Laukiniai gyvūnai, tarp jų ir stirnos, gali pridaryti nemažai žalos sodams ir daržams. Sodininkai žino, kad žvėrys apgriaužia ne tik sodinukų, bet ir paaugusių medelių kamienus ar vainiko šakas. Pagrindiniai žiemos ir pavasario sezono žaladariai soduose yra kiškiai ir stirnos. Pasitaiko, kad atvirose vietose, kaimo vietovių neaptvertose teritorijose, medeliai nukenčia ir nuo stambesnių žvėrių - briedžių. Didžiausias pavojus sodams kyla tada, kai susidaro gili sniego danga. Tačiau ir besniegę žiemą lauko žvėrys mėgsta atklysti į sodus ir pasivaišinti jauna žieve. Kiškiai dažniausiai apgraužia jaunų, iki 5-6 metų, sodinukų kamienus. Jei žiema labai gili ir susidaro pusnys, po atlydžio, vėl pašalus, sukietėja sniego danga, kiškiai pasiekia jaunas skeletines šakas ir su malonumu jas pritrumpina.
Pastaraisiais metais labai išaugo stirnų populiacija. Jos ganosi arti sodybų. Vakarop ar paryčiais patraukia maitintis, nors nebijo žmonių net dieną, ir dažnai užklysta į neaptvertus kiemus. Stirnos paprastai sužaloja jaunų augalų viršūnes ir šakas, esančius net 1,5 m aukštyje. Stirninai, kasydami dygstančius ragus, gali nubrozdinti medelių kamienus. Tokie pažeidimai dažniausiai nebūna ištisiniai, bet per žaizdas užnešamos ligos.
Mūsų auginami augalai labai domina ir daugelį laukinių gyvūnų, tačiau ne pasigrožėti naujai pasodinto miško želdiniais, mūru augančiais javų laukais ar pribrendusiais ir kasimui paruoštais bulvių plotais. Šis gyvūnų domėjimasis mūsų augalais yra natūralus ir skatinamas įgimto maitinimosi instinkto, tačiau mums jų veikla pridaro daug problemų. Ši veikla gali dalinai sunaikinti jau pilnai įsišaknijusius ir sparčiai augančius būsimo miško arba javų želmenis. Jeigu javų ar daržovių želmenimis žvėrys gali maitintis tik atitinkamą kalendorinių metų laikotarpį, tai miške skabo ūglius, graužia medelių kamienus ir nulupa jų žievę ištisus metus. Kovai su žalinga žvėrių veikla nėra vieno universalaus metodo, todėl ši kova turi būti lanksti ir integruota.
Stirnos gali tapti rimta problema, kai įsiveržia į daržus ir sodo plotus, sunaikindamos derlių. Jos mėgsta įvairius augalus, tačiau dažniausiai nukenčia kopūstai, morkos, braškės, obuoliai ir kiti sodo produktai. Kad išvengtumėte nuostolių ir išlaikytumėte savo derlių, būtina imtis tinkamų priemonių, kad apsaugotumėte savo sodą nuo šių žvėrių.
Veiksmingiausi būdai atbaidyti stirnas nuo daržo
Prieš imantis veiksmų, reikia įsitikinti, kad tikrai turite problemų su stirnomis. Pagrindiniai požymiai: pažeisti augalai - nudraskytos ar suėstos stiebų viršūnės, nukramtyti lapai; stirnų pėdsakai - mažos, apvalios pėdos, kurios rodo, kad žvėris vaikščiojo jūsų darže; išmatos - stirnų išmatos dažnai randamos aplink pažeistus augalus; nulaužti ūgliai - stirnos dažnai graužia jaunus ūglius ir augalus, ypač naktį. Jei pastebėjote šiuos požymius, laikas imtis veiksmų.
1. Natūralūs kvapai
Kvapo pojūtis vaidina lemiamą vaidmenį žvėrių gyvenime. Manoma, kad aklas ir kurčias gyvūnas dar turi galimybę išgyventi gamtoje, tačiau praradus instinktą užuosti jis pasmerktas mirti. Aplinkos kvapo suvokimas skatina instinktus ir įpročius, lemia teigiamą ar neigiamą požiūrį į naujus objektus ir neša gyvybiškai svarbią informaciją iš išorinio pasaulio. Prigimtinė kvapo pojūčio prasmės kilmė yra seniausia, todėl yra pagrindo manyti, kad tai buvo prieš visus kitus pojūčius, kuriais laukiniai žvėrys galėjo per atstumą atpažinti savus, pajusti maistą, priešingą lytį, ar artėjantį pavojų. Užuodęs pašalinį kvapą žvėris pirmiausia ima galvoti apie maistą, tačiau jeigu šis kvapas primena įgimtą pavojaus kvapą, prigimtis saugotis priverčia staigiai persiorientuoti ir imtis pasišalinimo veiksmų. Šių kvapų pagrindu yra gaminami grėsmės repelentai, kurie naudojami žvėrių atbaidymui nuo augalų. Tyrimais yra įrodyta, kad kvapo pagrindu naudojami repelentai yra efektyvesni nei kitos rūšies atgrasos priemonės.
Stirnos turi gerą uoslę ir mėgsta vengti kvapų, kurių nemėgsta. Naudojant šiuos metodus, galima sumažinti žvėrių lankymąsi.
- Amoniako ir acto mišinys - mišinio kvapas gali atbaidyti stirnas. Pamirkykite audinį ir pakabinkite šalia daržo.
- Augalai, kurių stirnos nemėgsta - česnakai, svogūnai, mėtos ir levandos. Jų kvapas ir skonis atbaido stirnas.
- Eukalipto aliejus - kelios lašų dozės šio aliejaus gali būti efektyvios. Naudokite purškiklius ir paskleiskite aplink daržą.
- Kraujo miltai „Plantskydd“ - iš miltelių pasigaminamas tirpalas, kuriuo apipurškiami medeliai. Šis produktas atbaido gyvūnus skleisdamas kvapą, kuris kanopiniams gyvūnams asocijuojasi su grobuonies buvimu, o tai skatina baimės reakciją. Paprastai gyvūnai vengia apdorotų augalų ir netgi nebando jų graužti.
- Repelentas Duftzaun - tai aromaterapinės putos, kuriose atbaidomosios priemonės pagrindą sudaro vilko, lūšies, meškos ir žmogaus kvapų koncentratas. Užuodę putų skleidžiamą kvapą laukiniai žvėrys vengia kirsti pažymėtą lauko ribą. Taip kontroliuojamas jų judėjimas.
- Avių vilna. Daugelis sodybų šeimininkų dalijasi patirtimi, kad natūralios avių vilnos gumuliukai, sukaišioti tarp šakų ir apsukti aplink viršūnes, atbaido stirnas. Sakoma, kad stirnos nemėgsta kito gyvūno kvapo. Natūralios avių vilnos galite gauti iš ūkininkų.
2. Triukšmo ir judesio baidyklės
Stirnos vengia triukšmo ir staigių judesių, todėl įvairūs judantys ir garsiai veikiančių objektų elementai gali būti labai veiksmingi.
- Triukšmingi daiktai - kibirai, pliušiniai burbulai, senos kasetės ar metalinės plokštės, kabinamos ant laidų ar šakų. Stirnos vengia triukšmo, todėl jie gali atbaidyti.
- Judantys objektai - judančios baidyklės, pvz., švyturiai ar spalvoti kaspinai, gali priversti stirnas jaustis nesaugiai.
- Sodo robotai ir automatiniai judesio jutikliai - tokie įrenginiai, kaip judesio jutikliai, suaktyvinantys šviesas ar garsą, taip pat gali būti efektyvūs.
3. Fiziniai atbaidymo metodai
Stirnos yra gudrios ir gali rasti būdų pereiti per kliūtis, tačiau vis tiek galima sumažinti jų prieigą prie daržo.
- Apsauginiai tinklai - naudokite tinklus arba tvoreles, kad fiziškai užkirstumėte kelią stirnoms. Aukštas tvora (mažiausiai 1,5-2 m) su uždengtais tinkleliais gali padėti užkirsti kelią prieigai.
- Žiedai ir tvoros aplink daržą - žiedai iš aukšto ir stipraus metalo vielos taip pat gali būti veiksminga priemonė.
- Apsauginiai tinklai vamzdžio formos - jie būna įvairių dydžių, tad patogu naudoti ir jauniems, ir jau ūgtelėjusiems medžiams.
- Natūrali kamienų apsauga - vilnos juosta, kuri gaminama iš 100 % natūralios avies vilnos. Produktas turi specifinį vilnos kvapą, o vilnoje esantis lanolinas veikia kaip natūralus repelentas.
- Mechaninės medelių apsaugos priemonės. Vien pasodinti medžius ir džiaugtis, kad jie prigijo, neužtenka. Reikia užgarantuoti, kad medžiai kokybiškai augtų, būtų atsparūs sniegui bei vėjui, tačiau ypač svarbu pasirūpinti ir apsaugoti juos nuo miško žvėrių. Viena iš geriausių įveisto miško mechaninių apsaugos priemonių yra želdinių aptvėrimas, tačiau tai brangu. Tik ką pasodintus pavienius augalus galima apsaugoti individualiai, t. y. tinkline medelių apsauga Treex. Ši apsauga nėra brangi ir yra statoma po sodinimo, užvyniojant aplink sodinuko kamieną. Apsauga Treex efektyviai sulaiko nuo graužiančių žievę žvėrių pažeidimų. Be to, paaugus medeliui šią apsauga galima nuimti ir panaudoti kitų sodinukų apsaugai.
- Mechaninė kamienų apsauga. Šarvas - daugiametė mechaninė priemonė, apsauganti medžių kamienų žievę nuo zuikių, briedžių, elnių, stirnų bei bebrų graužimo. Užtepus sukietėja per 1-3 valandas ir sudaro apsauginį sluoksnį. Leidžia kamienui kvėpuoti, neįtakoja medžio augimo.
4. Augalai, kuriuos stirnos nevalgo
Kadangi stirnos yra linkusios graužti tam tikras augalų rūšis, galite pasodinti augalus, kurių jos nemėgsta. Tai gali apimti:
- Augalai su stipriu kvapu - gvazdikėliai, mėtos, čiobreliai.
- Dygliuoti augalai - augalai su aštriais lapais ir spygliuotais stiebais, pavyzdžiui, augalai, priklausantys erškėčių šeimai.
Kaip apsaugoti daržą ir sodą nuo stirnų ilgalaikėje perspektyvoje?
Kad apsaugotumėte savo daržą ir sodą nuo stirnų ilgalaikėje perspektyvoje, svarbu ne tik laikytis šių priemonių, bet ir nuolat stebėti, ar jos veikia. Reguliarus stebėjimas ir prevencija - nuolat tikrinkite, ar nėra naujų pėdsakų ar pažeistų augalų. Pakeiskite baidyklės ar repelentų vietas ir priemones pagal poreikį. Sodybos, esančios šalia miško, pievų ar laukų, stirnoms atrodo kaip natūralus jų gyvenamosios erdvės tęsinys. Tokiose vietose jos nejaučia aiškios ribos, todėl vienas atbaidymo būdas dažniausiai nėra pakankamas. Jei stirnos sodyboje lankosi ne pirmus metus, tai ženklas, kad jos teritoriją laiko saugia. Tokiu atveju vienas naujas elementas dažniausiai veikia tik trumpą laiką.
Norint ne tik apsaugoti augalus vienam sezonui, bet ir sumažinti problemą ilgesniam laikui, skirtingų būdų derinimas tampa esminiu veiksniu. Vadovaujuosi paprastu principu: jei po savaitės ar dviejų matau, kad stirnos vis dar grįžta, vadinasi, aplinka joms vis dar atrodo pakankamai saugi. Humaniški sprendimai veikia per saugumo jausmo mažinimą - kvapus, judesį ir aplinkos nuspėjamumo keitimą. Jei kvapas ar objektas ilgą laiką nesikeičia, stirnos jį ima ignoruoti. Dažniausiai per 1-2 savaites sumažėja stirnų apsilankymai.
Sodinant medelius, tepti reikia jau pirmaisiais metais. Tepama pagrindinio ūglio viršūnė ir/sau kamienas. Užtenka nutepti 3-5 cm. Rudenį svarbu nepavėluoti - jau spalio pabaigoje medelius gali pažeisti žvėrys. Jeigu tvoros ar specialios mechaninės priemonės ne visada įmanomos, o repelentais norisi naudotis saikingai, verta prisiminti ir paprastesnius, natūralius būdus, kuriuos sodybų šeimininkai naudoja jau daugelį metų.
Praktika rodo, kad veiksmingiausių rezultatų pasiekiama derinant kelias apsaugos priemones. Pavyzdžiui, jaunus medelius galima apsukti tinkleliu ir papildomai nutepti repelentais. Svarbu reguliariai tikrinti apsaugos priemones, ypač po vėjuotų, sniegingų laikotarpių. Taip pat verta keisti repelentų rūšis, nes ilgainiui žvėrys gali priprasti prie vieno kvapo. Apsauga nuo stirnų reikalinga tik tol, kol medeliai pasiekia jiems saugų aukštį. Be to, kai kurie medžiai su amžiumi tampa mažiau patrauklūs stirnoms savaime.
Apsauga nuo stirnų - būtina priemonė kiekvienai sodybai, esančiai netoli miškų ar laukų. Svarbiausia - veikti iš anksto, neplaukti, kol stirnos padarys žalos. Mechaninė apsauga kartu su repelentais, papildyta natūraliomis atbaidymo priemonėmis, suteiks geriausią rezultatą.
