Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartais jį gali apkartinti įvairūs medicininiai iššūkiai. Vienas iš tokių iššūkių - antikūnai, susidarę dėl rezus (Rh) faktoriaus neatitikimo tarp motinos ir vaisiaus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra rezus konfliktas, kokie pavojai kyla nėštumo metu, kaip jis diagnozuojamas ir gydomas, bei kitus svarbius aspektus, susijusius su antikūnais nėštumo metu.
Rezus faktorius ir rezus konfliktas
Žmonių kraujas, atsižvelgiant į raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) ypatumus, skirstomas į keturias pagrindines grupes: 0 (nulinę), A, B ir AB. Be to, kraujo grupės dar skirstomos į du tipus pagal rezus (Rh) faktorių. Rezus faktorius - tai baltymas (antigenas), esantis eritrocituose. Jei eritrocituose yra šis baltymas, kraujas yra rezus teigiamas (Rh+), jei jo nėra - rezus neigiamas (Rh-).
Svarbu paminėti, kad kalbant apie rezus kraujo grupių skirtumus, pavojus kyla tuomet, kai motinos kraujo grupė yra rezus neigiama, o tėvo - teigiama. Esant skirtingoms tėvų rezus kraujo grupėms, vaisius gali būti ir rezus teigiamas, ir rezus neigiamas. Jei motina yra rezus neigiama, o vaisius - rezus teigiamas, nėštumo ir gimdymo metu vaisiaus kraujas, patekęs į motinos kraujotaką, gali sukelti imuninę reakciją. Medikai šį reiškinį vadina rezus izoimunizacija, o moterys - rezus konfliktu.
Kaip vystosi rezus konfliktas?
Jei motina yra rezus neigiama, o vaisius - rezus teigiamas, nėštumo ir gimdymo metu vaisiaus kraujas, patekęs į motinos kraujotaką, ir sukelia imuninę reakciją. Tai įvyksta todėl, kad svetimas baltymas (rezus faktorius) motinos organizmui yra naujas ir neįprastas. Kilusi imuninė reakcija pradeda kovoti prieš „svetimkūnį“ ir puola vaisiaus eritrocitus.
Pavojus vaisiui iškyla, jeigu dėl įvairių priežasčių moters kraujyje atsiras antikūnai. Tai reiškia, kad vaisiaus kraujas, turintis rezus teigiamą faktorių, pateko į motinos kraują. Motinos imuninė sistema pagamina antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius. Antikūnai iš motinos kraujo, patekę į vaisiaus kraujotaką, suardo vaisiaus eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius).
Kai moteris pastoja antrą kartą, jos organizmas jau labai greitai atpažįsta svetimą baltymą, antikūnai pradeda sparčiai gamintis ir stipriai kenkia vaisiui. Tada pradeda storėti placenta, gamintis daug vaisiaus vandenų, nuodijamos jo kepenys, progresuoja vaisiaus mažakraujystė ir gyvybė gali nutrūkti. Kai vaikelio organizmas stipriai apnuodytas, vaisiui gali prireikti kraujo perpylimo. Žinoma, tokie atvejai reti, tačiau kūdikio gyvybei pavojus didelis.
Rizikos veiksniai
Serologinio konflikto rizika yra tik tuo atveju, kai mama turi rezus neigiamą faktorių (Rh-), o tėtis - rezus teigiamą (Rh+). Tokiu atveju yra 50% tikimybė, kad vaikas paveldės teigiamą rezus faktorių (Rh+).
Didžiausia rizika kyla, kai:
- Moteris yra Rh-.
- Vaiko tėvas yra Rh+.
- Vaisiaus kraujas paveldi Rh+.
Ligos riziką vaisiui ir naujagimiui sirgti hemolizine liga didina:
- anksčiau buvę gimdymai, savaiminiai persileidimai, nėštumo nutraukimai, negimdiniai nėštumai, cezario pjūvio operacijos, kraujo perpylimai;
- išorinis vaisiaus apsukimas gimdoje, priešlaikinis placentos atsidalijimas, kraujavimas, invazinės procedūros nėštumo metu (vaisiaus kraujo ar vandenų paėmimas tyrimams).
Rezus konflikto pasekmės ir ligos simptomai
Antikūnai iš motinos kraujo, patekę į vaisiaus kraujotaką, suardo vaisiaus eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Vaisiui, dar esant gimdoje, pradeda vystytis mažakraujystė.
Štai kokias rimtas komplikacijas gali sukelti rezus konfliktas:
- Vaisiaus anemiją (mažakraujystę);
- Geltą;
- Širdies nepakankamumą;
- Vandenę;
- Net persileidimą ar vaisiaus žūtį.
Pagal hemolizinės ligos sunkumą skiriamos trys jos formos:
- Lengva (mažakraujystė): būdingas odos ir gleivinių blyškumas, nežymiai padidėjusios kepenys, blužnis.
- Vidutinio sunkumo (gelta): būna geltoni vaisiaus vandenys, virkštelė, pirmosiomis gyvenimo valandomis pagelsta oda ir gleivinės, ryškiai padidėja kepenys ir blužnis. Jei išauga labai didelis eritrocitų irimo produkto (bilirubino) kiekis kraujyje, kyla smegenų „apsinuodijimo“ bilirubinu (bilirubininės encefalopatijos) pavojus. Naujagimis tampa mieguistas, vangus, negydant prasideda traukuliai, nugaros raumenų mėšlungis, sutrinka kvėpavimas, ištinka koma.
- Sunki (vandenė): naujagimio būklė labai sunki, kartais jis gimsta negyvas. Po gimimo greitai sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla. Oda būna labai blyški, su kraujosruvomis, vėliau pagelsta, padidėja kepenys ir blužnis.
Hemolizinės ligos simptomai ne visada akivaizdūs, ypač jei liga nėra sunkios formos. Anemiją gali išduoti labai tankus kūdikio kvėpavimas, išblyškusi oda, prastas apetitas. Yrant eritrocitams vaisiaus organizme kaupiasi pigmentas bilirubinas, prasideda hemolizinė gelta, kuri ypač sustiprėja gimus naujagimiui. Dėl anemijos gali kilti vaisiaus hipoksija (deguonies stoka), gali būti pažeisti vaisiaus vidaus organai. Gimęs naujagimis kenčia nuo kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo, edemos (skysčių susikaupimo audiniuose), berniukams pasireiškia kapšelio vandenė.
Diagnostika ir priežiūra nėštumo metu
Siekiant užtikrinti sėkmingą nėštumą esant rezus faktoriaus neatitikimui, labai svarbi ankstyva diagnostika ir tinkama priežiūra.
Rezus konflikto diagnostika
Kiekvienai nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir jos rezus faktorius. Remiantis nėščiųjų priežiūros protokolu, jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama, atliekami antikūnų tyrimai.
Antikūnų tyrimas: Jeigu nėščiosios kraujo grupė turi rezus neigiamąjį faktorių (Rh-), tiriama, ar jos kraujyje nėra antikūnų prieš rezus teigiamąjį faktorių (Rh+). Jeigu antikūnų nėra, nėščiajai 28-ąją nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino. Jei moters kraujyje antikūnų nerandama, tyrimas kartojamas 20 ir 27 nėštumo savaitėmis. Jei antikūnų nerandama, 28 - 32 nėštumo savaitę suleidžiama 300 mg. anti- D imunoglobulino.
Amniocentezė: Jei antikūnų koncentracija didelė arba vis didėja, atliekama amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas), siekiant nustatyti bilirubino koncentraciją ir įvertinti hemolizinės ligos sunkumą. Vaisius papildomai tiriamas ultragarsu, vertinama jo smegenų kraujotaka.
Jeigu moters, kurios kraujo grupė neigiama, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje. Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymių, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame.
Gydymo metodai
Laiku pradėtas ir tinkamai parinktas gydymas gali padėti išvengti sunkių komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui.
Rezus konflikto gydymas
Jei rizika nustatoma anksti, nėštumo metu skiriama anti-D imunoglobulino (RhIG) injekcija.
- Profilaktinė dozė: Apie 28 nėštumo savaitę skiriama profilaktinė anti-D imunoglobulino dozė.
- Po gimdymo: Po gimdymo, jei kūdikis gimsta Rh+ (dar viena dozė per 72 valandas).
- Papildoma dozė: Tokiais atvejais gali būti paskirta papildoma RhIG dozė, kad išvengtumėte galimų komplikacijų, jei nėštumo metu pastebite kraujingų išskyrų ar tepliojimų, ypač esant Rh neigiamam kraujo grupei, būtinai praneškite gydytojui.
Ši procedūra apsaugo moters imuninę sistemą nuo sensibilizacijos ir leidžia išvengti komplikacijų tiek dabartiniame, tiek būsimuose nėštumuose.
Esant lengvo laipsnio vaisiaus pažeidimui, amniocentezė kartojama po 3 savaičių, gimdymas numatomas laiku. Esant vidutinio sunkumo hemolizinei ligai, tyrimai kartojami po 2 savaičių. Jei bilirubino kiekis nedidėja, gimdymas numatomas 37-38 nėštumo savaitę. Bilirubino koncentracijai didėjant, elgiamasi kaip sunkios hemolizinės ligos atveju. Esant sunkiai hemolizinei ligai, atliekamas kraujo perpylimas gimdoje esančiam vaisiui. Jis kartojamas kas 7-10 d. ir gimdymas numatomas 34-35 nėštumo savaitę.
Rezus ligos valdymas nėštumo metu
Ligos prevencija
Rezus faktoriaus neturinčioms nėščiosioms, kurių kraujyje nerandama antikūnų, taikoma imunoprofilaktika: 28 nėštumo savaitę ir per 24-72 val. po gimdymo (jei naujagimis turi Rh faktorių) į raumenis suleidžiama 300μg anti-Rh imunoglobulino. Jis neutralizuoja į motinos kraujotaką patekusius vaisiaus eritrocitus, turinčius Rh faktorių, todėl antikūnai nespėja pasigaminti.
Ligos vienkartinė imunoprofilaktika taip pat būtina po:
- nėštumo nutraukimo,
- savaiminio persileidimo,
- negimdinio nėštumo,
- išorinio vaisiaus apsukimo,
- intervencinių procedūrų nėštumo metu.
Daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo išrasta vaistas, vadinamas anti-RH(D) imunoglobulinu. Taikant imunoprofilaktiką, nėščiųjų imunizacijos rizika sumažėja iki 0,2 proc. Per pirmą apsilankymą pas ginekologą nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir Rh faktorius.
Mitiniai prietarai ir nėštumas
Nėštumo metu moterys dažnai susiduria su įvairiais prietarais ir draudimais, kurie gali kelti papildomą stresą. Svarbu atskirti mitus nuo realių medicininių rekomendacijų.
Nėščiajai negalima kirpti plaukų, nes… nukirps vaiko protą (ar net sutrumpins gyvenimą).
Šio prietaro ištakos visai ne mistinės: seniau nėštumo metu moterų plaukai paprastai sustiprėdavo, geriau augdavo ir jos, norėdamos išsaugoti šį grožį, jų nekirpdavo. Šiandien šis prietaras apskritai nebeturi prasmės, nes dėl neigiamo aplinkos poveikio, nesveiko maisto, streso ir pan. nėščiųjų plaukai ne stiprėja, o kaip tik dažnai tampa silpnesni. Taigi pakirpti galiukus ar atnaujinti šukuoseną ne žalinga, o netgi naudinga, o ir nuotaika pagerės pamačius savo atvaizdą veidrodyje. Beje, dažyti plaukus patariama tik natūraliais dažais ir kurį laiką pamiršti apie cheminį sušukavimą.
Nėščiajai negalima megzti, nes vaikas gims su apsisukusia virkštele.
Mėgstama veikla, nesvarbu, kas tai būtų - mezgimas, vėlimas, siuvinėjimas ar pynimas - ramina, suteikia gerų emocijų ir būna naudinga.
Nėščiajai negalima skelbti gimdymo dienos, nes… nes tiesiog nutiks kas nors blogo.
Šis prietaras atkeliavo iš tų laikų, kai buvo tikėta, jog garsiai neįvardijus gimimo datos tiek moteris, tiek jos vaikelis bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių, o ir pats gimdymas bus lengvesnis. Iš tiesų gimdymo datą galima paskelbti visam pasauliui, jei tik norisi (ir būtent dėl to piktoji dvasia neužpuls), o galima ir niekam nesakyti, ypač, jei artėjant terminui nesinori sulaukti milijono klausimų „Tai kada gi? Gal jau?!”
Nėščiajai negalima fotografuotis, nes vaisius apmirs tokioje pozoje, kokioje buvo, kai mama fotografavosi.
Iš tiesų nėščia moteris atrodo ypatingai, gražiai, ir to nereikia bijoti užfiksuoti - po kažkiek metų, tikėtina, bus miela peržvelgti tas nuotraukas. Kitas dalykas - ar jas laikyti sau, ar viešinti. Tikima, kad bloga akis gali nužiūrėti, pavydėti, linkėti pikto. O kartais ir privatumą norisi išsaugoti ir tokiomis nuotraukomis džiaugtis tik artimųjų rate. Tuomet fotografuotis galima, bet feisbuke skelbtis nebūtina.
Nėščiajai negalima glostyti kačių, nes vaikas turės daug priešų.
Nėščiajai vengti kontakto su katėmis reikėtų dėl galimos toksoplazmozės. Tai - gyvūnų ir žmogaus parazitinė liga. Jei moteris užsikrės toksoplazmoze prieš pat pastodama ar jau būdama nėščia, yra tikimybė, kad infekciją perduos ir vaisiui. O tuomet gali grėsti savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, vaisius gali lėčiau augti ar net žūti gimdoje. Ko vengti? Žemės darbų, valyti katės tualetą ir pan. Beje, toksoplazmozę labiausiai platina tos katės, kurios pačios medžioja maistą arba ėda žalią mėsą. Užkrėstas gali būti ir vanduo, galvijų mėsa, nepasterizuotas pienas, neplautos daržovės ar vaisiai. Žinoma, tai dar nereiškia, kad pastojus iš namų reikia išmesti katę, bet su ja susijusius darbus perleisti vyrui - visai ne pro šalį.
Nėščiajai negalima sėdėti sukryžiavus kojų, nes vaikelio kojos bus kreivos arba jis gims šleivapėdis.
Vaikelio kojų tiesumui tai įtakos neturės, tačiau sėdėti susikėlus koją ant kojos nereikėtų net tik nėščiosioms: tokioje padėtyje gali sutrikti kojų kraujotaka, išsiplėsti venos, kojos ims tinti.
Nėščia moteris negalima valgyti raudonų uogų, nes kūdikis gims… raudonas.
Valgyti uogas sveika, tačiau turi būti saikas. O saikas šiuo atveju reikalingas, nes raudonų uogų ir vaisių sudėtyje yra medžiagų, kurios naudingos tik nedideliais kiekiais. O ir alergijos tikimybė niekur nedingsta.
Nėščiajai negalima lipti per bet kokią kliūtį, pakilimą (slenkstį, virvę), nes apsivys kūdikio virkštelė arba gimdymas bus sunkus.
Su slenksčiu susijusių prietarų - nors vežimu vežk, ir ne tik skirtų nėščiajai. Tiesa, slenkstis jau nuo senovės turi magišką reikšmę - simbolizuoja tarsi ribą tarp šio ir ano pasaulio, o, jei žvelgtume labiau žemiškai, ribą tarp namų ir aplinkinio pasaulio. Aišku, užsidaryti namuose nereikia, bet prieš peržengiant namų slenkstį pravartu savęs paklausti: ar man tikrai ten būtina eiti?
Nėščiajai negalima kelti rankų virš galvos, nes tai pakenks vaisiui - aplink kaklą gali apsisukti virkštelė.
Šiandien jau įrodyta, kad virkštelė apsisuka dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad ji ilga, o vaisius labai judrus. Tačiau kruopelė tiesos visgi yra - nereikėtų kabinti sunkių užuolaidų ar pasilypėjus ant kėdės plauti langų. Kodėl? Nes nėštukei tai tiesiog per sunku, nepatogu ir pavojinga. Bet trumpam pakelti rankas norint ką nors pasiekti nepakenks nei mamai, nei mažiukui.
Nėščiajai negalima eiti į kapines - prisišauks piktąją dvasią.
Skepticizmas skepticizmu, tačiau visai numoti ranka į tai gal ir nereikėtų… Jei nėščioji tiki neigiama energija, tokių pasivaikščiojimų verčiau vengti. Kita vertus, jei kapinės apskritai nuteikia neigiamai, jei moteris bijo ir pan., žinoma, kad stresas - ne į naudą nei jai, nei vaikeliui.
Kas gims?
Oho, kiek teorijų egzistuoja šiuo klausimu! Jei nėštukė nori sūraus, aštraus maisto, gims berniukas, jei pilvas pailgas, irgi lauk berniuko, jei ant jo užauga mažyčių plaukelių, bingo - taip pat berniukas! O štai, jei moteris visa ištinusi, spuoguota, pilvas apvalus, atsikišęs į šonus, baisiai norisi saldumynų, viskas aišku - mergaitė! Deja, kol kūdikėlis neišvys dienos šviesos, tol niekas (net echoskopas) šimtu procentų neužtikrins, kas gims - mergaitė ar berniukas. Tyrimais nustatyta, kad nei pilvo forma, nei mitybos ypatumai neturi tiesioginio ryšio su būsimo kūdikio lytimi. Pilvuko formą nulemia daugybė veiksnių: pilvo preso raumenų elastingumas, odos stangrumas, buvę nėštumai, gimdymai, vaisiaus padėtis ir t. t. Tiesa, neretai „žinovai” teigia, kad, jei antras (trečias, ketvirtas…) nėštumas kitoks, nei prieš tai buvęs, gims kitos lyties mažylis. Deja, ir šis teiginys mokslinio pagrindo neturi.
Ar sunkiai gimdysi?
„Jei tavo mama sunkiai gimdė, tai ir tu sunkiai gimdysi!” Ar teko tai girdėti? Gąsdina nėštukes, kas netingi… Ir visai be reikalo. Šis prietaras gimė iš nežinojimo - seniau tiesiog buvo manoma, kad vaikai daug kuo panašūs į savo tėvus, tai ir gimdymai bus bene identiški. Iš tiesų netgi gydytojas negali užtikrinti, kaip praeis gimdymas, tai ką jau ten mamos patirtis gali pasakyti… Moters sveikata, nusiteikimas, kūdikio padėtis ir kiti dalykai lemia gimdymo eigą.
Kiekvienas prietaras turėjo pagrindą atsirasti - vienų kilmę šiandien žinome, kitų tik spėlioti galime. Dabartiniais laikais, kai žmonijos išsivystymo lygis jau kur kas tobulesnis nei senovėje, šie prietarai nebetenka prasmės, tačiau… kai kurie krislelį tiesos visgi gali turėti. Nebūtinai tiesiogiai, nebūtinai pažodžiui. Bet apkrauti savęs beprasmiais draudimais ir apribojimais tikrai nereikia.
1968 metais pradėjus taikyti visuotinę anti D imunoprofilaktiką, rezus imunizacijos rizika yra sumažėjusi iki 0,2 proc. Galima sakyti, kad taikant šiuolaikines priemones laiku ir vietoje, rizika yra labai maža. Rezus imunizacija nustatoma tada, jeigu nėščiosios kraujyje nustatomi antikūnai prieš rezus D faktorių. Rezus neigiamų žmonių dažnis priklauso nuo rasės: tarp baltaodžių neigiamą kraujo grupę turi apie 15 proc. žmonių, tarp aziejiečių ir amerikos indėnų apie 1-2 proc., afroamerikiečių 7-8 proc. Rezus D faktoriaus imunizacija yra pati dažniausia ir rimčiausia, tačiau egzistuoja dar apie 50 įvairių eritrocitų antigenų galinčių sukelti nėščiosios imunizaciją.
Ką daryti planuojant nėštumą?
Jokio papildomo pasiruošimo planuojant nėštumą nėra. Kaip ir kiekvienai nėščiajai, reikia gerti folio rūgštį, kontroliuoti savo lėtines ligas. Dabar mitų girdžiu labai retai. Dabartinės galimybės vaisiaus kraujo grupę leidžia sužinoti dar jam negimus, nemažai moterų pasinaudoja šiuo tyrimu. Tačiau pasitaiko ir baimių: moterys galvoja, kad jei su pirmu nėštumu viskas buvo gerai, tai per antrąjį nėštumą tikrai kils komplikacijų. Dar vienas mitas - esant rezus faktoriaus neatitikimui, dažniau įvyksta persileidimai. Bet mokslinių įrodymų nėra, kad persileidimas susijęs su rezus faktoriaus neatitikimu.
Lietuvoje yra puikiai sutvarkyta perinatalinė pagalba. Net ir mažiausioje poliklinikoje gydytojai akušeriai ginekologai žino, kad, esant rizikingam nėštumui, moteris turi atvykti į perinatalinį centrą. Kiekvienai nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir rezus faktorius. Remiantis nėščiųjų priežiūros protokolu, jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama ir yra nustatomas antikūnų titras, rodantis, kad kraujyje jau yra antikūnų, moteris siunčiama į perinatologijos centrą. Jei moters kraujyje antikūnų nenustatoma, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, kad 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobulino. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.
