Daina "Lietuviais esame mes gimę" yra ne tik graži melodija, bet ir svarbus tautinės savimonės simbolis, neoficialus Mažosios Lietuvos himnas, kurio šaknys siekia XIX amžių. Ši daina, gimusi iš Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein) eilių, atspindi lietuvininkų meilę savo kalbai, kultūrai ir tėvynei, bei jų kovą už išlikimą ir tautinį orumą.
Jurgis Zauerveinas ir jo indėlis į lietuvių kultūrą
Jurgis Zauerveinas (1831-1904) buvo iškilus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas, poliglotas ir publicistas. Jis aktyviai dalyvavo lietuvių tautiniame sąjūdyje, bendradarbiavo su lietuvių tautinės ir politinės veiklos atstovais apie 20 metų. Jo dėka buvo keliami svarbūs kultūriniai, socialiniai ir tautiniai klausimai, žadinamas lietuvių nacionalinis orumas.
Zauerveinas rašė įvairiais klausimais, daug publikavo Mažosios Lietuvos laikraščiuose, tokiuose kaip "Lietuviška ceitunga", "Tilžės keleivis", "Nauja lietuviška ceitunga". Jis taip pat buvo aktyvus Mažosios Lietuvos tautinės draugijos "Birutė" narys, kuriam laikui - jos pirmininkas. Jo pranešimas "Apie atgaivinimą lietuviškos kalbos" buvo itin svarbus siekiant išsaugoti gimtąją kalbą.
Daktaras Zauerveinas kovojo už lietuvių kalbos sugrąžinimą į mokyklas, rašė apie gimtosios kalbos svarbą ir jos uždraudimo mokyklose pasekmes. Jo publikacija "Vėl pagonai" ir straipsnis "Kalbos dalykai" aiškiai išreiškė jo poziciją dėl gimtosios kalbos mokymo svarbos vaikams.
Be publicistikos, Zauerveinas kūrė ir poeziją. Jis dažnai prie savo publikacijų pridėdavo eilėraščių, taip išryškindamas savo nuostatas ir idėjas. Iš viso jis parašė apie tris šimtus eiliuotų kūrinių, iš kurių daugelis patriotinių eilėraščių tapo liaudies dainomis.
"Lietuvninkai mes esam gimę": kelias į dainą ir himną
Labiausiai Jurgį Zauerveiną išgarsino 1879 m. parašytas eilėraštis "Lietuvninkai mes esam gimę". Šis eilėraštis pirmą kartą buvo paskelbtas laikraštyje "Lietuviška ceitunga" ir laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu. Jis buvo gausybę kartų perspausdintas ir tapo jaunųjų lietuvininkų giesmele, giedama pagal evangeliškos giesmės melodiją.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą eilėraščio tekstas buvo sutrumpintas ir šiek tiek pakeistas. Kompozitorius Stasys Šimkus sukūrė jam muziką 4 balsų chorui, ir taip daina tapo populiaria lietuviška patriotine daina. Nors vėliau vietą užleido Vinco Kudirkos "Tautinei giesmei", kuri tapo Lietuvos Respublikos oficialiuoju himnu, "Lietuviais esame mes gimę" išliko svarbiu tautinės savimonės simboliu.
Stasio Šimkaus sukurtos melodijos pradžia ilgą laiką skambėdavo kaip Lietuvos radijo šaukinys. Atkurtosios nepriklausomybės metais šios melodijos šaukinys prasidėdavo Lietuvos Sąjūdžio laidas Lietuvos valstybinėje televizijoje ir Pirmosios radijo programos naujienų laidas.
1912 m. Sankt Peterburge išleista Stasio Šimkaus daina, sukurta pagal J. Zauerveino eiles, tapo itin populiari. Kaune 1911 m. ji buvo atlikta "Dainos" draugijos koncerte, kur caro valdininkai ją laikė "blogesne net už „Marselietę“!". Įkvepiantis tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog S. Šimkaus "Lietuviais esame mes gimę" dar Nepriklausomybės išvakarėse buvo giedamas kaip himnas, kartu su V. Kudirkos "Tautiška giesme".
"Lietuviais esame mes gimę" šiandien
Nors oficialiu Lietuvos himnu netapo, o šiandien labiau žinomas sutrumpintas variantas, daina "Lietuviais esame mes gimę" populiarumo neprarado. Žodis "lietuvninkai" pakeistas į "lietuviai", tačiau daina ir toliau primena apie mūsų istoriją, kultūrą ir tautinę tapatybę.
Ši daina ir šiandien skamba įvairiuose renginiuose, ypač tuose, kurie skirti tautiniam paveldui, istorijai ir kultūrai. Ji atliekama suaugusiųjų, studentų, mišrių chorų, moterų ir vyrų chorų. Pavyzdžiui, 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventėje Kaune ji buvo atlikta.
Daina "Lietuviais esame mes gimę" yra svarbus priminimas apie lietuvininkų kovą už savo kalbą ir kultūrą, apie jų meilę tėvynei. Tai ne tik muzikos kūrinys, bet ir istorijos liudijimas, tautinės savimonės ugdymo priemonė.
Lietuvių kilmė: paskutinė Europos pagonių imperija
Etnografinės popietės ir tautinio kostiumo svarba
Daina "Lietuviais esame mes gimę" siejasi su tautinio kostiumo svarba ir tradicijų puoselėjimu. Vasario 27 d. etnografinės popietės "Lietuviais esame mes gimę…" metu 5-6 klasių mokiniai pristatė keturis Lietuvos regionus - Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Žemaitiją, jų vietoves, tautinio kostiumo ypatumus ir papročius.
Šiose popietėse skambėjo liaudies dainos, tarminiai tekstai, kurie leido išgirsti, kaip spalvingai gali skambėti lietuvių kalba. Mokiniai susipažino su lietuvių etnografiniais regionais, ugdėsi domėjimąsi savo tauta ir kultūra.
Tautinis kostiumas ir tradicijos yra neatsiejama lietuvių kultūros dalis. Pavyzdžiui, Seimo narė Agnė Bilotaitė priesaiką Lietuvai davė vilkėdama tautinius drabužius, taip parodydama pagarbą savo šaliai ir jos istorijai. Nijolė Jakavonienė taip pat viešai pasirodydavo vilkėdama autentiškus, istorijos dvelksmą turinčius tautinius apdarus.
Visuomenės veikėjai ir paprasti žmonės, dėvėdami tautinius drabužius ir puoselėdami tradicijas, prisideda prie lietuvių tautinės savimonės stiprinimo ir kultūros išsaugojimo ateities kartoms.
tags: #pamoka #lietuviais #esame #mes #gime
