Kaip sklandžiai paimti vaiką iš darželio: svarbiausi procesai, iššūkiai ir adaptacijos patarimai

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, reaguodama į vakar dienos įvykį Kaune dėl mergaitės pagrobimo iš vaikų darželio, prašo atkreipti ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjų, vadovų ir darbuotojų dėmesį į jų atsakomybę už vaikų saugumo užtikrinimą, būti ypač atidiems bei atsakingai vykdyti jiems pavestas pareigas.

Pažymėtina, kad vaikų pasiėmimo iš ikimokyklinių ugdymo įstaigų tvarką (asmenis, galinčius pasiimti vaiką) nustato pati ikimokyklinio ugdymo įstaiga (auklėtojo pareigybės aprašyme, vidaus tvarkos taisyklėse, ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir vaiko tėvų (globėjo) sutartyje ir kt.).

Pavyzdiniame auklėtojo pareigybės aprašyme, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249, numatyta, jog grupės auklėtojas gali išleisti vaiką į namus tik su tėvais (globėjais) ar kitais suaugusiais asmenimis, turinčiais raštišką tėvų (globėjų) prašymą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjai bei vadovai turėtų peržiūrėti nustatytas vaikų išleidimo iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos tvarkas ir, esant reikalui, jas tobulinti. Taip pat būtina imtis priemonių, jog įstaigų darbuotojai bei tėvai (globėjai) būtų supažindinti su minėtomis tvarkomis ir būtų užtikrintas tinkamas juose nustatytų reikalavimų laikymasis.

Vaikų saugumo užtikrinimui ir kitų jų teisių bei interesų apsaugai yra būtinas itin glaudus ir geranoriškas ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir vaikų tėvų (globėjų) bendradarbiavimas.

Vaiko paėmimas iš šeimos: socialinių darbuotojų iššūkiai ir prieštaravimai

Šiame straipsnyje aptariami vaiko paėmimo iš šeimos legitimavimo prieštaravimai, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, priimdami sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Pagrindinė šio tyrimo prielaida yra, kad sprendimo priėmime dėl vaiko paėmimo iš šeimos dalyvaujantis socialinis darbuotojas fokusuojasi į organizacinius, profesinius veiksnius bei subjektyvų situacijos šeimoje vertinimą, nepakankamai dėmesio skirdamas teisės aktuose įtvirtintiems veiksniams.

Atliekamu tyrimu siekiama atskleisti, kokią vietą socialinio darbuotojo sprendime paimti vaiką iš šeimos užima įstatymas. Atskleidžiami sprendimo prieštaravimai, kylantys dėl teisinių, profesinių ir asmeninių veiksnių sąveikos. Kokie prieštaravimai praktikoje kyla tarp socialinio darbo su šeima ir tarptautiniuose bei vietos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų?

Tyrimo tikslas - atskleisti vaiko paėmimo iš šeimos legitimavimo prieštaravimus, kylančius teisinių, profesinių ir asmeninių veiksnių sąveikoje, socialiniam darbuotojui priimant sprendimus dėl vaiko paėmimo iš šeimos.

Tyrimo teorinis konceptas grindžiamas kritinės teorijos paradigma, siekiama remtis kritiniu požiūriu ir kritiniu socialiniu darbu. Kritinės teorijos šalininkų siekis suvokti realybę, tokią kokia ji yra ir tik tada ieškoti galimybės realybės pokyčiui, dera su šio darbo idėja. Tyrimui pasirinkta kokybinė prieiga. Pasirinktas tyrimo naudojant vinjetes metodo elementas, kuris naudojamas pusiau struktūruoto interviu klausimams. Tyrimo duomenys analizuoti remiantis grindžiamosios teorijos strategija.

Tyrime dalyvavo 8 socialinės darbuotojos. Pradiniame tyrimo duomenų analizės etape atsiskleidė trys pagrindinės temos, kurios vėliau išskirstytos į kategorijas, atskleidžiančios tyrimo dalyvių išreikštas pozicijas, t.y. socialinė darbuotoja - „teisininkė“, socialinė darbuotoja „profesionalė“ ir socialinė darbuotoja „tiesiog moteriškė“.

Pirmoji pozicija atskleidė, kad tyrime dalyvavusios socialinės darbuotojos priimdamos sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos kalba retorika būdinga teisės aktams, kuriuose įtvirtinamos vaiko globos nustatymo nuostatos. Socialinės darbuotojos - „profesionalės“ pozicija, tyrimo duomenų analizėje, atsiskleidė, kaip stipriausiai išreikšta. Socialinės darbuotojos - „profesionalės“ tikslu iškeliamas vaikų išsaugojimas biologinėje šeimoje, koncertuojamasi į galimybių vaikams likti šeimoje paiešką.

Socialinis darbuotojas dirbantis su šeimomis

Atlikus tyrimą buvo atskleista, kad socialiniai darbuotojai pacientų teisių užtikrinimą supranta kaip profesinės elgsenos, etikos ir įstatymo normų laikymąsi, o tai įgyvendindami praktikoje patiria asmenybinių ir tarpprofesinių prieštaravimų, išgyvena dvejones ir ryžtingumo stoką. Vidiniai prieštaravimai kyla dėl paciento teisių į kokybišką sveikatos priežiūrą užtikrinimo ir informacijos, susijusios su asmens sveikatos būklės duomenimis, teikimo bei priėmimo padarinių kliento/paciento gyvenimo kokybės raidai. Tarpprofesiniai prieštaravimai kyla dėl socialinio darbuotojo profesinio statuso ir galios silpnumo atstovaujant paciento teises psichikos sveikatos priežiūros specialistų komandoje. Socialiniai darbuotojai pripažįsta klientų teisių ribojimo/pažeidimų valdymo poreikį, o praktikos ribotumus sieja su profesinės drąsos, pasitikėjimo, atstovaujant pacientų interesus, jų teisių užtikrinimo probleminių klausimų įvardijimo ir kolegialaus jų nagrinėjimo patirties stoka.

Kai kuriose valstybėse teisė yra vienas pagrindinių socialinio darbo įgaliojimų, kuris suteikia galimybę veikti: „per mažai, per vėlai“; „per daug, per greitai“; „teisingai“ (Braye, Preston Shoot, 2006).

Socialinė kontrolė - tokie grupiniai procesai, kuriais grupė pasiekia visų narių suderinamumą ir panašumą, leidžiančius grupei funkcionuoti organizuotai. Grupės kultūra, tai vertybės, tikėjimai, papročiai ir tradicijos, bendrai kuriamos visų grupės narių. Ištirti ir palyginti tas vertybes, kurias grupės nariai atsineša į grupę; Patenkinti grupės narių emocinius poreikius ir padėti pasiekti individualius ir grupės tikslus.

Stadijos ypatumai II pagal Zastrow (2006): Grupės dalyvių “nubyrėjimas”. Tarpusavio santykių aiškinimesi, konfliktuose vyksta grupės dalyvių jungimasis į potencialų lydinį, vadinamą grupe. Padėti dalyviams pamatyti jų psichologinės gynybos ir priešinimosi aktyviam dalyvavimui grupėje būdus ir juos aptarti; Priešinimasis pokyčiams (prieštaravimas tarp noro keistis ir viską palikti taip, kaip yra). Kaltinimai vadovui, kad grupės darbas vyksta ne taip ar kad jis kažką daro ne taip.

Apibendrinant, socialiniai darbuotojai, priimdami sprendimus dėl vaiko paėmimo iš šeimos, susiduria su prieštaravimais, kylančiais dėl teisinių, profesinių ir asmeninių veiksnių sąveikos.

Vaiko paėmimas iš darželio: praktiniai aspektai tėvams

Darželio lankymas - svarbus etapas vaiko gyvenime, tačiau tėvams tai gali kelti nemažai klausimų, ypač susijusių su vaiko paėmimu iš darželio. Kaip suderinti darbo grafiką ir darželio darbo laiką? Kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje? Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos klausimus ir naudingų patarimų.

Darželio darbo laikas ir tėvų darbo grafikas

Darželis nurodo nuo kelintos ryte priima vaikus (anksčiau durys užrakintos) ir iki kada būtina pasiimti (nes visi darbuotojai išskyrus naktinį sargą išeina namo). Dažniausiai standartinės darbo valandos būna 8-17 arba 9-18, todėl tėvams kyla klausimas, kaip spėti pasiimti vaiką, jei jie baigia darbą 17 valandą. Iš tiesų, yra įvairių darbo grafikų: kas dirba 7-15 val., 8:15-12:10 ir panašiai. Viskas priklauso nuo to, kur dirbama.

Pasitaiko įvairių situacijų: ir po vakarienės pasiimam, ir 17:30, ir 18:00. Stengiamės vaiko iki paskutinių darželio darbo minučių nepalikti, bet visaip pasitaiko.

Ką daryti, jei negalite laiku pasiimti vaiko?

Pasikalbėkite su darželio auklėtojomis ir išsiaiškinkite, ar yra galimybė palikti vaiką ilgiau.
Paprašykite pagalbos šeimos narių, draugų ar pažįstamų.
Pasidomėkite auklių paslaugomis.

Vaiko adaptacija darželyje

Adaptacija - ne lengvas uždavinys tiek mažyliams, tiek jų tėveliams ir pedagogams. Darželyje mažojo žmogaus gyvenimo sąlygos pasikeičia. Tėvams svarbu žinoti, kad adaptacijos laikotarpis kiekvienam vaikui trunka nevienodai. Vienam vaikui pakanka savaitę-kitą palankyti darželį iki vidurdienio, tuomet jis ramiai lieka ten iki vakaro. Kitiems trumpesnių apsilankymų darželyje gali prireikti ir mėnesį, ir du, ir tris… Dauguma pripranta prie „darželinio“ gyvenimo kažkur per pusmetį.

Pirmomis adaptacijos dienomis vaikams gali sumažėti apetitas, pablogėti miegas, padidėti jautrumas. Vaikai gali tapti irzlesni. Psichologų nuomone, jei vaikas iš pradžių verkia ir ilgėsi mamos - tai normalu.

Kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje?

Pradėkite mažylį ruošti iš anksto. Puikus būdas - vaidmenų žaidimas.
Prieš ateinant vaikui į įstaigą, supažindinkite mažylį su auklėtoja, parodykite, kokie ten žaislai, kur kas išdėstyta.
Paaiškinkite vaikui, kad dabar jis jau didelis, ir darželio lankymas jam toks pat svarbus, kaip mamai ir tėčiui - darbas.
Palikdami vaiką darželyje, būtinai atsisveikinkite, nepabėkite jį palikę. Jei vaikas pradėjo verkti, nesėdėkite ilgai apsikabinę - išsiskirti bus tik sunkiau.
Labai svarbu vaikui aiškiai pasakyti, kad mama ar tėtis sugrįš jo pasiimti tam tikru laiku (po pietų, vakarienės, kai bus lauke ir pan.).
Atsisveikinimas turėtų būti trumpas ir su teigiamu palinkėjimu - „Geros dienos”, „Skanių pusryčių“, „Įdomių žaidimų“.
Vakare būtinai pasiklausinėkite mažylio, kas įdomaus nutiko per dieną, pasistenkite įsijausti į visas problemas.
Adaptacijos pradžioje, su vaiku apie darželį stekitės kalbėti tik apie pozityvius dalykus, akcentuoti darželio privalumus (draugai, žaislai ir pan.).

Adaptacija darželyje sėkminga, kai vaikas ima pasitikėti auklėtoja, noriai pasilieka, žaidžia su vaikaisi, dalyvauja ugdomojoje veikloje, miega. Sunkioje situacijoje, ištikus nesėkmei nori būti auklėtojų guodžiamas ir raminamas.

Ruošiantis į darželį ir atvykus į jį, neskubinkite vaiko. Kartu su vaiku suruoškite daiktus kuriuos jis nešis į darželį - pižama, vaikui brangus žaislas su kuriuo jis miega ir pan. Sukurkite atsisveikinimo ritualą - bučinys, apkabinimas, palinkėjimas. Kai atsisveikinate, iškart išeikite. Nereikškite gailesčio, neatsiprašinėkite, kad vaikas turi likti darželyje. Nesakykite - „Man labai gaila, bet turiu tave palikti, turiu eiti į darbą” ar „Atsiprašau, bet tu turi likti čia“.

Nebausti vaiko, jei jis nenori eiti į savo grupę. Nesakyti, kad atimsite jo mėgstamą žaislą, jei neprisijungs prie vaikų. Visada tarkitės gražiuoju. Nemeluokite, nepabėkite. Išsiskyrimą apsunkina, jei tėvai labai jautriai reaguoja į vaiko verkimą, kaprizus. Tėvai turėtų išlikti ramūs. Nuteikite vaiką kitai dienai, paskatinkite, kad pvz.

Dėl individualių adaptacijos sunkumų kreipkitės į grupės auklėtojas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie vaiko paėmimą iš darželio

Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klausimų ir atsakymų apie vaiko paėmimą iš darželio:

Klausimas: Ar galima atsisakyti pusryčių ar vakarienės darželyje?

Atsakymas: Tai priklauso nuo darželio taisyklių.
Klausimas: Kada geriausia atvesti vaiką į darželį?

Atsakymas: Rekomenduojama atvesti vaiką prieš pusryčius, kad jis ramiai įsilietų į grupę.
Klausimas: Koks yra normalus adaptacijos laikotarpis?

Atsakymas: Adaptacijos laikotarpis kiekvienam vaikui individualus, tačiau dažniausiai trunka apie pusę metų.