Televizijos reklama sukūrė mitą, kad nuolatinis sauskelnių naudojimas nedaro jokios žalos. Realybėje sauskelnės anaiptol ne tokios nekenksmingos, kaip gali pasirodyti.
Sauskelnių naudojimo pasekmės
Pradėsime nuo to, kad sauskelnės gerai sugeria drėgmę, dėl to vaikas nejaučia diskomforto. Iš vienos pusės tai gerai, tačiau nejausdamas nemalonių pojūčių vaikas neišmoksta savikontrolės, susijusios su tuštinimusi.
Dar viena priežastis, dėl kurios vaikui itin nepageidautina nešioti sauskelnes, deja nežinoma netgi nemažam skaičiui mūsų gydytojų, tačiau puikiai žinoma gydytojams Vakaruose. Sulaukusiems kelių mėnesių amžiaus berniukams formuojasi Leidigo ląstelės, kurios gamins vyrišką lytinį hormoną testosteroną. Tačiau šį procesą gali nutraukti kiaušinėlių perkaitimas, kurį gali sukelti nuolatinis, ištisą parą trunkantis sauskelnių nešiojimas. Tokio perkaitimo pasekmės gali išplaukti į paviršių po kokių 20 metų - kaip nevaisingumas. Mažas spermatozoidų kiekis, silpnas jų judrumas - visa tai gali būti sauskelnių pasekmėmis.
Medicininės paskirties gaminių kompleksinio vertinimo laboratorijos vadovė teigia: „Mūsų požiūriu, sauskelnių naudojimas tikslingas ne visiems naujagimiams.“
Praktikuojantis psichoterapeutas pastebi: „Vaikas, užaugęs su sauskelnėmis, gali būti nepasirengęs atsakyti už savo veiksmus. Žmogus turi suprasti, kad kiekvienas jo poelgis turi pasekmes.“
Urologų nuomonė: „Kiek kartų per dieną prireikia puoduko? Tai svarbu žinoti kiekvienai mamai. Ar dažnai vaikas sušlapina kelnytes ir kiek ten „pribėga“? Blogai, pavyzdžiui, jeigu mažylis ne iki galo ištuština šlapimo pūslę: daro kelis kartus po truputėlį, o per paskutinį „seansą“ išleidžia daug šlapimo. Su sauskelnėmis šito stebėti neįmanoma. O nevisiškas pūslės ištuštinimas veda į infekcijas, kitus susirgimus, kuriems reikalingas ilgalaikis gydymas. Ir jau visai blogai, jei vaikas šlapinasi labai retai. Ir jeigu sauskelnės paverčia šią problemą mamoms nepastebima paslaptimi. Retą šlapainimąsi gali sukelti nugaros smegenų arba šlapimo sistemos ydos. Pasekmės gali būti itin baisios. Ypač rizikuoja berniukai - sulaukusiam 17 metų, tokiam paaugliui gali visiškai netikėtai atsirasti sunkus inkstų nepakankamumas. O požymiai, pagal kuriuos susirgimą galėtų atpažinti urologas, pasireiškia ankstyvoje vaikystėje - mažai šlapinosi, retai, arba šlapindamasis krūpčiojo, verkė.“
Naudojantis sauskelnėmis protingai (ne ištisą parą, o dedant tik einant pasivaikščioti ar į svečius), jokios žalos jos nedaro. Tiesiog nuo ankstyvos vaikystės reikia stebėti, kaip vaikas šlapinasi ir pasirodžius pirmiesiems sutrikimams, apie kuriuos šiandien sužinojote, kreipkitės į gydytoją. Tada ir urologai turės mažiau vaikų-pacientų, kuriems reikalingas ilgas, varginantis, o neretai ir labai brangus gydymas.
„Kvėpuojančių“ sauskelnių mitas
Pastaruoju metu aktyviai reklamuojamos super kvėpuojančios sauskelnės. Reklama tvirtina, jog būtent „kvėpavimas“, t.y. sauskelnių pralaidumas orui, apsaugo vaiko odelę. Tačiau specialistai, kurie užsiima sauskelnių sertifikavimu, mano, jog jos paprasčiausiai negali „kvėpuoti“. To neleidžia gaminio konstrukcija. Sauskelnes sudaro trys sluoksniai. Nuo sušlapimo viršutinius drabužėlius (ar itin saugomas naujas sofas) saugo apatinis sluoksnis iš polimerinės plėvelės (joje, skirtingai nuo vidurinio sluoksnio, nėra perforacijos, t.y. skylučių). Teoriškai galima daryti prielaidą, kad sauskelnėse naudojama neįtikėtinai mikroskopinė perforacija, kuri pavers polimerinę plėvelę „kvėpuojančia“ ir tuo pat metu nepraleidžiančia drėgmės.
Kitos sauskelnių problemos
Pavyzdžiui, daug kalbama, jog dėl sauskelnių vaikas turės kreivas kojytes. Tačiau realybėje kojų išsikreivinimas iki dviejų metų amžiaus neturi nieko bendro su sauskelnėmis. Sauskelnėms priskiriama ir „atsakomybė“ už cistitą (šlapimo pūslės uždegimas). Ji sukelti gali neteisinga vaiko priežiūra, tame tarpe ir nereguliarus ar nesavalaikis sauskelnių keitimas. Bet ar kaltos dėl to pačios sauskelnės?
Būtų neteisinga kaltinti vien tik sauskelnes ir dėl kito nemalonumo - taip vadinamo vystyklų dermatito (oda parausta, susidirgina). Paaiškinti reiškinį galima iš dalies fiziologiškai - naujagimių šlapimas pirmosiomis gyvenimo savaitėmis turi daugiau druskų, kurios erzina švelnią ir jautrią odą. O gausūs tyrimai, atlikti įvairiu laiku įvairiose šalyse, parodė, kad vystyklų dermatito atvejų skaičius vystant marliniais vystyklais ir nešiojant sauskelnes yra daugmaž vienodas: 50:50. Mokslininkai pažymi, kad išspręsti problemą galima tik rūpestingai laikantis higienos - dažnesnis prausimas, oro vonios, raukšlių tepimas kremais.
Kaip išsirinkti tinkamas sauskelnes?
Anot I. Girdvainienės, vienas pirmųjų aspektų, renkantis sauskelnes, turėtų būti specialūs ženklinimai, įrodantys jų kokybę ir draugiškumą aplinkai. „Augančiam vaikui yra reikalingas itin didelis kiekis sauskelnių, tad naujagimiui perkant sauskelnes, tėvai turėtų nepamiršti apžiūrėti jų pakuotės, nes tiek apie jų kokybę, tiek apie jų tvarumą, dažniausiai informuoja specialūs ženklai. Brangiausios sauskelnės toli gražu ne visada bus pačios geriausios, labiausiai apsaugos jūsų kūdikį ir aplinką, todėl kuo anksčiau išmoksite tikrinti pakuotes, tuo greičiau galėsite užtikrinti saugiausių sauskelnių pasirinkimą“, - sako I. Girdvainienė.
„Lidl Lietuva“ pirkimų skyriaus vadovė Justina Šležienė pasakoja, kad prekybos tinklo parduotuvių asortimente siūlomos švelnios ir pralaidžios orui „Lupilu“ prekės ženklo sauskelnės yra paženklintos FSC MIX ir „Dermatest“ sertifikatais. „Sauskelnės yra vienas iš daugiausiai naudojamų kūdikių higienos priemonių, todėl suprantama, kad jos turėtų būti kokybiškos, nedirginančios vaikelio odos ir draugiškos aplinkai. „Lidl“ privataus prekių ženklo „Lupilu“ sauskelnės būtent tokios ir yra - tai įrodo ir sauskelnių turimi sertifikatai. FSC MIX ženklas patvirtina, kad sauskelnių sudėtyje esantis pluoštas yra išgautas iš tvaresnių šaltinių - FSC sertifikuotų miškų, perdirbto pluošto arba FSC kontroliuojamos žaliavos. „Dermatest“ spaudas žymi, kad dermatologinis sauskelnių saugumas patikrintas ir patvirtintas tarptautinio mokslinių tyrimų instituto „Dermatest GmbH“, - sako J. Šležienė.
| Sertifikatas | Reikšmė |
|---|---|
| FSC MIX | Pluoštas iš tvaresnių šaltinių (FSC sertifikuoti miškai, perdirbtas pluoštas arba FSC kontroliuojama žaliava). |
| Dermatest | Dermatologinis saugumas patikrintas ir patvirtintas tarptautinio mokslinių tyrimų instituto. |
Akušerė pratęsia, kad svarbu ne tik sauskelnių kokybė, bet ir jų dydis bei kitos detalės: „Dar atvykus į gimdymo namus rekomenduočiau atsivežti keletą skirtingų rūšių ir dydžių sauskelnių, nes sauskelnės gali netikti kūdikiams dėl skirtingų priežasčių - visų jų oda ir kūnai yra kitokie, skiriasi ir sauskelnių specifikacijos, medžiagos, iš kurių jos yra pagamintos.“
Pasak I. Girdvainienės, taip pat labai svarbu, kad sauskelnės būtų su indikatoriumi, nes jis - tarsi lakmuso popierėlis, padedantis nustatyti, kada reikia jas keisti. J. Šležienė priduria, kad „Lupilu“ prekių ženklo sauskelnės, kurių tėveliai gali įsigyti prekybos tinkle „Lidl“, tokį indikatorių taip pat turi: „Indikatorių tėveliai ras priekinėje „Lupilu“ sauskelnių dalyje, kur pamatys numeriuką arba nupieštą paveikslėlį. Sudrėkus ir prisipildžius sauskelnėms, jis sureaguoja ir praneša, kada kūdikį reikia pervystyti. Nors tai maža smulkmena, tačiau tėvams ji labai padeda.“
Kaip taisyklingai pakeisti sauskelnes?
I. Girdvainienė pažymi, kad itin svarbu išmokti teisingai uždėti sauskelnes. Anot jos, dažniausiai poros yra linkusios praktikuotis su netikromis lėlėmis, tačiau jos nepilnai atspindi tikrąją patirtį. „Keičiant sauskelnes, kūdikiui būna šalta, o mažamečiai vaikai apskritai nemėgsta rengtis, todėl neretai jie verkia ir muistosi, todėl pakeisti sauskelnes reikia kuo greičiau. Prieš dedant naujas sauskelnes, pačiupinėkite jas ir apžiūrėkite, kur yra lipdukai, perskaitykite instrukcijas. Atėjus metui jas keisti, nuprauskite kūdikį ir gerai nušluostykite apatinę jo kūno dalį. Įsitikinkit, kur yra sauskelnių priekis ir jas uždėkite, priklijuokite lipdukus taip, kad tilptų vienas jūsų pirštas. Taip pat labai svarbu atlenkti jų kraštą, kad galėtų kvėpuoti kūdikio bambutė“, - pasakoja akušerė.
Ji priduria, kad dažnai tėvai daro klaidas, kuomet jie bando traukti vadinamuosius sparnelius prie kūdikio kojyčių, kad jie nespaustų arba uždėti dar laisviau. Anot jos, reikėtų vengti improvizacijų ir vaikelį pervystyti taip, kaip nurodyta instrukcijose ir dar gimdymo įstaigoje nebijoti klausti patarimų specialistų.
Pirmasis kūdikio mėnuo
Kaip sužinoti, kad vaikeliui netinka sauskelnės?
I. Girdvainienė pažymi, kad norint rasti vaikeliui tinkamas sauskelnes dažnai tenka pakeisti ne vieną jų rūšį, o tai, jog reikėtų bandyti naują sauskelnių tipą, išduoda keletas dalykų. „Netinkamų sauskelnių reakciją pirmiausia pamatysite ant kūdikėlio odos - parausta užpakalio oda, kirkšnių sritis, vaikelis gali būti irzlus ir piktas. Tokiu atveju itin naudingos „oro vonios“ - leiskite atžalai kurį laiką pabūti be sauskelnių - tiesiog paguldykite vaiką ant vystymo stalo su specialiu patiesalu, kur jis galėtų nusišlapinti ar išsituštinti“, - teigia akušerė.
Ji pratęsia, kad su paraudimu kovoti padeda ir paprasčiausias kūdikėlio išmaudymas, tačiau jeigu vaikelio oda kelias dienas lieka raudona, o žaizdelės gilėja, būtina naudoti cinko oksido tepalą ir toliau leisti kūdikiui pabūti be sauskelnių, dažnai jį maudyti. Jeigu šios priemonės nepadeda - reikėtų keisti sauskelnių rūšį ir stebėti, ar šis sprendimas duos vaisių.
„Lygiai taip pat svarbu yra peržiūrėti visą kūdikio higieną - kokias šlapias servetėles naudojate, ar pakankamai vaikelį apiplaunate prieš keičiant sauskelnes. Pasižiūrėkite ar jūsų naudojamas rankšluostis yra pakankamai švelnus, ar nusausinate kūdikio odą tapšnojimo būdu, o ne trindami odą. Tik jei nepadeda visos minėtos priemonės, paskutinis žingsnis - keisti sauskelnių prekinį ženklą“, - tvirtina I. Girdvainienė.
Įtakos gali turėti ir higienos priemonių kokybė
Gydytojos teigimu, svarbu atkreipti dėmesį ir į naudojamų produktų kokybę, sudėtį ir kiekį: „Pirkdami kūdikių higienos produktus, stenkitės užtikrinti, kad tai būtų vientisas produktas, be įvairių priedų. Jei mes skaitome etiketę ir nesuprantame, ką skaitome, tai reiškia, kad nesuprantame ir ką naudojame. Be to, naudojant daug tepalų su įvairia sudėtimi, gali būti sudėtinga atskirti, kurios priemonės lėmė atitinkamas vaikelio organizmo reakcijas. Todėl patarčiau vesti kūdikio dienoraštį - rašytis, kokias priemones naudojote, sekti jo rutiną ir pasižymėti svarbiausius momentus, galinčius turėti įtakos jo sveikatai.“
Kūdikiams būtiniausių higienos priemonių - ekologiniu „Šiaurės gulbės“ ženklu pažymėto „Lupilu“ cinko tepalo, aliejuko kūdikiams, prausiklio, šampūno bei kitų - visose „Lidl“ parduotuvėse galima rasti kasdien.
Kada reiktų kreiptis į gydytoją?
Pasak jos, retkarčiais paraudimas gali įspėti ir apie rimtesnes problemas - jei kūdikis yra ypatingai irzlus, dirglus, o prevencinės priemonės nepadeda, tai gali reikšti, pavyzdžiui, susirgimą grybeline infekcija. Vienas pagrindinių jos požymių - paraudęs vaikelio išangės žiedas. Akušerės teigimu, tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.
„Matydami, kad įšutimai labai gilūs, o cinko tepalą, „oro vonias“ ir kitomis priemonėmis naudojatės ilgiau nei savaitę, pasirodykite šeimos gydytojui. Jis turėtų būti tikru visos šeimos draugu ir žinoti apie kiekvieną rimtesnę problemą“, - sako I. Girdvainienė.
Galiausiai akušerė pažymi, kad atradus vaikeliui tinkančias sauskelnes, ties jomis reikėtų ir pasilikti: „Suradus sauskelnes, kurios neberia kūdikio odos ir jam puikiai tinka, venkite eksperimentų ir jas naudokite toliau.“
Sauskelnių istorija ir tyrimai
Kai Antrojo pasaulinio karo metais moterys pradėjo dirbti kartu su vyrais, jos neturėjo nei laiko, nei jėgų skalbti sauskelnes namuose po darbo. Į daugkartinių sauskelnių išradėjos statusą pretenduoja dvi moterys. 1942 m. „PauliStróm“ švedų kompanija ir 1946 m. Marion Donovan iš JAV pradėjo vienkartinių sauskelnių erą, sukonstravusios savo prototipus. Pirmosios „Paulistróm“ vienkartinės sauskelnės buvo sukurtos naudojant celiuliozės lakštus, nes Antrojo pasaulinio karo metais Švedijoje nebuvo medvilnės. Šios sauskelnės buvo iš celiuliozės audinio, kurį prilaikė guminės apatinės kelnaitės.
Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose Marion Donovan išrado plastikinį medvilnės pluošto apvalkalą, kad būtų išvengta skysčių pratekėjimo. Ji panaudojo dušo užuolaidą ir savo siuvimo mašina sukūrė pirmąjį nelaidų vystyklų dangalą. Vėliau ji atrado, kad parašiutinis nailonas yra atsparesnis vandeniui, bet vis dar pralaidus orui. Išradėja užpatentavo savo naujovę, tačiau didžiosios bendrovės nelaikė projekto komerciškai perspektyviu. Masinės sauskelnių gamybos „krikštatėviu“ tapo Victoras Millsas, kuris ieškojo patogių sauskelnių savo anūkui. Jis dirbo bendrovėje „Procter & Gamble“. Per pirmąjį eksperimentą, kurį V.Millsas atliko 1958 m. vėlyvą pavasarį Dalase (šiais mėnesiais termometro stulpelis ten retai nukrenta žemiau +25 °C), iškilo kūdikių odos įkaitimo dėvint sauskelnes problema. Naujovė nepatiko nei tėvams, nei vaikams, tačiau išradėjas laiku suprato savo klaidą ir, šiek tiek patobulinęs konstrukciją, bandymą perkėlė į vėsesnę Niujorko valstiją. Tėvai buvo sužavėti naujojo išradimo patogumu ir komfortu, todėl „Procter & Gamble“ 1961 m. pradėjo masinę sauskelnių gamybą.
Iš kur atsirado gandai apie nevaisingumą?
2000 m. Vokietijos mokslininkų grupė iš Kylio Christiano Albrechto universiteto atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kaip keičiasi sėklidžių kapšelio temperatūra, dėvint vienkartines sauskelnes. Eksperimente dalyvavo 48 sveiki berniukai, kurių amžius svyravo nuo 0 iki 55 mėnesių. Miniatiūriniai termometrai buvo dedami tiesiai į sauskelnes ir dukart po 24 valandas 30 sekundžių intervalais neinvazyviniu būdu buvo matuojama kapšelio temperatūra. Paaiškėjo, kad vidutiniškai temperatūra dėvint vienkartines sauskelnes buvo 0,6-1,1 °C aukštesnė nei kontrolinę dieną, kai vaikas nedėvėjo sauskelnių, bet buvo suvyniotas į medvilninį vystyklą arba vilkėjo medvilninius drabužius. Būtent šio tyrimo metu mokslininkai ir iškėlė prielaidą, kad toks temperatūros padidėjimas galėtų būti viena iš vyrų nevaisingumo didėjimo priežasčių.
Argumentai prieš
Nors padidėjusi kapšelio temperatūra gali turėti trumpalaikį poveikį vyrų vaisingumui, tyrimai rodo, kad sėklidėms atvėsus, spermos gamyba vėl tampa normali. Be to, svarbu pažymėti, kad berniukų organizmai iki paauglystės negamina spermos, todėl bet koks galimas sauskelnių dėvėjimo poveikis iki to laiko greičiausiai bus išnykęs. Kai kūdikis dėvi sauskelnes, jo reprodukcinė sistema dar nėra subrendusi - sėkliniai kanalėliai, iš kurių į spermatozoidų lataką išsiskiria spermatozoidai, yra tik ląstelių gijos be latako. Ląstelės, atsakingos už testosterono gamybą, dar nėra aktyvios, taigi be reikiamo testosterono ir kitų hormonų, kurie pradeda gamintis lytinio brendimo metu, kiekio sėklidės negamina spermos. Sauskelnės negali turėti įtakos kūdikio spermatogenezės procesui paprasčiausiai todėl, kad tokiame amžiuje šis procesas neegzistuoja. Be to, 2002 m. atliktas tyrimas parodė, kad sauskelnės nepadidina kapšelio temperatūros labiau nei daugkartinio naudojimo sauskelnės su marlės sluoksniais ar šiltos kelnės bei antklodės. Todėl sauskelnės nesukelia jokios papildomos nevaisingumo rizikos, išskyrus atvejus, kai jos nuolat dėvimos suaugusiųjų. Nors mokslininkai išties atliko tyrimą, kurio metu matavo kapšelio temperatūrą, tačiau jis laikomas abejotinu, nes turėjo per mažą imtį, o sąsajos su nevaisingumu yra mokslininkų prielaida, o ne patvirtintas rezultatas. Be to, berniukų organizmas iki pat paauglystės negamina spermatozoidų, kuriems galėtų pakenkti sauskelnių dėvėjimas.
Medikai rekomenduoja reguliariai keisti kūdikio sauskelnes. Tai galima daryti po kiekvieno maitinimo, nes tuštinimasis ar šlapinimasis paprastai vyksta kartu su maitinimu. Pasaulinėse rekomendacijose siūloma naudoti kuo natūralesnius, praleidžiančius orą vystyklus. Taip pat patariama berniuką kuo ilgiau laikyti be vystyklų, ypač šiltuoju metų laiku.
15min verdiktas: melas. Sauskelnės nėra priemonė mažinti gimstamumą ir naikinti žmoniją. Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
