Pranešimas apie vaiko gimimą yra svarbus žingsnis, užtikrinantis jo pilietybę ir visas socialines garantijas. Ypač svarbu tai žinoti tėvams, kurie susilaukia vaikų užsienyje. 2021 metais Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 10 527 gimimo įrašai, kurių daugiau nei trečdalis - ne Lietuvoje gimusių mažylių. Iš jų Vilniaus mieste gimusių vaikų - 6673 gimimai, 3854 - vaikų gimusių užsienyje gimimai įtraukti į apskaitą.
Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė, susilaukus mažylio užsienyje tėvams reikia pateikti dokumentus el. būdu, kreiptis į artimiausią Lietuvos ambasadą arba atvykti tiesiai į pasirinktą Civilinės metrikacijos skyrių Lietuvoje. „Gimimo registravimo tvarka yra labai paprasta. Prašymas yra pildomas el. būdu, vienam iš vaiko tėvų prisijungus per elektroninės valdžios vartų portalą prie Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos (MGVDIS). Prisijungus reikia užpildyti prašymą dėl vaiko gimimo įregistravimo. Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas, gavęs prašymą - jį įvykdo ir vaiko gimimo išrašą el. būdu per MGVDIS išsiunčia vaiko tėveliams“, - paaiškino J. Kuzmienė.
Lietuvos teisės aktai nustato, kad vaiko, gimusio užsienio valstybėje, kai abu jo tėvai (ar vienas iš jų) yra Lietuvos piliečiai, gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje. Įregistruotas gimimas įtraukiamas į apskaitą sudarant gimimo įrašą. Gimimas įtraukiamas į apskaitą nepriklausomai nuo vaiko pilietybės.
Tačiau ne visi tėvai laikosi šios taisyklės. „Teisės aktais nėra sureglamentuota atsakomybė už neinformavimą apie vaiko gimimą. Bet teisės aktai numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi pareigą užregistruoti vaiko tiek gimusio Lietuvoje, tiek gimusio užsienyje gimimą. Nėra statistikos, kiek tėvų neužregistravo savo vaikučių, gimusių užsienyje“, - atvirauja J. Kuzmienė.
Viena iš priežasčių, kodėl tėvai neskuba registruoti gimimo, gali būti baimė dėl galimos privalomos karinės tarnybos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje gyvenanti Lina, auginanti beveik dvejų metų dukrą, prisipažįsta nežinojusi, kad privalo informuoti Lietuvos institucijas apie vaiko gimimą. „Padarėme tai dėl to, kad dukra turėtų antrą pilietybę“, - prisipažįsta moteris, kurios mažylė turi Lietuvos ir Italijos pasus. Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdami įgyja Lietuvos pilietybę, nesvarbu, kur gimė. Mišrių šeimų vaikai daugeliu atveju gali turėti dvi pilietybes, žinoma, jei apie gimimo faktą informuojama Civilinės metrikacijos skyrius Lietuvoje.
Tiesa, šia galimybe pasinaudoja ne visi. Linos draugė, gyvenanti Ispanijoje, apie sūnaus gimimą Lietuvos institucijoms specialiai nepranešė - esą ji nenori savo sūnui antros pilietybės, o labiausiai stengiasi apsaugoti nuo galimai gresiančios privalomos karinės tarnybos.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 metų iš Lietuvos išvyko beveik 704 tūkst. žmonių, kurių daugiau nei 70 proc. yra 15-44 metų amžiaus. 2021 metais Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis apie 510 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje. Tarptautinė migracijos organizacija Lietuvoje informacijos, kiek emigrantų susilaukė vaikų - nerenka, tad vienintelis šaltinis sužinoti skaičius yra tėvai, kurie informavo reikiamas institucijas.
„Per 2021 metus iš užsienio lietuvių sulaukėme 542 klausimų apie vaiko gimimo ir auginimo išmokas. Užsienyje gimusio vaiko įtraukimu į apskaitą Lietuvoje domėjosi 158 su mumis susisiekę interesantai“, - teigia Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ programos vadovė Jovita Sandaitė. Specialistė pabrėžė, kad į juos dažniau kreipiasi šeimos, ketinančios grįžti gyventi į Lietuvą. „Dažniausiai grįžtančiųjų į Lietuvą su vaikais klausimai yra susiję su švietimu - kaip mokyklos padeda vaikams tobulinti lietuvių kalbos žinias, kadangi vaikai neretai būna ją primiršę.“
Nors oficiali statistika apie tėvus, nesiregistruojančius savo vaikų gimimo, nėra vedama, akivaizdu, kad tokia tendencija egzistuoja. Svarbu suprasti, kad registracija užtikrina ne tik pilietybę, bet ir galimybę naudotis visomis socialinėmis garantijomis bei teisėmis.
Gimimo registravimo procesas yra gana paprastas ir gali būti atliktas elektroniniu būdu. Tai padeda užtikrinti, kad vaikas nuo pat gimimo turėtų visus reikiamus dokumentus ir teises. Tėvai, gyvenantys užsienyje, turėtų nepamiršti šios svarbios pareigos, kuri užtikrina jų vaikų ateitį.
Nors teisės aktai nenumato tiesioginės atsakomybės už gimimo neregistravimą, tai gali sukelti nepatogumų ateityje, ypač grįžtant gyventi į Lietuvą. Todėl svarbu laiku atlikti visas reikiamas procedūras.
tags: #padovanokim #lietuvai #gimimo
