Jausmai - tai sudėtingas žmogaus vidinio pasaulio aspektas, kuris formuoja mūsų patirtį ir santykius su aplinka. Nors kartais atrodo, kad jausmai tiesiog „atsiranda“, iš tiesų jų kilmė yra giliai įsišaknijusi mūsų psichologijoje ir fiziologijoje. Straipsnyje nagrinėsime, kaip gimsta žmogaus jausmai, kokie procesai vyksta mūsų smegenyse ir kūne, ir kaip šie vidiniai išgyvenimai veikia mūsų kasdienį gyvenimą.
Emocijos ir jausmai: skirtumai ir sąveika
Svarbu atskirti emocijas nuo jausmų, nes nors šie terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, jie neurofiziologiškai skiriasi. Emocijos atsiranda požievio srityje, migdoliniame kūne ir prefrontalinėje žievėje, kuriose sukelia biochemines reakcijas ir taip pakeičia mūsų fizinę būseną. Paprasčiau sakant, tai yra fiziniai pojūčiai, įspėjantys ir informuojantys mus apie aplinkoje vykstančius procesus (pvz.: kovok arba bėk reakcija). Emocijos, kaip teigia mokslininkai, yra nesąmoningos, jos pasireiškia fiziologiniai pokyčiais, kaip greitesnis širdies plakimas, prakaitavimas, raumenų įsitempimas, kraujo perskirstymas tarp organų ir kt. Emocijos trunka sekundes, kartais minutes.
Tuo tarpu jausmai yra jau sąmoninga mūsų reakcija į emocijas. Jausmai yra emocijų interpretacija, pvz.: padidėjęs širdies ritmas pamačius vilką, gali būti interpretuojamas, kaip pavojus ir sukelti išgastį, arba susižavėjimą. Tai priklausys, kurioje situacijoje mes pamatysime tą vilką, jei miške, tai išsigąsime, o jei zoologijos sode, tai susižavėsime. Taigi, jausmai yra veikiami ir tuo pačiu sudaryti iš mūsų minčių, interpretacijų, situacinės aplinkos, kultūrinio paveldo, mūsų turėtos patirties. Jausmai, palyginti su emocijomis, yra gana pastovūs ir trunka ilgiau - minutes, valandas.
Jausmai - tai žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas. Jie susiję su aukštesnių poreikių - socialinių, kognityvinių, dvasinių - patenkinimu. Jausmais žmogus iš aplinkos išskiria tuos reiškinius ir dalykus, kurie jam ypač svarbūs. Jausmų objektai yra pirmiausia tie reiškiniai ir tos sąlygos, nuo kurių priklauso asmenybei reikšmingų įvykių raida. Atsiradę kaip emocinio patyrimo apibendrinimo rezultatas, susiformavę jausmai tampa žmogaus emocijų pamatu. Nuo jų priklauso, kaip vystosi mūsų emocijos bei kinta jų turinys. Asmenybei vystantis, susidaro jausmų hierarchiška sistema - joje vieni jausmai vyrauja, kiti potencialūs, nerealizuoti. Vyraujančių jausmų turinys lemia asmenybės kryptingumą.
Pagrindinės emocijos ir jų funkcijos
Mokslininkai nesutaria, kiek apskritai yra skirtingų emocijų ir kaip jos tarpusavyje yra skirstomos/susijusios. Skaičius laviruoja nuo 4 iki 27. Ir čia tik kalbant apie emocijas. O jei kalbėtume apie jausmus, tai jų yra dar daugiau, keli šimtai. Priklauso nuo kultūros ir kalbos kurie jausmai yra, o kurių nėra, nes tam, kad galėtume įvardinti emocija ar jausmą, turime žinoti ir mokėti žodį, kuris apibūdina emociją ar jausmą.
Poli Eckmanas tyrinėdamas veido ekspresiją, teigia, kad yra 7 bazinės emocijos: laimė, liūdesys, nuostaba, baimė, pyktis, pasišlykštėjimas ir panieka. Tačiau kiti mokslininkai teigia, kad yra 4 bazinės emocijos, o kitos emocijos priklauso nuo kultūrinių skirtumų. Šios 4 yra laimė, liūdesys, pyktis ir baimė.
Štai keletas pagrindinių emocijų, kurias svarbu atpažinti:
- Laimė: malonumo, pasitenkinimo ir gerovės jausmas.
- Liūdesys: sielvarto, nusivylimo ir netekties jausmas.
- Pyktis: susierzinimo, įniršio ir priešiškumo jausmas.
- Baimė: nerimo, išgąsčio ir siaubo jausmas.
- Nuostaba: nustebimo, susidomėjimo ir sumišimo jausmas.
- Pasišlykštėjimas: atstūmimo, pasibjaurėjimo ir nepriėmimo jausmas.
- Panieka: niekinimo, nepagarbos ir pranašumo jausmas.
Svarbu suprasti, kad visos emocijos yra svarbios ir reikalingos. Jos atlieka tam tikrą funkciją mūsų gyvenime ir padeda mums orientuotis pasaulyje.
Emocijų funkcijos:
- Išlikimo funkcija: emocijos padeda mums reaguoti į pavojus ir apsisaugoti nuo grėsmių.
- Komunikacinė funkcija: emocijos padeda mums bendrauti su kitais žmonėmis ir suprasti jų jausmus.
- Motyvacinė funkcija: emocijos skatina mus siekti tikslų ir patenkinti savo poreikius.
- Atminties funkcija: įvykius, kurių metu patyrėme stiprias emocijas, atsimename geriau.
Kaip gimsta meilė ir kiti sudėtingi jausmai?
Meilė - stipri ir graži emocija, už kurios slepiasi sudėtingi biocheminiai procesai, įdarbinantys ne tik skirtingus hormonus, bet ir smegenis. Vaistininkė Judita Voverė paaiškina, jog tai, kaip jaučiamės įsimylėję, lemia serotonino, dopamino ir oksitocino balansas smegenyse. Moksliniai tyrimai rodo, kad romantinė meilė yra susijusi su trijų neurotransmiterių - serotonino, dopamino bei oksitocino - veikla ir jų sukeliamais pokyčiais smegenyse. Jie paveikia organizmo reakciją į stresą, fizinę sveikatą, nuotaiką, susijaudinimą ir net bendrą savijautą santykiuose.
Serotoninas neretai įvardijamas laimės hormonu, nes padeda reguliuoti nuotaiką, išlikti ramiems, valdyti stresą ir jaustis emociškai stabiliai. Mažas jo kiekis netgi siejamas su nuotaikų kaita, depresijos bei nerimo sutrikimų išsivystymu. Kalbant apie meilę, serotoninas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. „Vėliau, santykiams tęsiantis, serotonino ir kortizolio lygis normalizuojasi, tad pradedame jausti stabilumą, bendrą gerovę ir prisirišimą. Negana to, jei žmogus jaučiasi mylimas, vertinamas, suprastas ar patiria kitų malonių emocijų santykiuose, serotonino lygis natūraliai padidėja“, - paaiškina J. Voverė.
Pagrindinis neurotransmiterio dopamino vaidmuo - kelti motyvaciją ir padėti jaustis maloniai. Dėl dopamino trūkumo atsiranda savęs nuvertinimas, dingsta motyvacija, gali pasireikšti nerimas, neviltis, nuotaikų svyravimai, sunkumas susikaupti. Dėl šio hormono meilė yra siejama su malonumais, emociniu savęs apdovanojimu ir netgi euforija. „Didelis dopamino kiekis santykių pradžioje mums tarsi uždeda „rožinius akinius“, jaučiame aistrą, susidomėjimą kiekviena partnerio pasakojama smulkmena. Vėliau, kai hormonų rodikliai susibalansuoja, šie jausmai gali būti nebe tokie stiprūs, tačiau tai nereiškia, kad meilė baigiasi - atsiranda prisirišimo, emocinio ryšio, pasitikėjimo ir įvertinimo jausmai“, - sako J. Voverė.
Oksitocinas, meilės ir prisilietimų hormonas, yra vienas svarbiausių hormonų visame reprodukcijos procese. Jis padeda užtikrinti tinkamą spermos judėjimą vyrams, o moterims - skatina gimdymą bei motinos pieno išsiskyrimą. „Oksitocinas išsiskiria patiriant prisilietimus, apsikabinant, laikantis už rankų, bučiuojantis bei intymių santykių metu. Jo gamybą taip pat gali paskatinti rūpestis vienas kitu, empatija, gražūs bendri atsiminimai. Šis hormonas sužadina artumo jausmą, padeda jaustis užtikrintai, saugiai ir ramiai. Trumpai tariant, jis atsakingas už pasitikėjimo, prisirišimo ir emocinio ryšio kūrimą su partneriu, tad jo svarba išlieka labai didelė visų santykių metu“, - sako J. Voverė.
Jausmų valdymas ir emocinis intelektas
Emocijos ir tai, kaip jas rodome, - lyg kelio ženklai visiems, kurie mus supa, ir, žinoma, mums patiems. Emocijos suteikia mūsų gyvenimui įdomumo, unikalumo ir gyvybingumo. Tačiau kai emocijos nėra valdomos, jos gali sukelti konfliktus, sunkumus bendraujant su kitais, problemas darbe ar mokykloje, norą svaigintis, fizinius ar emocinius protrūkius. Tad svarbu rasti laiko ir įvertinti, kaip nekontroliuojamos emocijos veikia kasdienį gyvenimą.
Emocijų valdymas - tai nėra jų sušlavimas po kilimėliu. Skirkite šiek tiek laiko pasitikrinti savo nuotaiką. Svarstydami galimas alternatyvas pertvarkome savo mintis, o tai gali padėti pakeisti pirmąją ekstremalią reakciją. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol toks atsakymas taps įpročiu. Nebandykite sumenkinti to, kas vyksta viduje. Reikėtų vengti sau kartoti tokias frazes kaip „Nusiramink“, „Tai nėra toks jau svarbus reikalas, todėl nenusimink“, „Neišsigąsk“ ir pan. Visos jos paneigia jūsų patirtį.
Emocijų priėmimas padeda su jomis apsiprasti ir jaustis patogiau. Mokantis priimti emocijas, galima apie jas galvoti kaip apie žinutes. Jos nėra „geros“ ar „blogos“. Jos yra neutralios. „Esu susierzinęs, nes nuolat randu raktų, taip užtrunku namuose, todėl vis vėluoju. Emocijas visuomet lengviau valdyti, kai žmogus rūpinasi savo fizine ir psichologine sveikata. Tuomet didžiausi iššūkiai atrodo ne tokie grėsmingi. O rūpintis savimi galima pačiais įvairiausiais būdais, kurie tik jums patinka: vaikščioti gamtoje, medituoti, leisti laiką su augintiniais, pažiūrėti gerą filmą, susitikti su draugais, gerai išsimiegoti, mankštintis, turėti bent vieną įtraukiantį hobį.
Sugebėjimas savo emocijas suvokti, atpažinti ir išreikšti žodžiais vadinasi „emociniu intelektu“ arba „emocine kompetencija“. Pastaruoju metu ši kompetencija papildyta nauju įgūdžiu - sugebėjimu iš galimų emocijų išsirinkti, sukelti sau ir tinkamai panaudoti būtent tą emociją, kuri mums labiausiai reikalinga. Žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą, geriau bendrauja su kitais, lengviau sprendžia konfliktus ir efektyviau dirba komandoje.
Kaip ugdyti emocinį raštingumą?
- Stebėkite savo emocijas. Skirkite laiko kasdien atpažinti ir įvardinti savo jausmus.
- Analizuokite savo emocijas. Pabandykite suprasti, kodėl jaučiatės būtent taip, o ne kitaip.
- Išreikškite savo emocijas. Nebijokite kalbėti apie savo jausmus su artimaisiais.
- Empatija. Stenkitės suprasti kitų žmonių jausmus ir reaguoti į juos.
- Valdykite savo emocijas. Mokykitės atpažinti ir valdyti savo emocines reakcijas.
Kaip valdyti savo emocijas
Kai jausmai dingsta: ką daryti?
Kartais žmonės susiduria su situacija, kai atrodo, jog mylimojo jausmai tiesiog išgaravo. Kaip teigiama psichoterapeuto Olego Lapino patarimuose, tokiais atvejais svarbu analizuoti savo prioritetus ir tai, kam skiriate daugiausiai laiko ir energijos. Jei santykiai reikalauja didelių pastangų, o tai nėra prioritetinė sritis, natūralu, kad vienas iš partnerių gali pradėti atšalti.
Jei norite būti mylima, teks pačiai išmokti mylėti beatodairiškai, nesidalinant tarp kelių veiklų iš karto. Tai nereiškia užmesti mokslus ar darbą, bet tuo metu, kai esate su žmogumi, skirkite visą savo dėmesį jam. Jei jums kelia nuotaiką gražūs rūbai, makiažas, sportas - pradėkite mylėti savo kūną. Tuomet tapsite patrauklesnė ir būdama su naujais pažįstamais dovanosite jiems save gražią, pasitempusią, patrauklią. Ir gausite atgal jų dėmesį. Jei tarp šių naujų pažįstamų atsiras toks, kuriam jūs duosite netikėtai daug, o jis irgi duos jums daugiau, nei tikėjotės, ir jūs nenustosite to daryti daug metų - tarp jūsų pradės suktis abipusės meilės sūkurys.
Svarbu suprasti, kad neįmanoma valdyti savo emocijų kaip robotui. Tačiau mes juk nenorime, kad jos visą laiką veiktų maksimaliai arba būtų tiesiog išjungtos. Slopinant emocijas, neleidžiame sau patirti ir reikšti jausmų. Emocijų valdymas - tai nėra jų sušlavimas po kilimėliu. Jausmai yra labai vertingas informacijos šaltinis apie mus pačius, apie mūsų giliausius nusiteikimus, kurie valdo mūsų reakcijas ir elgesį, bei apie mūsų vertybių pasaulį. Nepasisekimo ir konfliktų atvejais turime sąmoningai nukreipti dėmesį nuo kitų kaltės, kad pajėgtume pastebėti savo jausminę reakciją ir iš jos kylantį elgesį.
Didžiausia laimė gyvenime - žinoti, kad esi mylimas. Draugystę daro neišardomą ir jos žavesį didina jausmas, kurio stinga meilei, - pasitikėjimas. Dėkingumas ne visada iškalbingas. Žodis, einantis iš širdies, pasiekia širdį. Pamilkite tuos, kurių kitokie įsitikinimai, ir pamatysite, kaip išlošite. Užuojauta - blogas palydovas, bet dar blogiau, kai ji tampa tikslu.
Jei jaučiatės liūdnas? Gerai. Jaučiatės piktas? Gerai. Nesijauskite kaltas dėl to, kaip jaučiatės. Leisti sau būti savimi ir leisti sau jaustis taip, kaip jautiesi yra ne prabanga, o būtinybė.
Geros emocinės sveikatos pagrindas yra keli paprasti dalykai, kurie turėtų tapti įpročiais / rutina. Tai - reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ir subalansuotas maitinimasis. Kas šypsosi, užuot tūžęs, tas visada stipresnis. Reikia gi žmogui su kuo nors išsišnekėti. Dabar reikia, kad kiekvienas turėtų su kuo atvirai pasikalbėti, nes būk tu dievažin koks drąsuolis, o vienatvė vis tiek labai slegia.
