Statistika grėsminga - kas penkto suaugusio žmogaus Lietuvoje kraujospūdis yra padidėjęs. Mirtingumo rodikliai nuo padidėjusio kraujo spaudimo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų 2 kartus didesni nei Europos Sąjungos vidurkis. Dažnas nežino apie padidėjusį savo kraujo spaudimą, nes jo neseka ir nejaučia jokių sveikatos negalavimų. Jei kraujospūdis padidėjęs nuolat, išsivysto liga - arterinė hipertenzija, sutrinka vainikinių arterijų, aprūpinančių širdį krauju, kraujotaka. Dėl to pažeidžiama širdis ir jos funkcijos. Taip išsivysto galvos smegenų kraujagyslių ar koronarinė širdies ligos.

Tačiau tiesa kita ir nedžiuginanti - vaikai taip pat gana dažnai serga padidėjusio kraujospūdžio liga. Šių dienų realijos - kad vis daugiau ligų „persikelia“ į vaikų amžių. Ne išimtis ir tokia kadaise vien pagyvenusių žmonių laikyta liga, kaip arterinė hipertenzija. Manoma, kad genai ir intrauterinis (vaisiaus vystymosi) periodas turi įtakos hipertenzijos ir kitoms širdies ir kraujagyslių ligoms rastis. Mažas naujagimio svoris, kiti nenormalaus vystymosi gimdoje požymiai gali turėti įtakos hipertenzijai, gliukozės tolerancijos sutrikimui ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių atsiradimui vyresniame amžiuje. Toks ryšys tarp vaisiaus vystymosi periodo ir hipertenzijos įrodytas atlikus tyrimus ir stebint vaikus nuo gimimo iki 6 metų. Nustatyta, kad vaikams, kuriems buvo raidos sutrikimų intrauteriniu periodu, padidėjęs kraujo spaudimas diagnozuojamas dažniau (24 proc.), palyginti su tais vaikais, kuriems tokių vystymosi sutrikimų nebuvo (atitinkamai 16 proc.). Be to, aukštesnis kraujo spaudimas vaikystėje susijęs su aukštesniu kraujo spaudimu suaugus. Tai vėlgi įrodyta atlikus tyrimus. Jų metu nustatyta, kad vaikai, kuriuos vargino aukštas kraujo spaudimas, hipertenzija serga ir suaugę.

Arterinės hipertenzijos simptomai vaikams

Arterinė hipertenzija skirtingai pasireiškia skirtingo amžiaus vaikams: naujagimiams ir kūdikiams dažniausiai pastebimas sulėtėjęs psichomotorinis vystymasis, traukuliai, dirglumas, širdies nepakankamumui būdingi požymiai. Vyresniems vaikams hipertenzija sukelia panašius, kaip ir suaugusiesiems, simptomus: galvos skausmą, nuovargį, mirgėjimą akyse, kraujavimą iš nosies, sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją.

Docentė S. Glaveckaitė išvardino simptomus, kurie gali būti susiję su padidėjusiu kraujo spaudimu:

• Pakaušio skausmas
• Galvos svaigimas
• Padidėjęs nervingumas
• Miego, regos sutrikimai, matomos muselės prieš akis
• Nepaaiškinamas nuovargis
• Padidėjęs prakaitavimas
• Taip pat gali būti kraujosrūvos akyse, kraujavimas iš nosies, veido raudonis, staiga atsiradęs pusiausvyros sutrikimas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaikų hipertenzija gali pasireikšti ir kitaip nei suaugusiųjų. Naujagimiams ir kūdikiams dažniausiai pastebimas sulėtėjęs psichomotorinis vystymasis, traukuliai, dirglumas, širdies nepakankamumui būdingi požymiai. Vyresnių vaikų nusiskundimai labai panašūs į suaugusiųjų: galvos skausmai, nuovargis, mirgėjimas akyse, kraujavimai iš nosies, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.

Vaikams, kaip ir suaugusiems, būdingas ir vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas, vadinamoji „baltojo chalato“ hipertenzija. „Vieni autoriai teigia, kad vienkartiniai AKS padidėjimai vaikystėje metams bėgant praeina, kiti - kad pasitraukia tik laikinai, o vėliau, vaikui subrendus, startuoja kaip tikroji hipertenzija. Taigi, yra duomenų, kad „baltojo chalato“ hipertenzija irgi yra pirminei hipertenzijos pradinė išraiška“, - pažymi kardiologė.

Pastaruoju metu tenka stebėti jaunus, 20-30 metų, pacientus, kuriems nustatomas padidėjęs kraujo spaudimas. Apklausiant tokius pacientus dažnai paaiškėja, kad jie, jausdami energijos stoką, nuolat vartoja energinius gėrimus. Taip žmogus tik apgauna savo organizmą, neįvertindamas poilsio būtinybės. Medžiagų, kurių yra šių gėrimų sudėtyje, t. y. taurino, kofeino, kiekis kelis kartus viršija leistiną dienos normą. Didelis šių medžiagų kiekis padidina širdies raumens susitraukimo jėgą, padažnina ritmą, kuris pavargus ir taip būna dažnesnis nei norma. Dėl šių priežasčių pakyla kraujo spaudimas. Ypač didelis pavojus kyla, kai energiniai gėrimai vartojami sportuojant ar kartu su alkoholiu.

Padidėjusio kraujospūdžio priežastys vaikams

Vaikų arterinė hipertenzija taip pat skirstoma į pirminę, kurios priežastys nėra aiškios ir kurią nulemia genetiniai veiksniai bei gausybė išorinių veiksnių, ir antrinę - sukeltą tam tikrų organų ar sistemų ligų (inkstų ir kraujagyslių, širdies, endokrininių ligų ir kt.). Jeigu anksčiau buvo manyta, kad vaikai serga tik antrine arterine hipertenzija, o pirminė vaikystėje - beveik egzotiška, tai pastarųjų metų tyrimai vis daugiau reikšmės teikia pirminei vaikų ir paauglių AH.

Viena didžiausių pastarųjų metų blogybių - nejudrumas. Ilgas be pertraukos sėdėjimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus žiūrėjimas didina įvairių ligų riziką, arterinės hipertenzijos - taip pat. „Todėl tėveliai turėtų stengtis, kad jų atžalos kiaurą parą netūnotų prie kompiuterio, kad protinę veiklą kaitaliotų su fizine. Įrodyta, kad kompiuteriai, televizoriai, kiti ekraniniai žaidimai yra centrinės nervų sistemos dirgikliai, kurie taip pat didina kraujospūdį. Todėl tėveliams turėtų rūpėti, kad jų vaikai pakankamai laiko praleistų gryname ore, būtų fiziškai aktyvūs, kad valgytų kuo paprastesnį namie paruoštą, o ne greitą mikrobangų krosnelėje pašildytą maistą, kurio tinkamumo vartoti laikas kone 2 metai. Iš tiesų paprastesnis gyvenimo būdas, kurio laikėsi mūsų seneliai, lemia ir geresnę sveikatą“, - pataria medikė.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, tokius kaip lėtinės ligos, žalingi įpročiai, provokuojantys suaugusiųjų hipertenziją, vaikams dar nėra svarbūs. Nors, kalbant apie paauglių hipertenziją, jau galima kalbėti ir apie alkoholio bei tabako žalą kraujagyslėms, širdžiai ir kartu kraujo spaudimui.

Didesnė rizika sirgti arterine hipertenzija yra prieš laiką gimusiems arba labai mažo svorio vaikams, arba tiems, kuriems buvo perinatalinių komplikacijų. Taip pat didesnės rizikos sirgti grupei priskiriami vaikai, kuriems nustatomas augimo ir vystymosi sulėtėjimas, patyrusiems galvos ir pilvo traumų, taip pat tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų AH ar inkstų ligomis. Spaudimo anomalijos vaikams gali vystytis ir dėl arterinį kraujospūdį didinančių vaistų vartojimo, sergant pielonefritu, miego apnėja, valgantiems daug ir sūraus maisto, nutukusiems.

Kaip suprasti kraujospūdžio matavimo rodmenis kūdikiams ir vaikams

Vaikų arterinis kraujo spaudimas (AKS) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų. Tam yra sudarytos specialios norminės lentelės, kur AKS vertinamas pagal amžių, ūgį ir lytį. Kraujospūdžio procentilių riba derinama su ūgio procentilėmis. Normaliu vaikų kraujospūdžiu laikomas spaudimas, telpantis į 10-90 procentilių ribas pagal amžių, ūgį ir lytį.

Derėtų atsiminti, kad 6 metų amžiaus mergaičių ir berniukų AKS maždaug vienodas, 6-15 m. amžiuje kiek didesnis būna mergaičių, o po 16 m. - berniukų. Didesnis nei 90 procentilės kraujospūdis vaikui laikomas padidėjusiu, o mažesnis nei 10 - sumažėjusiu.

„Tai dar ne hipertenzija ar hipotenzija. Tokią ligą diagnozuoti ar atmesti gali tik gydytojas po išsamių tyrimų“, - pabrėžia vaikų kardiologė dr. O. Kinčinienė.

Vaikų AKS negalima vertinti pagal „šiek tiek mažesnius nei suaugusiųjų“ kriterijus. „Pvz., suaugusiam žmogui, kurio kraujospūdis 115/75 mmHg, 10 mmHg sistolinio spaudimo padidėjimas iki 125 mmHg tikrai jokių blogų pasekmių neatneš. Mažam vaikui ar kūdikiui 10 mmHg pokytis gali reikšit labai rimtą ligą. Pvz., 3 m. vaikui sistolinio spaudimo padidėjimas 10 mmHg nuo 90 procentilės ribos (kas laikoma normaliu spaudimu) gali prilygti sunkiai arterinei hipertenzijai“, - aiškina dr. O. Kinčinienė.

Diagnostikos problemos ir kada kreiptis į gydytoją

Vaikams, ypač kūdikiams, labai sunku pamatuoti AKS. Iš vienos pusės, dėl to, kad trūksta tinkamos aparatūros. Mat norint, kad įvairaus amžiaus vaikams kraujospūdis būtų pamatuotas tinkamai, reikia turėti aparatą bent su penkiomis įvairaus dydžio manžetėmis, nes manžetė turi apimti 2/3 žasto.

„Kitas dalykas, kad pamatuoti kraujospūdį kūdikiui ar mažam vaikui yra sunku fiziškai. Viena, mažas vaikas judrus. Kita, kad į tokį rankos užspaudimą jis reaguoja kaip į agresiją, ima verkti, priešintis. Dėl to jį tiesiog sunku išlaikyti, o ir girdimumas būna silpnesnis“, - pasakoja kardiologė.

Taigi, tiksliai vaiko AKS galima išmatuoti naudojant 2/3 žasto ilgo apimančią manžetę, kai vaiko kūno ir aplinkos temperatūra yra normali ir nekintama, vaikas nurimęs. Diagnozuoti per didelio ar per mažo kraujo spaudimo ligą galima tik įvertinus 3 matavimus atliktus iš eilės su 12 val. pertrauka ar atlikus ilgalaikę vaiko kraujospūdžio stebėseną specialiu aparatu.

„Nustačius ar įtarus tiek padidėjusį, tiek sumažėjusį kraujospūdį vaikui, visų pirma būtina kreiptis į pirmosios grandies gydytoją, jis, įtarimui pasitvirtinus, nusiųs vaiką pas specialistą. Patiems „gydytis“ kategoriškai nerekomenduojama. Jei šeimos gydytojas nenustato kraujo spaudimo nukrypimo, o tėvams atrodo, kad vaiko kraujospūdis linkęs per stipriai didėti ar mažėti, derėtų atsiminti, kad kraujo spaudimą galima pradėti reguliuoti nemedikamentinėmis priemonėmis“, - pabrėžia dr. O. Kinčinienė.

Kaip pradėti matuoti kraujospūdį?

Normalus arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra 120/80 mmHg, 130/90 mmHg - viršutinė normos riba. Kiekvienas - ir sveikas, ir juolab ligotas suaugęs žmogus turėtų žinoti ir sekti savo spaudimą. Kraujospūdžio matuoklis, kaip ir termometras, turėtų būti kiekvienų namų vaistinėlėje. Tai pati paprasčiausia ir visiems prieinama priemonė nuolat stebėti savo kraujospūdį.

Tiksliausi duomenys bus, jei matuosite namie ir tai darysite nuolat. Matuokite būdami ramybės būklės. Jei reikia, pailsėkite 10 min. Kai kada naudinga matuoti kraujo spaudimą ant abiejų rankų.

Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos tikslais kiekvienam rizikos grupei nepriklausančiam vaikui bent 1 kartą iki 3 metų amžiaus turi būti pamatuotas arterinis kraujospūdis. Vaikams, kurie priskiriami rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei (neišnešiotumas, hipotrofija ir psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, pilvo ar galvos trauma anamnezėje, paveldimosios „kraujospūdžio“ ligos šeimoje, žalinga gyvensena ir kt.), AKS turėtų būti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas pirmosios grandies gydytoją metu, neatsižvelgiant į amžių, t. y. ir mažesniems nei 3 m.

Jeigu vaikas priskiriamas rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei, rekomenduojama visiškai papildomai nesūdyti maisto. Druskos pakankamai yra ir žalioje mėsoje, ir daržovėse, ir duonos, mėsos gaminiuose ir kt. Kitas svarbus nemedikamentinio gydymo momentas - skirti pakankamą skysčių kiekį. Skysčių vaikui reikėtų duoti tiek, kiek reikia pagal jo fiziologinį poreikį. Koks konkrečiai kiekvieno vaiko fiziologinis skysčių poreikis, tėveliams turėtų pasakyti šeimos gydytojas. Pvz., 50 kg sveriančio paauglio dienos fiziologinis skysčių poreikis yra apie 2 l.

Nemedikamentinis anomalinio kraujospūdžio gydymas:

1. Reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas ne mažiau kaip 40 min. per dieną, 3-5 dienas per savaitę, vengiant ilgesnio kaip 2 val.
2. Žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis ir pan.) atsisakymas.
3. Specialių vaistinėse parduodamų elastinių kojinių nešiojimas.

„Visų šių priemonių galima imtis tik įsitikinus, kad arterinio kraujospūdžio anomalija nėra rimtos ligos požymis. Statistika grėsminga - kas penkto suaugusio žmogaus Lietuvoje kraujospūdis yra padidėjęs. Mirtingumo rodikliai nuo padidėjusio kraujo spaudimo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų 2 kartus didesni nei Europos Sąjungos vidurkis. Dažnas nežino apie padidėjusį savo kraujospūdį, nes jo neseka ir nejaučia jokių sveikatos negalavimų.

Jei kraujospūdis padidėjęs nuolat, išsivysto liga - arterinė hipertenzija, sutrinka vainikinių arterijų, aprūpinančių širdį krauju, kraujotaka. Dėl to pažeidžiama širdis ir jos funkcijos. Taip išsivysto galvos smegenų kraujagyslių ar koronarinė širdies ligos. Pastaruoju metu tenka stebėti jaunus, 20-30 metų, pacientus, kuriems nustatomas padidėjęs kraujo spaudimas. Padidėjus kraujospūdžiui skauda ir svaigsta galva, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies plote, širdies plakimas. Staiga ir ryškiai pakilus kraujospūdžiui gali atsirasti dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų. Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus jokių simptomų gali nejausti, nes kraujagyslės spėja adaptuotis.

Pacientai manęs dažnai klausia - kam gydyti, jeigu neturiu jokių nusiskundimų? Noriu atkreipti dėmesį, kad aukšto kraujospūdžio žala organizmui priklauso nuo kraujospūdžio pakilimo laipsnio ir trukmės. Taigi net jei nieko nejaučiate, svarbu laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti.

Atsakymas paprastas - rūpintis savimi. Galite pradėti nuo mažų dalykų: periodiškai matuokite kraujo spaudimą, sekite, kad jis būtų normos ribose, sumažinkite druskos kiekį maiste, nes ji sulaiko skysčius organizme (susilaikę skysčiai yra AKS priežastis), sureguliuokite mitybą, atsisakykite riebaus maisto, išsimiegokite, ilsėkitės aktyviai, o ne prie televizoriaus, jei dieną praleidžiate prie kompiuterio, vakare pasportuokite, pasivaikščiokite gryname ore.

Į dažnai pasireiškiantį padidėjusį kraujospūdį, dar vadinamą hipertenzija, žmonės yra linkę nekreipti dėmesio, tad neretai neįvertina galimos grėsmės. Ši liga ne tik gerokai padidina itin rimtų sveikatos problemų atsiradimo tikimybę, bet taip pat kelia grėsmę gyvybei.

Hipertenzija - tai padidėjęs kraujospūdis, liga, kuria serga daugybė Lietuvos gyventojų. Kai jis nėra nekontroliuojamas - žalojamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pakitimų inkstuose, smegenyse ir akyse. Dėl to iki 30 proc. padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, net 7 kartus dažniau pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, pavyzdžiui, insultas, 4 kartus dažniau sergama koronarine širdies liga ir 2 kartus dažniau pažeidžiamos kojų kraujagyslės. Hipertenzija gali sukelti ir prieširdžių virpėjimą - dažniausiai išsivystantį širdies ritmo sutrikimą, taip pat miokardo infarktą, periferinę kraujagyslių ligą, inkstų funkcijos sutrikimus. Šios rimtos sveikatos problemos kelia mirtiną pavojų žmogaus gyvybei. Padidėjęs kraujo spaudimas taip pat neigiamai veikia smegenų funkciją ir atmintį.

Kai kraujospūdis kyla palengva, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis, tačiau laikui bėgant jų pažaida didėja, o dėl to pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos. Pasitaiko atvejų, kai pacientai, pasimatavę spaudimą vaistinėje, nustemba pamatę padidėjusius rodiklius, nes iki tol nejautė jokių simptomų. Tokiu atveju, visada paaiškiname, kad pakilęs kraujospūdis gali būti susijęs su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje ir primename, kokios priežastys ir bei veiksniai galėjo lemti šių biologinių rodiklių reikšmių padidėjimą.

Hipertenzija yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminės hipertenzijos, kuri sudaro apie 90 proc. visų nustatomų atvejų, aiškios atsiradimo priežastys nėra nustatytos. Tikima, kad tai gali būti susiję su įvairių veiksnių poveikiu organizmui, pavyzdžiui, genetiniu paveldimumu, hormonų pokyčiais ir kitais vidiniais organizmo sistemų bei organų veiklos sutrikimais. Antrinė hipertenzija siejama su konkrečiomis priežastimis - endokrininės sistemos, inkstų ar kitomis ligomis ar tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, peroralinių kontraceptikų, steroidinių hormonų, vartojimu.

Su kai kuriais rizikos veiksniais galima kovoti. Rizikos veiksniai, didinantys hipertenzijos išsivystymo tikimybę, skirstomi į dvi grupes - įgytus, kuriuos galima kontroliuoti, ir įgimtus, kurie nuo žmogaus veiksmų nepriklauso. Valdyti galima rūkymą, padidėjusį lipidų (riebalų) kiekį kraujyje, cukrinį diabetą, sutrikusią gliukozės apykaitą, riebalais ir cholesteroliu gausią mitybą. Kontroliuoti galima ir nutukimą, nustatytą pagal kūno masės indeksą (KMI) ir centrinį nutukimą, nustatytą pagal juosmens apimtį, mažą fizinį aktyvumą, patiriamą stresą, depresiją ir socialinę izoliaciją.

„Su pirmajai grupei priklausančiais rizikos veiksniais galima kovoti. Kai kuriems iš jų nugalėti pakanka tik asmeninių pastangų, tačiau yra tų, kurie gali būti kontroliuojami tik medicininėmis priemonėmis. Tada reikia ne tik keisti mitybą, įtraukiant į racioną kuo daugiau vaisių ir daržovių, turinčių kalio, reguliuoti svorį, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių, bet ir gerti specifinius vaistus, skirtus tinkamai cukrinio diabeto, hipertenzijos, padidėjusio cholesterolio kontrolei užtikrinti“, - pasakoja vaistininkė.

Pasak I. Garuckienės, įgimti rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti ar modifikuoti yra amžius (vyrai - sulaukę 45 metų ir moterys, sulaukusios 55 metų) ir vyriška lytis. Jeigu pirmos eilės giminaičius - tėvus, brolius, seseris - ištiko staigios mirtys (taikoma vyrams iki 55 metų ir moterims iki 60 metų) ar anksti pasireiškė tokios širdies ir kraujagyslių ligos, kaip infarktas ar insultas - hipertenzijos rizika taip pat padidėja dėl genetinio polinkio. Padidėjusį kraujo spaudimą gali lemti ir jau pacientui diagnozuotos aterosklerozinės kilmės (širdies, galvos smegenų, inkstų, kojų) kraujagyslių ligos, padidėjęs kraujo krešumas, klampumas, psichikos sveikatos sutrikimai.

„Antrajai grupei priskiriamų rizikos veiksnių paveikti negalima. Tokiu atveju būtina įvertinti bendrąją pacientui gresiančią riziką susirgti hipertenzija, nes visi veiksniai gali būti tarpusavyje susiję ir stiprinti vienas kito poveikį. Tokį įvertinimą gali atlikti tik gydytojas“, - pataria vaistininkė.

Anot vaistininkės, net jeigu šiuo metu jaučiatės gerai, reikėtų reguliariai matuoti kraujospūdį ir sekti šio biologinio rodiklio reikšmes. Normalus kraujospūdis turi būti bent jau mažesnis nei 140/90 mmHg. Jeigu kelis kartus išmatavote didesnį nei 140/90 mmHg kraujo spaudimą, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, nes anksti pradėtas tinkamas gydymas leidžia pasiekti gerų rezultatų.

Įvertinkite savo turimus įgimtus ir įgytus rizikos veiksnius, galinčius sukelti padidėjusį kraujospūdį, reguliariai matuokite šio biologinio rodiklio reikšmes ir kreipkitės į gydytoją nelaukdami, kol pasireikš simptomai.

Gali būti, kad padidėjęs kraujospūdis yra labiau tikėtinas dėl jūsų genetinių savybių, amžiaus ir tam tikrų sveikatos sutrikimų. Gydymas gali būti medikamentinis. Matuojant kraujospūdį atsižvelgiama į tai, kiek kraujo teka kraujagyslėmis ir kokį pasipriešinimą kraujas patiria širdžiai pumpuojant. Aukštas kraujospūdis, arba hipertenzija, pasireiškia, kai kraujo jėga, stumiama per Jūsų kraujagysles, yra nuolat per didelė. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius hipertenzijos požymius, įskaitant jos simptomus, priežastis, gydymo būdus ir kt.

Kas yra aukštas kraujospūdis?

Siauros kraujagyslės, dar vadinamos arterijomis, sudaro didesnį pasipriešinimą kraujo tėkmei. Kuo siauresnės arterijos, tuo didesnis pasipriešinimas ir tuo didesnis kraujospūdis. Ilgainiui padidėjęs spaudimas gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas. Hipertenzija yra gana dažnas reiškinys.

Tiesą sakant, 2017 m. pakeitus gaires, dabar beveik pusei suaugusių amerikiečių gali būti diagnozuota ši būklė. Hipertenzija paprastai išsivysto per kelerius metus. Paprastai nepastebite jokių simptomų. Tačiau net ir nesant simptomų, aukštas kraujospūdis gali pažeisti jūsų kraujagysles ir organus, ypač smegenis, širdį, akis ir inkstus. Svarbu anksti jį nustatyti. Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti jums ir jūsų gydytojui pastebėti bet kokius pokyčius. Jei Jūsų kraujospūdis yra padidėjęs, gydytojas gali liepti per kelias savaites pasitikrinti kraujospūdį, kad pamatytų, ar jis išlieka padidėjęs, ar vėl sumažėja iki normalaus lygio. Hipertenzijos gydymas apima ir receptinius vaistus, ir sveikos gyvensenos pokyčius. Jei ši būklė negydoma, ji gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies priepuolį ir insultą.

Kokie yra hipertenzijos simptomai?

Hipertenzija paprastai yra tylioji liga. Daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų. Gali prireikti metų ar net dešimtmečių, kol būklė pasiekia tokį lygį, kad simptomai taptų akivaizdūs. Net ir tada šie simptomai gali būti priskiriami kitoms problemoms.

Simptomai sunkios hipertenzijos gali būti šie:

• Raudonis kraujo dėmės akyse (subkonjunktyvinis kraujavimas)
• Galvos svaigimas

Pasak Amerikos širdies asociacijos, priešingai paplitusiai nuomonei, sunki hipertenzija paprastai nesukelia kraujavimo iš nosies ar galvos skausmo - išskyrus atvejus, kai žmogų ištinka hipertenzinė krizė. Geriausias būdas sužinoti, ar sergate hipertenzija, - reguliariai matuoti kraujospūdį. Daugumoje gydytojų kabinetų kraujospūdis matuojamas kiekvieno vizito metu. Jei tikrinatės tik kartą per metus, pasikalbėkite su gydytoju apie hipertenzijos riziką ir kitus rodmenis, kurie gali padėti jums stebėti kraujospūdį. Pavyzdžiui, jei jūsų šeimoje yra širdies ligų arba turite rizikos veiksnių susirgti šia liga, gydytojas gali rekomenduoti kraujospūdį tikrintis du kartus per metus. Tai padės jums ir jūsų gydytojui stebėti galimas problemas, kol jos netapo problemiškos.

Kas sukelia aukštą kraujospūdį?

Yra dviejų tipų hipertenzija. Kiekvieno tipo priežastis yra skirtinga.

Esminė hipertenzija

Esminė hipertenzija dar vadinama pirmine hipertenzija. Ši hipertenzijos rūšis išsivysto laikui bėgant. Dauguma žmonių turi šio tipo aukštą kraujospūdį. Esminei hipertenzijai išsivystyti paprastai įtakos turi veiksnių derinys:

• Genai: Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį sirgti hipertenzija. Tai gali būti dėl genų mutacijų arba genetinių anomalijų, paveldėtų iš tėvų.
• Amžius: vyresniems nei 65 metų asmenims yra didesnė rizika susirgti hipertenzija.
• Rasė: Juodaodžiai ne ispanų tautybės asmenys dažniau serga hipertenzija.
• Gyvenimas su nutukimu: Gyvenimas su nutukimu gali sukelti keletą širdies problemų, įskaitant hipertenziją.
• Didelis alkoholio vartojimas: Moterys, kurios įprastai išgeria daugiau nei vieną gėrimą per dieną, ir vyrai, kurie išgeria daugiau nei du gėrimus per dieną, gali turėti didesnę hipertenzijos riziką.
• Labai sėslus gyvenimo būdas: sumažėjęs fizinis pasirengimas siejamas su hipertenzija.
• Gyvenimas sergant diabetu ir (arba) metaboliniu sindromu: asmenims, kuriems diagnozuotas diabetas arba metabolinis sindromas, yra didesnė rizika susirgti hipertenzija.
• Didelis suvartojamo natrio kiekis: Yra nedidelis ryšys tarp kasdien suvartojamo didelio natrio kiekio (daugiau nei 1,5 g per dieną) ir hipertenzijos.

Antrinė hipertenzija

Antrinė hipertenzija dažnai pasireiškia greitai ir gali būti sunkesnė nei pirminė hipertenzija. Keletas sąlygų, kurios gali sukelti antrinę hipertenziją, yra šios:

• Inkstų liga
• Obstrukcinė miego apnėja
• Įgimtos širdies ydos
• Skydliaukės problemos
• Šalutinis vaistų poveikis
• Neteisėtų narkotikų vartojimas
• Lėtinis alkoholio vartojimas
• Antinksčių problemos
• Tam tikri endokrininiai navikai

Aukšto kraujospūdžio diagnozavimas

Diagnozuoti hipertenziją taip pat paprasta, kaip ir nustatyti kraujospūdį. Daugumoje gydytojų kabinetų kraujospūdis tikrinamas įprasto vizito metu. Jei kito vizito metu kraujospūdžio rodmenų negaunate, paprašykite jų nustatyti. Jei kraujospūdis padidėjęs, gydytojas gali paprašyti, kad per kelias dienas ar savaites atliktumėte daugiau matavimų.

Hipertenzijos diagnozė retai kada nustatoma tik po vieno rodmens. Gydytojas turi matyti ilgalaikių problemų įrodymų. Taip yra todėl, kad kraujospūdžio padidėjimą gali lemti jūsų aplinka, pavyzdžiui, stresas, kurį galite patirti būdami gydytojo kabinete. Be to, kraujospūdis kinta visą dieną. Jei Jūsų kraujospūdis išlieka aukštas, gydytojas tikriausiai atliks daugiau tyrimų, kad atmestų pagrindines ligas. Šie tyrimai gali būti tokie:

• Cholesterolio kiekio kraujyje ir kiti kraujo tyrimai
• Širdies elektrinio aktyvumo tyrimas, atliekant elektrokardiogramą (EKG, kartais vadinama EKG)
• Širdies arba inkstų ultragarsinis tyrimas
• Namų kraujospūdžio matuoklis, kuriuo galima stebėti kraujospūdį 24 valandų laikotarpiu namuose

Šie tyrimai gali padėti gydytojui nustatyti bet kokias antrines problemas, sukeliančias padidėjusį kraujospūdį. Jie taip pat gali nustatyti, kokį poveikį aukštas kraujospūdis galėjo turėti Jūsų organams. Tuo metu gydytojas gali pradėti gydyti Jūsų hipertenziją. Ankstyvas gydymas gali sumažinti ilgalaikio pažeidimo riziką.

Tinkamiausias gydymo būdas

Gydytojas, parinkdamas jums tinkamiausią gydymo būdą, atsižvelgia į daugelį veiksnių. Šie veiksniai apima tai, kokio tipo hipertenzija sergate ir kokios priežastys nustatytos.

Pirminės hipertenzijos gydymo būdai

Jei gydytojas diagnozavo pirminę hipertenziją, gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį. Jei vien tik gyvenimo būdo pokyčių nepakanka arba jei jie nustoja būti veiksmingi, gydytojas gali paskirti vaistų.

Antrinės hipertenzijos gydymo būdai

Jei gydytojas nustatys pagrindinę hipertenziją sukeliančią problemą, gydymas bus nukreiptas į tą kitą būklę. Pavyzdžiui, jei vaistai, kuriuos pradėjote vartoti, sukelia padidėjusį kraujospūdį, gydytojas išbandys kitus vaistus, kurie neturi šio šalutinio poveikio. Kartais hipertenzija išlieka nepaisant pagrindinės priežasties gydymo. Tokiu atveju gydytojas gali kartu su Jumis siekti pakeisti gyvenimo būdą ir skirti vaistų, padedančių sumažinti kraujospūdį.

Hipertenzijos gydymo planai dažnai keičiasi. Tai, kas veikė iš pradžių, laikui bėgant gali tapti mažiau naudinga. Gydytojas ir toliau dirbs su Jumis, kad patikslintų Jūsų gydymą.

Vaistai

Daugelis žmonių bando ir klysta vartodami vaistus nuo kraujospūdžio. Gydytojui gali tekti išbandyti įvairius vaistus, kol bus rastas jums tinkamas vaistas ar jų derinys. Kai kurie vaistai, vartojami hipertenzijai gydyti, yra šie:

• Beta adrenoblokatoriai: Beta adrenoblokatoriai priverčia širdį plakti lėčiau ir ne taip stipriai. Dėl to sumažėja kraujo kiekis, kiekvieną kartą perpumpuojamas per arterijas, todėl sumažėja kraujospūdis. Taip pat blokuojami tam tikri organizme esantys hormonai, kurie gali didinti kraujospūdį.
• Diuretikai: Diuretikai: Didelis natrio kiekis ir skysčių perteklius organizme gali padidinti kraujospūdį. Diuretikai, dar vadinami vandens tabletėmis, padeda Jūsų inkstams pašalinti natrio perteklių iš organizmo. Pasišalinus natriui, papildomas skysčio kiekis kraujyje patenka į šlapimą, o tai padeda sumažinti kraujospūdį.
• AKF inhibitoriai: Angiotenzinas yra cheminė medžiaga, dėl kurios kraujagyslės ir arterijų sienelės susitraukia ir susiaurėja. AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitoriai neleidžia organizmui gaminti tiek daug šios cheminės medžiagos. Tai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir mažina kraujospūdį.
• Angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB): AKF inhibitoriai stabdo angiotenzino gamybą, o ARB blokuoja angiotenzino prisijungimą prie receptorių. Be šios cheminės medžiagos kraujagyslės nesusitraukia. Tai padeda atpalaiduoti kraujagysles ir sumažinti kraujospūdį.
• Kalcio kanalų blokatoriai: Šie vaistai blokuoja dalies kalcio patekimą į širdies raumenis. Tai lemia ne tokius stiprius širdies dūžius ir mažesnį kraujospūdį. Šie vaistai taip pat veikia kraujagysles, todėl jos atsipalaiduoja ir dar labiau sumažėja kraujospūdis.
• Alfa-2 agonistai: Šio tipo vaistai keičia nervinius impulsus, dėl kurių kraujagyslės susitraukia. Tai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti, o tai mažina kraujospūdį.

Gydymas namų sąlygomis

Sveikos gyvensenos pokyčiai gali padėti kontroliuoti hipertenziją sukeliančius veiksnius. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių.

Vystykite širdžiai sveiką mitybą

Širdžiai sveika mityba yra labai svarbi siekiant sumažinti aukštą kraujospūdį. Ji taip pat svarbi kontroliuojamai hipertenzijai valdyti ir komplikacijų rizikai mažinti. Šios komplikacijos apima širdies ligas, insultą ir infarktą. Širdžiai sveika mityba pabrėžia:

• Vaisius
• Daržoves
• Pilno grūdo produktus
• Liesius baltymus, pvz., žuviai

Didinkite fizinį krūvį

Mankšta ne tik padeda numesti svorio (jei tai rekomendavo gydytojas), bet ir natūraliai mažina kraujospūdį bei stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Stenkitės kiekvieną savaitę 150 minučių užsiimti vidutinio sunkumo fizine veikla. Tai maždaug 30 minučių 5 kartus per savaitę.

Palaikykite vidutinį svorį

Jei gyvenate su nutukimu, palaikydami vidutinį svorį, laikydamiesi širdžiai palankios dietos ir didindami fizinį aktyvumą, galite sumažinti kraujospūdį.

Valdykite stresą

Mankšta yra puikus būdas valdyti stresą. Kitos veiklos taip pat gali būti naudingos. Tai gali būti:

• Meditacija
• Gilus kvėpavimas
• Masažas
• Raumenų atpalaidavimas
• Joga arba taiči

Tinkamas miegas taip pat gali padėti sumažinti streso lygį.

Meskite rūkyti ir venkite alkoholio

Jei rūkote ir jums nustatytas aukštas kraujospūdis, gydytojas greičiausiai patars mesti rūkyti. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti organizmo audinius ir sukietinti kraujagyslių sieneles. Jei reguliariai vartojate per daug alkoholio arba turite priklausomybę nuo alkoholio, kreipkitės pagalbos, kad sumažintumėte išgeriamo alkoholio kiekį arba visiškai nustotumėte jį vartoti. Per didelis alkoholio kiekis gali padidinti kraujospūdį.

Gyvenimo būdo patarimai, galintys sumažinti aukštą kraujospūdį

Jei turite hipertenzijos rizikos veiksnių, jau dabar galite imtis priemonių, kad sumažintumėte šios ligos ir jos komplikacijų riziką.

Valgykite daugiau vaisių ir daržovių

Pamažu pradėkite valgyti daugiau porcijų širdžiai naudingų augalų. Stenkitės kasdien suvalgyti daugiau nei septynias porcijas vaisių ir daržovių. Paskui 2 savaites stenkitės kasdien suvalgyti po vieną porciją daugiau. Po šių 2 savaičių siekite pridėti dar vieną porciją. Tikslas - per dieną suvalgyti 10 porcijų vaisių ir daržovių.

Mažinkite cukraus kiekį

Stenkitės riboti kasdien valgomų cukrumi saldintų maisto produktų, pavyzdžiui, aromatizuotų jogurtų, dribsnių ir gazuotų gėrimų, kiekį. Supakuotuose maisto produktuose slepiasi nereikalingas cukrus, todėl būtinai skaitykite etiketes.

Mažinkite natrio kiekį

Hipertenzija sergantiems žmonėms ir tiems, kuriems yra padidėjusi širdies ligų rizika, gydytojas gali patarti per dieną suvartoti ne daugiau kaip 1500-2300 miligramų natrio. Geriausias būdas sumažinti natrio kiekį - dažniau ruošti šviežią maistą ir riboti greitojo maisto ar fasuoto maisto, kuriame kartais gali būti labai daug natrio, kiekį.

Nustatykite optimalaus svorio tikslą

Jei gydytojas rekomendavo numesti svorio, pasitarkite su juo dėl optimalaus svorio mažinimo tikslo. Ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja numesti nuo vieno iki dviejų kilogramų per savaitę. To galima pasiekti laikantis maistingesnės mitybos ir didinant fizinį aktyvumą. Trenerio ar fitneso programėlės, o galbūt net dietologo pagalba - tai metodai, padedantys jums išmokti priimti geriausius jūsų kūnui ir gyvenimo būdui tinkamus sprendimus.

Reguliariai stebėkite kraujospūdį

Geriausias būdas užkirsti kelią komplikacijoms ir išvengti problemų - anksti atpažinti hipertenziją. Veskite kraujospūdžio rodmenų žurnalą ir pasiimkite jį į reguliarius vizitus pas gydytoją. Tai gali padėti gydytojui pastebėti bet kokias galimas problemas, kol būklė dar neprasidėjo.