Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kupinas džiaugsmo, laukimo ir kartu didelių pokyčių organizme. Nuo pat apvaisinimo akimirkos moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Šie pokyčiai apima ne tik fiziologinius procesus, bet ir emocinę būseną, todėl svarbu suprasti, kas vyksta su jūsų organizmu ir kaip pasiruošti šioms permainoms.
Sužinojus apie nėštumą, pirmasis ir svarbiausias žingsnis - apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Specialistai atliks reikiamus tyrimus, aptars jų rezultatus ir suteiks visą reikalingą informaciją. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Vos tik pajutus pirmuosius nėštumo požymius, rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį.
Po dviejų savaičių nuo apsilankymo pas gydytoją, moteriai bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje bus fiksuojami visi svarbūs nėštumo duomenys. Šis dokumentas yra labai svarbus, jį visada rekomenduojama turėti su savimi. Nėščiosioms skirtus vitaminus reikėtų pradėti vartoti tik pasitarus su gydytoju, ypač jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba mityba nėra subalansuota.
11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma preliminari gimdymo data, apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominių genetinių ligų žymenų. Vienas svarbiausių rodmenų - sprando raukšlės matmuo.
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali pasireikšti įvairiais simptomais. Kai kurie iš jų yra malonūs, kiti - sukelia diskomfortą, tačiau visi jie yra natūrali nėštumo dalis.
Pirmieji nėštumo požymiai ir pokyčiai
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonų (HCG ir progesterono) lygis.
Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau svarbu prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas: Šie simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys nėra tiksliai išaiškintos, tačiau manoma, kad tai gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje ir sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė, sunki nėštumo komplikacija, reikalaujanti medicininės pagalbos.
Krūtų jautrumas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu.
Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas: Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą. Šie pojūčiai siejami su padidėjusiu progesterono lygiu.
Nuotaikų pokyčiai: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti staigūs nuotaikų pokyčiai - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - chemines medžiagas smegenyse, atsakingas už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre.
Dažnas šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme ir hormonų įtaka šlapimo pūslės kontrolei.
Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas: Šias problemas taip pat gali sukelti hormonų pokyčiai ir didėjantis gimdos spaudimas.
Pasikeitęs skonio ir kvapo pojūtis: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pakitimai skonio ir kvapo pojūčiuose. Gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia sustiprėjęs kvapo pojūtis, kuris gali erzinti ar sukelti pykinimą.
Lengvi pilvo spazmai ar tempimo pojūtis: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi.
Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas, kuris atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Tai normalus reiškinys.
Vaisiaus vystymasis ir organų formavimasis
Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei, prasideda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - vos 0,12 mm, tačiau jame jau užkoduota visa genetinė informacija. Po keturių valandų gemalas ima dalytis, o penkias dienas keliauja į gimdą, kur įsitvirtina gimdos gleivinėje. Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis, o rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
Nėštumo 9-12 savaitę mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė.
Mažylis jaučia mamos susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Po apvaisinimo praėjus dešimčiai savaičių, pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi, o persileidimo rizika ženkliai mažėja.
Kūno pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių, kurie gali paveikti įvairias kūno dalis ir funkcijas.
Plaukai ir nagai: Daugeliui moterų nėštumo metu sumažėja plaukų slinkimas, todėl plaukai atrodo vešlesni. Tačiau padidėja ir kūno plaukuotumas - nepageidaujami plaukeliai gali augti storesni, tamsesni ir net neįprastose vietose. Nagai gali pradėti greičiau augti, o jų tekstūra gali pasikeisti - sustiprėti arba tapti trapesni.
Oda: Kai kurios moterys teigia, kad jų oda niekada nebuvo tokia graži, kaip nėštumo metu. Tačiau dažniau pasireiškia hiperpigmentacija - atsiranda ar išryškėja įvairios pigmentinės dėmės, dažniausiai ant veido, kaklo, pečių ir pilvo. Maždaug 12-tą nėštumo savaitę oda jautriau reaguoja į aplinką, gali paūmėti lėtinės ligos. Taip pat gali atsirasti spuogelių. Nėštumo metu oda gali tapti jautresnė saulės spinduliams, todėl svarbu naudoti apsauginius kremus.
Strijos: Šlaunų, krūtų, pilvo srityse gali atsirasti strijos - odos patempimai, kurie būna ryškiai rausvos, vėliau pablyškusios spalvos. Pagrindinė atsiradimo priežastis - hormoninė organizmo veikla ir svorio pokyčiai. Nors nėra jokių mediciniškai patvirtintų priemonių, kurios galėtų visiškai sustabdyti strijų atsiradimą, svorio augimo kontrolė ir pakankamas vandens vartojimas gali padėti.
Pėdos: Daugelis nėščiųjų pastebi, kad jų pėdos nėštumo metu padidėja - tampa ilgesnės ir platesnės, pakinta pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Pėdos gali padidėti puse ar net visu dydžiu. Svarbu pasirinkti patogius batus.
Krūtys: Absoliučiai daugumai moterų, veikiant hormonams ir padaugėjus kūno skysčių, nėštumo metu krūtys padidėja. Svarbu rinktis tinkamo dydžio, gerai prilašančią liemenėlę. Po gimdymo krūtinė dažnai grįžta į buvusią būklę, tačiau tai ne visuomet įvyksta.
Venų varikozė ir hemorojus: Nėštumo metu padidėja tikimybė atsirasti venų varikozei ir hemorojui. Tai susiję su hormonų poveikiu ir didėjančios gimdos spaudimu.
Išskyros iš makšties: Nėštumo metu įprastos skystos, baltos išskyros iš makšties (leukorėja) padeda išlaikyti makštį sveiką.
Dažniausi nėštumo sukelti diskomfortai ir jų valdymas
Nėštumo metu moters organizme įvyksta daug pokyčių, ne visi jie yra malonūs. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria įvairius diskomfortus, tačiau svarbu žinoti, kaip juos valdyti.
Rėmuo: Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Rekomenduojama valgyti reguliariai, mažomis porcijomis, vengti labai karšto ar šalto maisto, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius.
Pykinimas ir vėmimas: Pykina beveik 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis. Rekomenduojama valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai, vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių ir turėti užkandžių. Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių ar vemiama nuolat, būtina kreiptis į gydytoją.
Nugaros skausmas: Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Pakitusi kūno masė ir svorio centras apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Rekomenduojama vengti sunkių daiktų kilnojimo, avėti patogią avalynę, mankštintis ir atlikti Kėgelio pratimus.
Kojų venų išsiplėtimas ir tinimas: Dėl hormonų poveikio venos atsipalaiduoja, o didėjančios gimdos spaudimas apsunkina kraujo cirkuliaciją. Rekomenduojama judėti, rinktis patogią avalynę, vengti ankštų drabužių ir sėdėjimo sukryžiavus kojas. Kojų tinimui palengvinti patariama koreguoti mitybą, vengti sūraus maisto ir gerti pakankamai skysčių.
Hemorojus: Nėštumo metu auganti gimda gali spausti venines kraujagysles, todėl gali atsirasti hemorojus. Svarbu tinkamai maitintis, kad nesutriktų tuštinimasis, ir laikytis higienos.
Dantenų kraujavimas: Dėl hormonų pokyčių dantenos nėštumo metu gali tapti jautresnės ir kraujuoti. Svarbu rūpintis burnos higiena ir naudoti švelnų dantų šepetėlį.
Mėšlungis: Nėštumo metu organizme gali mažėti mineralinių medžiagų, todėl gali pasireikšti mėšlungis. Padeda raumenų tempimas ir masažas.
Paruošiamieji sąrėmiai: Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, ruošdamasi gimdymui. Tai paruošiamieji sąrėmiai, kurie dažniausiai būna neryškūs ir nereguliarūs.
Hormoniniai ir imuniniai pokyčiai
Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi hormoniniai pokyčiai. Didėja estrogenų, AKTH, antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kitų hormonų kiekis. Kinta imuninė sistema, didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų ir energijos poreikis.
Hormonai, tokie kaip progesteronas ir estrogenas, atsakingi už nėštumo palaikymą ir gimdymą. Jie atpalaiduoja gimdos raumenis, ruošia kūną motinystei ir skatina pieno liaukų vystymąsi. Šių hormonų poveikis gali paveikti nuotaiką, sukelti dirglumą, bet kartu ir raminti.
Kortizolis sutelkia organizmo išteklius vaisiui auginti, o adrenalinas suteikia energijos. Endorfinai - džiaugsmo hormonai - suteikia ramybę ir poilsį. Oksitocinas ir prolaktinas, vadinami meilės hormonais, atsakingi už gimdos susitraukimus ir pieno gamybą, taip pat skatina emocinį ryšį su kūdikiu.
Gimdos pokyčiai ir kraujotakos sutrikimai
Nėštumo metu gimda nuolat auga, nes joje vystosi mažylis ir daugėja vaisiaus vandenų. Didėjanti gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną. Vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Tai, kartu su padidėjusiu cirkuliuojančio kraujo kiekiu ir sumažėjusiu kraujagyslių sienelių tonusu, apsunkina veninę kraujotaką.
Mityba ir vitaminai nėštumo metu
Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos, žuvies, pieno produktų. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml skysčių.
Siekiant apsisaugoti nuo infekcijų, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų.
Folio rūgštis yra vienas svarbiausių elementų nėštumo metu. Jos vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Nėščiosioms rekomenduojama vartoti 1000 mg kalcio per parą. Vitaminas D skiriamas esant jo trūkumui. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Polivitaminų skiriama, jei mityba nepakankama arba yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika.
Kofeino kiekis nėščiosioms neturėtų viršyti 200 mg per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra arbatoje ir šokolade.
Fizinis aktyvumas ir kelionės
Saikingas fizinis aktyvumas nėštumo metu yra naudingas. Rekomenduojami Kėgelio pratimai, vaikščiojimas, joga, plaukiojimas. Svarbu vengti per didelio krūvio ir perkaitimo. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti pratimus, apimančius gulėjimą ant nugaros.
Nėštumo metu keliauti galima, ypač antruoju trimestru. Prieš kelionę būtina pasitarti su gydytoju. Kelionės lėktuvu nėra pavojingos, tačiau ilguose skrydžiuose didėja trombozės rizika. Rekomenduojama dėvėti kompresines kojines, gerti daugiau vandens ir judėti.
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, tačiau svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių kaitriausiomis valandomis. Nėščioms moterims negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.
Psichologinė būklė ir miegas
Nėštumas - tai ne tik fiziniai, bet ir dideli emociniai pokyčiai. Hormonų svyravimai, nerimas dėl ateities, kūno išvaizdos pokyčiai gali paveikti nuotaiką. Svarbu rasti būdų atsipalaiduoti: klausytis muzikos, medituoti, vaikščioti gryname ore, bendrauti su artimaisiais.
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Rekomenduojama stengtis gultis ir keltis tuo pačiu metu, prieš miegą pasivaikščioti lauke, vengti stimuliuojančių veiklų. Nėščiųjų pagalvė gali padėti rasti patogesnę padėtį miegojimui.
Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, visada svarbu kreiptis į gydytoją.
