Vaiko pedagoginė psichologinė charakteristika yra esminis dokumentas, padedantis suprasti vaiko individualybę, jo stipriąsias ir silpnąsias puses, ugdymosi poreikius bei elgesio ypatumus. Ji leidžia pedagogams ir tėvams veiksmingiau planuoti ugdymo procesą, pritaikyti ugdymo metodus ir kurti palankią aplinką vaiko asmenybės raidai.
Vaikystė - tai ypatingas žmogaus gyvenimo etapas, kurio metu formuojasi asmenybė, įgyjami socialiniai įgūdžiai ir žinios apie supantį pasaulį. Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai suvokiami kaip visateisiai visuomenės nariai, turintys savo teises ir poreikius. Vaiko teisių apsauga ir užtikrinimas yra ne tik moralinis imperatyvas, bet ir svarbus politikos klausimas. XXI amžius vadinamas vaiko teisių realizavimo ir apsaugos amžiumi, pripažįstant, kad vaikui reikia ne tik maisto ir pastogės, bet ir galimybės visapusiškai tobulėti.
Lietuvos ugdymo įstaigose domėtis vaiko teisėmis pradėta atkūrus nepriklausomybę, reformuojant švietimo sistemą pagal Vakarų Europos šalių edukacinę patirtį. Lietuvoje nemažai nuveikta vaiko teisių apsaugos srityje: ratifikuota JTO Vaiko teisių konvencija (1995 m.), priimtas Vaiko teisių pagrindų įstatymas (1996 m.) ir Vaiko globos įstatymas (1998 m.). Tai rodo siekį užtikrinti vaiko ekonominį ir politinį nepriklausomumą nuo suaugusiųjų. Tačiau kalbėti apie vaiko teises kasdieninėse ikimokyklinėse įstaigose vis dar neįprasta, o jei ir kalbama, tai dažniausiai tik teoriniu lygmeniu. Daug dėmesio skiriama mokyklinei vaikystei, o ikimokykliniui - kur kas mažiau. Realybė rodo, kad ikimokyklinėse įstaigose vis dar stokojama vaiko, kaip visateisio visuomenės nario, priėmimo.
Vaiko Raidos Etapai Darželyje
Vaiko raida vyksta etapais, kurių kiekvienas pasižymi tam tikrais bruožais ir uždaviniais. Vaikų smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais trejais gyvenimo metais.
Ankstyvoji Vaikystė (3-6 Metai)
Šiuo laikotarpiu vaikas intensyviai mokosi kalbėti, plečia savo žodyną ir geba bendrauti su suaugusiaisiais, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus.
Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga, labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis.
Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių.
O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti, kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas.
Vaiko Charakteristikos Sudarymo Principai
Vaiko charakteristika - tai išsamus ir detaliai parengtas aprašymas, kuriame atsispindi vaiko asmenybės bruožai, elgesys, gebėjimai, interesai ir kitos svarbios savybės. Ji gali būti reikalinga įvairiose situacijose, pavyzdžiui, perėjimas į kitą mokyklą, kreipiantis į specialistus (psichologus, logopedus), dalyvaujant įvairiose programose ar projektuose, taip pat teisme, sprendžiant ginčus dėl vaiko globos ar auklėjimo. Tinkamai parengta charakteristika padeda geriau suprasti vaiką, jo poreikius ir galimybes, bei užtikrinti jam tinkamą pagalbą ir palaikymą.
Kam Reikalinga Vaiko Charakteristika?
Vaiko charakteristika gali būti reikalinga įvairiose situacijose. Štai keletas pavyzdžių:
- Švietimo įstaigoms: Pereinant į naują mokyklą, darželį ar kitą ugdymo įstaigą, charakteristika padeda pedagogams greičiau susipažinti su vaiku, jo mokymosi stiliumi, socialiniais įgūdžiais ir galimais sunkumais. Tai leidžia jiems efektyviau planuoti ugdymo procesą ir pritaikyti metodus prie individualių vaiko poreikių.
- Specialistams: Kreipiantis į psichologą, logopedą, specialųjį pedagogą ar kitą specialistą, charakteristika suteikia vertingos informacijos apie vaiko elgesį, emocinę būklę, kalbos raidą, kognityvinius gebėjimus ir kitas svarbias sritis. Tai padeda specialistams tiksliau diagnozuoti problemas ir parinkti tinkamą terapijos ar korekcijos planą.
- Socialinėms tarnyboms: Vaiko charakteristika gali būti naudojama socialinių tarnybų, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko gerove, globa ar įvaikinimu. Ji padeda įvertinti vaiko situaciją šeimoje, jo santykius su tėvais ir kitais šeimos nariais, jo poreikius ir interesus.
- Teismui: Teismo procesuose, susijusiuose su vaiko globa, gyvenamosios vietos nustatymu ar bendravimo tvarka, vaiko charakteristika gali būti svarbus įrodymas, padedantis teismui priimti teisingą sprendimą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
- Dalyvaujant projektuose ir konkursuose: Kai vaikas dalyvauja įvairiuose projektuose, konkursuose ar stovyklose, charakteristika gali būti reikalinga, norint įvertinti jo tinkamumą dalyvauti, jo stipriąsias puses ir galimybes.
Kas Turėtų Rašyti Vaiko Charakteristiką?
Vaiko charakteristiką turėtų rašyti asmuo, kuris gerai pažįsta vaiką ir gali objektyviai apibūdinti jo savybes. Dažniausiai tai būna:
- Tėvai ar globėjai: Jie geriausiai pažįsta vaiką, jo elgesį namuose, pomėgius, stipriąsias ir silpnąsias puses.
- Pedagogai: Darželio auklėtojai, mokytojai, būrelių vadovai stebi vaiką ugdymo procese, jo santykius su bendraamžiais, mokymosi pasiekimus ir socialinius įgūdžius.
- Psichologai ar kiti specialistai: Jei vaikas lankosi pas specialistą, jis gali pateikti profesionalią charakteristiką, pagrįstą stebėjimais, testais ir kitais tyrimo metodais.
Svarbu, kad charakteristiką rašantis asmuo būtų objektyvus, vengtų subjektyvių vertinimų ir pateiktų konkrečius pavyzdžius, iliustruojančius vaiko savybes.
Pagrindiniai Vaiko Charakteristikos Elementai
Nors vaiko charakteristikos turinys gali skirtis priklausomai nuo jos paskirties ir vaiko amžiaus, yra keletas pagrindinių elementų, kurie turėtų būti įtraukti:
1. Bendroji Informacija
- Vaiko vardas, pavardė, gimimo data ir vieta.
- Informacija apie šeimą: tėvų vardai, pavardės, išsilavinimas, užimtumas, šeimos sudėtis.
- Gyvenamosios sąlygos.
2. Fizinė Raida ir Sveikata
- Bendras fizinis vystymasis (ar atitinka amžių).
- Sveikatos būklė (ar yra kokių nors ligų ar sutrikimų).
- Motoriniai įgūdžiai (stambioji ir smulkioji motorika).
- Sensorinė integracija (ar nėra jautrumo garsams, šviesai, prisilietimams).
Augustė atitinka fizinį raidos išsivystymą pagal amžiaus tarpsnį, geba atlikti tai, kas būdinga to amžiaus vaikams. Mergaitė judri, mėgsta judrius žaidimus, aktyvią veiklą. Gerai atlieka dažnai kartojamus fizinius pratimus, greitai mokosi naujų. Vyraujanti ranka - dešinė. Pakankamai gerai išlavėjusi smulkioji ir stambioji motorika. Vaikas puikiai orientuojasi darželio, grupės aplinkoje, tikslingai skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas įveikia kliūtis. Kūno kultūros užsiėmimu metu, žaidimo aikštelėje bėga keisdamas kryptį, greitį. Aktyvios veiklos metu yra atsargi, saugo save ir kitus. Išlaiko pusiausvyrą, eina gimnastikos suoleliu, lipa ir nulipa laiptais, atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria, gaudo, ridena kamuolį. Bando minti triratuką. Fiziškai stipri, aukšta, vidutinio sudėjimo, lyginant su kitais grupės vaikais serga retai, dažniausiai peršalimu. Yra persirgusi vaikiškomis ligomis (vėjaraupiais ir kitomis virusinėmis ligomis), kuriomis dažniausiai perserga visi vaikai, pradėję lankyti darželį. Persirgtos ligos vaiko elgesiui ir pasiekimams įtakos neturi.
3. Pažintinė Raida
- Intelektiniai gebėjimai (ar atitinka amžių).
- Mokymosi stilius (vizualinis, auditinis, kinestetinis).
- Dėmesio koncentracija ir atkaklumas.
- Atmintis (trumpalaikė ir ilgalaikė).
- Kalbos raida (žodynas, gramatinė struktūra, gebėjimas reikšti mintis).
- Problemų sprendimo įgūdžiai.
- Kūrybinis mąstymas.
Augustės amžiuje vyrauja nevalingas dėmesys, kai vaikas sutelkia dėmesį į kažką be išankstinio nusiteikimo, dėl to objekto išorinių savybių (spalvos, dydžio, kvapo, formos). Tokio amžiaus vaikai dėmesį gali išlaikyti tik 15 min, o žaisdami vieną ir tą patį žaidimą 30 - 50 min. [4]. Mergaitė susikaupia ir išlaiko ilgesnį laiką dėmesį, jei veikla, užduotis, žaidimas jai yra įdomi. Darant kokį nors darbą yra susikaupusi ir nemėgsta, kai jai grupės draugai trukdo, tačiau reaguoja ir yra lengvai išblaškoma, tačiau geba grįžti prie ankstesnės veiklos ir ją pabaigti [4]. Mergaitė skiria ir įvardija pagrindines spalvas, tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus. Savarankiškai skaičiuoja iki 5, o padedamas gali suskaičiuoti ir iki 10. Supranta ir pradeda vartoti daiktams lyginti skirtus žodžius: didelis - mažas, ilgas - trumpas, sunkus - lengvas, toks pat - ne toks, kitoks, vienodi - skirtingi ir pan. Augustė turi gerą atmintį, puikiai įsimena naujas daineles, eilėraštukus, žaidimo taisykles, gali papasakoti praeities įvykius, ypač jei tie įvykiai sukėlė jai daug teigiamų emocijų [6], gali įvykdyti du - tris nurodymus paeiliui (ne visada). Daug šneka, klausinėja, reiškia norus, pasako ką daro, ką nuveikė. Kalba trumpais sakinukais, atsako į nesudėtingus klausimus. Vaiko kalba aiški. Įdėmiai klausosi skaitomų kūrinėlių ir naujų žodžių. Vartoja įvardžius aš, jis, tu, mano. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Labai mėgsta vartyti knygeles, dėmesį skirdama ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Įvairiomis rašymo priemonėmis keverzoja vertikalias ir horizontalias linijas. Mergaitė žino ir pasako savo vardą, pavardę, kiek jai metų. Vaikui būdingas simbolinis mąstymas, o tai reiškia, kad vaikas protinius vaizdinius apie realaus pasaulio daiktus pritaiko savo žaidime, ypač tai pastebima, kai ji žaidžia su mergaitėmis vaidmeninius žaidimus. Augustės amžiuje pradeda lavėti vaizduotė, kuri atveria naujas mąstymo ir žaidimų galimybes, pastebimos vaizduotės apraiškos žaidžiant, kurios tokiu būdu gerokai išplečia tiek paties žaidimo, tiek pažinimo galimybes [7].
4. Socialinė ir Emocinė Raida
- Emocinis stabilumas ir savikontrolė.
- Gebėjimas atpažinti ir įvardyti emocijas (savo ir kitų).
- Emocijų raiškos būdai (adekvatūs ar ne).
- Santykių su bendraamžiais ir suaugusiais kūrimas ir palaikymas.
- Gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
- Empatija ir jautrumas kitiems.
- Savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Socialiniai įgūdžiai (mandagumas, bendravimo etiketas).
Stebint vaiką ugdomosiose veiklose, išryškėjo jos aktyvumas, noras bendrauti, pasakoti savo įspūdžius. Mergaitė noriai įsijungia į grupinius žaidimus, veiklas, laikosi grupės taisyklių. Yra žingeidi, noriai imasi ugdomoje veikloje jai skiriamų užduočių, įdėmiai klausosi auklėtojos. Augustė puikiai sutaria su auklėtojomis, yra paklusni ir paslaugus vaikas. Auklėtojos paprašyta tvarkosi žaislus, padeda kitiems. Mergaitė nėra konfliktiškas, neskriaudžia kitų vaikų. Kilus konfliktinėms situacijoms vaikas reaguoja ramiai, stengiasi jas įveikti pati, nepavykus kreipiasi į auklėtoją. Pradeda atpažinti, ką jaučia, pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja. Paguodžia, paglosto, duoda žaislą liūdinčiam. Vaikai ją mėgsta, noriai žaidžia kartu. Mergaitė moka dalintis žaislais, dažnai iš namų atsineša įvairiausių žaislų ar knygelių, kurias rodo kitiems vaikams, duoda pažaisti, pažiūrėti. Mergaitė turi savo nuomonę ir dažnai ją išsako, tačiau neprimeta savo nuomonės žaidžiant, paiso ir kitų vaikų. Mergaitė domisi knygelėmis, mėgsta klausytis skaitomų pasakų, todėl būdama tokio amžiaus aiškiai kalba, reiškia mintis. Taip pat mėgsta žaisti judriuosius ir kūrybinius žaidimus, stebėti aplinką ir kitus reiškinius. Augustė dažnai susiranda ką veikti pati ir įtraukia kitus vaikus. Pastaruoju metu dažnai su mergaitėmis žaidžia vaidmeninius žaidimus „Namai“. Mergaitė yra labai protinga, draugiška, paslaugi ir paklusni vaikas. Mėgsta būti pastebėta, pagirta už netinkamą elgesį, kartais gali užsispirti, tačiau lengvai perkalbama, lengva su ja susitarti.
5. Asmenybės Bruožai
- Temperamentas (pvz., choleriškas, sangvinikas, flegmatikas, melancholikas).
- Charakterio savybės (pvz., atsakingas, sąžiningas, draugiškas, užsispyręs).
- Interesai ir pomėgiai.
- Talentai ir gabumai.
6. Ugdymosi Pasiekimai (Jei lanko ugdymo įstaigą)
- Pažangumas (ar atitinka amžiaus normas, ar yra kokių nors atsilikimų).
- Mokymosi stilius (vizualinis, auditinis, kinestetinis).
- Stipriosios ir silpnosios pusės (kokie dalykai vaikui sekasi gerai, o kokie kelia sunkumų).
- Sunkumai (ar turi mokymosi sunkumų, ar reikia papildomos pagalbos).
Augustė geba taisyklingai laikyti pieštuką, teptuką, paprašytas pasistengti, stambias detales gali nuspalvinti gana tvarkingai. Mėgsta žaisti su lėlėmis, spalvinti savo atsineštas spalvinimo knygutes su mergaitėmis, dėlioti dėliones, lipdyti. Mergaitė tvarkinga, naudojasi tualetu. Prieš valgį plaunasi rankas, savarankiškai gražiai valgo, savarankiškai nusirengia ir apsirengia, aunasi batus, tiesa, kartais reikia padėti.
7. Rekomendacijos
- Rekomendacijos dėl ugdymo, auklėjimo ar terapijos.
- Patarimai tėvams ar pedagogams.
- Nurodymai, kaip padėti vaikui įveikti sunkumus ar pasiekti geresnių rezultatų.
Vaiko Charakteristikos Sudarymas: Patarimai ir Pavyzdžiai
Rašant vaiko charakteristiką, svarbu laikytis tam tikrų principų ir naudoti konkrečius pavyzdžius:
- Būkite objektyvūs: Venkite subjektyvių vertinimų ir apibendrinimų. Vietoj to, pateikite konkrečius pavyzdžius, iliustruojančius vaiko savybes. Pavyzdžiui, vietoj teiginio "Vaikas yra labai drovus," rašykite "Vaikas dažnai vengia akių kontakto su nepažįstamais žmonėmis ir retai pats užmezga pokalbį."
- Būkite konkretūs: Venkite bendrų frazių ir apibūdinimų. Nurodykite konkrečias situacijas, kuriose pasireiškia vaiko elgesys ar savybės. Pavyzdžiui, vietoj teiginio "Vaikas yra labai kūrybingas," rašykite "Vaikas mėgsta konstruoti įvairius statinius iš kaladėlių ir dažnai kuria savo istorijas, įtraukdamas į jas savo žaislus."
- Naudokite teigiamą kalbą: Pabrėžkite vaiko stipriąsias puses ir teigiamas savybes. Jei reikia paminėti sunkumus ar trūkumus, formuluokite juos konstruktyviai ir nurodykite galimus sprendimo būdus. Pavyzdžiui, vietoj teiginio "Vaikas yra labai užsispyręs," rašykite "Vaikas turi stiprią valią ir atkakliai siekia savo tikslų, tačiau kartais jam sunku nusileisti ir priimti kitų nuomonę."
- Atsižvelkite į vaiko amžių: Charakteristikos turinys ir forma turėtų atitikti vaiko amžių ir raidos ypatumus. Mažesniems vaikams daugiau dėmesio skirkite fizinei ir emocinei raidai, o vyresniems - mokymosi pasiekimams ir socialiniams įgūdžiams.
- Laikykitės konfidencialumo: Vaiko charakteristika yra konfidencialus dokumentas, todėl ją turėtumėte saugoti ir neatskleisti tretiesiems asmenims be tėvų ar globėjų sutikimo.
Asmeninės Pedagoginės Patirties Refleksija: Konfliktinės Situacijos Analizė
Įvykio apibūdinimas. Įvykio vieta: Slengių mokykla - daugiafunkcis centras. Įvykis įvyko apie 11 val. rubinėlėje, vaikams ruošiantis eiti į lauką. Berniukai apsirengė pirmieji ir sustoję prie grupės lauko durų laukė, kol apsirengs kiti vaikai. Auklėtoja tuo metu buvo netoliese ir padėjo kitiems vaikams rengtis. Pirmiausia tarp grupės berniukų kilo diskusija. Berniukai aiškinosi, ar galėtų užlipti ant pavėsinės stogelio. Kiekvienas pateikė savo versijas, kaip tai padarytų ir kad, tai juokų darbas. Žiūrėdami pro langą į pavėsinę, berniukai toliau diskutavo, pasistumdydami, kad gautų geresnę vietą prie lango. Auklėtojai sudrausminus berniukus dėl keliamo triukšmo ir neatsargaus elgesio, berniukai aprimo.
Tuomet kilo konfliktas tarp dviejų berniukų, Vito ir Viliaus. Pirmiausia Vitas pareiškė, kad jis ir jo brolis Benas tai padarytų lengvai, o Vilius ne. Vilius ėmė gintis ir pareiškė, kad ir jis tą padarytų lengvai kaip ir jie. Tačiau Vitas, menkindamas Viliaus galimybes, laikėsi savo. Kai berniukai vėl susigrūdo prie lango, Vilius neprileido Vito prie lango. Tuomet Vitas timtelėjo Vilių, užkliuvęs už draugo pargriuvo. Auklėtojai matant ir griežčiau pareikalavus nurimti ir ramiai palaukti, pargriuvęs Vilius atsistojo ir auklėtojai matant trenkė Vitui. Vilius atgal. Auklėtoja puolė jų skirti, tačiau Vilius buvo toks įsiutęs, kad teko jį atplėšti nuo Vito ir nuvesti iki kito rūbinės galo. Auklėtoja paleido berniuką, manydama, kad viskas baigta. Kolegė, taip pat dirbanti toje pačioje grupėje, nesupratusi, kas vyksta, stovėjo pasimetusi tarp vaikų ir stebėjo situaciją. Auklėtoja greitai sureagavusi pripuolė prie berniukų ir vėl atitraukė Vilių, nutempdama kiek toliau nuo Vito. Tvirtai sugriebdama Vilių už pečių, žiūrėdama tiesiai į akis, griežtu tonu paklausė Viliaus, ką jis daro ir pasiteiravo, ar jis supranta, kad tokiu savo elgesiu galėjo rimtai sužeisti Vitą. Auklėtoja pareikalavo, kad berniukas atsiprašytų verkiančio Vito, tačiau Vilius užsispyrė ir net neketino to daryti. Tuomet prie auklėtojos, Vito ir Vilius priėjo kolegė, kuri pasakė, kad taip elgtis negalima. Auklėtoja tuo metu priėjo prie verkiančio Vito jį nuraminti, apžiūrėti, ar jis nesužeistas.
Jausmai ir mintys: Prasidėjus įvykiui, suklusau ir stengiausi nuraminti berniukus pastaba, tikėdamasi, kad tai padės ir viskas baigsis. Tikrai nesitikėjau tokio Viliaus agresyvaus elgesio, ypač po to, kai jį patraukiau nuo Viliaus. Maniau, kad Vilius nurims, bet ne, vėl ir dar aršiau puls Vitą. Mane sukrėtė tai, kad pas mažą vaiką gali būti tiek pykčio, agresijos ir noro bet kokia kaina atsilyginti. Pasijutau bejėgė, kai pamačiau, kad Vilius visiškai abejingas verkiančiam Vitui, visai nesiklauso auklėtojos ir nesigaili to, ką padarė.
Įvertinimas: Prasidėjus diskusijoms nesikišau, situacija atrodė kontroliuojama, maniau, kad berniukai susitars draugiškai. Tačiau situacija žaibiškai pasikeitė, kai Vitas timtelėjo Vilių ir jis parkrito. Tai sukėlė Viliaus pyktį. Nors Vitas savo elgesiu išprovokavo Viliaus pyktį, toks elgesys grupėje yra netoleruotinas, o Viliaus reakcija kelianti nerimą. Atsižvelgiant į situaciją, mano manymu, ėmiausi tinkamo situacijos valdymo. Įsiaudrinę berniukai buvo išskirti. Kadangi Viliaus elgesys pranoko viską, visas dėmesys tuo metu buvo skirtas jam ir jo poelgiui. Tik grįžus iš lauko išsiaiškinome iki galo, aiškinomės konflikto priežastis, aptarėme kiekvieno vaiko kilusias emocijas, elgesį, bei kaip vaikai turėtų elgtis tokioje situacijoje. Manau, kad per anksti paleidau Vilių, reikėjo jį šiek tiek ilgiau palaikyti suspaustą glėbyje ir paleisti tik įsitikinus, kad jis nurimo. Galbūt tuomet būtų pavykę išvengti tokios situacijos.
Analizė ir išvados: Maniau, kad sudrausminus vaikus, viskas pasibaigs, padariau klaidą, kad išgirdusi Viliaus reiškiamą nuomonę ir jo galimybių iškėlimą, o kitų nuvertinimą, jo nesustabdžiau ir neįsikišau, pagirdama visus berniukus, kad jie stiprūs ir visi tą gali padaryti. Kitą dieną buvo grįžta prie šio įvykio. Berniukams esant ramiems, pasikalbėjome apie jų vakarykštį elgesį. Berniukai nebuvo labai kalbūs, bet iš to, ką pasakė, pateikiau apibendrinimą, kaip kiekvienas iš jų jautėsi, kaip reikia tokioje situacijoje elgtis, priminiau grupės bendravimo taisykles, galimas jų elgesio pasekmes. Berniukai ramiai stovėjo ir klausėsi auklėtojos. Pagyriau berniukus, kad jie yra geri, tačiau toks jų elgesys yra netinkamas ir netoleruotinas. Vaikai atsiprašė vienas kito, apsikabino ir susitaikė. Taip pat priminiau, kad jei nepavyksta susitarti, visada galima kreiptis į auklėtoją pagalbos. Manau, kad tinkamai pasielgiau nepalikus šios situacijos, o grįžau ir visiems nurimus apie tai pasikalbėjom. Iš šios situacijos pasimokiau, kad labai svarbu vaikus mokyti tinkamai spręsti konfliktus, valdyti ir priimtinais būdais išreikšti savo pyktį, mokyti spręsti problemas ne veiksmu, o žodžiu. Svarbu išsiaiškinti nederamo elgesio priežastis, vaikams kilusias emocijas, kiekvieno jų išklausyti ir nesmerkti.
Vilius yra ūmesnio būdo, auga su vienu vyresniu broliu, iš vaiko pasakojimų peštynės su broliu yra kasdienybė ir normalus dalykas ginant savo interesus tiek pačiam vaikui, tiek jo tėvams. Todėl reikia ne tik kalbėti su vaiku, bet ir su jo tėvais, aptariant vaiko elgesį, jo priežastis, numatyti vaiko elgesio koregavimo būdus. Tik bendradarbiaujant su šeima ir vienodai matant problemą, įmanoma ją išspręsti ir pasiekti norimo rezultato.
Veiksmų planas: Susiklosčius panašiai situacijai, elgčiausi panašiai, visiems dalyviams nurimus, ramiu tonu pasikalbėčiau, aiškinčiausi vaikų emocijas, nederamo elgesio priežastis, padėčiau vaikams ieškoti tinkamų sprendimo būdų. Po šio įvykio supratau, kad labai svarbu atsižvelgti į vaiką, jo situaciją namuose, santykius šeimoje, auklėjimo stilius ir metodus, tėvų požiūrį, vertybes ir moralines normas. Kadangi vaikai labai daug ką atsineša iš šeimos, įvykus tokioms situacijoms reikia įtraukti ir tėvus ir spręsti problemą bendromis jėgomis. Aiškinantis, sprendžiant šią ir panašias situacijas labai svarbu siekti, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau.
Pykti nėra blogai, visi tam turime teisę, tik svarbu, kaip išreiškiame savo jausmus. Pyktis dažnai kyla, kai vaikai jaučiasi nesuprasti, įskaudinti, negali kontroliuoti situacijos ar įveikti sunkumų. Svarbiausia padėti vaikui įvardinti jausmus, atpažinti priežastis, kurios sukėlė tokią savijautą. Kad tokios situacijos nepasikartotų, reikia skirti daugiau dėmesio, mokant vaikus išreikšti, valdyti savo jausmus, mokyti empatijos kitiems, nusiraminimo, ieškoti tinkamų problemos sprendimų būdų. Kai vaikas gali pasakyti, kaip jaučiasi, jam nebereikia to rodyti savo elgesiu [9]. Vaikui reikia parodyti, kad agresyvus elgesys nėra veiksmingas [8], o su vaiku aptarti, kaip kitaip galima pasielgti šioje ar panašioje situacijoje.
tags: #vaiko #charakteristika #darzelyje
