Augančio ir bręstančio vaiko organizmas nuolat patiria įvairius pokyčius, kuriems didelę įtaką daro tiek įgimti veiksniai, tiek aplinkos sąlygos, ypač mityba ir fizinis aktyvumas.
Mitybos ypatumai augančiam organizmui
Jau neabejojama, kad, net ir labai tinkamai maitinantis, neįmanoma savo organizmo aprūpinti reikiamu vitaminų ir mineralų kiekiu. Todėl sveikatos specialistai pataria jų vartoti papildomai. Tyrimais įrodyta, kad, ir idealiausiai maitinantis, valgant kuo įvairiausius produktus, vis tiek vitaminų ir mineralų trūktų 20-30 procentų. Nepakankamas vitaminų ir mineralų kiekis neigiamai veikia fizinį vaiko vystymąsi, sveikatą, prastina centrinės nervų sistemos būklę.
Baltymai - svarbiausia medžiaga vaiko raidai
Organizmo aprūpinimas būtinomis maisto medžiagomis yra neatsiejama sveikatai palankios mitybos dalis. Baltymai yra atsakingi už daugybę žmogaus organizmo funkcijų, taip pat tai yra bene svarbiausia medžiaga, reikalinga augančiam organizmui - būtent baltymai užtikrina kokybišką vaiko raidą ir stiprina imuninę sistemą. Baltymai padeda formuotis naujoms audinių ląstelėms, raumeniniam audiniui, sutvirtinti kaulus, gaminti fermentus ir imuninės sistemos ląsteles. Taip pat baltymuose gausu nepakeičiamų aminorūgščių, reikalingų normaliai organizmui funkcionuoti ir normaliai smegenų veiklai. Remiantis pasaulinių organizacijų rekomendacijomis, baltymai vaikų mityboje privalo sudaryti 10-15 proc. bendros su maistu gaunamos energinės vertės. Augančiam organizmui rekomenduojama suvartoti 0,8-1,2 gramo baltymų vienam kilogramui. Tai ypač svarbu jaunesniame amžiuje, kai organizmo baltymų poreikis dėl brandos procesų yra didesnis negu suaugusiųjų. Vėliau, subrendus, organizmui pakankamas mažesnio baltymų kiekio - 0,6-0,8 gramo baltymų vienam kilogramui per dieną. Svarbu kontroliuoti baltyminių produktų vartojimą jaunesniame amžiuje, nes per didelis jų kiekis taip pat didina nutukimo riziką paauglystėje, nors ir prisideda prie spartesnio augimo.
Augalinės kilmės baltymai
Subalansuota augalinė mityba, kurioje gausu tarpusavyje derančių ir vienas kitą papildančių produktų, gali užtikrinti visų reikiamų aminorūgščių kiekį. Tai padaryti padės vaisiai ir daržovės. Kalbant apie augalinę mitybą, ilgaamžiškumu išsiskiriantys vadinamosios mėlynosios zonos (blue zone) šalių gyventojai 80 proc. energijos iš maisto gauna būtent iš augalinės kilmės maisto produktų. Viena iš kasdienei mitybai pritaikytų mikrodumblių rūšių yra auksinė chlorelė (Golden Chlorella). Šiuose dumbliuose yra daug reikalingų maisto medžiagų, vitaminų, mineralų, aminorūgščių ir omega-3 riebalų rūgščių. Tai - baltymų gausus maisto šaltinis, tinkantis subalansuotai, sveikai mitybai. Šie mikrodumbliai padeda palaikyti imuninę sistemą, kaulų tankį ir regėjimą, skatina smegenų vystymąsi, yra naudingi odai ir plaukams. Taip pat auksinėse chlorelėse yra glutamo rūgšties, kuri yra nepakeičiama, smegenims reikalinga medžiaga. Nepakeisdami patiekalo skonio ir išvaizdos mikrodumbliais galite gardinti vaiko mėgstamus patiekalus: rytinę košę, varškės blynelius. Patiekalams gardinti taip pat tinka ispaninių šalavijų (chia) sėklos, spindulinės pupuolės ar kiti augalinės kilmės natūralių baltymų šaltiniai.
Omega-3 riebalų rūgščių svarba
"2-3 metų amžiuje vaiko smegenys pasiekia 80 proc. suaugusio žmogaus smegenų dydžio. Sparčiai augančioms smegenims ir nervų sistemai ypač svarbu gauti reikalingų maisto medžiagų, antraip gali kilti problemų ateityje", - sako medikas. Visas reikalingas maisto medžiagas galima užtikrinti valgant kuo įvairesnį maistą - vaisius, daržoves, kruopas, mėsą, kiaušinius, pieno produktus ir kitus. Tačiau yra viena medžiagų grupė, kuri augančio vaiko smegenims ir nervų sistemai ypač svarbi. Tai - nepakeičiamosios omega-3 riebalų rūgštys, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina. „Smegenys yra labai riebus organas - riebalai sudaro daugiau kaip 50 proc. sausos smegenų masės. Daugiau kaip 30 proc. riebalų smegenyse yra omega-3 rūgštys, iš kurių daugiausia - dokozaheksaeno rūgšties (DHR). Akivaizdu, kad jų trūkumas mityboje gali neigiamai atsiliepti nervų sistemos vystymuisi ir smegenų funkcionavimui“, - kalba gydytojas. Nustatyta, kad omega-3 rūgštys pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Dėl to jos kartais skiriamos įvairių autoimuninių ligų prevencijai ir gydymui. Pastebėtas ir teigiamas omega-3 rūgščių poveikis mažinant kraujo krešėjimą. „Tačiau didžiausią reikšmę omega-3 rūgštys turi smegenų, nervų sistemos, regėjimo vystymuisi. Omega-3 rūgštys gali pagerinti ir vaikų pažintines funkcijas, intelekto koeficientą“, - teigia gydytojas. Vaikams, kuriems buvo skiriamos omega-3 rūgštys, žymiai pagerėjo skaitymo įgūdžiai, palyginti su vaikais, kuriems vietoj omega-3 rūgščių buvo skiriamas placebas. Kitas tyrimas buvo atliekamas su naujagimiais, kurių mamos negalėjo maitinti savo pienu. Pastebėta, kad mišiniais su omega-3 riebalų rūgštimi maitintų naujagimių nervų sistema žymiai geriau vystėsi. Jie kalbėjo geriau, mąstė greičiau, jų bendras intelekto koeficientas buvo geresnis - tiek 6-erių, tiek 12-kos metų amžiaus. „Omega-3 rūgščių pakankamumas arba trūkumas pirmaisiais gyvenimo metais turi ilgalaikį poveikį. Tai nereiškia, kad vaikas, kuris gavo reikalingą kiekį omega-3 rūgščių, bus kaip genijus, o kuris negavo - žymiai prastesnis. Tačiau statistinis skirtumas tikrai yra“, - paaiškina V. Urbonas. Anot gydytojo, labai svarbu, kad nėščiosios moterys ir žindyvės gautų pakankamą omega-3 riebalų rūgščių kiekį. O jei moteris pastoja nepraėjus metams ar pusantrų po gimdymo, dažnai omega-3 atsargos jos organizme būna išsekusios. „Yra pastebėta, kad vaikų intelektualinis vystymasis yra prastesnis, jei mamai nėštumo ar žindymo metu trūksta omega-3 riebalų rūgščių“, - sako V. Urbonas. Kita problema, kad vakarietiškoje mityboje suvartojama per daug omega-6 riebalų rūgščių, kurios mažina omega-3 rūgščių įsisavinimą. „Vienas pagrindinių omega-6 riebalų rūgščių šaltinis yra augaliniai aliejai, kurių gausu ir įvairiuose maisto produktuose. Vieninteliai aliejai, kurie turi daug omega-3 rūgščių, - linų sėmenų ir rapsų aliejai“, - patikina V. Urbonas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, jog kai kurie žmonės turi nepakankamą kiekį fermentų, kurie paverčia augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgštis (pavyzdžiui, esančias linų sėmenyse ir jų aliejuje) į organizmui būtinąsias eikozapentaeno rūgštį (EPR) ir jau minėtą DHR. Šių fermentų stygiumi dažnai pasižymi neišnešioti naujagimiai.
Vitaminų ir mineralų svarba
Ypač svarbus reikiamas naudingų medžiagų kiekis nėščiai moteriai ir visaverčiam vaisiaus vystymuisi. Naudingų medžiagų poreikis ypač padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu: ne tik besivystantis vaisius, bet ir naujagimis turi gauti augimui reikalingų vitaminų bei mineralų. Vitaminai organizme negaminami, į jį patenka tik su maistu, o žindomas kūdikis juos gauna su motinos pienu. Nėščios moters organizme trūkstant geležies, mažakraujystė gali išsivystyti ne tik mamai, bet ir naujagimiui. Todėl nėštumo ir žindymo metu reikia vartoti multivitaminų ir mineralų papildus, kurių sudėtyje yra geležies, taip pat vitamino C. Pastarasis - imuninės sistemos formavimosi ir funkcionavimo pagrindas, didina atsparumą peršalimo ir infekcinėms ligoms, skatina greitesnį gijimą, taip pat mažina nepalankų ekologinės aplinkos poveikį. Svarbus ir beta karotenas, kuris organizme virsta vitaminu A ir saugo imuninę sistemą. Vitaminas D būtinas tinkamai kaulinio audinio mineralizacijai, saugo nuo rachito. Šios ligos profilaktikai reikalingas ir kalcis, kurio gausu piene bei jo produktuose. Dėl kalcio trūkumo pagimdžiusiai moteriai gali atsirasti problemų dėl dantų. Jodas yra būtinas skydliaukės hormonams, darantiems įtaką medžiagų apykaitai, baltymų sintezei bei psichomotoriniam vaisiaus vystymuisi, sintetinti. Trūkstant vitamino C, pablogėja bendra organizmo būklė: jaučiamas kojų silpnumas, nuovargis, kraujuoja dantenos, sumažėja vaiko atsparumas infekcijoms. Jei mažai vitamino B2, išsausėja oda, ypač veido, skilinėja lūpų kampučiai. Vitamino B6 trūkumas skatina alergines odos ligas, anemiją, vaikas lėčiau auga. Kai trūksta vitamino B12, gali sušlubuoti žarnyno bei nervų sistemos veikla. Nepakankamas folio rūgšties kiekis organizme gali sukelti virškinimo organų sutrikimus.
Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai
Vaikų, paauglių ir jaunuolių organizme vyksta reikšmingi širdies ir kraujo sistemos pokyčiai, kuriuos lemia įvairūs faktoriai: veikiant įgimtiems, vidiniams, endogeniniams faktoriams bei jiems augant ir bręstant. Širdies dydis didėja nuo gimimo iki pilnametystės. Gimus širdies tūris yra maždaug 40 cm3. Širdies tūris didėja organizmui augant, tačiau lėčiau nei viso kūno masė. Miokardo - viduriniojo širdies raumens - darbas išreiškiamas pagal kūno svorį. Sportininkų, kurie užsiima ištvermės reikalaujančiu sportu (pvz. atletų), širdies rodikliai skiriasi.
Širdies susitraukimų dažnis
Vaikų širdies susitraukimų dažnis yra labai labilus rodiklis, kuris priklauso nuo įvairių dirgiklių poveikio. Žmogaus širdies susitraukimų dažnį veikia amžius, fizinė būklė, emocinė būklė. Naujagimio širdis susitraukia maždaug 140 kartų per minutę, nukrypimas - apie 20 dūžių per minutę. Trejų metų vaiko širdies susitraukimų dažnis suretėja iki 105 kartų per minutę. Septynmečio vaiko širdis susitraukia 80 k./min, o 10 metų amžiuje apie 70 k./min. Mergaičių širdies tempas 3-5 dūžiais/min didesnis nei berniukų. Paauglių širdis susitraukia dažniau nei suaugusiųjų (7 m. amžiaus vaikų ŠSD yra 80-120 dūžių/min). Vėlyvoj paauglystėj širdies susitraukimų dažnis yra 72-76 dūžiai/min. Elektrokardiogramoje (EKG) matomas greitesnis dantelių ritmas ir trumpesni intervalai tarp jų naujagimių ar mažų vaikų. Taip pat skiriasi voltažas ir kryptis derivacijose.
Širdies tūris ir minutinis kraujo tūris
Širdies tūris - tai kairiojo skilvelio per vieną susitraukimą išstumiamas kraujo kiekis. Vaikystės ir paauglystės laikotarpiu širdies tūris yra mažesnis negu suaugusiųjų. Naujagimio širdis išstumia apie 2-4 ml, ir prieš paauglystę, ramybės būsenoje, pasiekia apie 40 ml. Suaugusio vyro kraujo išstumiama jau 60 ml ramybės būsenoje. Retėjant susitraukimams didėja širdies tūris. Širdies našumą rodo kairiojo skilvelio gamybos apimtis per 1 minutę. Naujagimio širdies pajėgumas yra maždaug 0,5 l kraujo per 1 minutę. Vėliau šis rodiklis didėja, atsižvelgiant į kūno paviršiaus metrą.
Kraujo spaudimas
Kraujo spaudimas kinta augant vaikui. Naujagimiams kraujo spaudimas žemas dėl plaučių padidėjimo po gimimo. Vėliau spaudimas didėja, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Sistolinis kraujo spaudimas rodo spaudimą arterijose kairiojo skilvelio susitraukimo (sistolės) metu, o diastolinis - kairiojo skilvelio atpalaidavimo metu. Kraujo spaudimas priklauso nuo arterijų pasipriešinimo kraujo tėkmei. Naujagimių sistolinis kraujo spaudimas yra apie 60 mmHg (Hg - gyvsidabris) ir vėliau didėja. Apie 85-90 mmHg sistolinis kraujo spaudimas, o diastolinis - apie 45-50 mmHg. Berniukų kraujo spaudimas aukštesnis. 6 metų amžiaus berniuko sistolinis kraujo spaudimas yra 106 mmHg. 12 metų berniuko sistolinis kraujo spaudimas yra 111 mmHg. 17 metų berniuko sistolinis spaudimas atitinkamai lygus 115 mmHg. Tarpusavio ryšys pas vaikus dažniausiai didesnis nei 90%. Kraujo spaudimas stabilizuojasi paauglystėje.
Kraujo tūris ir sudėtis
Naujagimių kraujo tūris būna maždaug 300-400 ml. Vėliau kraujo tūris didėja pagal kūno masės didėjimo kreivę. Berniukų kraujo tūris yra didesnis nei mergaičių. Didėjant kraujo tūriui, didėja plazmos ir kitų kraujo ląstelių tūris. Hematokritas rodo kraujo tūrį, kurį užima raudonosios ląstelės. Vos gimus hemotrokritas siekia 50%, vėliau sumažėja iki 30%. Eritrocitų greičiausiai daugėja vaikystėje ir paauglystėje. Eritrocitų kiekis didėja vaikystėje ir paauglystėje berniukams, o mergaitėms tik vaikystėje. Skirtumas tarp lyčių pasireiškia per lytinį subrendimą. Eritrocitai atlieka svarbiausią vaidmenį transportuojant deguonį kūno audiniams. Vyrų eritrocitų kiekis yra 5,2 milijonai/μL, ir pas moteris 4,6 milijonai/μL. Eritrocitai gaminasi kaulų čiulpuose. Naujagimių eritrocitai yra didesni ir turi mažiau hemoglobino. Eritrocitai dalijasi mitozės būdu, todėl branduolys palaipsniui sumažėja. Eritrocitų gyvenimo trukmė yra maždaug 110-120 dienų. Hemoglobino kiekis sumažėja nuo 4-4,5 milijono/μL iki maždaug 3 milijonų/μL. Hemoglobino kiekis tikriausiai atspindi tikslią eritrocitų kilmę. Po to hemoglobino kiekis padidėja iki 4 milijonų/μL. Hemoglobino kiekis didėja vaikystėje ir paauglystėje. Skirtumas tarp lyčių pasireiškia per lytinį subrendimą. Eritrocitų daugėjimą kraujo sudėtyje lemia deguonies kiekis kraujyje. Ryšys tarp deguonies pasisavinimo, širdies tūrio ir kūno masės lygus 0,90. Naujagimių hemoglobino koncentracija yra apie 20g/100 ml, bet 3-6 mėnesyje ji sumažėja iki 10g/100ml. Vyrų hemoglobino koncentracija yra 16g/100 ml, o moterų - 14g/100 ml. Baltieji kraujo kūneliai, arba kitaip leukocitai, taip pat kinta. Leukocitai būna skirtingų dydžių ir formų. Trombocitai dalyvauja pažeistų kraujagyslių sienelių atstatymui.
Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai dėl fizinio aktyvumo
Dėl fizinio aktyvumo (FA) pakinta širdies masė, jos apimtis. Sportininko širdies masė gali sverti iki 550g, t.y. hipertrofuojasi. Fizinis aktyvumas gerina širdies raumens vainikinę kraujotaką, aprūpina organizmą reikiamomis energetinėmis ir plastinėmis medžiagomis, hormonais, vitaminais. Širdis turi aprūpinti reikiamas energetines ir plastines medžiagas po visą organizmą. Hipertrofija atsiranda, kai širdis susitraukia rečiau ir mažiau išstumia kraujo. Dėl to didėja jos tūris. Širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) ramybėje siekia 60-80 kartų per minutę. Treniruotų žmonių širdis susitraukia rečiau k./min. negu netreniruotų. Sportininkui širdies susitraukimų dažnis gali siekti net iki 276 tvinksnių per minutę, nubėgus 400 metrų nuotolį. Dėl fizinio aktyvumo gerėja medžiagų apykaita, kadangi organizmas ekonomiškiau funkcionuoja. Širdies tūris ramybėje siekia 80-100 ml, o fizinio krūvio metu - 170-200 ml. Fizinio krūvio metu didėja širdies tūris. Širdies didėjimas nėra nuoseklus esant maksimaliam fiziniam aktyvumui, nes širdies raumuo nespėja visiškai atsipalaiduoti. Minutinis širdies tūris parodo, per kiek laiko širdis pumpuoja kraują per 1 min. Ramybėje jis siekia 2,3-6 l/min, o sportininkų gali pakilti iki 25-35 l/min.
Fizinio krūvio metu kraujospūdis keičiasi širdies ertmėje. Esant fiziniam krūviui, sistolinis kraujo spaudimas didėja, o diastolinis - mažėja. Sistolinis kraujo spaudimas skiriasi mažai, gal kiek žemesnis jis tik ištvermės sportininkų. Ramybėje sistolinis kraujo spaudimas yra 110-140 mmHg, diastolinis - 50-90 mmHg. Esant fiziniam krūviui, sistolinis kraujo spaudimas pakyla iki 200-240 mmHg, diastolinis - sumažėja. Kraujo spaudimo pokyčiai priklauso nuo fizinio krūvio dydžio ir asmens treniruotumo. Kraujospūdis normalizuojasi po lengvų krūvių per 3-5 min., po sunkių, ilgalaikių krūvių - vėliau.
Fizinio krūvio metu kraujyje vykstantys pokyčiai
- Padidėja bendras kraujo kiekis.
- Sumažėja skysčio kiekis kraujyje.
- Pakinta kraujo reakcija į rūgščiąją pusę.
- Sumažėja vandens kiekis kraujyje.
- Lengvai dirbant šiek tiek padaugėja eritrocitų ir hemoglobino.
- Intensyvių treniruočių bei varžybų metu gali atsirasti daugiau retikuliocitų.
- Po fizinio krūvio padidėja leukocitų kiekis. Šis reiškinys yra vadinamas miogenine leukocitoze. Normalus leukocitų kiekis yra 4-9 tūkst. milimetre, po sunkios treniruotės leukocitų padaugėja iki 12-13 tūkst. milimetre. Esant labai dideliam fiziniam krūviui, leukocitų kiekis gali padidėti iki 16-28 tūkst. milimetre, o kartais net iki 50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre.
- Po fizinio krūvio sumažėja gliukozės kiekis kraujyje - nuo 0,1-0,12 iki 0,05 ir daugiau.
Gyvenimo būdas ir sveikata
Pastaraisiais dešimtmečiais vaikų bei paauglių pramogų ir laisvalaikio pobūdis labai pasikeitė - tapo žymiai pasyvesnis. Vaikai ir paaugliai didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, prie televizoriaus, nepaleisdami iš rankų planšetės ar išmaniojo mobiliojo telefono. Šie vaikai ir paaugliai patenka į padidėjusios rizikos grupę (judesio ir padėties sutrikimai, nutukimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, kaklo ir juosmens skausmai, regėjimo sutrikimai, lėtiniai neurologiniai sutrikimai ir pan.), palyginti su tais, kurie laisvalaikį leidžia lauke, gamtoje ar sporto salėje, aktyviai žaisdami ar sportuodami. Vaikų ir paauglių sveikata vis labiau kelia susirūpinimą tėvams, mokytojams bei medicinos specialistams. Medicinos specialistai pastebi, kad šių dienų vaikai ir paaugliai, lyginant sveikatos vertinimo rezultatus su ankstesniais metais, serga dažniau. Sveikatos profilaktinių patikrinimų duomenys rodo, kad kasmet vaikams ir paaugliams vis dažniau nustatoma netaisyklinga laikysena, judesio ir padėties, lėtiniai neurologiniai, regos sutrikimai. Šie sutrikimai - tai vienas iš neigiamų veiksnių, lemiančių augančio ir bręstančio vaiko bei paauglio sveikatą bei vystymąsi.
Dienos režimas ir poilsis
Nuo senų laikų yra žinoma, kad augančiam organizmui labai svarbu dienos režimas. Vaikų ir paauglių dienos režimo esmė - teisingas darbo ir poilsio kaitaliojimas. Tinkamai suplanuotas dienos režimas gerina darbingumą, savijautą, saugo sveikatą. Pagrindiniai mokinio dienos režimo elementai - mokymasis mokykloje, neformali veikla, aktyvus poilsis gryname ore, reguliari ir subalansuota mityba, kokybiškas miegas. Įtempta protinė veikla, didelis mokymosi krūvis, laiko trūkumas veikia kaip psichiką traumuojantys faktoriai.
„Svarbu suprasti, kad vaiko raida - tai ne tik mokymasis ar fizinis augimas. Itin svarbi raidos dalis vyksta tada, kai vaikas miega. Kokybiškas poilsis ir miegas yra viena esminių vaiko teisių. Tai labai svarbu augančio, bręstančio žmogaus sveikatai ir visapusiškam vystymuisi. G. Salickienė tėvams rekomenduoja sukurti ramų vakaro ritualą - skaityti knygas, klausytis švelnios muzikos ar pasakų, kalbėtis apie dieną. Šie įpročiai padeda vaikui nusiraminti ir pasiruošti miegui. Svarbu ir tai, kad vaiko miegamoji aplinka būtų kuo ramesnė ir jaukesnė - kambarys turėtų būti vėsokas, tamsus ir tylus. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius. „Jeigu suaugusieji rūpinasi savo miego kokybe, nenaktinėja, laiku keliasi, tai ir vaikui lengviau suprasti, kad kokybiškas miegas - būtinas gerai savijautai“, - pabrėžia G.
tags: #augancio #ir #brestancio #vaiko #organizmas
