Leidiniai priešmokykliniam ugdymui - tai unikalus būdas įtraukti vaikus į mokymo procesą ir skatinti jų aktyvų dalyvavimą.
Priešmokykliniam ugdymui pasiruošti skirti pratybų sąsiuviniai leis mažiesiems iš anksto susipažinti su pradinukų veikla ir disciplinomis mokykloje ir padės lengviau integruotis pirmoje klasėje.
Šioje kategorijoje rasite spalvingas lavinimo užduotis, padėsiančias priešmokyklinukams atrasti magiją, slypinčią mokslo pasaulyje.
Vaikai bus sužavėti smagiais uždaviniais, kuriuos gali spręsti žaisdami ir tyrinėdami.
Gimtosios kalbos ugdymas
Gimtosios kalbos lavinimo - skaitymo ir rašymo - užduočių sąsiuviniai padės įgyti svarbiausius pradmenis, reikalingus lietuvių kalbos pamokose: vaikai išmoks tyrinėti raideles, skirti žodžių skiemenis, pažins rašto elementus, lavins skaitymo įgūdžius.
„Jei tik pasakysi, man pasimirš, bet jei parodysi - aš atsiminsiu; jei leisi man pačiam padaryti - aš suprasiu“ (pagal kinų patarlę).
Vaikai mokosi patirdami - jie priima viską, ką girdi ir mato, jie noriai mokosi: mėgdžioja ir tyrinėja (liečia, uosto, ragauja, klausosi).
Žinoma, kad skaitančių vaikų smegenys vystosi sklandžiau, jų kalba yra laisvesnė, o reakcija į pasaulį - kūrybiškesnė.
„Skaitymo džiaugsmas patiriamas tik tada, kai skaitymas virsta kūryba, kai knyga leidžia pritaikyti skaitytojo gebėjimus. Geriausios knygos yra tos, kurios skaitytojui palieka erdvės kurti“ (Emili Teixidor).
Matematikos ugdymas
Giliąją, žmogaus dvasios gelme patiriamą matematinio mąstymo kultūrą formuokime nuo mažens.
Užtikrinkime vaiko prigimtinę reikmę įvairiuose kontekstuose ir veiklose suprastimatematinės kalbos elementus.
Planuodami matematines veiklas, atsižvelkime į konkretaus amžiaus vaikų galimybes pažinti pasaulį, jau turimą patirtį, pozityviai vertinkime jų rodomas pastangas.
Rekomendacijos pedagogams ugdantiems 3-6 m. Šio amžiaus vaikai natūraliai įsitraukia į matematinių objektų tyrinėjimą, pastebi jų panašumą ir skirtumus, mėgsta skaičiuoti ir grupuoti objektus, kurti jų sekas.
Nuo mažens stiprinkime vaikų pasitikėjimą savo matematiniais gebėjimais, padėdami jiems perprasti matematinę kalbą, padedančią dalytis atradimais ir problemų sprendimų idėjomis.
„Aš noriu, kad vaikai suprastų pasaulį ne todėl, kad pasaulis yra žavus, ir žmogaus prigimtis yra smalsi. Aš noriu, kad jie suprastų pasaulį, norėdami padaryti jį geresnį“.
„Kalbant apie vaikus, man visą laiką atrodė, kad jie už mus išmintingesni“ (Andrejus Tarkovskis).
Patikėkime vaikų smalsumu.
Muzikos ir judesio ugdymas
Paprasti muzikos elementai, tokie kaip ritmas ir tonas sužadina vaiko emocijas, protą ir kūną.
Muzikos kalba (melodija, ritmas, tembras, tempas, dinamika, dermė, harmonija, faktūra) sukuria ryšius, lavinančius vaiko emocinį intelektą ir protinius gebėjimus.
Kalbos ir muzikos gebėjimų ugdymas yra ne produktas, o procesas, kurį reikia pradėti puoselėti kuo anksčiau ir leisti jam natūraliai plėtotis.
Vaikai kalbos ir muzikos mokosi labai panašiai - per patyrimą: jie priima viską, ką girdi, ir noriai mėgdžioja.
„Pastebėjome, kad grindys, kaip erdvus paviršiaus plotas, dovanoja begalę judėjimo galimybių įvairaus amžiaus vaikams ir yra vienas lengviausiai transformuojamų ugdymo proceso elementų. O ten, kur grindys pereina į pakylą ar laiptus, yra ypatinga vaikus supančios aplinkos vieta - čia, it miesto aikštėje (it. Aplinkos pažinimas prasideda nuo vaiko smalsumo.
Klausimai, kuriuos užduoda pedagogas, ir vaiko stebėjimai sukuria atradimų atmosferą.
Nebijokime vaiko klausinėti (pavyzdžiui: „Kas nutiks, jei...?“; „Kaip manai, ar...?“), skatinkime jį mąstyti.
Šio amžiaus vaikai su aplinka susipažįsta bandydami ir klysdami.
Jiems reikia laiko eksperimentuoti, išbandyti įvairius dalykus ir savarankiškai mąstyti.
„Vaikai mokosi žaisdami. Žaisdami jie atranda pasaulio veikimo dėsnius, ir nesvarbu, ar žaidimas yra griežtai struktūruotas pagal iš anksto su vaikais priimtus susitarimus, ar pačių vaikų sumąstytas ir sukurtas veikiant. Laisvam judėjimui skirtose erdvėse mes tuoj pat įsitraukiame į žaidybines užduotis: įveikliname savo kūną, protą ir vaizduotę, užkuriame kūrybines judesio tyrinėjimo dirbtuves.“ (Cit. iš „Drama Games for Young Children“ (2017). Katherine Zachest.
Aplinkos pažinimas ir savęs ugdymas
Ugdymo įstaigos aplinka ir jos estetika sukuria prielaidas vaikams ir įstaigos bendruomenei ugdytis ir veikti estetiškoje aplinkoje.
Rinkinį sudaro penkios potemės, kuriose skirtingais rakursais aktualizuojama visuminės estetinės švietimo įstaigos aplinkos formavimo, vizualinės taršos, šabloniško vaikų piešinių turinio ir eksponavimo problematika.
Iki trejų metų „aš“ yra nuolat kintančių vaizdų apie save pasaulis.
Savo nepakartojamą tapatumą vaikas kuria pasitelkdamas kasdienius santykius su aplinka, „aš - ne aš“ tyrinėjimus, veiklą ir veiklos pėdsakų aptikimą aplinkoje.
Atrasdamas daugybę būdų save parodyti, pristatyti, išreikšti, pavaizduoti ir pajausdamas savo veiklos ženklus bei prasmes, mažylis sulaukia pasaulio atsako - „aš“ atspindėjimo.
Suaugusiųjų ir bendraamžių pritarimas, kūno kalba, žodžiai, ryšio pajauta audžia socialinio tapatumo tinklus (Audyn, C., De Boer, B., 2020; Ding, X. P., 2019).
Gamtos pasaulis - tai didžiulė laboratorija, suteikianti vaikui begalę atradimų.
Atrasdamas vaikas lavina smalsumą, protą.
Vaikai iš prigimties yra mokslininkai.
Jie mėgsta patirti naujus vaizdus, garsus, kvapus, skirtingus paviršius, nori pažinti gyvosios gamtos objektus.
Artimas kontaktas su gamta turi teigiamos įtakos vaiko kognityvinei, fizinei, emocinei ir socialinei raidai.
Inovatyvus ugdymas
Inovatyvi, t. y. Informatinis mąstymas ir skaitmeninis raštingumas - būtini XXI a. žmogaus gebėjimai, reikalingi sprendžiant įvairias realaus gyvenimo problemas.
Informatinio mąstymo ugdymas ir skaitmeninių technologijų integravimas į įvairių pasiekimo sričių ugdymą jaunesnio amžiaus vaikams sukuria tokią mokymosi aplinką, kurioje vaikai gali „žaisti mokydamiesi žaisti“.
Toks ugdymas atitinka konstrukcionizmo teorijos principus.
S. Papertas, pasiūlęs šią teoriją, teigia, kad mokymasis geriausiai vyksta tada, kai besimokantysis aktyviai kuria išorinio pasaulio objektus.
Technologijos I – Žodynas vaikams – Nešiojamas kompiuteris, monitorius, pelė, garsiakalbiai, internetinė kamera, mikrofonas...
„Niekas nevyksta be džiaugsmo ir malonumo. Tai - dimensija, kurios kasdien ieško tiek vaikai, tiek suaugusieji. Tai - optimistinė dvasia, nes kaita yra neatsiejama nuo žmogaus. Todėl į visus pokyčius reikia žiūrėti džiaugsmingai“.
Pakylėta kasdienybė.
tags: #ikimokykliniam #ugdymui #spalvinu #ir #mokausi #pratybos
