Susidūrimas su sunkumais norint susilaukti vaiko yra jautri ir neretai skaudi patirtis daugeliui porų. Pasaulyje statistiškai su vaisingumo problemomis susiduria reikšminga dalis porų (kartais nurodoma, kad maždaug viena iš šešių ar septynių). Svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra poros, o ne vien moters ar vyro problema, o šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti įvairių pagalbos būdų.

Pagal medicininį apibrėžimą, pora laikoma nevaisinga, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus. Jeigu moteris yra vyresnė nei 35 metų arba yra žinomų rizikos veiksnių (pvz., nereguliarios mėnesinės, buvusios ginekologinės operacijos ar uždegimai, taikytas onkologinis gydymas), į gydytojus rekomenduojama kreiptis nelaukiant vienerių metų, o maždaug po 6 mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti.

Vizitas pas gydytoją: ko tikėtis?

Atvykus pas gydytoją vaisingumo specialistą (akušerį ginekologą, urologą ar reprodukcinės medicinos gydytoją), pirmiausia bus renkama išsami informacija:

• Bendra sveikatos būklė, persirgtos ligos, atliktos operacijos (abiejų partnerių).
• Ankstesni nėštumai, gimdymai, persileidimai.
• Menstruacinio ciklo ypatumai.
• Lytinio gyvenimo dažnumas ir ypatumai.
• Vartojami vaistai, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos).
• Darbo ir gyvenimo sąlygos (stresas, kenksmingi veiksniai).
• Šeiminė anamnezė (ar giminėje buvo vaisingumo problemų).

Ši informacija padeda gydytojui numatyti galimas nevaisingumo priežastis ir sudaryti kryptingą tyrimų planą. Tyrimai paprastai apima: vyro spermos tyrimą (spermogramą), moters ovuliacijos įvertinimą (hormonų tyrimai, ultragarsas), kiaušintakių pratekamumo patikrinimą, gimdos būklės įvertinimą, tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų ir kt.

Nevaisingumo priežastys

Nevaisingumo priežastys yra labai įvairios ir dažnai kompleksinės:

• Moters veiksniai (apie 30-40% atvejų): Ovuliacijos sutrikimai (pvz., dėl policistinių kiaušidžių sindromo (PKS), hormonų disbalanso); kiaušintakių patologija (nepratekamumas ar pažeidimai dėl buvusių uždegimų, operacijų, endometriozės); gimdos problemos (miomos, polipai, sąaugos, įgimtos anomalijos); endometriozė; amžius (vaisingumas natūraliai mažėja, ypač virš 35 m.).
• Vyro veiksniai (apie 30-40% atvejų): Prasta spermos kokybė (maža spermatozoidų koncentracija, blogas judrumas, pakitusi morfologija); spermatozoidų transportavimo sutrikimai; hormonų sutrikimai; genetinės problemos.
• Abiejų partnerių veiksniai (apie 10-20% atvejų): Nustatomi sutrikimai abiem partneriams.
• Neaiškios kilmės nevaisingumas (apie 10-15% atvejų): Nepavyksta nustatyti aiškios priežasties net atlikus visus būtinus tyrimus.

Gydymo keliai

Nustačius nevaisingumo priežastį (jei tai pavyksta), parenkamas tinkamiausias gydymo būdas:

• Medikamentinis gydymas: Dažniausiai taikomas esant ovuliacijos sutrikimams (skiriami vaistai ovuliacijai stimuliuoti). Taip pat gali būti gydomos infekcijos ar hormonų disbalansas.
• Chirurginis gydymas: Gali būti atliekamas šalinant gimdos patologijas (miomas, polipus, sąaugas), kiaušintakių nepraeinamumą, endometriozės židinius ar tam tikras vyrų nevaisingumo priežastis (pvz., varikocelę).
• Pagalbinio apvaisinimo būdai (ART - Assisted Reproductive Technology): Taikomi, kai kiti metodai neefektyvūs arba yra aiškios indikacijos (pvz., nepratekami kiaušintakiai, sunkus vyro nevaisingumas). Svarbu vartoti terminą „pagalbinis apvaisinimas“, o ne „dirbtinis“, nes procedūrų metu sujungiamos natūralios lytinės ląstelės. Pagrindiniai metodai yra du:
• Intrauterininė inseminacija (IUI)
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF - In Vitro Fertilization)

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): nuo ko viskas prasidėjo?

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF) yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. Tai yra gana sudėtingas procesas, nes reikia surinkti moteriškas lytines ląsteles - kiaušialąstes ir laboratorijoje jas sujungti su spermatozoidais - vyriškomis lytinėmis ląstelėmis.

Pagalbinio apvaisinimo metodų pradininkas prof. Robert Edwards (biologas) dirbo kartu su Patric Steptoe (akušeris - ginekologas). 1969 jiems pavyko pirmą kartą žmonijos istorijoje sėkmingai apvaisinti žmogaus kiaušialąstę laboratorijos sąlygomis. Praėjus keliems metams mokslininkai taip pat paskelbė apie sėkmingą implantacinio embriono išgyvenimą po šaldymo-atšildymo procedūros. Iki tol, kol 1978 pasaulį išvydo pirmas kūdikis iš mėgintuvėlio, buvo daugybė bandymų. Tačiau galiausiai pavykęs, pirmasis sėkmingas pagalbinis apvaisinimas, tapo ilgai laukta žinia, kad nevaisingumas nėra nuosprendis.

Pagalbinio apvaisinimo technologijų principai, sukurti praėjusiame šimtmetyje, taikomi ir dabar. Tik daugelis jų ištobulėjo. Vietoje lėtojo atsirado greitasis embrionų šaldymo metodas, kurio dėka embrionų išgyvenimo galimybė siekia 100 procentų. Labai ištobulėjo ir embrionų auginimo laboratorijoje sąlygos. Auginimo terpės praturtintos medžiagomis, kurių sudėtis leidžia ląstelėms sėkmingai vystytis nuo apvaisintos kiaušialąstės iki vėlyvos blastocistos stadijos - šeštos dienos embriono.

IVF procedūros eiga

Vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4-6 savaičių ir apima kelis pagrindinius etapus:

1. Tyrimai, pasiruošimas: Prieš pradedant IVF, gydytojas ne tik paskirs visą tyrimų paketą, bet ir gali skirti vartoti kontraceptikus ir / arba estrogeną.
2. Kiaušidžių stimuliacija, stebėjimas: IVF ciklo metu suleidžiama hormoninių vaistų, padedančių subrandinti daugiau kiaušialąsčių vieno ciklo metu. Vėliau labai svarbus stebėjimas: kiaušidžių reakcija į vaistus stebima ultragarsu ir hormonų kiekio kraujyje tyrimais. Artėjant kiaušialąsčių paėmimo momentui, jos brandinamos specialia hormonų injekcija: vaistų suleidžiama likus 36 val.
3. Spermos surinkimas: Partneris gali pateikti spermos mėginį punkcijos (kiaušialąsčių surinkimo) dieną.
4. Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija): Taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Procedūra įprastai trunka iki 15 min.
5. Apvaisinimas: Kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į juos sulašinama sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, kontroliuojant drėgmę ir temperatūrą. Neretai atliekama kiek sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę.
6. Embrionų auginimas: Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje iki kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą.
7. Embriono perkėlimas į gimdą: Atsižvelgus į konkrečią situaciją, į gimdą perkeliami geriausios kokybės 2-5 dienų embrionai.
8. Nėštumo užsimezgimas: Moteris pastoja, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę. Po embriono perkėlimo praėjus maždaug 9-14 d. atliekamas nėštumo testas.

Šiuolaikinės technologijos ir naujovės IVF srityje

Šiuolaikinės technologijos IVF srityje sparčiai tobulėja, siekiant padidinti sėkmės rodiklius ir sumažinti riziką. Vaisingumo centro vadovė R. Žiobakienė ir embriologė dr. Ž. Čerkienė išskiria kelias svarbiausias naujoves:

• Dirbtinis intelektas (DI): DI padeda atrinkti embrionus, kurie turi didžiausią tikimybę implantuotis, vertindamas jų vystymosi kritinius momentus.
• „ConceptEasy“ testas: Šis neinvazinis tyrimas vertina, kiek embrionas išskiria signalinių molekulių, lemiančių sėkmingą implantaciją, taip nustatant optimalų „motinos - embriono dialogą“.
• „Embrace“ testas: Tai neinvazinis genetinis embriono tyrimas, tiriamas ne pats embrionas, o jo auginimo terpė, siekiant nustatyti chromosomų rinkinio taisyklingumą ir išvengti paveldimų ligų.
• „Be ready“ testas: Endometriumo receptyvumo tyrimas, padedantis nustatyti optimalų „implantacijos langą“ - tinkamiausią laiką embriono perkėlimui į gimdą.
• Išmanūs inkubatoriai: Naujos kartos inkubatoriai leidžia stebėti embriono vystymąsi kiekvienu momentu ir prognozuoti, kuris embrionas geriausiai implantuosis gimdoje.
• Dvigubos kiaušidžių stimuliacijos protokolai: Vienos procedūros metu atliekamos 2 stimuliacijos, gaunama dvigubai daugiau kiaušialąsčių ir embrionų.
• Kiaušidžių „atjauninimo“ procedūros: Naudojant trombocitais praturtintą plazmą, siekiama paskatinti neaktyvių užuomazginių folikulų augimą ir kiaušialąsčių vystymąsi.

Laboratorijos kokybė ir komandinis darbas

Gydymo sėkmė net 80% priklauso nuo laboratorijos kokybės. Moderni laboratorija, aprūpinta naujausia technologine infrastruktūra, aukštos kokybės medžiagomis ir įranga, yra būtina sėkmingam embrionų auginimui ir atrankai. Tuo pačiu metu, IVF gydymas yra komandinis darbas, kurio sėkmę lemia gydytojų, embriologų, genetikų ir kitų specialistų bendradarbiavimas.

Svarbus veiksnys, lemiantis sėkmę, yra poros amžius ir sveikatos būklė. Jaunesnėms moterims (iki 35 metų) tikimybė pastoti yra didesnė. Tačiau net ir esant sudėtingoms situacijoms, šiuolaikinė medicina siūlo efektyvius gydymo būdus, įskaitant pagalbinio apvaisinimo procedūras su donorinėmis ląstelėmis.

tags: #nuo #ko #pradejo #ivf

• Kaip apsaugoti rankas nuo šalčio
• Rezultatai: Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“ Mažeikių rajone
• Kodėl vaikai mėgsta šiurpias istorijas?
• Vaikų dainelė "Tyli, tyli dūda" tekstas
• Ugdymai Rudaminoje