Kūdikio maitinimo režimas - tai vienas svarbiausių aspektų, užtikrinančių jo sveiką augimą ir vystymąsi. Nors kartais atrodo, kad kūdikis neturi aiškaus maitinimosi režimo, svarbu suprasti, kad jo poreikiai ir galimybės keičiasi su amžiumi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip formuojasi kūdikio maitinimosi įpročiai, kokios yra galimos problemos ir kaip jas spręsti.

Kūdikio maitinimo ypatumai

Pasak Friso produktų atstovės Pabaltijo šalims, gydytojos pediatrės Irenos Putninos, net ir mamos pienu maitinamiems kūdikiams (iki pusės metų amžiaus) dažnai būna problemų dėl reto tuštinimosi, vidurių užsilaikymo. Mamos pienas vidurius minkština, todėl, net ir užsilaikant viduriams, dažniausiai kūdikis tuštinasi minkštai, net skystokai, geltonai. Yra įvairių teorijų, kodėl taip nutinka. Viena iš priežasčių taip pat gali būti kūdikio žarnyno raumenukų nebrandumas, pilvo preso silpnumas, todėl sunkiau išstumti net minkštus, skystokus vidurius. Dėmesio! Būna žindomų kūdikių, kurie tuštinasi 1-2 kartus per savaitę ir jaučiasi gerai. Jei vis tiek nesituština, skiriama klizmutė su gumine kriaušyte ir šiltu, kūno temperatūros vandeniu apie 20-50 ml. Kartais užtenka pajudinti išeinamąją angą guminės kriaušės galiuku, pateptu aliejumi, kad kiltų tuštinimosi refleksas. Termometras griežtai draudžiamas, kad nenulūžtų jo galas ir nesužeistų mažylio išangės.

Jeigu primaitinate pieno mišiniu, rinkitės specialų mišinį, skirtą žarnyno problemų (atpylinėjimo, vidurių užkietėjimo) dietinei korekcijai. Patartina rinktis produktus, papildytus prebiotikų skaidulomis.

Kūdikio apetitas priklauso nuo jo augimo tempo, kurį įtakoja ir paveldėtas medžiagų apykaitos greitis. Kūdikystėje, ypač 1-3 gyvenimo mėnesį, žmogus auga sparčiausiai, tad tuo metu jo apetitas didžiausias. Daugumos mažylių svoris penktą gyvenimo mėnesį padvigubėja. Apetitą įtakoja kūdikio sveikatos būklė - susirgusio apetitas sumažėja, o jei sunkiai serga, atsisako valgyti. Sveikstant apetitas pagerėja ir greičiau arba lėčiau tampa toks, koks buvo iki ligos. Klysta tie suaugusieji, kurie iš sergančio vaiko reikalauja daug valgyti. Tai tampa kančia visiems.

Kūdikiui judėjimas - gyvybinis poreikis. Mažasis pradėjo judėti ir įsčiose - tai žino kiekviena mama. Taigi šio malonumo jam negalima atimti. Kuo daugiau energijos atiduodama judant, tuo didesnis yra jos poreikis - judėjimas gerina apetitą. Jei norime, kad suaugęs žmogus numestų svorio, siūlome daugiau judėti. Nuo 2-3 mėnesių valgus ir nevalgus kūdikis turi būti masažuojamas, mankštinamas tam, kad jis sparčiau tobulėtų. Jis turi būti aprengtas taip, kad drabužėliai nevaržytų judesių.

Neabejoju, kad esate pastebėję, kad ir jūsų apetitas paros metu svyruoja - kiekvieną kartą suvalgote skirtingą maisto kiekį, išgeriate skirtingą kiekį skysčių. Ir dar viena smulkmenėlė - bet kokio amžiaus kūdikio, vaiko apetitas nėra matuojamas suaugusiojo apetitu.

Pasak vaikų ligų gydytojos Rūtos Maciulevičienės, šiuolaikinė pediatrija teigia, kad vaiką maitinti reikia tada, kada jis nori, ir tiek, kiek nori. Žindoma mama ir kūdikis yra vientisa biologinė save reguliuojanti sistema. Tai labai individualu. Ką reiškia norma? Tai vidutinis porcijos dydis, kuris vienam vaikui gali būti per mažas, kitam gi per didelis. Paprastai pediatrai orientuojasi pagal vidutinį mėnesinį svorio prieaugį.

Galimos priežastys, kodėl kūdikis atsisako maisto

Yra keletas priežasčių, kodėl kūdikis gali atsisakyti valgyti: Medicininės priežasties: Mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi. Nepakankamas motinos pieno kiekis: Mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka. Atsisakymas maitintis krūtimi: Pats vaikas atsisako maitintis krūtimi. Nevalgymas kaip trumpas epizodas: Neretai nevalgymas yra tik trumpas epizodas mažylio gyvenime, jis pamaištauja - ir tiek, bet mama intuityviai jaučia, kaip elgtis, kad apetitas vėl taptų geras.

Psichologinės priežastys: Kartais net ir mažytis kūdikis praleidžia maitinimą, nes naktį gėrė daugiau pieno ir nesijaučia alkanas arba jo toks organizmas, kad valgo mažiau, nei rašoma knygose. Nereikia pamiršti, kad kiekvienas vaikas kitoks. Yra mamų (dažniausiai jos savimi nepasitiki), kurios jaučiasi nevisavertės, jeigu kūdikis atsisako valgyti. Taip ir prasideda nesąmoninga kova, noras įrodyti pačiai sau, kad yra gera mama. Noras būti savarankišku: Apie antruosius gyvenimo metus vaikas labai nori būti savarankiškas. Jaučia poreikį pats rengtis, eiti, lipti, aišku, ir valgyti. Mažylis labai džiaugiasi, kad gali pats tai daryti. Maža to, šiuo periodu jis nepriima niekieno pagalbos. Išrankumas maistui: Taip, būna ir taip, kad vaikas nevalgo praktiškai nieko, tik vieną ar kelis produktus. Tai gali nulemti kelios priežastys. Pasitaiko maistui išrankių vaikų, kurie nevalgo tų produktų, kurių nemėgsta, arba intuityviai atsisako tų, kuriems yra alergiški. Netinkamas maitinimo režimas: Jeigu maitinimosi režimas yra išderintas. Vaikai labai greitai išmoksta manipuliuoti tėvais. Kuo vaikas guvesnis, tuo lengviau sugeba apsukti mamą aplink pirštą ir išsireikalauti ar nugvelbti tą kąsnį, kuris jį domina. Jeigu mažylis išmoko aplandžioti kampus ir pasisotinti sausainiais, saldainiais ar iš tėvų lėkštės, padėtį pakeisti nėra lengva.

Alergija ar netoleravimas: Statistikos duomenimis, maždaug apie 15 proc. kūdikių netoleruoja ar yra jautrūs vienam ar keliems pieno mišinio ingredientams. Alergija gali pasireikšti ūmiai, t.y. Anafilaksinis šokas: jam būdingas pasunkėjęs kvėpavimas, paraudęs veidas, patinusi gerklė, niežėjimas ar kvėpavimo takų susiaurėjimas. Laktozės netoleravimas: Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiui gali netikti pieno mišinys - laktozės netoleravimas. Tiesa, šio reiškinio nereikėtų painioti su alergija pienui. Karvių pieno baltymo netoleravimas: Ši patologija gana dažnai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Alergija išsivysto kūdikio imuninei sistemai reaguojant į baltymą. Nebrandi kūdikių virškinimo sistema: Nepakankamai išsivysčiusi ir subrendusi virškinimo sistema gali sukelti angliavandenių malabsorbciją - reiškinį, kai organizme padidėja dujų kiekis. Atpylimas (refliuksas): Dažnai pastebima, kad kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tuoj po valgymo ar atsirūgus iš burnos išbėga nedidelis kiekis apvirškinto pieno. Tai vadinama atpylimu. Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių (trumpa stemplė, maža skrandžio talpa). Kūdikio diegliai (kolikos): Kūdikis verkia mažiausiai 3 val. Nėra vienos konkrečios priežasties, sukeliančios pilvo dieglius: manoma, kad juos lemia virškinimo (ir galbūt nervų) sistemos nebrandumas. Burnos problemos: Sergant pienlige ar stomatitu burnoje atsiranda mažų balkšvų dėmelių. Laikui bėgant jos didėja. Gleivinė yra sudirgusi, ryškiai raudonos spalvos. Vaikas blogai valgo, nes jam skauda. Sutrikusi nosies funkcija: Kūdikis aiškiai alkanas, bet greitai atstumia krūtį, verkdamas. Patikrinkite, kaip jūsų kūdikis kvėpuoja pro nosį. Jei nosis užkimšta, vaikui sunku žįsti krūtį. Ausų skausmas: Jei kūdikiui skauda ausis, tada čiulpiant ir ryjant skausmas tampa intensyvesnis.

Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiui gali netikti pieno mišinys - laktozės netoleravimas. Tiesa, šio reiškinio nereikėtų painioti su alergija pienui. Laktozės netoleravimas gali pasireikšti viena iš dviejų formų. Pirma - kai kūdikio žarnynas negamina pakankamai fermento, skaidančio laktozę (dalinis trūkumas). Ši netoleravimo forma - dažna ir tarp suaugusiųjų. Antrasis tipas - kai kūdikio organizmas apskritai negamina laktozės fermentų.

Karvių pieno baltymo netoleravimas. Ši patologija gana dažnai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Alergija išsivysto kūdikio imuninei sistemai reaguojant į baltymą.

Nebrandi kūdikių virškinimo sistema. Nepakankamai išsivysčiusi ir subrendusi virškinimo sistema gali sukelti angliavandenių malabsorbciją - reiškinį, kai organizme padidėja dujų kiekis. Savo ruožtu kūdikiams tai sukelia skausmą ir diskomfortą. Kūdikių organizmui itin sunku suvirškinti bulvių ar kukurūzų krakmolą, maltodekstriną ir kt.

Kūdikis nori išbandyti, kaip veikia gravitacijos dėsnis, tai jam - priežasties ir pasekmės tyrinėjimas. Juk kūdikiai - mažieji atradėjai. Kūdikis siekia iššaukti tėvų reakciją. Kūdikiui nepatinka siūlomas maistas. Jeigu dažnai siūlote kūdikiui saldžių vaisinių tyrelių, jogurto ar sausainių, jis tikrai gali nenorėti valgyti garuose virtų brokolių ar morkų, tad natūralu, kad daržoves išmėtys. Kūdikiui sudėtinga valgyti. Kūdikis sotus. Jūsų tikslas - išsiaiškinti, kodėl valgio metu mažylis nealkanas. Kūdikis blogai jaučiasi.

Ką daryti, kad kūdikis gerai maitintųsi?

Pasitarkite su gydytoju: Jei kūdikis nuolat atsisako valgyti arba pastebite kitų simptomų, pasitarkite su gydytoju, kad atmestumėte medicinines priežastis.

Reguliarus maitinimo režimas: Maitinimosi režimo atnaujinimas yra ilgas ir sudėtingas procesas tiek tėvams, tiek vaikui. Reikia nusiteikti, kad mažylis priešinsis, verks ir bus nelengva atsispirti jo ašaroms. Sukurkite ritualą: Nereikia iškart pulti maitinti pabudusio mažylio, tegul pažaidžia ir išalksta. Jei nepavalgė, duoti valgyti per kitą maitinimą. Maitinimo aplinka: Pasirūpinkite ramia ir patogia aplinka maitinimo metu. Pasiūlykite įvairų maistą: Būna, jog mažyliai nenori valgyti vieno ar kito jūsų siūlomo produkto. Ir tai normalu! Specialistai pataria tą patį produktą pasiūlyti keletą kartų per dieną, galbūt Jūsų mažylio nuomonė pasikeis. Jeigu ne, nepamirškite pasiūlyti po savaitės ar po mėnesio. Atsižvelkite į kūdikio norus: Mama neįsiklauso į vaiko norus ir sako, kad jis turi valgyti. Ji negali pakelti vidinės įtampos, jeigu mažylis lieka nevalgęs. Tačiau kas gali atsitikti, jeigu vaikutis liks be pietų ar pusryčių? Galų gale jis taip pasirinko. Leiskite kūdikiui pačiam valgyti: Labai gerai, jeigu tėvai sustiprina vaikučio norą būti savarankiškam ir padeda jam taip, kad šis nė nepajunta pagalbos. Žinojimas, kad pats kažką padarė, yra labai svarbus.

Kurkite teigiamą patirtį. Vos tik kūdikis pradedamas primaitinti kietu maistu, stenkitės sukurti teigiamą patirtį, padėkite išvengti bet kokio nerimo ir streso, ypač kai kūdikis nevalgo jūsų patiekto maisto. Reaguokite ramiai. Jei kūdikis maistą numetė, pasistenkite nereaguoti, trumpam produktus palikite ant grindų, leiskite suprasti, kad numestas maistas nebegrįžta atgal ant stalo. Rodykite gerą pavyzdį. Itin naudinga kūdikį maitinti tuo pat metu, kada valgo visa šeima. Maitinkite alkaną kūdikį. Alkis yra geriausia motyvacija maistą valgyti, ne su juo žaisti, tad maitinkite išalkusį kūdikį. Atidžiai panagrinėkite ir, jei reikia, pakoreguokite kūdikio dienos meniu. Maistą duokite mažomis porcijomis. Pasiūlykite atskirą lėkštutę nepatinkantiems maisto produktams. Neleiskite formuotis blogam įpročiui. Kai kuriems kūdikiams reikia aiškiai parodyti, kaip elgtis nedera, todėl kai jau pamatysite mažame kumštuke sugniaužtus maisto gabalėlius, sugaukite ranką ir skatinkite maistą sugrąžinti ten, iš kur jis buvo paimtas. Jeigu kūdikis mėto maistą, paimkite iš jo lėkštutę ar dubenėlį. Taip neleisite formuotis įpročiui mėtyti maistą. Iškart nepasiduokite, bet nepersistenkite. Ant grindų numestą maistą nauju pakeisti galima du ar tris kartus. Ilgiau „užsižaisti“ neverta (ypač jeigu kūdikis yra pavargęs, piktas). Pasiūlykite žaisti mėtymo žaidimus.

Kada pradėti primaitinimą?

„Naujausiose Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijose patariama primaitinimą pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių. Tai priklauso nuo pačio mažylio, jo sveikatos. Jei mažyliui anksti nustatomas geležies trūkumas, rekomenduojama pradėti primaitinti 4 mėnesio pabaigoje, o jei mažylis gerai auga, jam visko pakanka, galima palaukti ir pusės metukų. Bet kuriuo atveju maitinimas krūtimi ar mišinuku turėtų būti tęsiamas“, - sako Santaros klinikų gydytoja J. Parnarauskienė. Gydytoja ragina neskubėti, nes mažesnio nei 4 mėnesių mažylio žarnyno veikla dar nėra prisitaikiusi prie kitokio maisto, be to, ankstesnis primaitinimas siejamas su didesne nutukimo ir alergijų rizika. Tačiau nereikėtų ir delsti - vyresni nei 6 mėn. kūdikiai jau nepasisotina vien tik nuo motinos pieno ar mišinio, jiems ima trūkti energijos ir maistinių medžiagų. Gydytoja dietologė L. Barauskienė ragina mamas stebėti pačio mažylio kūno kalbą: „Jei vaikas domisi jūsų valgomu maistu, tiesia rankytes, bando dėtis gabalėlius į burną, tai rodo, kad jis yra pasiruošęs ragauti kietą maistą. Kita vertus, jei vaikas visai nesidomi jam siūlomu šaukštu su koše, gali būti, kad dar per anksti.“

Šiuolaikinėse primaitinimo rekomendacijose nėra produktų sąrašo, kuris aiškiai apibrėžtų, koks produktas po kokio turėtų būti įvedamas į kūdikio valgiaraštį. „Tai priklauso nuo metų laiko, nuo šeimos tradicijų, kartais - vaiko sveikatos būklės. Žinoma, gerai būtų pradėti nuo savo daržo, sezoninių daržovių, tačiau jei mažylio papildomas maitinimas prasideda žiemą ar ankstyvą pavasarį, puikiai tiktų ir vasarą iš anksto užšaldytos daržo gėrybės. Na, o jei tokių nepasiruošta, geriau papildomą maitinimą pradėti nuo kruopų ir palaukti naujo sezono derliaus“, - sako dietologė L. Barauskienė. Gydytoja J. Parnarauskienė priduria, kad svarbu produktų nemaišyti, negardinti jų druska ar cukrumi. „Reikėtų pradėti nuo vieno produkto, palaukti bent tris dienas, o jei šeimoje yra alergijos rizika - 5 ar net 7 dienas, - ir tik tada keisti ar pridėti papildomą produktą. Taip pat reikia atsižvelgti į vaiko individualius poreikius. Pavyzdžiui, jei nustatyta geležies stokos anemija, reikėtų greičiau įvesti mėsą“, - sako Santaros klinikų gydytoja. Gydytoja dietologė L. Barauskienė primena, kad papildomo maitinimo laikotarpis skirtas ne tik įvairių produktų paragavimui, bet ir tam, kad mažylis išmoktų kramtyti, tad reikia pamažu kietinti maisto konsistenciją. „Kramtymas - išmokstamas dalykas, tad maistas nuo tyrelės pamažu tirštėja, stambėja ir kietėja. Pradedame nuo gerai sutrintos košės be gabaliukų. Po mėnesio jau paliekame keletą gabaliukų, dar po mėnesio - jau tik lengvai pertriname šakute, o dar vėliau - siūlome maistą gabaliukais, kuriuos vaikas jau pats gali imti pirštais, kramtyti ir taip pasikasyti dantenas, kuriose kalasi dantys. Metukų laiko vaikas jau turėtų valgyti normalų gabaliukais pjaustyta maistą“, - sako L. Barauskienė.

Kiek maisto reikia kūdikiui?

Apytikslės mitybos normos:

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus, todėl svarbu stebėti jo alkio ir sotumo ženklus ir atitinkamai koreguoti maitinimo kiekį ir dažnumą.

Kiek vaikas turi suvalgyti? Nors dažnai tėvai nerimauja, kad jų vaikas suvalgo per mažai, gydytoja J. Parnarauskienė primena, kad primaitinimas - tai labiau ragavimas, nei tikrasis, mums įprastas, valgymas. „Pradžioje vaikas suvalgys 1-2 arbatinius šaukštelius maisto, ir tai jam tikrai yra pakankamai. Pagrindinis maistas iki metukų išlieka motinos pienas ar mišinukas. Pamažu daugės valgymų skaičius ir per kartą suvalgomo maisto kiekis, tačiau net ir devynių mėnesių vaikas suvalgys tik apie pusę stiklinės vieno valgymo metu, o metinukas - apie stiklinę. Tačiau labai noriu pabrėžti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, ir jei jūsiškis suvalgo mažiau, bet auga gerai, neturi sveikatos sutrikimų, vadinasi, jam visko pakanka“, - sako gydytoja J. Parnarauskienė.

Kiek maisto reikia naujagimiui? Mažylio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas.

Apytikslės mitybos normos:

• Iki 1 mėnesio: Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą. Tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
• Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
• 2 mėnesiai: Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Tačiau nereikia jaudintis, jei vaikas nesuvalgo visos pasiūlytos porcijos iš karto. Skirtingu paros metu kūdikių apetitas skiriasi, pavyzdžiui, ryte galite pasiūlyti šiek tiek daugiau mišinio, nes vaikas per naktį išalko.
• 3-4 mėnesiai: Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau. Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
• 5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
• 6-12 mėnesių: Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio.
• 12 mėnesių: Pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Maitinimo mišiniais taisyklės

Jei maitinate kūdikį mišiniais, svarbu laikytis šių taisyklių:

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kaip pasirinkti tinkamą buteliuką ir žinduką?

Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką maitinimui.

Žindukas

Dažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Taigi, į ką atsižvelgti renkantis žinduką?

• Amžius: Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.
• Medžiaga: Čia tėvai turi tik dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.
• Tėkmės greitis: Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį. Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
• Forma: Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.
• Apsauga nuo dieglių: Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.

Buteliuko forma

Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.

Buteliuko tūris ir kaklelio dydis

Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio.

Kūdikio tuštinimasis ir galimos problemos

Įprastai naujagimių išmatos būna košės konsistencijos. Žindomi kūdikiai yra linkę tuštintis dažniau, nei maitinami pieno mišiniais. Tačiau išmatoms tapus neįprastai skystoms galima įtarti kūdikių viduriavimą.

Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.

Viduriavimas

Jei kūdikis viduriuoja, paprastai išmatos būna gausios, vandeningos, nemalonaus kvapo, dažnai ir gleivėtos bei putotos. Viduriavimas gali užsitęsti iki 5-7 dienų. Jeigu kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Dėl gausaus viduriavimo kūdikis netenka daug skysčių. Jų trūkumą rodo išsausėjusi oda, burnos gleivinė, iškilęs momenėlis, retas šlapinimasis (kai kūdikis per parą pasišlapina vos kelis kartus), tamsiai geltonos spalvos šlapimas. Dėl skysčių trūkumo kūdikis tampa irzlus, vangus, mieguistas.

Vidurių užkietėjimas

Jei viduriai užkietėjo kūdikiui iki 4 mėn., visuomet patariama kreiptis į gydytoją. Kūdikiams tarp maitinimų reikėtų duoti gerti vandens. Kūdikiams nuo 4-6 mėn. per dieną galima duoti iki 120 ml laisvinamuoju poveikiu pasižyminčių perpus su vandeniu atskiestų džiovintų slyvų, obuolių ar kriaušių sulčių.

4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 - 120 ml, o 8-12 mėn. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai.

Atpylinėjimas

Maždaug 50-60 proc. kūdikių iki 6 mėn. bent kartą per parą atpila pieno arba pieno mišinio. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu atveju mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje.

Ar kūdikiai gali persivalgyti?

Naujagimiui atėjus į šį pasaulį, visas jo organizmas pradeda prisitaikyti prie naujo režimo ir mitybos. Neretai tėvai susiduria su klausimu, ar kūdikis gali persivalgyti, ypač kai mažylis atrodo neramus ir nuolat prašo valgyti. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar kūdikiai iš tiesų gali persivalgyti, kokie yra persivalgymo požymiai, ir ką daryti, jei įtariate, kad jūsų kūdikis persistengia su maistu.

Persivalgymas maitinant krūtimi

Kursuose sakoma, kad kūdikiai MP persivalgyti negali, kad patys nusistato, kiek jiems reikia. Nelogiška, kad kūdikis gali persivalgyti. Kaip tik, jis turi kuo daugiau laiko praleisti prie krūties, kad įvaldytų techniką, ištrauktų vis daugiau pieno ir užkurtų pieno gaminimo mechanizmą. Nepamirškime, kad žindymas vaikeliui ne tik maistas, tai ir mamos artumas, šiluma, paguoda, kai skauda, saugumo jausmo patenkinimas dideliame ir nepažįstamame pasaulyje! Jei kūdikėlis priauga ir net 2 kg per mėnesį, tai visai nereiškia, kad permaitinate ir reikia „ilginti“ tarpus tarp žindymų. Turime pasidžiaugti tokiu puikiu rezultatu ir toliau žindyti pagal poreikį: kada tik nori ir kiek nori.

Persivalgymas maitinant mišiniais

Maitinant mišiniais, tėvai dažnai nerimauja dėl to, kiek mišinio duoti kūdikiui. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir jo poreikiai gali skirtis. Reikėtų vadovautis apytikslėmis mitybos normomis, tačiau stebėti kūdikio elgesį ir apetitą.

Persivalgymo požymiai

Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje.

Labai dažnai kūdikių atpylimas ir vėmimas aptariami drauge, tačiau atpylimas laikomas normaliu, o vėmimas gali reikšti, kad mažylis susirgo infekcine liga (pavyzdžiui, norovirusine infekcija), jis gali signalizuoti apie tam tikras medžiagų apykaitos ligas (pavyzdžiui, galaktozemiją).

Kiti požymiai:

• Dažnas atpylinėjimas arba vėmimas: Jei kūdikis dažnai atpila didelį kiekį pieno arba vemia "fontanais", tai gali būti persivalgymo požymis.
• Pilvo diegliai (kolika): Pilvo diegliai - tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Labai dažnai dėl pilvo dieglių naujagimiai ir kūdikiai gali verkti be perstojo net kelias valandas.
• Neramumas ir irzlumas: Kūdikis gali būti neramus, irzlus ir sunkiai nuraminamas.
• Gausus tuštinimasis: Jei kūdikis tuštinasi labai dažnai ir išmatos yra skystos, tai gali būti persivalgymo pasekmė.
• Svorio prieaugis viršija normą: Jei kūdikio svoris auga per greitai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Ką daryti, jei įtariate, kad kūdikis persivalgo?

Jei įtariate, kad jūsų kūdikis persivalgo, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Jis įvertins kūdikio būklę, svorio prieaugį ir patars, kaip koreguoti mitybą.

Patarimai maitinant krūtimi:

• Maitinkite pagal poreikį: Leiskite kūdikiui žįsti tiek, kiek jis nori, ir kada nori.
• Stebėkite sotumo požymius: Kai kūdikis pradeda lėčiau žįsti, atsitolina nuo krūties arba užmiega, tai gali būti ženklas, kad jis jau sotus.
• Leiskite atsirūgti: Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
• Venkite spenelio painiavos: Nenaudokite buteliukų ar čiulptukų, kol kūdikis gerai įpras žįsti krūtį.

Patarimai maitinant mišiniais:

• Laikykitės rekomenduojamų normų: Vadovaukitės apytikslėmis mitybos normomis, tačiau stebėkite kūdikio apetitą.
• Naudokite tinkamą buteliuką ir žinduką: Rinkitės buteliukus ir žindukus, kurie atitinka kūdikio amžių ir poreikius.
• Leiskite atsirūgti: Maitinant kūdikį iš buteliuko, taip pat svarbu leisti jam atsirūgti.
• Venkite prievartos: Neverčiate kūdikio suvalgyti visos porcijos, jei jis nenori.

Papildomi patarimai:

• Masažuokite pilvuką: Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį.
• Šildykite pilvuką: Ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz., šiltą vystyklą.
• Sūpuokite kūdikį: Sūpavimas gali padėti nuraminti kūdikį ir sumažinti diskomfortą.
• Koreguokite mamos mitybą: Jei mama žindo natūraliai, patariama koreguoti mitybą (dažniausiai atsisakoma pieno produktų).

Kūdikio diegliai (kolika)

Pilvo diegliai (kolika) - tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.

Standartinė situacija - po maitinimo kūdikis nurimsta ir užmiega, tačiau gali nutikti ir priešingai - kūdikis gali pradėti verkti kur kas intensyviau, nei kamuojamas alkio. Kūdikis verkia mažiausiai 3 val. Nėra vienos konkrečios priežasties, sukeliančios pilvo dieglius: manoma, kad juos lemia virškinimo (ir galbūt nervų) sistemos nebrandumas. Ką daryti? Jei mama žindo, jai reikėtų koreguoti mitybą, jei maitina pieno mišiniu, gali tekti jį keisti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nuolatinis nevalgumas, apetito stoka gali būti vienas iš įvairių ligų požymių. Tai gali nustatyti tik gydytojas.

tags: #kudikis #neturi #maitinimosi #rezimo

• Skaitykite pasakojimus apie gyvates lietuvių liaudyje
• Vaikų apsaugos futbolo aikštelėje
• Priežiūros gydytojo konsultacija nėštumo metu
• Pilvo pūtimas kūdikiams
• Nėštumo nutraukimo būdai karantino metu