Sužinokite, kaip kiaušintakių būklė įtakoja vaisingumą ir kokie tyrimai atskleis jų praeinamumą

Kiaušintakiai - tai du ploni vamzdeliai skirtingose gimdos pusėse, jungiantys abi kiaušides su gimda. Tai - stebuklingas takelis, kuriame susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, bei įvyksta apvaisinimas. Tolimiausioje - ampulinėje - jo dalyje apsivaisinęs ir besidalijantis embrionas keliauja link gimdos, kad įsitvirtintų jos gleivinėje.

Kiaušintakiai atlieka svarbų vaidmenį apvaisinimo procese, nes juose susitinka spermatozoidai ir kiaušialąstės. Kiaušialąstės ir spermatozoido „pasimatymas“ ir apvaisinimas įvyksta būtent kiaušintakiuose. Po apvaisinimo embrionas nukeliauja į gimdą ir joje implantuojasi.

Nustatyta, kad dėl su kiaušintakiais susijusių priežasčių pastoti nepavyksta net iki trečdalio moterų. Jei moteris ilgesnį laiką nepastoja, jai greta kitų tyrimų rekomenduojama atlikti ir kiaušintakių pratekamumo tyrimą, kuris dažnai atliekamas vienas iš pirmųjų.

Kiaušintakių nepraeinamumo priežastys

Kiaušintakių nepraeinamumas dažniausiai išsivysto dėl persirgtų uždegiminių ligų. Tai gali būti tiek lytiniu, tiek nelytiniu keliu plintančios infekcijos. Pakliuvusi į vieną ar kitą kiaušintakį, infekcija sukelia uždegimą, kuris ilgainiui gali pažeisti gleivinę, sukelti sąaugas ar net pilną kiaušintakio užsikimšimą.

Kiaušintakio nepraeinamumas gali išsivystyti ir po nėštumo nutraukimo, ypač jei po procedūros atsiranda komplikacijų. Dažniausiai pasitaikanti - gimdos uždegimas (endometritas), kuris gali plisti į kiaušintakius. Tokiais atvejais uždegiminis procesas gali vykti be aiškių simptomų, tačiau ilgainiui jis sukelia audinių randėjimą ar sąaugų susidarymą. Negydomas ar pavėluotai diagnozuotas uždegimas gali turėti ilgalaikių pasekmių vaisingumui.

Kiaušintakiai gali tapti nepraeinami po mažojo dubens operacijų. Taip pat dėl uždegiminių procesų, tokių kaip mažojo dubens uždegiminė liga, kuri gali sukelti randų susidarymą kiaušintakiuose. Endometriozė, kurioje endometriumo audinys auga už gimdos ribų, taip pat gali paveikti kiaušintakius.

Siekiant apsaugoti visą organizmą nuo infekcijos, kiaušintakis stengiasi infekciją sulaikyti - virpamasis epitelis (epitelio plaukeliai) susiglaudžia ir sulimpa. Kiaušintakiai gali sulipti ir pačioje kiaušintakio pradžioje - sujungime su gimdos ertme. Tuomet atjungiamas visas kiaušintakio kanalas.

Daugeliu atvejų nėra žinoma, dėl kokių priežasčių kiaušintakiai užanka.

Kiaušidėms taip pat gali pakenkti gretimų organų uždegiminiai procesai, operacijos, randiniai ar sąaugiminiai pakitimai, endometriozė, traumos. Žaizdelių vietose susidaro sąaugos ar randai, trukdantys embrionui pasiekti gimdą.

Kiaušintakių nepraeinamumo simptomai

Apie kiaušintakių pakitimus kartais gali įspėti pilvo skausmas, maudimas šlapinantis, lytinių santykių metu ar pakitusios makšties išskyros. Tačiau daugeliu atvejų pakitimai kiaušintakiuose lieka nepastebėti tol, kol susiduriama su sunkumais pastojant.

Labai dažnai ši būklė nesukelia jokių pojūčių ir nustatoma tik tada, kai pora ilgą laiką negali pastoti ir atliekami vaisingumo tyrimai.

Kiaušintakių praeinamumo tyrimai

Vertinant kiaušintakių būklę ir diagnozuojant nevaisingumą ar aiškinantis jo priežastis - kiaušintakių praeinamumo tyrimas yra itin svarbus, nes viena iš daugelio nevaisingumo priežasčių gali būti sutrikęs ar nepakankamas kiaušintakių praeinamumas.

Pagrindinis šio metodo privalumas - jį galima atlikti ambulatorinėmis sąlygomis, nereikalinga moters hospitalizacija į stacionarą.

Šiuo metu kiaušintakių pratekamumui vertinti naudojami bent keli tyrimų metodai.

HyFoSy (Hysterosalpingo Foam Sonography)

Kiaušintakių pratekamumo tyrimas - tai saugus ir neinvazinis ultragarsinis tyrimas (HyFoSy), skirtas įvertinti, ar kiaušintakiai yra praeinami ir ar nėra kliūčių, galinčių trukdyti natūraliam pastojimui. Tai modernus, saugus, neskausmingas ir labai efektyvus (dar kitaip pasaulyje plačiai žinomas kaip „HyFoSy“) metodas kiaušintakių praeinamumui ištirti, naudojant gelio pagrindo „ExEm“® putas ultragarso kontrolėje.

Tyrimo metu naudojamos specialios gelio pagrindo putos, kurios leidžia realiu laiku stebėti kiaušintakių būklę be rentgeno spindulių. Atliekant HyFoSy echogeninių putų pagalba tyrimą, kontrastuojami kiaušintakiai ir vertinamas jų praeinamumas.

Čia pat iš ypač gryno vandens ir švirkšte esančios kontrastinės medžiagos yra gaminamos echogeninės (gelinės struktūros) putos, kurios specialaus, itin plono kateterio pagalba lėtai ir itin mažais kiekiais yra leidžiamos į gimdos ertmę. Proceso metu echoskopo monitoriuje yra stebimas putų pasiskirstymas pilvo ertmėje.

Jeigu putos neprasiskverbia į pilvo ertmę, kiaušintakiai yra nepratekami. Jeigu mišinys gimdos taip ir nepasiekia, daroma prielaida, kad kiaušintakiai yra užakę.

HyFoSy tyrimas yra greitas (trunka iki 15 min.), efektyvus, saugus, neskausmingas (neprireikia nuskausminimo). Atliekant tyrimą naudojamos patentuotos ExEm putos. Maždaug 20 proc. moterų per artimiausius 3 mėn. po tyrimo pavyksta pastoti, o net 80 proc. moterų atlikus kiaušintakių praeinamumo tyrimą nebereikia atlikti histerosalpingografijos tyrimo - kiaušintakių tyrimo rentgeno spinduliais, naudojant specialią rentgeno spindulių formą, vadinamą fluoroskopija, ir kontrastinę medžiagą.

„Šio tyrimo tikrai nereikėtų nebijoti - jis yra neskausmingas, jį atliekant net neprireikia nuskausminimo. Tiesa, gali būti juntamas trumpalaikis lyg menstruacinis maudimas, tačiau jis praeina baigus procedūrą. Tyrimo metu apžiūrimos tiek gimdos ertmė, tiek kiaušintakiai. Rezultatai gaunami iš karto, todėl prireikus nedelsiant gali būti skiriamas gydymas“, - pasakoja gydytoja.

Kai kurioms moterims po HyFoSy tyrimo padidėja pastojimo tikimybė, nes putos, naudojamos tyrimo metu, gali „praplauti“ smulkias sąaugas ar gleivių sankaupas. Tačiau šis tyrimas pirmiausia yra diagnostinis, o ne gydomasis metodas.

Kiaušintakių praeinamumui ištirti, reikalinga viena procedūra. Nustačius patologiją, vėliau gali būti taikomi kiti tyrimo metodai.

Histerosalpingografija (HSG)

Tai radiologiniams tyrimams priskiriamas metodas, padedantis ištirti ir kiaušintakių būklę. Gimdos ir kiaušintakių būklei įvertinti gali būti taikomas ir radiologinis tyrimo metodas - histerosalpingografija (HSG). Šis tyrimas įprastai atliekamas 7-12 ciklo dienomis, kai gimdos gleivinė dar nėra išvešėjusi ir lengviau pastebėti galimas patologijas. Prieš histerosalpingografiją reikėtų paimti makšties mikrofloros tepinėlį ir atlikti lytiškai plintančių ligų tyrimą. Tyrimo metu suleidžiama kontrastinė medžiaga, padedanti pastebėti pakitimus. Nors šis tyrimas informatyvus, jis yra skausmingesnis, be to, jam reikalingi rentgeno spinduliai.

Laparoskopija su chromotubacija

Pats informatyviausias kiaušintakių tyrimas - laparoskopija su chromotubacija. Tai saugus tyrimo metodas, kurio metu, taikant chromotubaciją, stebima, ar specialis įvedamas tirpalas prateka pro kiaušintakius. Informatyvumas: įvertinami ne tik kiaušintakiai, bet ir kiti reprodukcinės sistemos organai, tiriama, ar nėra sąaugų, pacientė neserga endometrioze ir kt. Šio minimaliai invazinio ir tausojančio moters organizmą tyrimo metu endoskopiniais prietaisais apžiūrimi pilvo, dubens organai, įvertinamo sąaugos, galima endometriozė, kiaušidžių, kiaušintakių būklė ir kiti svarbūs pastojimui dalykai. Siekiant įvertinti kiaušintakių praeinamumą ir nustatyti pastojimui trukdančias priežastis, kartu atliekama chromotubacija, kurios metu į pacientės gimdą įvedamas sterilus kontrastinis tirpalas ir stebimas jo pratekėjimas per kiaušintakius. Kai kuriais atvejais tai - pirmo pasirinkimo tyrimas.

Jeigu tyrimų metu nustatomas kiaušintakių pažeidimas, planuojama diagnostinės laparoskopijos operacija, kurios metu pašalinamos sąaugos ir randai, trukdantys kiaušintakių praeinamumui.

Kada atliekamas kiaušintakių praeinamumo tyrimas?

Prieš procedūrą moters šlapimo pūslė turi būti tuščia. Procedūra negali būti atliekama mėnesinių metu. Tinkamiausias laikas procedūrai yra tarp 6 ir 10 ciklo dienos. Rekomenduojama vengti lytinių santykių nuo pirmos mėnesinių dienos iki tol, kol procedūra bus atlikta.

Prieš procedūrą dažnai atliekami makšties tepinėliai, siekiant atmesti infekcijas, taip pat nėštumo testas. Gydytojas gali rekomenduoti ir kitus tyrimus, atsižvelgdamas į individualią situaciją.

Nėštumo laikotarpiu ar esant įtarimui, jog pacientė laukiasi, tarp ovuliacijos ir menstruacijų, esant infekcijoms dubens srityje, lytiškai plintančioms ligoms ir gausiam kraujavimui tyrimas neatliekamas.

Jei moteris yra 35 metų ir vyresnė arba jeigu buvo nustatytos konkrečios priežastys, galinčios daryti neigiamą įtaką vaisingumui, tuomet dėl tyrimų kreiptis reikėtų jau po 6 mėn. nepavykus pastoti. Jeigu moteriai daugiau nei 36 metai ar yra kokia nors aiški priežastis, galinti turėti įtakos nevaisingumui, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis arba chemoterapinis gydymas, kreiptis į vaisingumo specialistus rekomenduojama anksčiau - nepavykus pastoti 6 mėnesius.

Jei yra įtarimas dėl aktyvios infekcijos, tyrimas neatliekamas, nes gali pabloginti būklę. Pirmiausia būtina gydyti infekciją ir tik tada atlikti praeinamumo vertinimą.

Ar kiaušintakių nepraeinamumas visada reiškia, kad pastoti natūraliai neįmanoma?

Ne visada. Jei nepratekamumas yra tik viename kiaušintakyje, o kitas funkcionuoja, pastoti natūraliai vis dar įmanoma. Tačiau jei nepratekamumas abipusis, natūralus pastojimas tampa labai mažai tikėtinas.

Jei nepratekamumas yra tik viename kiaušintakyje, galima pastoti natūraliai arba taikant ovuliaciją skatinančius preparatus.

Ar kiaušintakių nepraeinamumas gali būti laikinas?

Taip, kai kuriais atvejais nepratekamumą sukelia laikini spazmai, gleivinės paburkimas ar nedidelės sąaugos.

Esant epitelio plaukelių susiklijavimui, taikoma plastinė operacija, po kurios kartais pavyksta atstatyti jų funkciją. Ne visada.

Ką daryti, jei nustatomas kiaušintakių nepraeinamumas?

Gydymo taktika priklauso nuo nepratekamumo vietos ir priežasties. Gali būti siūloma laparoskopinė operacija sąaugoms šalinti, kiaušintakių plastika arba, jei natūralus pastojimas neįmanomas, pagalbinio apvaisinimo metodai.

Pasak akušerės ginekologės, kiaušintakių nepratekamumas gali būti gydomas, atliekant laparoskopinę operaciją ir kiaušintakių plastiką. Tačiau tai, ar operuojant bus pasiektas norimas rezultatas, priklauso nuo pakitimų dydžio.

„Atvėrus užakusius kiaušintakius, pakeisti jų sutrikusios funkcijos, deja, nėra galimybių. Todėl visuomet išlieka rizika, kad kiaušintakiai gali vėl užsiblokuoti, arba embrionas nebenukeliaus į gimdos ertmę ir nėštumas vystysis pakitusiame kiaušintakyje ar kiaušidėje. Dažnai pakitusiuose kiaušintakiuose susikaupia uždegiminis skystis, sukeliantis lėtinį uždegiminį procesą moters dubenyje. Tokiu atveju kiaušintakius būtina pašalinti. Nepašalinti pakitę kiaušintakiai gali komplikuotis pūlingu uždegimu, kuriam pašalinti prireiks skubaus chirurginio gydymo“, - įspėja gydytoja.

Esant abiejų kiaušintakių nepratekamumui, pastoti galima tik pagalbinio apvaisinimo būdu. Ruošiantis pagalbinio apvaisinimo procedūrai, pažeisti kiaušintakiai pašalinami laparoskopinės operacijos metu.

Jei nepratekamumas yra tik viename kiaušintakyje, o kitas funkcionuoja, pastoti natūraliai vis dar įmanoma.

Kada kreiptis į specialistus?

Nevaisingumo problemos aktuali ir moterims, ir vyrams. Pasaulyje vis daugiau porų diagnozuojami įvairūs vaisingumo sutrikimai arba nevaisingumas. Nustatyta, kad kas šešta pora, t. y. 10-15 proc., susiduria su pirminiais vaisingumo sutrikimais, o apie 10-25 proc. moterų negali pastoti pakartotinai. Manoma, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų, o kiekvienais metais jų padaugėja maždaug 2 tūkst.

Moterų nevaisingumas sudaro 30-40 proc., vyrų - 10-30 proc., abiejų partnerių - 15-30 proc. ir neaiškios kilmės nevaisingumas - apie 5-10 proc.

Tačiau pastebėtina, kad nevaisingumo priežastys pastaruoju metu kinta. Jei anksčiau nevaisingumas moterims iš esmės buvo diagnozuojamas dėl kiaušintakių nepraeinamumo, endometriozės, policistinių kiaušidžių sindromo, o vyrams įgimta ar įgyta oligoastenospermija (spermatozoidų skaičiaus ir judrumo sumažėjimas), tai dabar vis dažniau nevaisingumo priežastys nenustatomos. Specialistų nuomone, šiems procesams didelę įtaką turi šeimos planavimo vėlinimas, kai pora ilgai saugosi nėštumo dėl karjeros ar geresnės materialinės situacijos, ir su tuo susiję nuolatiniai stresai, įtampa, netaisyklinga mityba. Nemažą įtaką turi ir aplinkos užterštumas. Visame pasaulyje, o ir Lietuvoje, gausėja nutukusių ir turinčių antsvorio žmonių.

Baigdama pokalbį gydytoja Rasa Dargienė primena, kad nevaisingumo priežasčių diagnostiką reikėtų pradėti moteriai nepastojant vienerius metus.