Gimdos kaklelio vėžys - antra pagal dažnumą po krūties vėžio 15-44 m. moterų onkologinė liga. Lietuvoje nuo 2004 m. vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios tikslas - atlikti onkocitologinį tyrimą vieną kartą per trejus metus visoms 25-60 m. moterims, nustatyti ikivėžinius pakitimus arba vėžį kuo ankstesnėje stadijoje, kol dar nėra simptomų ir juos išgydyti, tokiu būdu išvengiant vėlyvų stadijų vėžio bei mirčių nuo vėžio. Tai padeda trumpinti gydymo laiką, mažinti sudėtingo gydymo poreikį bei kaštus.
Šį vėžį pastebėti gana sunku, kadangi jis formuojasi eilę metų ir neturi ryškių simptomų. Pagrindinė priežastis šio vėžio formavimuisi - aukštos onkogeninės rizikos ŽVP viruso tipai. Pastebima, jog gimdos kaklelio pakitimai formuojasi vis jaunesnėms pacientėms dėl anksti pradėtų lytinių santykių, todėl PAP tyrimą rekomenduojama atlikti po pirmųjų lytinių santykių praėjus 1-2 metams.
Onkocitologinio tyrimo svarba
Onkocitologinis tyrimas yra greitas ir neskausmingas. Ginekologas ar akušeris su specialiu instrumentu švelniai paima ląstelių nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir paskleidžia ant stikliuko arba skystoje terpėje. Mėginys siunčiamas į laboratoriją ir tiriamas mikroskopiniu būdu - taip nustatoma, ar nėra ląstelių pakitimų. Atlikus gimdos kaklelio PAP tepinėlį, tyrimų atsakymų sulaukiama maždaug per 2 savaites. Jeigu pakitimų nerasta - tyrimą vėl kartokite pagal nustatytą programą.
Gavusios normos neatitinkančius onkocitologinius tepinėlių atsakymus - neišsigąskite, nepanikuokite ir supraskite, jog gimdos kaklelio pakitimai tai nėra vėžys. Ląstelės gimdos kaklelio gleivinėje pirmiausiai tampa atipinės - jos dar nėra vėžinės ir gali išnykti savaime arba vystytis toliau. Pats gimdos kaklelio vėžys formuojasi pradėjus nekontroliuojamai daugintis šioms pakitusioms ląstelėms, kurios taip pat gali išplisti į aplinkinius audinius ir organus.
Prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa veiksmingai sumažina tikimybę mirti nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau tik nedidelė dalis moterų joje dalyvauja. Tai parodė pirmasis išsamus prevencinės programos dėl gimdos kaklelio vėžio efektyvumo vertinimas Lietuvoje, kurį atliko Nacionalinio vėžio instituto (NVI) mokslininkai. Tyrimas parodė, kad prevencinė programa veiksmingai sumažina tikimybę mirti nuo gimdos kaklelio vėžio. Nustatyta, kad dalyvavusių prevencinėje patikros programoje rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu tikimybė mirti nuo gimdos kaklelio vėžio buvo 56% mažesnė lyginant su nedalyvavusiomis. Dalyvavimas patikroje itin sumažino mirties nuo pažengusių stadijų vėžio riziką bei riziką tarp 40 m.
Gydytojos ginekologės primena, kad tik laiku aptikus gimdos kaklelio pakitimus ir užtikrinus tinkamą jų gydymą bei tolesnį moters stebėjimą, galima užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio vystymuisi ir kviečia nepamiršti pasirūpinti savo sveikata.
PAP tyrimas nėštumo metu
Gimdos kaklelio PAP tyrimas nėštumo metu yra SAUGUS. Rekomenduojama PAP tyrimą atlikti iki nėštumo/planuojant nėštumą. Nėštumo pradžioje tyrimas atliekamas, jei per pastaruosius trejus metus jis nebuvo atliktas, jei ne nėštumo metu buvo aptikta patologinių gimdos kaklelio pokyčių, apžiūros metu gimdos kaklelis atrodo pakitęs, arba individualiai atsižvelgiant į klinikinę situaciją.
Jeigu nėštumo metu buvo nustatyti pokyčiai PAP tyrime, ankščiausiai atlikti PAP tyrimą galima po 6 sav. po gimdymo. Gimdos kaklelio PAP tyrimą po gimdymo galima atlikti praėjus 3-6 mėnesiams po gimdymo. Norint išvengti klaidingai teigiamų/neigiamų atsakymų dėl hormoninių pokyčių, iškart po gimdymo gimdos kaklelio PAP atlikti nerekomenduojama.
Jei yra abejonių dėl diagnozės patikimumo, galima svarstyti atlikti kūginę gimdos kaklelio biopsiją, tačiau jos metu ir po jos komplikacijų (savaiminio persileidimo, gausesnio kraujavimo) rizika siekia 20-33 proc. Dažnu atveju, bet koks parinktas vėžio gydymas nėštumo metu, siekiant nėštumą išsaugoti, yra eksperimentinis, ypač kai navikas didelis. Jei yra diagnozuoti ir patvirtinti mikroinvazinio vėžio pokyčiai (Carcinoma in situ), invazinio vėžio rizika yra maža (mažesnė nei 5 proc.). Toks nėštumas gali būti tęsiamas iki gimdymo termino be didelės rizikos vėžiui progresuoti iki gilios invazijos.
PAP tyrimo metodai ir galimybės
PAP testas atliekamas specialiu šepetėliu. Nuo gimdos kaklelio makštinės dalies paviršiaus ir kanalo paimtas ląsteles praskiedžiamos ant objektinio stiklelio ar talpinamos į specialią skystąją terpę. Paimtas mėginys siunčiamas į patologijos laboratoriją, kur mikroskopu tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų.
Šie metodai skiriasi mėginio paruošimo technika, rezultatyvumu ir papildomų tyrimų galimybėmis. Naudojant skystą terpę, šepetėlis su visa tyrimui paimta medžiaga nuo gimdos kaklelio iš karto įmetamas į buteliuką. Medžiaga, paimta į skystą terpę, saugoma 1 mėnesį, todėl prireikus galima atlikti papildomus tyrimus, neimant naujo mėginio. Iš skystosios terpės galima atlikti papildomus molekulinius tyrimus: nustatyti ŽPV, lytiškai plintančių infekcinių ligų sukėlėjus bei imunocitocheminį Cintec PLUS tyrimą.
Tikslesni rezultatai pasiekiami, kai gimdos kaklelio ląstelių mėginys paimamas į skystąją terpę, nes neinformatyvių mėginių skaičius - net 10 kartų mažesnis. Taip pat platesnės papildomų tyrimų galimybės: ASC-US: nustatyti neaiškios rūšies gimdos kaklelio pakitimai, tačiau jų negalima vertinti kaip ikivėžinių. HSIL (CIN2, CIN3): fiksuojami žymūs intraepiteliniai pakitimai, todėl turi būti atliekami išsamesni tyrimai: kolposkopija, gimdos kaklelio biopsija.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir jo vaidmuo
Apie 99,7 proc. gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas - žmogaus papilomos virusas ir onkogeniški jo tipai. ŽPV - žmogaus papilomos virusas, kuriuo bent kartą per gyvenimą užsikrečia apie 80 proc. lytiškai aktyvių žmonių. Šis virusas iš žmogaus organizmo dažniausiai pasišalina per 2 metus, tačiau nusilpus imuninei sistemai ŽPV apsigyvena gimdos kaklelyje ir sukelia gimdos kaklelio pakitimus.
Vyrams ŽPV mažiau pavojingas, nors taip pat gali sukelti gerklų vėžį. Jeigu gimdos kaklelyje aptikta pokyčių, taip pat jeigu kartu su pokyčiais nustatytas ir ŽPV aukštos rizikos tipas, moteris siunčiama kolposkopijai.
Siekiant išvengti šios ligos, rekomenduojama pasiskiepyti kuo jaunesniame amžiuje (nuo 9 metų), dar prieš pradedant lytinius santykius. Dvivalentė vakcina Cervarix saugo nuo ligų, kurias sukelia 16 ir 18 ŽPV tipai. Devynvalentė vakcina Gerdasil9 saugo nuo ligų, kurias sukelia 16, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52 ir 58 ŽPV tipai.
Mitas - vakcinacija nuo ŽPV gali nulemti nevaisingumą. Iki šiol nerasta jokio ryšio tarp vakcinos nuo ŽPV ir galimo nevaisingumo. Atvirkščiai, tiek ŽPV infekcija, tiek dėl jos atsiradusių pakitimų gydymas, siekiant išvengti vėžio, gali daryti įtaką moterų reprodukcinei sveikatai.
Kitos diagnostikos ir gydymo procedūros
Kolposkopijos metu į makštį įvedamas makšties skėtiklis, kuris praskleidžia makšties sieneles ir leidžia lengviau pasiekti gimdos kaklelį. Gydytojas apiplauna gimdos kaklelį specialiu tirpalu, kuris leidžia lengviau pamatyti pažeistas gimdos kaklelio vietas. Kolposkopu apžiūrimas gimdos kaklelis. Jeigu gydytojas pamato atipinį gimdos kaklelio vaizdą - baltas dėmeles, darinį ar pan.
Gimdos kaklelio biopsija - tyrimas, kuris dažniausiai atliekamas kolposkopijos metu pastebėjus pažeistas gimdos kaklelio vietas. Iš pakitusios spalvos plotelio specialiu įrankiu nugnybiamas gimdos kaklelio audinio mėginys, kuris išsamiai ištiriamas mikroskopu. Taip pat gali tekti patikrinti ir gimdos kaklelio kanalą. Procedūros, vadinamos endocervikaliniu kiuretažu, metu gydytojas naudoja kiuretę (mažą šaukšto formos įrankį) tam, kad iš gimdos kaklelio kanalo paimtų audinio ištirti mikroskopu.
Gimdos kaklelio konizacija - tai pakitusių ląstelių pašalinimas iš gimdos kaklelio ir tikslesnis ištyrimas, ar pakitusių ląstelių yra tik gimdos kaklelio paviršiniame sluoksnyje ar ir giliau. Apie 15-30 minučių trunkanti chirurginė procedūra atliekama vietinėje arba bendrinėje nejautroje. Pašalinta audiniai siunčiami histologiniam ištyrimui į laboratoriją. Atsakymas gaunamas po 7-10 dienų.
Gimdos kaklelio vėžys: rizikos veiksniai, patofiziologija, simptomai, stadijos, diagnozė, gydymas ir prevencija
Prevencinės programos svarba ir iššūkiai
Pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, pasitikrinti nemokamai Lietuvoje gali visos moterys nuo 25 iki 60 metų: nuo 25 iki 35 m. - kartą į 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP); nuo 35 iki 60 m. - kartą į 5 metus atliekamas gimdos kaklelio medžiagos paėmimas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimui (ŽPV).
Lietuvoje Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa inicijuota 2004 m. Nepaisant to, Lietuva išlieka tarp Europos šalių su didžiausiais sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliais. Daugiau kaip pusė mirusių nuo šios ligos buvo 60 m. amžiaus ir vyresnės moterys, tačiau didelis mirtingumas stebimas ir tarp moterų iki 60 m., esančių programos tikslinėje grupėje.
Tyrimas atskleidė, kad dauguma moterų negavo kvietimo dalyvauti prevencinėje programoje rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu ir tik dalis iš gavusių kvietimą atvyko ir joms buvo atliktas onkocitologinis tyrimas. Taip pat nustatyta nepakankama onkocitologinių tyrimų kokybė - daugiau kaip pusė jų, atliktų 3 metų laikotarpiu iki vėžio diagnozės, pokyčių nenustatė arba buvo neinformatyvūs.
Rekomenduojama įdiegti nacionalinį vėžio prevencinės programos registrą, efektyvią kvietimų sistemą, siųsti pakartotinius kvietimus moterims, neatvykusioms po pirmojo kvietimo ar esant neinformatyviems tyrimo rezultatams. Taip pat siūloma įtraukti „sunkiai pasiekiamas“ moteris ir padidinti tikslinės grupės amžių: įtraukti į patikros programą 60 m. ir vyresnes moteris.
Visas moteris norime paraginti rūpintis savo sveikata ir atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus - tik jie gali užkirsti kelią ligų formavimuisi.
| Amžius | Tyrimo dažnumas | Atliekamas tyrimas |
|---|---|---|
| 25-34 m. | 1 kartą per 3 metus | Onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis (PAP) |
| 35-59 m. | 1 kartą per 5 metus | Didelės onkogeninės rizikos ŽPV tyrimas skystoje terpėje |
tags: #onkocitologinis #tyrimas #nestumo #metu
