Švietimo sistema nuolat kinta, prisitaikydama prie naujų iššūkių ir galimybių. Pokyčiai mokyklose - tai ne tik infrastruktūros atnaujinimas, bet ir komandos, santykių bei kultūros, kurioje dalijimasis ir bendradarbiavimas skatina visų augimą, stiprinimas. Vadovų darna, mokytojų lyderystė, partnerių parama - visa tai prisideda prie naujos švietimo realybės kūrimo.
Šiame straipsnyje sutelksime dėmesį į Panevėžio miesto švietimo įstaigas, nagrinėdami jų veiklą, inovacijas ir svarbiausius įvykius. Nors straipsnio tema yra vadovų kontaktai, pateiksime platesnį kontekstą, atspindintį švietimo įstaigų gyvybingumą ir nuolatinį tobulėjimą.
Profesinis tobulėjimas ir tarptautinė patirtis
Panevėžio švietimo įstaigų vadovai ir mokytojai aktyviai dalyvauja įvairiose stažuotėse ir konferencijose, siekdami gilinti žinias ir dalintis gerąja patirtimi. Tai padeda ne tik kelti ugdymo kokybę, bet ir kurti stipresnę bendruomenę.
Stažuotės ir tarptautiniai ryšiai
Mokyklos direktorė Kristina Žaltauskienė yra aktyvi tarptautinių stažuočių dalyvė. Gegužės 12-16 dienomis ji lankėsi praktinėje stažuotėje Prancūzijoje ir Belgijoje, kur susipažino su švietimo sistemomis, aptarė lyderystės ir įtraukties aspektus su mokyklų vadovais. Belgijoje ji taip pat susitiko su europarlamentarais ir aplankė Briuselio II-ąją tarptautinę mokyklą.
Gegužės 19-26 dienomis direktorė K. Žaltauskienė dalyvavo įkvepiančioje pažintinėje stažuotėje Japonijoje. Čia ji tyrinėjo inovatyvias švietimo sistemas, lankėsi Hanedos vidurinėje mokykloje Tokijuje ir Isobe pradinėje mokykloje Toyohashi mieste, kur buvo galima įsitikinti bendruomeninės filosofijos įgyvendinimu. Taip pat vyko diskusija su dr. Audriumi Sabūnu apie aukštojo mokslo Japonijoje iššūkius ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo svarbą. Svarbi stažuotės dalis buvo susitikimas su Lietuvos ambasadoriumi Japonijoje Dr. Aurelijumi Zyku, kuris pristatė dvišalius švietimo projektus.
Panevėžio pradinės mokyklos bibliotekininkės balandžio 16 d. vyko į stažuotę Marijampolėje, kur aplankė menų galeriją, susipažino su miesto istorija, svečiavosi Marijampolės menų mokykloje ir Marcinkevičiaus bibliotekoje.
Panevėžio pradinės mokyklos direktorė Kristina ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia balandžio 15 d. dalyvavo UDM+ lyderystė dirbtuvėse „UDM+Lyderystė: UDM taikymas praktikoje - ar tikrai viskas nauja ir taip sudėtinga?“.
Panevėžio pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, TŪM veiklų mokykloje koordinatorė Dalia Dausienė kartu su Panevėžio miesto bendrojo ugdymo mokyklų vadovais ir pedagogais lapkričio 23-29 d. dalyvavo stažuotėje Italijoje, kur susipažino su švietimo sistema, STEAM kompetencijų ugdymu ir projektinių veiklų organizavimu.
Lapkričio 21 d. Panevėžio pradinėje mokykloje lankėsi Latvijos mokyklų pedagogų grupė, kurios susipažino su mokyklos erdvėmis, stebėjo mokinių veiklas ir dalinosi patirtimi. Lapkričio 22 d. Panevėžio regioniniame STEAM atviros prieigos centre vyko Panevėžio miesto ir Latvijos Ogre miesto švietimo įstaigų atstovų susitikimas.
Pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia Dausienė, karjeros specialistė Edita Strolienė ir mokytojos dalyvavo STEAM stovykloje „STEAM: šiuolaikiškai, patraukliai, integraliai ir motyvuojančiai“.
2024 m. birželio 12 d. Pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia Dausienė ir pradinio ugdymo mokytojai dalyvavo stažuotėje „Kūrybiškumo ugdymas STEAM dalykų pamokose“, kur lankėsi Šiaulių techninės kūrybos centre ir Telšių apskrities STEAM atviros prieigos centre.
Konferencijos ir seminarai
Gegužės 6 d. Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje vyko miesto mokytojų gerosios patirties konferencija.
Balandžio 23 d. atviros klasės mokytoja Agnė Kuginytė dalyvavo respublikinėje pradinių klasių mokytojų konferencijoje „Kuo didžiuojasi mano mokykla? Mokinys mokykloje: atrask, auk, įkvėpk.“.
Balandžio 23 d. direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia Dausienė dalyvavo diskusijoje „Nuo darželio iki klasės: kaip sklandžiai pereiti į mokyklą“.
Vasario 26 dieną miesto ugdymo įstaigų pradinių klasių mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai susibūrė į 13-ąją pamoką, kurios tema - „Socialinis emocinis ugdymas. Programa „Laikas jausti“.
Sausio 20 d. Panevėžio pradinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja Neringa Čemerienė pristatė STEAM patyriminę veiklą „Medžiagos ir jų kiekiai gaminant obuolių pyragą“.
Gruodžio 16 dieną mokytojos Neringa Čemerienė ir Asta Savickienė dalyvavo seminare „Aiškus, suprantamas, paveikus kalbėjimas“.
Lapkričio 27 d. vyko renginiai, skatinantys ugdymo procese naudoti įvairius mokymo metodus ir formas, tokius kaip: ,,Sielos raktas”, ,,Dalykų integracijos galimybės“, ,,Muzikos terapijos taikymo galimybės ugdant įvairaus amžiaus grupės vaikus“, ,,STEAM ugdymas muzikos pamokose“, ,,Muzika ir robotai: netikėtas duetas“, ,,Oratorinės kalbos ypatumai“.
Rugsėjo 17 d. pradinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja Gitana Zupkaitė vedė 13 pamoką „Interaktyvių prezentacijų kūrimo įrankio „Genially“ aplinka ir pagrindiniai įrankiai“.
Gegužės 16 d. pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Audronė Gubistienė vedė pamoką „Projektinė veikla ugdymo procese 2 klasėje“.
2024 m. spalio 25 d. anglų kalbos mokytojos Diana Jankevičienė ir Jūratė Antipirovičienė dalyvavo „Tūkstantmečio mokyklos I“ projekto tęstinės kvalifikacijos tobulinimo programos „STEAM ugdymo standarto diegimas Panevėžio miesto mokyklose” mokymuose.
Spalio 11 d. pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia ir specialioji pedagogė Indra dalyvavo TŪM projekto tęstinės kvalifikacijos tobulinimo programos ,,STEAM ugdymo standarto diegimas Panevėžio miesto mokyklose” mokymuose.
Rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino įsakymą Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą.
Lapkričio 7 d. Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje vyko respublikinė mokslinė - praktinė konferencija „Įtrauktis švietime. Mokomės kartu“.
Birželio 19-21 d. pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia Dausienė, karjeros specialistė Edita Strolienė, mokytojos dalyvavo STEAM stovykloje „STEAM: šiuolaikiškai, patraukliai, integraliai ir motyvuojančiai“.
Inovatyvūs ugdymo metodai ir programos
Panevėžio švietimo įstaigos diegia naujoves, siekdamos užtikrinti kokybišką ir šiuolaikišką ugdymą.
STEAM ugdymas ir įtrauktis
Kovo 25 d. pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia Dausienė ir Atviros klasės antroji mokytoja Agnė Kuginytė vyko į TŪM stažuotę Vilniuje, kur dalyvavo programos „STEAM ir įtraukiojo ugdymo integracija ugdymo procese” veiklose. Programos tikslas - pristatyti įtraukaus ir STEAM ugdymo gerąsias patirtis organizuojant mokinių praktines, projektines veiklas.
Balandžio 16 d. Panevėžio pradinės mokyklos mokytoja Daiva Brazdžionienė ir Panevėžio regos centro ,,Linelis“ tiflopedagogė Audronė Petronaitytė vedė pamoką 13 klasei ,,Netradicinių sporto šakų elementų panaudojimas fizinio ugdymo pamokose“.
Anglų kalbos mokytoja Jūratė Antipirovičienė lapkričio 19 d. vedė 13 pamoką miesto mokytojams ,,DI įrankių (Chat GPT ir Bing Image Creator) pagalba planuojant pamokas“.
Anglų kalbos mokytoja Diana Jankevičienė lapkričio 14 d. vedė pamoką 13 klasei „Mėnesiai, metų laikai“, kurioje nenaudojo vadovėlių ir pratybų.
Pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia ir specialioji pedagogė Indra spalio 11 d. dalyvavo mokymuose „Šiuolaikinių kultūros ir meno edukacijų, kūrybinių patyriminių veiklų sąryšiai su formaliuoju ugdymu“. Buvo aplankyta Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija ir Kėdainių daugiakultūrinis centras.
Rugsėjo 27 d. pradinėje mokykloje viešėjo Lietuvos įtraukties švietimo centro projektų vadovė Oksana Paškevičienė, švietimo pagalbos plėtros grupės vadovė Lina Palačionienė, Minesotos universiteto profesorė Katie Raisanen Bonawitz. Svečiai domėjosi įtraukiuoju ugdymu mokykloje.
STEAM sąvoka yra neatsiejama nuo mokyklinio ugdymo ir apima gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, kūrybos (menų) ir matematikos disciplinas. Tai edukacijos filosofijos rūšis, kai tuo pačiu metu suteikiama galimybė mokytis visų šių dalykų.
Socialinis ir emocinis ugdymas
Vasario 26 dieną mokyklos psichologė Laura Liepinė ir socialinė pedagogė Lina Seferoglu vedė pamoką tema „Socialinis emocinis ugdymas. Programa „Laikas jausti“.
Lopšelis-darželis „Kastytis“ vykdo ikimokyklinio ugdymo programą „Kimochi“, kurios pagrindas yra socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimas.
Atnaujintos bendrosios programos
Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, patvirtintą 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis, kalbinis, matematinis, meninis, visuomeninis, sveikatos ir fizinis ugdymas. Įgyvendinant programą, labai svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimo džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas.
Atnaujintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje siekiama atitikties šiuolaikiniam požiūriui į vaiką ir jo ugdymąsi, į 5-6 m. amžiaus vaikus. Ugdomos septynios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos.
Ikimokyklinio ugdymo aktualijos ir iššūkiai
Ikimokyklinis ugdymas yra svarbus vaiko raidai, tačiau susiduriama su įvairiais iššūkiais.
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus. Tai reiškia, kad kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje. Tikimasi, kad nuo 2023 m. visuotinis ikimokyklinis ugdymas bus taikomas keturmečiams, o 2024 m. - ir trimečiams.
Prognozuojama, kad 2024-2025 m. į ikimokyklinio ugdymo įstaigas būtų atvesta 80 proc. šiandien darželių nelankančių vaikų, todėl reikėtų įrengti papildomai 6,5 tūkst. vietų, per 300 grupių.
Per paskutinius penkerius metus buvo priimti sprendimai, pagerinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo sąlygas: darbo užmokestis buvo sulygintas su bendrojo ugdymo mokytojų, pradėti įgyvendinti darbo krūvio sandaros pokyčiai.
Problemų analizė
Viena opiausių problemų yra vietų trūkumas darželiuose, ypač lopšelinukams. Taip pat didelės vaikų grupės, kur vienai auklėtojai tenka apie dvidešimt vaikų, trukdo skirti pakankamai dėmesio kiekvieno vaiko individualiems poreikiams.
Daugybė vaikų susiduria su kalbos, psichologinėmis ar kitomis problemomis, tačiau darželiai negali jiems suteikti reikiamos pagalbos dėl specialistų (logopedų, psichologų, specialiųjų pedagogų) trūkumo.
Kita svarbi problema - kvalifikacijos neatitikimas. Kai kuriais atvejais ikimokyklinukus ugdo pedagogai, neturintys ikimokyklinio ugdymo pedagogikos kvalifikacijos.
Be to, dažni higienos normų pažeidimai, netinkamas patalpų ir teritorijų įrengimas, nesaugus maisto tvarkymas, žaidimo aikštelių priežiūros stoka - tai problemos, su kuriomis susiduriama reguliarių patikrinimų metu.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atlikdama tyrimą, nustatė, kad 2011 m. Lietuvoje buvo 647 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose ugdomi 97 929 vaikai. Didžioji dalis vaikų yra ugdomi miestuose. Ugdymo įstaigas lanko daugiau vaikų, nei realiai yra vietų.
Mokytojų trūkumas ir darbo sąlygos
Mokslo metų pradžioje Lietuvoje trūksta įvairių specialybių pedagogų, ne išimtis ir ikimokyklinis ugdymas. Siekiant spręsti šią problemą, inicijuojamos programos, skatinančios pedagogus įgyti dalykinių žinių.
Pedagogų nuomone, reikėtų peržvelgti etato struktūrą, daugiau laiko skirti nekontaktiniams darbams atlikti. Taip pat būtina išspręsti mokytojų padėjėjų klausimą.
Buvusių mokyklų pastatų transformacija
Panevėžio mieste ir rajone buvusių mokyklų pastatai atranda naują paskirtį, prisidedant prie bendruomenės gerovės.
Gyvybės grįžimas į apleistus pastatus
Panevėžio rajono buvusio vaikų darželio pastate Katinų kaime kuriamas senjorų dienos centras. Šis projektas leidžia senjorams aktyviai leisti laiką ir dalintis dienos įspūdžiais su artimaisiais.
Vėl pilnas gyvybės ir prieš kelerius metus ištuštėjęs Kurganavos mokyklos pastatas. Dabar ten dienas leidžia neįgalieji, o ateityje planuojama organizuoti užsiėmimus ir buvusiose klasėse.
Modernūs gyvenamieji būstai
Kone 6000 kvadratinių metrų buvusios Panevėžio vidurinės mokyklos pastatas daugiabučių namų kvartale virsta moderniais gyvenamaisiais būstais. Buvusi erdvi sporto salė virs lofto tipo būstais, o klasės - butais nuo 40 iki 80 kvadratinių metrų.
Ištuštėjusios mokyklos kelia galvos skausmą savivaldybėms. Dauguma šių pastatų yra traukiami į privatizuojamų objektų sąrašą ir siūlomi investuotojams.
Tiesiogiai – iš įvykio vietos: Vilniuje susidūrė sunkiasvoris ir lengvoji, nukentėjo du žmonės
Nekilnojamojo turto ekspertai pažymi, kad tokių objektų sėkmingai transformacijai svarbi vieta, infrastruktūra, tinklų prieinamumas. Mažesniuose miesteliuose ar kaimo pakraščiuose esantys pastatai galėtų būti tinkami senelių globos namams.
