Lietuvoje vykstant vaikų globos namų pertvarkai, daug dėmesio skiriama institucinės globos mažinimui ir perėjimui prie šeimoje ar bendruomenėje teikiamų paslaugų. Šis procesas apima ir pačių pastatų likimą bei pritaikymą naujiems poreikiams. Straipsnyje apžvelgiama vaikų globos namų pastatų istorija, pokyčiai, iššūkiai ir ateities perspektyvos.
Istorinis Alytaus pastatas ir jo reikšmė
Alytus, Dzūkijos sostinė, turi turtingą istoriją, kurioje svarbią vietą užima ir vaikų globos namai. Jiezno gatvėje esantis seniausias Alytaus pastatas, manoma, statytas XVI amžiuje, mena ilgą ir spalvingą miesto istoriją. Šis pastatas, kuriame šiuo metu veikia biblioteka, sveikatos priežiūros centras ir kraštotyros muziejaus ekspozicija, kadaise galėjo būti susijęs su vaikų globa ar kitomis socialinėmis funkcijomis.
Istorikų duomenys rodo, kad 1786 m. inventoriuje minima senoji užeiga, o 1791 m. pastatas minimas miestelėnų skunde. XX amžiuje pastate veikė Dzūkų muziejus, o pokario metais jame trumpam buvo laikomi areštuoti gyventojai. Senieji gyventojai pasakojo, kad jau apie 1915-1920 metus pastatas atrodė senas, o apie 1930 metus jame gyveno žydas Chaišius, kuris rūsyje buvo įrengęs degtinės pilstymo patalpą. Vėliau čia įsikūrė teismas. Po karo name gyveno daug šeimų, o apie 1957 metus atliktas kapitalinis remontas, pakeitęs pastato išorinę ir vidinę išvaizdą.
Prieš perduodant muziejui, senajame rūsyje veikė naktinis klubas „VIP“. Nors pastatas nuo 1995 m. įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą, rūsyje buvusios patalpos atrodė prastai. Archeologijos ekspozicija pasakoja apie Alytaus krašto istorijos ištakas, geležies amžių ir jotvingių gyvenimą. Į Kraštotyros muziejaus filialą Jiezno gatvėje galima patekti pro autentiškas dvisluoksnes duris, dekoruotas metalo juostomis ir kniedėmis.
Alytaus vaikų globos namų 50-metis ir dabartinė veikla
Lapkričio 22 d. Alytaus vaikų globos namuose vyko 50-mečio minėjimo renginys. Globos namų auklėtiniai pasitiko svečius, pristatė parodas ir surengė muzikinį pasirodymą. Vicemerė Nijolė Makštutienė sveikino kolektyvą, dėkojo už darbą ir linkėjo ištvermės. Direktorius Romutis Žebuolis pasakojo apie įstaigos istoriją, veiklą ir dėkojo svečiams bei bendruomenei.
Didžiausi Lietuvoje Alytaus vaikų globos namai šiuo metu globoja 130 vaikų nuo 4 iki 18 metų. Jie gyvena 9 mišraus amžiaus grupėse, o juos prižiūri 68 darbuotojai.
Brolių Gataveckų istorija: įkvėpimas iš globos namų
Viena įkvepiančių istorijų yra brolių dvynių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų gyvenimas. Nors tėvai juos paliko globos namuose dėl finansinių sunkumų, broliai nepyksta ant jų ir bendrauja. Sunkiausia vaikystėje buvo trūkumas maisto, tačiau globos namuose jie nebuvo skriaudžiami, o auklėtojai pastebėjo jų gabumus ir padėjo pasiekti sėkmės dailės srityje. Dabar broliai siekia viešinti likimo brolių situaciją ir padėti kitiems globos namų vaikams.
Šeimynos kūrimas ir iššūkiai: Zitos Kaluževičienės patirtis
Alytiškė Zita su vyru, neturėdami savo vaikų, nutarė įsivaikinti. Pirmiausia jie priėmė penkerių metų berniuką, o vėliau ir jo seserį. Zita prisimena, kad vaikų globos namų aplinka jai priminė „vaikų kalėjimą“ ir paskatino siekti, kad vaikai augtų šeimose.
Bendruomeninių vaikų globos namų plėtra ir pastatų likimas
Vykstant vaikų globos namų pertvarkai, dalis nekilnojamojo turto atiteko savivaldybėms, kur jos kuria socialinių paslaugų centrus ar senelių namus. Kita dalis pastatų parduodama. Pavyzdžiui, Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas minėjo, kad apleisti buvusių vaikų globos namų pastatai tampa galvos skausmu dėl vandalizmo ir griūvančių sienų.
Kaune „Atžalynas“ vaikų namai, anksčiau vadinęsi Kauno vaikų namais Nr.1, persikėlė į naują pastatą 1985 m. Dabar šie globos namai uždaryti, o globotiniai iškeldinti į savivaldybei priklausančius butus. Už užkaltų langų - tuščios patalpos, menančios buvusius gyventojus ir jų piešinius ant sienų. Rūsyje liko daugybė žaidimų ir žaislų.
Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono modernizavimas
BĮ Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono projektas „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“ pateko į Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros modernizavimo programą. Rekonstrukcijos metu buvo užtikrinta specialiuosius poreikius atitinkanti aplinka, privatumas, moderniai įrengtos virtuvės, kineziterapijos salė, įrengti keltuvai ir pandusai. Pastačius papildomus kambarius, pagerintos gyvenimo sąlygos 72 vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia.
Ateities iššūkiai ir tendencijos
Nors siekiama pereiti prie šeimyninės globos, bendruomeniniai vaikų globos namai išlieka neišvengiami pereinamuoju laikotarpiu, nes nėra pakankamai šeimų, galinčių priglausti visus vaikus. Svarbu sudaryti palankias sąlygas vaikų globai šeimynose, stiprinti jas ir tik paskui spręsti vaikų globos namų likimą. Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys pabrėžia, kad svarbiausia turėtų būti noras vaikus išmokyti gyvenimo šeimose, o ne pastatų skaičius ar tipas.
