Tragiški įvykiai, kai gimdymo metu ar jam pasibaigus miršta moterys, sukrėtė visuomenę ir privertė susimąstyti apie motinystės ir naujagimių saugumą Lietuvoje. Šios netektys ne tik palieka neišpasakojamą skausmą artimiesiems, bet ir kelia klausimus apie medicininės priežiūros kokybę, galimas komplikacijas ir prevencijos priemones.
Telšių ligoninėje - staigi gimdyvės mirtis
Trečiadienio rytą Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje mirė 33 metų gimdyvė. Regioninės Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė teigė, kad 1982 metais gimusios moters mirtis konstatuota balandžio 6-ąją, 7 val. 40 min. Po nakties Akušerijos-ginekologijos skyriaus palatoje mirusi rasta moteris buvo gaivinama, jai taikytos reanimacinės priemonės, tačiau tai nebepadėjo sugrąžinti pacientei gyvybės. „Gimdymas praėjo puikiai, moteris pagimdė sveiką naujagimį ir jautėsi gerai, buvo sveika. Nėštumo metu gimdyvei taip pat viskas buvo gerai, tad ta staigi mirtis visiems netikėta“, - komentavo J. Seiliuvienė. Galimų gimdyvės mirties priežasčių J. Seiliuvienė nekomentavo. Gimdyvės mirties atvejui tirti Telšių ligoninėje sudaryta komisija. Balandžio 6-ąją vyko komisijos narių susirinkimas. Moters mirties priežastį nustatinėja Šiaulių patanatomai. Tik sulaukę jų išvadų galėsime kažką komentuoti. 33 m. telšiškė su vyru augino du vaikus: 7-erių mergaitę ir dviem metais jaunesnį berniuką. Moteris Telšių „Džiugo“ gimnazijoje dirbo bibliotekos vedėja. Kolegos velionę mini geru žodžiu, prisimena ją kaip optimistišką, energingą, pareigingą asmenybę. Taip pat, remiantis kitais šaltiniais, panašiu metu, prieš dvejus metus, mirė J. Daubarienė, kuri gimdydama pateko į komą ir neišgyveno. Moteris pagimdė natūraliai, viskas buvo gerai, ir ruoštasi ją su naujagime išleisti namo. Tačiau trečiadienio naktį vizito metu moteris su dukryte miegojo, o artėjant 6 val. ryto, slaugytoja rado motiną, sukniubusią prie savo lovos. Pacientė skubiai išgabenta į Reanimacijos skyrių, buvo gaivinama, viskas padaryta pagal protokolą, deja, moters gyvybė užgeso. Didžiulė užuojauta šeimai ir Akušerijos-ginekologijos skyriaus personalui. Visi esame labai sukrėsti. Kol kas nėra žinoma, kas nutiko gerai besijautusiai ir sveikatos rizikos neturėjusiai moteriai. Patys nežinome, laukiame patanatomo išvadų, paimta daugybė mėginių. Tyrimas gali užtrukti 30 dienų ir daugiau. Regioninėje Telšių ligoninėje sudaryta komisijai šiam įvykiui ištirti. Staiga ir netikėtai mirus mamai, našlaičiais liko dukra, sūnus ir naujagimė. Mįslingomis aplinkybėmis mirusi moteris apie dvejus metus dirbo Telšių „Džiugo“ gimnazijoje bibliotekos vedėja. Bendradarbiai apie ją ir jos šeimą atsiliepia tik teigiamais žodžiais. Velionė kremuota. Urna su velionės palaikais pašarvota Telšiuose gedulo namuose.
Kauno klinikose - dviguba tragedija
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose įvyko skaudi nelaimė: gimdymo metu mirė 39 metų Lina Jasinskienė bei jos kūdikis. Tragedijos faktą patvirtino Viešosios komunikacijos tarnybos vadovė. Daugiau informacijos suteikta spaudos konferencijoje. KMUK medikai surengė specialią spaudos konferenciją. Jie informavo, kad penktadienį vykusiame gimdyme nėščiąją ištiko sudėtinga komplikacija. „Iš tiesų turiu pasakyti, kad mes visi, visi gydytojai, slaugytojos esame sukrėsti, labai sunkiai išgyvename. Labai užjaučiame artimuosius. Tyrimas vyksta. Vakar įvyko tyrimas, kuriame dalyvavo teismo medikas. Įvertinę esamą informaciją, klinikinę eigą, kuri pasireiškė staigiu kvėpavimo sutrikimu, staigiu kraujospūdžio sutrikimu, staiga pradėjome gaivinimą, kuris truko 50 minučių, tačiau nebuvo jokių grįžtančios gyvybės ženklų. Manome, kad gimdyvės mirties priežastis - embolija vaisiaus vandenų patekimu į kraują. Tai reta, tačiau fatalinė komplikacija. Skaičiuojama, kad 80 proc. tokių atvejų baigiasi mirtimi“, - teigė KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė Rūta Nadišauskienė. Kūdikis mirė negaudamas oro iš kraujotakos. Tokia komplikacija pasitaiko 1/8 tūkst. ar 1/80 tūkst. gimdyvių. Medikų teigimu, labai sunku nustatyti, kas lemia tokią komplikaciją. „Moteris pasiskundė, kad jai trūksta oro“, - sakė R. Nadišauskienė. Teigiama, kad moteriai deguonis suteiktas per dvi minutes. Netrukus pradėtas širdies masažas. Medikės teigimu, prieš keletą mėnesių panaši kova dėl moters gyvybės buvo sėkminga. Mirusi gimdyvė klinikose lankėsi prieš porą savaičių, tačiau po apžiūros ji buvo išleista į namus. „Esant 39 savaičių nėštumui, moteris gulėjo klinikose dėl pakilusio kraujospūdžio. Atvyko ji praėjus 9 dienoms po termino. Ji ne vieną dieną skundėsi, kad yra sąrėmiai, jai buvo neramu. Dar viena bėda, kad buvo per daug vaisiaus vandenų. Visos tos priežastys vedė prie to, kad nėštumą reikėjo baigti, todėl kitą dieną po atvykimo jis buvo sužadintas. Cezario pjūviui priežasčių nebuvo. Pats šis pjūvis yra daug rizikos veiksnių sukeliantis veiksmas“, - kalbėjo KMUK Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas. Per metus Kauno klinikose gimsta apie 3 tūkst. naujagimių.
COVID-19 ir nėštumas: mirtinas derinys
Kauno klinikose įvyko dar viena tragiška netektis - spalio 27 dieną 11 valandą mirė gimdyvė, sirgusi COVID-19 liga. Kai moteris buvo perkelta į Kauno klinikas, jos vaisiui buvo 39 nėštumo savaitės. „Gimė sveika, išnešiota mergytė. Gimdyvė toliau gydyta Akušerijos skyriuje, COVID-19 padalinyje. Moteriai skirtas gydymas nuo koronaviruso. Tai neįprastas ir tragiškas atvejis. Pas mus ji pateko 26 dienos naktį, jos būklė ženkliai blogėjo. Buvo taikytos visi įmanomi kvėpavimo palaikymo metodai. Pradžioje jie davė rezultatą, tačiau būklė staigiai pablogėjo ir kitą dieną 11 val. po ilgo gaivinimo ji mirė. COVID-19 liga sirgusi moteris pagimdė sveiką mergaitę. Gimdyvės užsikrėtimo šaltinis nežinomas, šeimoje užsikrėtimų nebuvo. Norime pažymėti, kad ne visais atvejais koronavirusu sergančios gimdyvės užkrečia ir naujagimius. Kadangi naujagimė neteko mamos, ji maitinama iš Pieno banko gaunamomis pieno atsargomis. Kauno klinikų gydytojai pažymėjo, kad tai pirmas atvejis Lietuvoje, kuomet dėl COVID-19 ligos miršta gimdyvė. Ji nebuvo pasiskiepijusi. Medikai įspėja, kad klinikose nuo koronaviruso gydyta daugiau nei 100 gimdyvių ir jos nebuvo pasisiekpijusios. „Šiandien yra galimybė kreiptis į nėščiąsias arba planuojančios nėštumą skiepytis. Skiepas neturi jokių šalutinių poveikių nei nėščiajai, nei vaisiui ar jo vystymuisi. JAV yra atlikę tyrimus su nėščiosiomis ir jokių išskirtinių reakcijų, be jau žinomų, nebuvo. Skiepas yra saugus tiek nėštumo metu, tiek planuojant nėštumą ar vaisingumo procedūras. JAV tyrimuose pastebėta, kad gimdyvėms COVID-19 yra pavojingesnė, nei nenėščioms moterims. Daugiau nei 100 gimdyvių jau buvo gydytos Kauno klinikose nuo COVID-19 ligos. Visos gimdyvės buvo neskiepytos. Gimdymas kiekvienai šeimai atneša ne tik džiaugsmo, bet ir streso. Todėl gimdyvei ir jos artimiesiems labai svarbus kiekvienas žodis, ypač išgirstas iš medikų lūpų. Netinkama frazė gali sugadinti pačius geriausius darbo rezultatus, sukelti ne tik neigiamų emocijų, bet ir didelių nesusipratimų. „Didelis pasitikėjimas savimi, nevertinimas kitų gydytojų ir specialistų patirties, kompetencijos bei gydytojo sukelta panika gimdymo metu veda iš proto skausmuose paskendusią būsimą mamą, - rašoma laiške. - Nesmagu klausytis komentarų, kaip gydytojai Renei Gudauskienei reikėjo atvažiuoti į darbą taksi, kaip jai sunku dirbti švenčių dienomis, kaip reikėjo paklausyti jos vyro Antano Gudausko ir daryti Cezario pjūvio operaciją, išlietą pyktį nepaklususiems kolegoms ir t. t., o ne apie gimdymo eigą, gimdyvės sveikatą ir naujagimio būklę. Skundą perdavėme VšĮ Regioninės Telšių ligoninės direktorei Almai Vitkienei. Auditorius išsiaiškino, kad pacientė gimdė Regioninėje Telšių ligoninėje gydytojų A. ir R. Gudauskų darbo metu. Atliekant tyrimą, paimti skunde nurodytų gydytojo akušerio-ginekologo A. Gudausko ir gydytojos neonatologės-pediatrės R. Gudauskienės raštiški paaiškinimai. Medicinos auditorius P. Teikdami medicinos paslaugas pacientei, gydytojai A. ir R. Gydytojui akušeriui-ginekologui A. Gudauskui ir gydytojai neonatologei-pediatrei R. „Įtarus vaisiaus būklės pablogėjimą, buvo suteikta informacija gimdyvei ir jos šeimos nariams, dalyvavusiems gimdyme, kviečiamas kitas gydytojas ir konsultuojamasi dėl tolimesnio gimdymo priežiūros plano. Pasiruošiama teikti skubią pagalbą, esant reikalui, gavus pacientės sutikimą, kas ir buvo padaryta, pasiruošta atlikti Cezario pjūvio operaciją. Kad atvykęs konsultantas neįsiklausė į pateiktą informaciją apie vaisaus būklę, kaip tik ignoravo pateiktą informaciją ir gimdymas forsuojamas skatinamaisiais vaistais į veną, esant abejotinai vaisiaus kardiotokogramai, spaudžiamas žemyn vaisius, tai seniai nebenaudojama ir nerekomenduojama dėl vaisiaus galimo traumavimo. Esant nestabiliai vaisiaus būklei, skubama gimdyti, kad vaisius gimtų gyvas. Mano patirtis dirbant akušeru-ginekologu - 45 metai. Kai per 3 valandas pagimdomas naujagimis (greitas gimdymas) su įgimta infekcija (žali vaisiaus vandenys), kraujosruvomis smegenų skilveliuose ir turintis įgimtą prieširdžių pertvaros defektą, gimdyvė dėl netinkamų gimdymo metu veiksmų gausiai nukraujuoja. Gimdyvė ir artimieji džiaugiasi ir dėkoja už suteiktą kvalifikuotą gimdymo pagalbą. Visko buvo galima išvengti atliekant skubią Cezario pjūvio operaciją (kam ir buvo pasiruošta). Būtų išvengta naujagimio nestabilios būklės ir gimdyvės nukraujavimo. Gimus naujagimiui su kvėpavimo nepakankamumo požymiais, buvo būtina nuolat teikti deguonį. Šie požymiai yra ne tik įgimtai infekcijai, bet ir esant galvos smegenų kraujotakos sutrikimui. Teikiama skubi ir kvalifikuota medicininė pagalba. Tėvas visą laiką nuo naujagimio gimimo buvo šalia. Įrodyta, kad ankstyvas maitinimas motinos pienu (priešpieniu) padeda greičiau atsistatyti sutrikusioms naujagimio gyvybinėms funkcijoms. Motinai prabudus po narkozės, naujagimis šaukšteliu buvo maitinamas motinos priešpieniu. Bandyta maitinti krūtimi atvežus motiną prie naujagimio lovytės intensyvios naujagimių priežiūros palatoje, bet naujagimis nežindė. Kas galėjo tėvams suteikti klaidingą informaciją, kad naujagimis visiškai sveikas, nematęs ir neįvertinęs jo būklės? Viską stebėjo naujagimio tėvas. Su naujagimio tėvu praleidome stebėdami vaikutį kelias valandas, su mamyte bendravome trumpai, ir atrodė, kad bendras rūpestis suartina žmones. Pasirodo, kad pykčio ir nepasitenkinimo būta daugiau nei tarpusavio supratimo. Gimdyvė nepatenkinta, kodėl ji pervežama su naujagimiu į aukštesnio lygio stacionarą, galintį teikti geresnę medicininę paslaugą ištiriant naujagimį ir gimdyvę, turintį teisę teikti sudėtingesnes paslaugas. Dėl to blogi gydytojai A. ir R. Mes abu didžiuojamės savo profesija, mylime savo darbą ir niekuomet nedejuojame, kad sunku, kad pavargome. Atvykstame abu, kai tik kviečia konsultuoti: ar diena, ar naktis, ar išeiginė, ar šventinė diena. Į darbą ir iš darbo stengiamės vaikščioti. Ir tik esant skubiam iškvietimui, kviečiame taksi, o jei esame abu namuose, važiuojame savo transportu. Norime palinkėti ir tiems, jauni, jau ir dabar nuolat pavargusiems nuo savo darbo skyriuje, sulaukus brandaus amžiaus, būti darbingiems ir lavinti savo profesinius įgūdžius taip, kaip darome mes. Neskaičiuojame nei valandų, nei minučių, kaip kai kurie jauni ir pavargę darbuotojai. Jei reikia, stebime naujagimį visą parą, neišeidami iš Gimdymo skyriaus. Visuomet, bet kuriuo paros metu, jei esame kviečiami, abu atvykstame teikti skubios pagalbos gimdymo metu. Visi Lietuvos akušerijos ir gimdymo II B lygio skyriai turi vienodas šiuolaikiškas technologijas teikti skubią gimdymo pagalbą normaliems gimdymams ir stebi sveikus naujagimius su stabilia sveikatos būkle. Ne visos ligoninės turi sudėtingų ligų diagnostinių galimybių (įrangos) ir specialistų. Nestabilios būklės naujagimiai vykdant perinatologijos programą turi būti perkeliami į perinatologijos centrus pagal ligos profilį. Su esančiomis technologijomis, įranga ir aparatūra Telšių akušerijos skyriuje abu mokame dirbti, ko gero, geriausiai. 2016 metais mokėmės pagal visą Šveicarijos finansuojamą mokymų programą, išlaikėme visus testus. O skyriuje dirba ne visi baigę šiuos mokymus“, - savo poziciją išsamiai išdėstė gydytojai R. ir A. 2016 m. R. Gudauskienė baigė Krizių tyrimo centro kursus ir yra instruktorius-mokytojas nuolatinio mokymo organizavimui, vertinimo ir analizės proceso užtikrinimui Akušerijos skyriuje. A. R. Gudauskienė tvirtino, jog dėl naujagimio būklės konsultavosi su Klaipėdos universitetinėje ligoninėje budinčiu gydytoju neonatologu, tikslino preliminarią diagnozę. Buvo patarta atlikti naujagimio smegenų ultragarsinį tyrimą, tačiau tokios galimybės Regioninėje Telšių ligoninėje nėra. Pasak R. „Mano amžius - mano turtas. Mano gebėjimai, nuolatinis siekimas tobulėti, profesionali pagalba ar patarimai gal kai kam sukelia pavydą. Aš niekad nesiskundžiau, kad sunku atvažiuoti naktį, išeiginėmis ir švenčių dienomis, jei reikia, stebiu naujagimį neišeidama iš skyriaus visą parą. Savo žinias skirsiu, kad gimdymai būtų prižiūrimi pagal metodikų reikalavimus, kad naujagimiai gimtų sveiki, netraumuoti, pagalba teikiama gimdyvei ir naujagimiui, tinkama esant reikalui. Ir reikalausiu, kad naujagimiai būtų prižiūrimi, gydomi ir maitinami pagal naujausias metodikas“, - tvirtino R. Kaip spaudos konferencijos metu teigė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr. Mindaugas Kliučinskas, gimdyvė mirė spalio 27 dieną 11 valandą. „Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius. Siunčiame stiprybę jiems ir mūsų kolektyvui, kurie dalyvavo teikiant pagalbą“, - stringančiu balsu konferenciją pradėjo M.Kliučinskas. Kauno klinikų nuotr./Prof. Mindaugas Kliučinskas Pasak jo, gimdyvė į Kauno klinikas buvo atvežta spalio 21 dieną. Ji buvo pervežta iš LSMU Kauno ligoninės, blogėjant kvėpavimo funkcijai - ji jau sirgo COVID-19. Pacientė tuo metu buvo 39 savaitę nėščia. „Kadangi nėštumas buvo išnešiotas, gimdymo takai nebuvo pasiruošę gimdymui natūraliais takais, buvo nuspręsta dar tą pačią dieną atlikti cezario pjūvio operaciją. Gimė sveika, išnešiota mergytė. Pacientė buvo toliau gydoma Akušerijos skyriuje COVID-19 padalinyje, skirtas adekvatus šioms dienoms patvirtintas ir visiems skiriamas COVID-19 gydymas“, - teigė M.Kliučinskas. Po kelių dienų sveikata ėmė blogėti Spalio 26 dieną gimdyvės kvėpavimo būklė ėmė blogėti, moteris perkelta į Intensyvios terapijos klinikos COVID-19 reanimaciją. „Neįprastas ir tragiškas atvejis. Pacientė pas mus pateko vėlai naktį, jau blogėjant būklei, progresuojant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui“, - tikino Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis. Pacientei buvo taikyti visi įmanomi ir šiuo metu įprasti kvėpavimo palaikymo ir gydymo metodai. „Iš pradžių gydymas lyg ir davė rezultatą, tačiau vėliau plaučių pažeidai labai greitai progresuojant, pacientė kitą dieną 11 valandą, po ilgai trukusio gaivinimo, mirė. Pagrindinė mirties priežastis - COVID-19 sukelta sunki plaučių pažeida, kuri komplikavosi“, - tolimesnius įvykius perteikė T.Tamošuitis. Kauno klinikų nuotr./Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis Neturėjo gretutinių ligų Mirusioji gimdyvė nebuvo pasiskiepijusi nuo COVID-19. Medikai negalėjo atsakyti, kur ji galimai užsikrėtė koronavirusu. Mirusiosios šeimoje, kiek teko medikams bendrauti su artimaisiais, sergančių COVID-19 nėra. „Moteris buvo sveika, be gretutinių ligų. 23-ejų metų amžiaus. Nėštumo metu turėjo kažkokių su nėštumu susijusių klausimų, bet tai nebuvo kokia sunki nėštumo komplikacija, ėjusi greta. Kalbant apskritai apie nėščiųjų skiepijimąsi, galbūt šiandien yra galimybė kreiptis į nėščiąsias ir kolegas akušerius ir kviesti, raginti nėščiąsias ar planuojančias nėštumą moteris skiepytis. Skiepas šiuo metu, žinome iš atliktų tyrimų JAV, neturi jokių kitokių, išskirtinių pašalinių poveikių nei nėščiajai, nei vaisiaus vystymuisi. JAV yra apie 150 tūkst. nėščiųjų, kurios buvo skiepytos. Rezultatai rodo, kad išskirtinių požymių neatsirado. Kviečiu visas nėščiąsias, visus akušerius ginekologus skleisti šią informaciją - skiepas yra saugus tiek planuojant nėštumą, tiek nėštumo metu. Tai yra pasakiusi ir Lietuvos akušerių ginekologų draugija. Prašau visų sąmoningumo“, - tikino M.Kliučinskas. Anot T.Tamošuičio, tokie atvejai, kad COVID-19 sergančios nėščiosios pakliūtų į reanimaciją, nėra dažni. Tai pirmoji Lietuvoje gimdyvės, kuri sirgo COVID-19 infekcija, mirtis. Šiemet nuo COVID-19 gydyta 101 nėščioji Gimusi naujagimė toliau gydoma Kauno klinikose - jai COVID-19 nenustatyta. Ne visais atvejais infekcija perduodama naujagimiams nėštumo, gimdymo metu. Kauno klinikose iš viso dėl koronaviruso šiemet gydyta 101 nėščioji ar gimdyvė. Visos jos nebuvo pasiskiepijusios nuo COVID-19. „Tai neatskleidžia visų skaičių nėščiųjų, sergančių COVID-19. Kauno klinikose gydomos tik tos nėščiosios, gimdyvės, kurioms reikalinga 3 lygio paslaugų atlikimas. Tik tos, kurioms reikalinga specializuota pagalba. Iš JAV tyrimų pastebėta, kad nėščiosioms gimdyvėms COVID ligos eiga yra daug sudėtingesnė, jos dažniau patenka į reanimaciją, dažniau miršta lyginant su to paties reprodukcinio amžiaus ne nėščiomis moterimis. Gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, hipertenzinės ligos, COVID-19 gali pasunkinti. Viena iš COVID-19 komplikacijų nėščiosioms yra priešlaikinis gimdymas. Tai dažna komplikacija. Svarbu, kuriuo nėštumo laikotarpiu nėščioji užsikrėtė COVID-19“, - patikino M.Kliučinskas. Jis dar kartą paragino skiepytis. „Labai liūdna, kad tokio liūdno atvejo metu mes turime iš to mokytis, priimti naujus sprendimus, kurie lyg ir seniai rekomenduojami bei siūlomi. Būtų smagu, kad ne tokie atvejai sužadintų žmonėms norą būtų sveikais“, - spaudos konferenciją užbaigė medikas.
Statistika ir prevencija: ką rodo skaičiai?
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos Mirties priežasčių registro l.e.p. vadovė Vilė Cicėnienė informavo, kad nėščiųjų bei gimdyvių mirčių skaičius nedidėja. „2011 metais mirė dvi, 2012 m. - trys, 2013 m. - dvi, o 2014 m. - 1 moteris. Šių metų statistikos dar neturime“, - sakė specialistė. 2009 m. mirčių nebuvo, o 2010-aisiais registruotos dvi mirtys. Anksčiau DELFI rašė, kad daugiausia nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl nukraujavimo, įvairių infekcijų, nesaugaus nėštumo nutraukimo, aukšto arterinio kraujo spaudimo bei neprogresuojančio gimdymo.
Artimųjų skausmas ir medikų atsakymai
Mirusiųjų artimieji dažnai kaltina medikus dėl neva pavėluotų ar netinkamų veiksmų. Kaip DELFI teigė mirusios moters mama, medikų pastangos buvo pavėluotos. „Medikai padarė viską, tačiau pastangos buvo gerokai pavėluotos. Gydytojai ėmėsi veiksmų tik tada, kai prasidėjo traukuliai“, - DELFI teigė Aldona Stulgaitienė, mirusios moters mama. Tačiau medikai, kaip antai Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr. Mindaugas Kliučinskas ir Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. M. Kliučinskas, teigia, kad buvo taikytos visos įmanomos priemonės. Jie taip pat pabrėžia, kad gimdymas yra labai sudėtingas procesas, kupinas rizikų. Gydytojai Rūta Nadišauskienė ir Vladas Gintautas taip pat pabrėžia, kad kai kurios komplikacijos, tokios kaip vaisiaus vandenų embolija, yra retos, bet itin pavojingos ir sunkiai prognozuojamos.
Išgyvenusių motinų istorijos: skausmas ir viltis
Nors statistika rodo, kad gimdyvių mirčių skaičius nedidėja, svarbu nepamiršti ir tų moterų, kurios išgyveno tragiškas netektis. Viena moteris pasidalijo savo istorija apie persileidimą: „Rugsėjo 30 d. praradau kūdikį. Nuo šio skausmingo įvykio praėjo daugiau nei 2 mėnesiai, ir man vis labiau norisi apie tai kalbėti. Gal mano pasidalijimas padėtų kitoms moterims, kurios išgyveno kūdikio netektį. Iš pradžių užsidariau, atsiribojau nuo aplinkinių, pradėjau skirstyti „Aš ir kiti“, „mano skausmas“, vengiau bendravimo. Pasaulis susiaurėjo. Jaučiausi palikta viena, liūdesys vis aštrėjo. Mintimis vis grįžtu į praeiti. Atsimenu visas detales, žodžius, tarsi viskas vyko tik vakar. Iš pradžių vis kildavo klausimų, kokie mano veiksmai galėjo sukelti priešlaikinį placentos atsiskyrimą. Jeigu ankščiau atvažiuočiau į gimdymo namus, gal sūnus gyventų?! Einu gatve, jaučiuosi puikiai. Staiga pradeda skaudėti pilvas, atsisėdu. Po 15 minučių paskambinu vyrui, jis mane nuveža į gimdymo namus. Važiuojant skausmai vis stiprėja. Priėmimo skyriuje man pasiseka - iš karto patenku į nuoširdžios gydytojos glėbį... Ji diagnozuoja, kad placenta atsiskyrė. Galvoju, kad gimdysiu ir garsiai pasidalinu mintimis. Išgirstu atsakymą: “Vaikas mirė, vidinis kraujavimas, reikia tave gelbėti“. Ta pati gydytoja mane ir operuoja. Visa operacijos komanda yra mano netekties, skausmo liudytojai. Girdžiu moterišką balsą: „Ar pykina?“, girdžiu vyrą: „Ar tau viskas gerai?“ Suprantu, kad jau esu po operacijos. Kelis kartus, tikėdamasi išgirsti paneigimą, klausiu vyro: „Ar jis mirė?“. „Mirė“. Negaliu patikėti. Gimdymo namai, operacija, palata - atrodo, kad sapnuoju, tai negali būti realybė, tai negali vykti su manimi. Realybėje vaikas turi būti gyvas! Tą dieną esu kaip migloje. Kai mirė vaikas, pajutau kažkokią beprasmybę. Turėjau susiformavusį vaiko įvaizdį, su juo susijusius lūkesčius, kasdien bendravau su dar negimusiu mažyliu, turėjau planų... Viskas akimirksniu dingo. Susidūrė du vaizdiniai: vaizduotėje - susikurtas laimingas ir sveikas sūnus ir de fakto - nelaimingas ir miręs. Radau tokią sentenciją: „Kai miršta vaikai - miršta žmogaus ateitis, kai miršta tėvai - miršta žmogaus praeitis“. Žmogus toks trapus. Keista buvo nejausti vaiko judesių. Dar vienas emocinis pliūpsnis - pradėjo bėgti priešpienis. Rankose turėčiau laikyti vaikelį, o jo nėra. Perskaičiau amerikietės, netekusios kelių kūdikių, knygą „Tuščios rankos“. Lauki vaikelio gimimo, namie viskas jau paruošta jo atėjimui, o jo nėra. Guliu ginekologiniame skyriuje, aukštu žemiau - gimdykla. Kelis kartus vakare išgirstu naujagimių verkimą. Širdį suspaudžia nuo sielvarto. Verkiu. Į palatą ateina budintis gydytojas. Noriu sužinoti, kas bus su kūdikio kūneliu. Išgirstu, kad dalis moterų palieka kūdikį ligoninėje, kitos laidoja, o didžioji dauguma kremuoja. Visa ta informacija, susieta su socialiniais klausimais (laidotuvių organizavimas, vaiko kūnelio atsiėmimas, nedarbingumo lapelis, pašalpa,) taip pat yra svarbi, nors emociškai ir psichologiškai nesu pajėgi visų tų reikalų spręsti. Ateina kita gydytoja ir paprašo pasirašyti leidimą skrodimui. Vaiko byloje perskaitau, kad sūnus svėrė 1820 kg. Vėl suspaudžia širdį. Toks didelis! Jis galėjo gyventi! Vėliau teks gailėtis, kad daviau sutikimą skrosti vaiką. Ir taip buvo aišku - asfiksija. Vien nuo to žodžio mane supurto. Ką mano mažylis jautė, išgyveno tuo metu?! Juk jam skaudėjo. Jis nesuprato, kas vyksta, kodėl mama jam nepadeda... Tokios mintys sklando mano galvoje ir nuo jų darosi vis sunkiau. Ateina mane operavusi gydytoja: „Gaila. Toks gražus berniukas“. Ligoninėje mane nuraminti vis stengiasi slaugytojos, atlikdamos ne vien tiesiogines savo pareigas. Stengiasi pralinksminti ne tik mane- visas širdgėlos kamuojamas moteris. Slaugytoja Genutė kiekvieną kartą užsukdama į palatą nusišypso, akimis klausdama „Ar viskas gerai?“ ir išeina. Gerbia mano tylą. Kitos pasidalina patirtimi. Tai padeda galutinai neužsisklęsti. Sužinau, kad šią savaitę skyriuje aš trečia tokia moteris: prieš tai atvežė gimdyvę su mirusiu 40 savaičių vaikučiu, kita neteko 39 savaičių kūdikio. Slaugytojų pasiteirauju, kaip jos jaučiasi. „Kaukia,“ - atsako. Noriu jas aplankyti, bet pati esu per silpna, nerandu jėgų to padaryti. Peržiūrėjau Lietuvos statistiką. 2015 metais mirė 132 kūdikių nuo 22 nėštumo savaičių iki 1 metų (Kūdikių mirtingumas 2015 m. ir kūdikių mirtingumo statistikos problemos. Higienos instituto sveikatos informavimo centras. Vilnius, 2016). Nuolat galvoju apie tas moteris. Mums visoms reikalinga pagalba! Gydytojo paklausiu, ar čia yra psichologas. Atsako: „Yra pagrindiniame pastate. Kai reikia, jis ateina“. Man jo reikia dabar. Pas mane ateina daug gydytojų. Jiems pasakau: „Aš noriu, kad su manimi kas nors iš gydytojų pakalbėtų, paaiškintų apie tai, kas vyko“. Turiu pati prašyti, niekas neatsiunčia psichologo. Kai verkia ir liūdi siela, žmogui būtinas bendravimas, svarbu dalintis išgyvenimais. Kalbėdamas daug ką suvoki pats, ieškai dvasinės atramos ir ją randi, nes kitaip žmonija, laidodama savo tėvus, vaikus, brolius, seseris paskęstų sielvarte. Psichologo vaidmenį kažkiek atlieka mane operavusi gydytoja, kuri po 3 dienų vėl užeina į palatą ir kalbasi su manimi. Du kartus aplanko mano ginekologas. Šie gydytojai padeda iš medicininės pusės suprasti, kas įvyko. Klausiu jų: Kas įvyko? Kodėl tai nutiko? Kas buvo blogai? Ką aš ne taip padariau? Kur mano kaltė? Keldama šiuos klausimus stengiuosi ne tiek suprasti, kas įvyko, kiek mintimis pripažinti netektį. Gailiuosi, kad taip ir nepamačiau sūnaus. Iš pradžių tiesiog išsigandau. Paskui gailėjausi. Tačiau, pavyzdžiui, Amerikoje patys medikai visuomet kūdikį atneša atsisveikinti. O čia apie tai nebuvo kalbama, tarsi pati turi suprasti, suvokti, kas vyksta, ir žinoti, ko tu nori. Po laidotuvių visi grįžtame, visi tylime. Įsidrąsinusieji kalbėti šneka apie įvairiausius dalykus, tik ne apie jį. O vaikas egzistavo! Man norisi apie jį kalbėti! Nors iš pradžių negalėjau žiūrėti į echoskopijos metu darytą nuotrauką ir į savo pačios nuotraukas, kuriose esu nėščia. Suspausdavo širdį. Visi jausmai paaštrėdavo. Bijojau pajusti dar didesnį skausmą. Bijojau jo neištverti, prarasti kontrolę. Viską paslėpiau ir tik po gero mėnesio visas šias nuotraukas įklijavau į šeimos albumą. Tomis dienomis, kad galutinai nepalūžčiau, daug mąsčiau, po kelių dienų pradėjau skaityti. Ieškojau atramos. Rėmiausi pasaulėžiūra, kad viskas - Dievo rankose, kad ne viską lemia žmogus (motina, gydytojas). Dievas leidžia tam įvykti, ir mes negalime grįžti į praeitį ir sustabdyti to. Tarp pateiktų istorijų - ir moterų, netekusių vaiko nuo 1 iki 16 metų, patirtis. Yra daugybė įvairių pseudopsichologinių teorijų, kurios drumsčia netektį išgyvenančių moterų jausmus, tvirtindamos, kad netekusios kūdikio motinos pasąmonėje iš tiesų jo ir nenorėjo, ir panašių teiginių. Išminčius Dievo prašo: „Dieve, duok jėgų išgyventi tai, ko negalima pakeisti. Duok jėgų pakeisti tai, ką galima keisti. Duok išminties atskirti vieną nuo kito“. Moteris gali pasirūpinti vaiko auginimo sąlygomis: nerūkyti, negerti, gerai valgyti, būti rami. Tačiau ji neturi įtakos vaiko vystymuisi, jo genetikai. Taip pat - ir placentai. Placenta yra atskira sistema. Placenta - tai mano atvejis. O kaip jaučiasi moteris, kurios sąmoningai atsisako kūdikio - darosi abortą? Gydytoja sako: „Jos taip pat labai išgyvena.“ Kas gi jas stumia tai daryti?.. Daugelis pasimeta, kai išgirsta apie mano nelaimę: nežino kaip elgtis, ką sakyti. Mirtis gąsdina. Netekties išgyvenimas, sielvartas, pati supranti, pareikalaus daug laiko ir vidinių, emocinių, psichinių jėgų... Tikiu, kad išsikalbėsi... Kaip noriu dabar tave apkabinti. Tai didelė nelaimė. Jėgų tau, vyrui, dukrai. Šiandien mirė mano dėdė. Atidarau paštą ir skaitau laišką nuo tavęs. Trečiadienį bus laidotuvės. Kai turėsi jėgų ir noro, prašau, parašyk, kaip tu esi. „Girdėjau apie tavo nelaimę. Priimk mano užuojautą. „Kaip viskas kvailai nutiko“. Aprašiau ne viską. Kai kas yra per daug skausminga ir asmeniška, tad nusprendžiau nutylėti. Dalyvavimas šiose grupėse padeda greičiau išgedėti. Tokia grupė reikalinga ir Klaipėdos krašte. Vaikas buvo realus, tikras, ir jis yra šeimos narys, nors ir miręs. Aplinkiniai (giminės, draugai) apie jį vengia kalbėti. O man norisi... bet ir nėra su kuo. Galbūt žmonės bijo įskaudinti ir tikrai nuoširdžiai trokšta palaikyti: „Dar turėsi vaikų“. Ši patirtis parodo, kad svarbu ne tik medicininė pagalba, bet ir psichologinis palaikymas moterims, išgyvenusioms kūdikio netektį.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pareiškė užuojautą gimdyvės artimiesiems ir pažadėjo, kad šis atvejis bus objektyviai ištirtas. Ministrė pabrėžė, kad gimdymas - labai komplikuota ir sudėtinga operacija, tad dar tikrai anksti spėti dėl šios tragedijos priežasčių. R. Šalaševičiūtės teigimu, ministerija nėra sulaukusi nė vieno nusiskundimo dėl šios įstaigos darbo. „Todėl nedrįsčiau manyti, kad ši tragedija įvyko dėl gydytojų aplaidumo ar nekompetencijos. Tačiau visą situaciją bei tyrimą stebėsime ir mes“, - sakė ministrė. „Kiek man buvo pasakyta, šiai moteriai, kuri jau turėjo du vaikučius, buvo labai reta komplikacija. Būna atvejų, kai medikai negali padėti“, - teigė R. Šalaševičiūtė.
