti savo sveikatą, o nerimaujant dėl savo sveikatos būklės - kreiptis į šeimos gydytoją.
tags: #kuriomis #is #pateiktu #vakcinu #draudziama #skiepyti
