Osteopatija - tai natūralus ir holistinis gydymo metodas, padedantis atkurti kūno pusiausvyrą ir skatinantis organizmo savireguliacijos gebėjimus. Šis gydymo metodas gali būti taikomas nuo pat pirmųjų kūdikio gyvenimo dienų, padedant spręsti įvairias sveikatos problemas ir gerinant gyvenimo kokybę.
Osteopatijos Centras teikia profesionalias osteopatijos paslaugas naujagimiams, kūdikiams, vaikams, paaugliams, suaugusiems, nėščiosioms ir moterims po gimdymo. Mūsų osteopatai padeda spręsti plačiai paplitusias problemas, tokias kaip:
- Refliuksas
- Diegliai
- Miego sutrikimai
- Raumenų tonuso sutrikimai
- Vėluojanti raida
- Netaisyklinga laikysena
- Kvėpavimo sistemos ligos
- Nervingumas, dirglumas
Osteopatijos pradininku laikomas amerikietis gydytojas chirurgas Andrew’as Tayloras Stillas (1828-1917). 1864 m., susidūręs su tradicinės medicinos bejėgiškumu, jis pradėjo ieškoti kitų būdų saugoti sveikatą ir ją stiprinti. 1874 m. sugalvojo terminą „osteopatija“ ir ėmė taikyti šį gydymo būdą, gydydamas žmones, netrukus visiškai atsisakydamas vaistų - pacientus gydė tik liesdamas juos rankomis.
Pasak diplomuoto osteopato Ježi Rungo, osteopatija yra fundamentalus menas ir mokslas, kuris tyrinėja ir gydo žmogaus organizmą kaip sistemą. Žmogus nėra atskirų, nepriklausomai viena nuo kitos veikiančių kūno dalių ir organų rinkinys. Visos - raumenų ir kaulų, vegetacinė nervų, neuropsichologinė sistemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, o struktūra (kaulas, raumuo, raištis, nervas) įtakoja funkciją (judesį).
Kalbant šiuolaikiniais terminais, osteopatas „mato” trimatį žmogaus vaizdą. Visos organizmo sistemos jautriai reaguoja į išorės veiksnius ir prie jų prisitaiko. Kol visos veikia darniai, žmogus jaučiasi gerai, yra sveikas, tačiau vos tik viena išsiderina, iš rikiuotės išeina ir visos kitos. Delsiant, negydant, neatkuriant darnos, vystosi osteopatinis sutrikimas.
Ką Gali Osteopato Rankos?
Osteopato kabinete nėra jokios diagnostinės aparatūros. Nuo pat osteopatijos pradžios iki šių dienų svarbiausias ir vienintelis osteopato darbo įrankis, diagnostinė aparatūra yra jo rankos. Čiuopdamas, švelniai prisiliesdamas ir palpuodamas osteopatas įvertina audinių ir organų būseną, kaip jie funkcionuoja ir kas trukdo gerai atlikti savo darbą.
Visiems organams ir audiniams būdingas tam tikras mikro judėjimas, jis plika akimi nematomas, tačiau osteopato ranka jį jaučia ir pagal tai vertina ne tik išorinių, bet ir vidinių, giliai esančių organų būklę.
Osteopatas ieško ir padeda atsipalaiduoti „suspaustiems kumštukams“ - įtampos taškams organizme, kurie sutrikdo kraujotaką ir nervų funkcionavimą, todėl ta organizmo vieta ar organas negali atlikti savo funkcijos.
Subtilūs Pokyčiai ir Gimdymo Įtaka
Gimdymo metu naujagimis gali patirti ne tik nikstelėjimų, bet ir slėgio pokyčių, spaudimų - trumpai tariant, didesnių ar mažesnių traumų. Net ir tuomet, jei kūdikis gimdamas nepatyrė jokios ryškesnės traumos, išoriškai gali nebūti jokių pakitimų, tačiau osteopatinė diagnostika leidžia vertinti itin subtilius pokyčius.
Garsi amerikietė osteopatė Viola Frymann atliko didelį tyrimą - osteopatiniu požiūriu ji tyrė 2500 naujagimių. Tyrimo rezultatai parodė, kad vos vienas iš dešimties naujagimių gimdymo metu nepatyrė traumuojančio krūvio.
Vaisiaus vystymuisi didelę įtaką gali turėti ir sunkus gimdymas ar jo metu patirta trauma. Pirma nepageidaujama įtampa vaisius patiria motinos pilve. Gimdymas nėra pasivaikščiojimas parke lengvu žingsneliu, tai lyg bėgimas su svoriais per kliūtis.
Gimdymo metu vaisius slenka gana ilgu ir sunkiu keliu, jo kūnelis juda, sukasi, galvytė taip pat sukasi, vaisius ją palenkia arba atlošia, kad ji tinkamai įsistatytų. Į tai, kas vyksta gimdymo metu, reaguoja ir vaisiaus centrinė nervų sistema, ir smegenys - jos taip pat patiria tam tikrą krūvį, kurio pasekmės gali pasireikšti vaikui augant.
Osteopatas, apžiūrėdamas naujagimį, stengiasi įvertinti, kaip visa ši „gimdymo treniruotė“ atsiliepė kūdikio organizmui. O kaip atsiliepė, priklauso nuo daugelio dalykų: kokio svorio ir ūgio yra naujagimis, koks buvo gimdymas - natūralus ar Cezario pjūvio, su stimuliacija ar be ir t.t.
Skirtingi Gimdymai - Skirtingos Pasekmės
Net ir mamos pilvelyje kūdikis gana ilgą laiką būna įsitaisęs tam tikra poza, ne visada jam labai patogia. Tai taip pat gali lemti tam tikrų audinių ir organų įtampą. O gimdymas, net jei idealus, yra didžiulis krūvis ir vaikui, ir mamai. Ką ir kalbėti apie atvejus, kai jis yra komplikuotas, skatinamas ir pan.
Natūralaus gimdymo metu vaisius stumiamas suteikiant jam laiko subtiliai ir švelniai prisitaikyti prie gimdymo kanalo. Jei gimdymas skatinamas medikamentais, natūralus vaisiaus stūmimas yra pagreitinamas, vyksta grubiai, mechaniškai, vaisius neturi laiko prisitaikyti prie kanalo „posūkių“, todėl patiria didesnį spaudimą, skaudžiau trenkiasi į kanalo sieneles, patiria daugiau traumų.
Nors plačiai manoma, kad Cezario pjūvio operacija yra lengvesnis būdas gimti, tačiau taip nėra. Slinkdamas gimdymo takais vaisius jaučia spaudimą, minimalius slėgio pokyčius, o operacijos metu ant iš nesvarumo būsenos per akimirką ištraukto kūdikio „nukrenta“ didžiulis atmosferos slėgis. Cezario operacijos metu stresą kūdikis patiria tikrai ne mažiau, be to, tyrimai rodo, kad aukštas streso hormonų lygis cezarinukų organizme išlieka gerokai ilgiau nei natūraliai gimusių mažylių.
Tačiau svarbiausia, kad osteopatinių užsiėmimų metu galima atlikti tam tikras manipuliacijas rankomis, kurios padėtų cezarinukui patirti natūralaus gimdymo pasekmes: spaudimą, slydimą, sužadinti tuos nervinius impulsus, kurie „neįsijungia“ gimstant per Cezario operaciją.
Masažistas ar Osteopatas?
Viena dažniausių naujagimių bėdų - sumažėjęs ar padidėjęs raumenų tonusas. Kūdikį apžiūrėjęs šeimos gydytojas turinčiam raumenų tonuso sutrikimų „prirašo“ mankštų ir masažų. Masažistas išmasažuoja raumenį - šį atpalaiduoja arba suteikia jam tonuso, masažai ir mankštos išjudina visą kūną, ir tai labai gerai. Bet ar žvelgiame į priežastį, kodėl tonusas yra pakitęs?
Osteopatas pirmiausia ieško priežasties, o priežastis gali būti užspaustas audinys galvytės, kaklo srityje, kur išeina raumenis valdantys ir už jų tonusą atsakingi nervai. Osteopatas nemasažuoja ir nemankština kūdikio - tik lengvais prisilietimais apčiuopia įtampos taškus ir švelniais paspaudimais ją atpalaiduoja.
Atsipalaidavus įtampai, kūdikis pradeda sklandžiau judėti, lengviau kvėpuoti, geriau virškinti, mažiau atpylinėja, ramiau miegoti ir apskritai tolygiau vystytis. Į tokį gydymą kūdikiai reaguoja labai gerai, užmiega, atsipalaiduoja, nes „nuimama“ įtampa, skausmas.
Žindymas ir Kreivas Stuburas: Koks Ryšys?
Viena iš priežasčių, galinčių lemti stuburo iškrypimą, gali slypėti naujagimystėje ir kūdikystėje. Gimdymo metu patirtas krūvis ir dėl to susiformavusios audinių ar organų įtampos, jei jos nebuvo „išlaisvintos“, gali trukdyti tinkamai vystytis raumenims ir „tempti“ visą struktūrą į vieną kurią nors pusę. Ilgainiui tai gali lemti ir rašymo, ir dėmesio koncentravimo sutrikimus.
Jei kūdikis netaisyklingai apžioja spenelį, netaisyklingai čiulpia, netaisyklingai kvėpuoja, formuojasi netaisyklingas sąkandis, tinkamai nefunkcionuoja žandikaulis, tad po truputį keičiasi visa struktūra, taigi, ir stuburo padėtis.
Osteopatija yra tinkamiausias diagnostikos ir gydymo metodas vaikams. Ir kuo jaunesnis vaikas, tuo labiau osteopatija jam tinka. Vaikų kūnai geriausiai tinka osteopatinei korekcijai, nes jie vis dar yra labai lankstūs ir paslankūs pokyčiams.
Kada Taikoma Osteopatija Kūdikiams?
Osteopatas gali nustatyti sutrikimus jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Pirmasis seansas padės sušvelninti arba visiškai pašalinti traumuojantį gimdymo poveikį kūdikio galvutei.
Osteopatija taikoma šiais atvejais:
- Esant kreivakaklystei
- Po sunkaus gimdymo ar esant gimdymo traumai
- Raumenų tonuso sutrikimui (įsitempę ar vangūs, silpni raumenys)
- Medžiagų apykaitos, virškinimo, tuštinimosi sutrikimams
- Pilvo diegliams, atpylinėjimui
- Raidos sulėtėjimui (pvz: nekelia galvos, nesivarto, neropoja, ilgai nepradeda vaikščioti)
- Miego sutrikimams
- Padidintam jautrumui, dirglumui
- Šleivapėdystei
- Kojų deformacijai
- Netaisyklingai laikysenai
- Krūtinės ląstos, šonkaulių deformacijai
- Mitybos sutrikimams (esant maisto netoleravimui, dirgliosios žarnos sindromui ir kt.)
- Hiperaktyvumui, galvos skausmui, tikams
- Kvėpavimo sistemos ligoms
Osteopatinis gydymas nesusijęs su gydymu vaistais. Kūdikiai dažniausiai priešinasi medikamentų vartojimui, o kiekvienas vaistų vartojimas tampa iššūkiu tėvams. Osteopatinis gydymas yra ne tik neskausmingas, bet ir patogus. Švelnios osteopato manipuliacijos mažajam pacientui beveik nepastebimos, o tai reiškia, kad seansas bus pats naudingiausias, be trukdžių, ir jūsų vaikas nebijos ateityje lankytis pas gydytoją.
Pirmasis apsilankymas pas osteopatą turėtų būti planuojamas 1-2 kūdikio gyvenimo savaitę. Tai svarbu dėl to, kad tam tikri pakitimai vėliau gali būti gana sunkiai pašalinami.
Osteopatija laikoma saugiu gydymo būdu, tik svarbiausia sąlyga - švelnios technikos. Patyrę osteopatai gali nustatyti problemas, padėti sumažinti įvairių kūdikio kūno dalių, pavyzdžiui, besivystančio stuburo srities, raumenų, nervų sistemos ir organų įtampą.
tags: #osteopatija #smegenu #kudikiui
