Nors peršalimo ligos dažniausiai asocijuojasi su šaltuoju metų laiku, jos neaplenkia mūsų ir vasarą. Kai visi mėgaujasi vandens pramogomis, gamta ir skaniais ledais, vaikui sirgti ypač apmaudu. Nenuostabu, kad tikimybė peršalti vaikui vasarą gali būti tokia pat didelė, kaip ir žiemą.
Mažo vaiko imuninė sistema yra silpnesnė, todėl jam pakanka perkaisti bėgiojant ar per ilgai pasimaudyti, ir jis suserga. Karštomis dienomis, išėjus į lauką, jaučiamės tarsi pirtyje. Gaivinamės šaltu vandeniu ar ledais, o grįžus į namus norisi kuo žemesnės kondicionieriaus temperatūros. Papildomai stresą vaikui gali sukelti klimato zonos ir vietovės pokyčiai: kelionės, skrydžiai su besikeičiančiomis laiko juostomis. Kad vaikas prisitaikytų prie naujų gyvenimo sąlygų, jam reikia iki dviejų savaičių - tai vadinama aklimatizacija. Kuo mažesnis vaikas, tuo ilgesnis šis laikotarpis, o tuo metu jis yra itin pažeidžiamas. Būtent dėl aklimatizacijos pirmoji poilsio savaitė turėtų būti ramesnė, skirta atsipalaidavimui be varginančių ekskursijų ir ilgų maudynių jūroje. Paskubėję galime sulaukti nemalonių peršalimo pasekmių: peršėjimo gerklėje, slogos, kosulio ir karščiavimo.
Peršalimo ligos vasarą turėtų būti gydomos taip pat rimtai, kaip ir šaltuoju sezonu. Net paprasčiausia sloga gali sukelti nemažai problemų tėvams. Užsitęsusi vasarinė sloga gali komplikuotis į sinusitą ar ausų uždegimą. Verta prisiminti, kad sloguojančiam vaikui nedera nardyti, nes tai gali greitai komplikuotis, pavyzdžiui, į prienosinių ančių (sinusų) uždegimą - sinusitą. Didelių bėdų gali kilti ir skrendant lėktuvu, nes kylant ir leidžiantis staigus atmosferos slėgio pokytis gali sukelti ausų užgulimą. Ausų skausmas, atsirandantis dėl slėgio pokyčių, ypač sustiprėja užsikimšus nosytei, todėl sloga gali komplikuotis į ausų uždegimą.
Vasaros Slogų Priežastys ir Simptomai
Peršalus nosies gleivės iš pradžių būna skaidrios, vėliau gali pasidaryti gelsvos ar žalsvos, kartais net pūlingos. Skirtingai nuo peršalimo, alerginė sloga dažniausiai prasideda staiga, be jokių peršalimo požymių - gerklės perštėjimo, kosulio ar karščiavimo. Alerginei slogai būdingas akių ašarojimas, perštėjimas, niežulys ir paraudimas.
Vasarą vaikai dažnai daug laiko leidžia lauke, dalyvauja įvairiose veiklose, bendrauja su kitais vaikais, todėl didėja rizika užsikrėsti virusinėmis infekcijomis. Nauji draugai, nauji žaislai - nauji virusai. Vaikai yra aktyvūs, jie kontaktuoja, dalinasi žaislais, liečia paviršius ir vėliau, nenusiplovę rankų, liečia savo veidą, akis, nosį. Tad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas rankų higienai: dažnai plauti rankas grįžus iš lauko, ugdymo įstaigų, parduotuvių. Vien laikantis paprastų higienos taisyklių, galima žymiai sumažinti peršalimo riziką.
Vasaros vėjelis gali būti malonus, tačiau skersvėjai gali lengvai sukelti peršalimą. Ypač svarbu būti atsargiems uždarose patalpose, kur ventiliatoriai ar oro kondicionieriai gali sukurti skersvėjus ar didelį temperatūros skirtumą. Be to, oro kondicionieriai labai sausina orą patalpose, o toks oras džiovina kvėpavimo takų gleivinę: esant mažiau sekreto kvėpavimo takų gleivinėje, virusams yra žymiai paprasčiau ir lengviau atlikti savo neigiamą darbą.
Vasaros sloga trukdo mažam vaikui normaliai kvėpuoti pro nosį, valgyti, mažylis tampa neramus ir prastai miega. Įtampos kupinos atostogos apkarsta tiek tėvams, tiek vaikams.
Kada Tėvai Turėtų Sunerimti?
Dažniausi peršalimo požymiai: sloga, čiaudulys, nedidelė temperatūra, kosulys. Jei vaiko būklė nėra sunki - vaikas vartoja pakankamai skysčių, valgo, yra aktyvus, neirzlus, jo miegas nėra sutrikęs - tokį ligonį galima gydyti namuose. Tačiau jei vaiko būklė negerėja savaitę arba sunkėja, jei daugiau nei tris dienas laikosi aukšta temperatūra, vaikas tampa vangus, mieguistas ar netgi, atvirkščiai, labai irzlus ir neramus, tėvams nepavyksta užtikrinti reikiamo skysčių kiekio arba juos išgėrus vaikui pasireiškia vėmimas, tada jau reikėtų kreiptis į specialistą.
Svarbu žinoti, kad atsiradus bet kokiems bėrimo elementams (ryškiai raudoni bėrimai, kurie neišnyksta paspaudus), ypač su karščiavimu, taip pat reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Dažniausiai peršalimo ligos praeina gana lengvai, tačiau pasitaiko ir komplikacijų: ausų, plaučių uždegimai, sinusitas (ypač mažiems vaikams, kurie dar nemoka pūsti nosies). Kūdikiams užgulusi nosis trukdo valgyti, jiems sunku žįsti. Kai vaikas nevalgo, jis negauna pakankamai skysčių ir negali greitai sveikti, tampa neramus, irzlus, o tuo dirglumu užsikrečia ir tėvai.
Kaip Gydyti Slogą Vaikui Vasarą?
Greitai palengvinti sloguojančio vaiko kvėpavimą padeda inhaliatorius. Vaikus auginančioms šeimoms pravartu turėti tokį mažiesiems tinkantį prietaisą. Inhaliacijos yra veiksmingas ir saugus vaikų peršalimo ligų simptomų slopinimo būdas. Procedūra padeda greitai palengvinti kosulį, sudrėkinti nosiaryklės gleivinę ir pašalinti skreplius. Inhaliatoriuje skystis paverčiamas mikroskopinėmis dalelėmis, kurios daug greičiau ir lengviau pasiekia kvėpavimo takus. Vaisto dalelės pasklinda uždegimo pažeistoje vietoje, mažindamos patinimą ir skausmą.
Vienas esminių patarimų, kaip tėvai gali namuose padėti sergančiam vaikui - lengvinti ligos simptomus: jei aukšta temperatūra - ją mažinti, slogą gydyti pirmiausia praplaunant nosį druskiniu vandeniu, po to vartojant sutraukiančius lašus į nosį, nuolat duoti gerti. Vaikas turi išgerti pakankamą kiekį skysčių, nes karščiuodamas jis išprakaituoja. Beje, skysčių netenkama ir kosint bei sloguojant.
Temperatūrai mažinti rekomenduojama vartoti antipiretikus: paracetamolį, ibuprofeną ir pan., bet nevertėtų pamiršti ir natūralių fizinių priemonių, pavyzdžiui, aptrynimo su drungnu vandeniu. Jei vaikui iškilo aukšta temperatūra, išrengus jį reiktų aptrinti apie 30 laipsnių temperatūros vandeniu maždaug pusvalandį po vaistų nuo temperatūros sugirdymo, nes išgėrus antipiretikus, pagerėja kraujotaka, organizmas lengviau atiduoda šilumą. Dažnai pasitaikanti tėvų klaida yra ta, kad karščiuojantį vaiką bandoma šiltai aprengti, apkloti, tačiau vertėtų daryti atvirkščiai - vaiką kuo labiau atlaisvinti nuo visų drabužių tam, kad kūnas galėtų atiduoti šilumą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tėvai nebandytų vaiko „atvėsinti“ kondicionieriumi, smarkiai sumažinant temperatūrą patalpoje - tai sukeltų dar didesnį stresą vaiko organizmui.
Vaikų sloga tikrai nemalonus, bet neišvengiamas dalykas. Peršalimas yra liga, kurią sukelia virusai. Pastarųjų priskaičiuojama per 200, tačiau labiausiai paplitusių, sukeliančių ligą vaiko organizme, yra apie 100. Vasarą, kai oras šiltas ir saulėtas, atrodo, kad peršalimo ligos turėtų būti pamirštos, tačiau net ir vasarą virusai niekur nedingsta, jie „tyko savo aukų“, tad vasarą peršalti galima ir gana paprasta.
Kūdikiams skirtos tradicinės priemonės nuo slogos:
- Nosies aspiratorius: Vaikas pats negali išsišnypšti nosytės, todėl kvėpavimo takams išvalyti pravers specialus nosies aspiratorius, tai yra aparatas nosies sekretui ištraukti.
- Druskos tirpalo arba jūros vandens lašinimas į nosį: Šios medžiagos padeda suskystinti išskyras, taip jos lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų.
- Tinkamas skysčių kiekis ir drėkinimas: Norėdami atskiesti kvėpavimo takus užkemšančias išskyras ir palengvinti jų ištekėjimą, nepamirškite vaikui duoti daug skysčių (geriausia šiltų) ir pasirūpinkite, kad patalpa, kurioje jis būna, būtų tinkamai drėkinama.
- Inhaliacijos: Leidžiama naudoti inhaliacijas, tačiau tik švelnių preparatų, be kvapiųjų aliejų, nes jie gali dirginti gleivinę. Rekomenduojamos druskos tirpalo inhaliacijos, kurios švelniai suskystina išskyras ir padeda išvalyti nosį, taip palengvindamos kvėpavimą.
- Tinkama kūdikio padėtis miegant: Mažus vaikus sloga vargina dažniausiai naktį. Jie neužmiega, nes negali laisvai kvėpuoti. Pravers po lovytės kojomis pakištos knygos, kad vaiko galva būtų aukščiau už liemenį ir išskyros galėtų laisvai tekėti. Tai tikrai geresnė alternatyva, nei padėti pagalvę, kuri gali neigiamai veikti gležną kūdikio stuburą. Dieną patariama kūdikį paguldyti ant pilvo.
- Pasivaikščiojimai ir kambario vėdinimas: Grynas oras gerai veikia nosies gleivinę, todėl nepamirškite vaiko išvesti pasivaikščioti (nebent pasireiškia ir kitų nerimą keliančių simptomų) ir vėdinti kambarių.
- Atitinkama mityba: Sergant sloga vaiko mitybą reikia papildyti vitaminų ir mikroelementų turinčiais produktais. Ypač svarbus vitaminas C, kuris sustiprina imuninę sistemą.
Manodaktaras.lt: Kaip gydyti slogą? Atsako gydytoja
Vaistininkės Ingos Norkienės patarimai:
- Žindomas kūdikis iki 6 mėnesių gauna imuninę ir pasyvią apsaugą iš mamos, o nuo 6 mėnesių kūdikio imuninė sistema pradeda tapti savarankiška. Kad ji būtų stipri, vaikas turi susidurti su aplinkoje cirkuliuojančiais mikroorganizmais.
- Tėvams pravartu turėti inhaliatorių, tinkantį mažiesiems.
- Vaisiai, daržovės, viso grūdo produktai, baltymų turintis maistas ir pakankamas vandens kiekis yra kertiniai akmenys visavertei mitybai.
- Prieš prasidedant ligų sezonui tėvams galima rekomenduoti vaikų racioną įtraukti betagliukanų, turinčių imunomoduliuojančiu veikimu, maisto papildų su probiotikais, arba vadinamųjų gerųjų bakterijų, bei prebiotikų.
- Jeigu pavyksta užtikrinti visavertę mitybą, maisto papildų, išskyrus vitaminą D ir žuvų taukus, vartoti praktiškai nereikia.
- Vaikas turi būti pailsėjęs ir, priklausomai nuo savo amžiaus, išmiegoti reikiamą valandų kiekį. Devinta valanda vakaro yra raudona linija, kai darželinukas turėtų gulėti lovoje.
- Vaikams svarbu užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą ir buvimą gryname ore.
- Tėvai turėtų pasirūpinti vaikų apranga, kad jiems nebūtų nei per šilta, nei per šalta, o rengti mažylius galima svogūno principu, t. y. naudoti daug plonesnių sluoksnių, kuriuos, jei vaikas juda, lengva nuimti.
Tėvai turi rodyti vaikams pavyzdį:
- Vaikų mityba priklauso didele dalimi nuo tėvų, todėl tėvai savo pavyzdžiu turėtų rodyti, ką reikia valgyti.
- Be to, vaikus privalu mokyti higienos, pavyzdžiui, rankų plovimo grįžus iš lauko ar prieš valgį.
- Taip pat itin svarbus yra čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, esant epideminei situacijai aktualus nosies plovimas izotoniniu jūros vandeniu.
Psichologės Aušros Auškalnės patarimai:
- Geriausia tokioje situacijoje nekaltinti aplinkos: kitų darželį lankančių ir galbūt sergančių vaikų, neva neatsakingų tėvų ar savo paties atžalos.
- Labiausiai tėvams psichologiškai susidoroti su situacija, kai vaikas serga be pertraukų, galėtų padėti paties fakto priėmimas - mano vaikas vėl susirgo.
- Suvokimas, kad nesame pajėgūs kontroliuoti kitų tėvų, vaikų ar aplinkoje esančių virusų ir susirgimų, padės tėvams ieškoti išeičių ir imtis konstruktyvių sprendimų, o ne tiesiog kaltinti gausybės aplinkybių, kurios nuo jų visiškai nepriklauso.
- Supratus, kad maži vaikai serga ir sirgs, net faktas, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams normalu sirgti šešis ar daugiau kartų per metus, nebebus toks baisus.
- Tėvams rekomenduočiau tiesiog laikytis specialistų teikiamų rekomendacijų, stiprinti vaiko imunitetą ir nepamiršti jo psichinės sveikatos ir emocinės gerovės.
- Neskubėti susierzinti padės ir suvokimas, kad mes nežinome, su kokiomis problemomis susiduria kiti tėvai ir kokios yra kito vaiko susirgimų istorijos.
- Pozityvumo suteikia ir tėvų gebėjimas apsitarti tiek tarpusavyje, tiek su darželio auklėtojais, ką vienoje ar kitoje situacijoje būtų galima daryti.
- Padėtų ir požiūrio keitimas, pavyzdžiui, tiesiog vertinant laiką, kurį galite su vaiku praleisti kartu.
- Galiausiai, svarbu suprasti, kad įdomiausias, daugiausiai malonumo ir džiugesio vaikui suteikiantis objektas yra su juo namuose esantis suaugusysis. Linkiu, kad laikas su vaiku, ar jis sveikas, ar serga, taptų dovana ir džiaugsmingu prisiminimu, ir kad tėvams, lygiai, kaip ir vaikui, kiekvieno ryto pasisveikinimas taptų nauju nuotykiu ir galimybe stiprinti tarpusavio ryšį.
Sloga ir kelionės:
Vykstate į kelionę, tačiau vaiką užklupo sloga? Vaikų sloga - nemalonus, bet, deja, dažnas vaikystės palydovas. Vaikai sloguoja ir žiemą, ir vasarą, o tai neišvengiamai koreguoja visos šeimos planus. Jei sloga užklupo atostogų metu, svarbu žinoti, kokios priemonės gali palengvinti simptomus, kad keliauti būtų lengviau ir vaikui, ir visai šeimai.
Nors sloga nemaloni nė suaugusiam, nė vaikui, tačiau, priklausomai nuo sergančiojo amžiaus, skiriasi ir simptomų trukmė bei galimos gydymo priemonės. Jei susloguoja kūdikis, jam visą pagalbą teikti gali tik jį prižiūrintys asmenys - ar tai būtų tėvai, seneliai ar auklės. Kalbant apie kūdikių slogą, labai svarbu reguliariai išvalyti (išsiurbti) mažylio nosį, nes jis pats jos išsipūsti negali. Taip pat gali būti reikalinga guldyti mažylį ant neaukštos pagalvės, kad sekretas netekėtų į gerklę.
Patiems mažiausiems sloguotojams gydytojas gali skirti įvairių lašiukų slogai lengvinti. Nuo 6 mėn. galima naudoti natūralų hipertoninį jūros druskos tirpalą. Jūros vanduo drėkina nosies sieneles ir ertmes, švelniai valo, padeda apsaugoti nuo dulkių, žiedadulkių ir kitų dirgiklių bei atstatyti nosies funkciją.
Palengvinti slogos simptomus gali tinkama namų aplinka. Kambarį, kuriame miega jūsų vaikas, galima papildomai drėkinti oro drėkintuvu. Jei turite drėgmės matuoklį, optimalus drėgnis yra 40-60 proc.
Virusai nesidaugina, kai kūno temperatūra yra kiek pakilusi. Todėl gera profilaktikos priemonė pastebėjus pirmuosius peršalimo, slogos simptomus gali būti kojų mirkinimas šiltame vandenyje. Tą daryti galima 2-3 kartus per dieną. Nereikia jokių eterinių aliejų ar druskų, efektas pasiekiamas tiesiog palaikant kojas 10-20 minučių 37-42 laipsnių temperatūros vandenyje.
Kaip ir kūdikiams, taip ir vyresniems vaikams, daugiausia nepatogumų sloguojant kelia užsikimšusi, paburkusi nosis. Ją atkimšti padės jūros vanduo. Mažiems vaikams (nuo 3 metų) galima naudoti hipertoninio jūros vandens lašus, o vyresniems gali būti patogiau naudoti purškalą. Purškalai ar lašai su jūros vandeniu yra panašios druskų koncentracijos kaip ir mūsų organizmas, todėl įsipurškus nėra jaučiami nemalonūs pojūčiai. Kai kurie preparatai yra papildyti eukalipto, pipirmėčių aliejais, kurie taip pat yra žinomi dėl savo kvėpavimą lengvinančių savybių.
