Ovidijus Vyšniauskas - viena ryškiausių ir ilgiausiai scenoje išbuvusių Lietuvos muzikos žvaigždžių. Jo balsas ir dainos daugelį metų lydėjo tautiečius, tapdamos neatsiejama gyvenimo dalimi. Šiame straipsnyje pasinersime į atlikėjo biografiją, sužinosime jo gimimo datą ir tyrinėsime kelią, vedusį jį į šlovę bei asmeninius atradimus.
Ankstyvieji metai ir muzikos pradžia
Ovidijus Vyšniauskas gimė 1957 m. kovo 19 d. Marijampolėje, tuometiniame Kapsuke, gydytojos Zitos Kristinos ir mokytojo Antano šeimoje. Nuo pat vaikystės Ovidijus buvo nenuorama. Jo talentas muzikai pasireiškė labai anksti. Būdamas mažas, jis mušti kojomis į taktą ir drebėti girdėdamas dainininkų balsus. Mama, pastebėjusi šį gabumą, nusprendė nuvesti sūnų į muzikos mokyklą. Mokytoja Orlova, išgirdusi jaunojo Ovidijaus muzikavimą, pareiškė, kad neleisti jam muzikuoti būtų nusikaltimas. Netrukus mama paskolino pinigų ir nupirko pianiną, o mažasis Ovidijus pradėjo groti ir kurti.
Mama, būdama gydytoja, dirbo dviem etatais, tad šeima gyveno be didelių nepriteklių. Tačiau Ovidijaus vaikystė neapsiribojo vien muzika. Jis buvo neklaužada ir smalsus. Mama bandė jį vesti į darželį, tačiau Ovidijus pabėgo jau antrą dieną, pareiškęs, kad jam „kolektyvas“ nėra smagus žodis. Mokyklos suole Ovidijus taip pat nebuvo nuobodus. Senelis, kurį jis labai mylėjo ir gerbė, patarė viską daryti, viską nešioti, tačiau tik vieno dalyko - ženkliuko su Lenino galva - vengti. Kai visai klasei įsegė tuos ženkliukus, Ovidijus jį nuplėšė ir numetė, pareiškęs, kad tai velnias, o ne Leninas.
Tėvų skyrybos tapo dar viena skausminga patirtimi vaikystėje. Mokytoju dirbęs tėvas buvo paskirtas kolūkio pirmininku ir išvyko iš Marijampolės. Nors vaikams tai labai skausminga, augimas be tėvo užgrūdino Ovidijų ir jo brolį. Jie išmoko stovėti už save gatvėje, nes neturėdavo kam pasiskųsti. Brolis, trejais su puse metų vyresnis, buvo kaip vyresnis draugas ir atstojo tėvą.
Ovidijus dažnai turėjo pakeisti mokyklas. Jis nesitaikstė su neteisybe - jei matydavo, kad atiminėja pinigus iš mažesnių, duodavo į ausis didesniems. Tai, kartu su paauglystės išdaigomis, trukdė muzikos mokyklai, o vėliau ir konservatorijai. Paauglystėje futbolas, bokso varžybos kėlė jam klausimą, kodėl gamų reikia, kai jis nori groti. Tačiau jis turėjo labai geras mokytojas.
Kariūomenė ir kelias į sceną
Baigęs vidurinę mokyklą, Ovidijus Vyšniauskas įstojo į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją. Kadangi karinės katedros ten nebuvo, jam teko matuotis kareiviškus batus sovietinėje armijoje. Gelbėjo tik muzika. Pulko vadas mėgo muziką, todėl orkestras dažnai grodavo šaltyje. Kartą, piktnaudžiaudami vadovybės palaiminimu pilant spiritą į instrumentus, kad šie nešaltų, muzikantai jį supylė ne ten. Rezultatas - instrumentai ėmė stingti, o galiausiai orkestras nutilo. Vadas, nors ir piktas, suprato, kad kariuomenė buvo mokykla, kurioje grodavo bėgiodami aplink štabą.
Grįžęs į tėvynę, Ovidijus pasinėrė į muziką. Iš pradžių daugiausia rašė dainas kitiems, tačiau pastebėjo, kad ne visi jas atlieka taip, kaip jis įsivaizduoja. Grupės „Hiperbolė“ lyderis Igoris Berinas patarė jam pačiam dainuoti savo dainas. „Pabandžiau. Igoris paklausė. Ir pasakė - „O dabar, bičiuli, nebesustok“. Ir aš nebesustojau“, - pasakojo Ovidijus.
Jo debiutas scenoje nebuvo lengvas. Pristatydamas dainą, jis jautėsi lyg laidininkas, per kurį eina srovė. Kojos drebėjo, o daina atrodė nesibaigianti. „Kaip roviau iš ten... Toks buvo mano debiutas“, - prisimena atlikėjas.
Tačiau netrukus Ovidijus Vyšniauskas tapo mylimu ir žinomu dainininku. Jo garsiausios dainos: „Mažytė“, „Išdalinau“, „Žemyn upe“, „Suvalkijos berniokai“, „Žiema“, „Tiktai ne šiandien“, „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus“ ir kt. Jis išleido apie dešimt solinių albumų ir koncertavo visoje Lietuvoje bei užsienyje.
Eurovizija ir šlovės viršūnė
1994 m. Ovidijus Vyšniauskas buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos atstovu „Eurovizijoje“. Tuomet dar nežinodamas, kas tai per konkursas, jis vyko į Airiją su lyrine daina „Lopšinė Mylimai“. Deja, konkurse jis užėmė paskutinę vietą. Tai buvo skaudus, bet pamokantis patyrimas. „Grįžau piktas, parašiau himną Nidai. Viską reikėtų daryti atvirkščiai, nei dariau aš“, - prisimena jis. Nors ant jo tuomet buvo velkami drabužiai, netinkami tokiam konkursui, tai tapo dar viena gyvenimo pamoka.
Pasiekęs šlovės viršūnę, Ovidijus pajuto persisotinimą. „Man atsibodo taip gyventi: šlovė, pasiimi pinigų, neskaičiuoji ir eini. Pasidarė tokia pilkuma. Pajutau, kad taip nenorėjau“, - atvirauja dainininkas. Stebėdamas tyliai plaukiantį žmogų pripučiama valtimi Nemunu, jis pajuto ilgesį ramybei ir supratimą, kad yra kitas gyvenimas. Šis suvokimas paskatino jį ieškoti vidinės harmonijos.
Dvasiniai ieškojimai ir naujas gyvenimo etapas
Persisotinęs šlovės, muzikantas panoro ramybės ir įstojo į Biblijos mokyklą Rygoje. „Man buvo labai įdomu, bet ką aš gavau? Dabar turiu kamieną, kuris padeda labai paprastai spręsti gyvenimo problemas. Kas man buvo didžiausi klaustukai, dabar pirštą spragteli, nesustoji dėl to“, - teigia Ovidijus.
Po trijų nesėkmingų santuokų, 2008 m. Ovidijus sutiko moterį, kurią, anot jo, ne kartą sapnavo. Santykius pora oficialiai įteisino vėliau. Jis neslepia, kad Biblija yra viena protingiausių jo skaitytų knygų, o jos pamokymai padėjo jam suprasti, kad beatodairiškas gerumas nėra protingas.
Šiandien Ovidijus Vyšniauskas, kaip tikintis žmogus, tiki, kad ateitis bus geresnė. Jis ragina mažiau kritikuoti, palaikyti vienas kitą, turėti kantrybės, daugiau šypsenos, meilės, gerbti ir suprasti artimą. Jis tiki, kad Lietuva yra kilni tauta, kurią jau pažįsta visas pasaulis.
Ovidijus Vyšniauskas apie baigtus Biblijos mokslus: „Buvau skylėtas“
Asmeninis gyvenimas
Ovidijus Vyšniauskas turi tris vaikus: dukrą Vaivą, kuriai 40 metų ir kuri padovanojo jam du anūkus - Grigą ir Gustą; 26-erių dukrą Aušrinę; ir sūnų Adomą, kuriam kovo 23 d. sueina šešiolika metų. Nors atlikėjas retai kalba apie savo šeimyninį gyvenimą, jis džiaugiasi, kad šeimoje visi gerai sutaria, laikydamas tai viena svarbiausių gyvenimo vertybių.
Ovidijus Vyšniauskas groja gitara, pianinu, mušamaisiais. Jo pomėgiai - žvejyba ir gamta. Jis dažnai žvejoja vienas, mėgsta pabūti gamtos prieglobstyje, kur randa ramybę ir tylą. Jis yra patyręs daug nuotykių, ne kartą gelbėjęs skęstančius žmones, patyręs pavojingų situacijų, kurias, jo manymu, jam padėjo įveikti Dievas.
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Gimimo data | 1957 m. kovo 19 d. |
| Gimimo vieta | Marijampolė (tuometinis Kapsukas) |
| Tėvai | Gydytoja Zita Kristina ir mokytojas Antanas |
| Išsilavinimas | Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, Biblijos mokykla Rygoje |
| Žymiausios dainos | „Mažytė“, „Išdalinau“, „Žemyn upe“, „Suvalkijos berniokai“ |
| Dalyvavimas „Eurovizijoje“ | 1994 m. (pirmasis Lietuvos atstovas) |
| Šeima | Turi tris vaikus ir du anūkus |
tags: #ovidijus #vysniauskas #kelintu #gimimo
