Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) yra esminė Lietuvos socialinės apsaugos sistemos dalis, užtikrinanti, kad susirgus ar patyrus traumą, asmeniui nereikėtų iš savo kišenės apmokėti brangiai kainuojančių medicinos paslaugų. Nors įprastai šias įmokas moka dirbantieji, savarankiškai dirbantys asmenys ar patys gyventojai iš savo santaupų, egzistuoja platus sąrašas situacijų, kuomet asmens sveikatos draudimu pasirūpina valstybė. Žinojimas, kada nereikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, padeda išvengti nepagrįstų skolų kaupimosi ir užtikrina sklandų naudojimąsi sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas aiškiai apibrėžia tas visuomenės grupes, kurios yra laikomos pažeidžiamiausiomis arba kurių indėlis į visuomenę yra vertinamas kitais būdais, todėl joms suteikiamos valstybės garantijos. Labai svarbu suprasti, kad šis draudimas neatsiranda iš niekur - valstybė už šiuos asmenis perveda atitinkamas sumas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą iš valstybės biudžeto. Asmenys, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis, sudaro didelę dalį visų Lietuvos Respublikos apdraustųjų. Ši sistema sukurta remiantis solidarumo principu, siekiant užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo jų amžiaus, socialinio statuso ar laikinų finansinių sunkumų.
Nesusipratimų gydymo įstaigose dėl sveikatos priežiūros paslaugų būtų galima išvengti pateikus draustumą privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) patvirtinančius dokumentus. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad ir draudžiamas žmogus PSD valstybės lėšomis pats turėtų sutvarkyti reikiamus dokumentus. Dalis valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiamų žmonių turėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti jų teisę į PSD pagrindžiančius dokumentus. Specialistai primena, kad tokių dokumentų nepateikusiųjų gydymo įstaigose gali laukti netikėtumai. „Būna atvejų, kai gyventojai tik gydymo įstaigoje išsiaiškina, kad yra nedrausti PSD ir jiems negali būti suteiktos kompensuojamos paslaugos. Dažniausiai tai būna niekur nedirbantys ir auginantys nepilnamečius vaikus tėvai arba nedirbančios būsimos mamos. Šių grupių gyventojai turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, tačiau automatiškai netampa drausti, todėl jiems reikia kreiptis į ligonių kasą.
Net 99,9 proc. apdraustųjų kompensuojamomis paslaugomis gali naudotis nesirūpindami jokių duomenų dėl PSD ligonių kasoms pateikimu, nes VLK gauna duomenis iš įvairių valstybės institucijų, registrų. Tačiau yra tokių gyventojų grupių, kurių duomenys nekaupiami jokiose informacinėse sistemose, todėl tokie asmenys turėtų patys pasirūpinti duomenų pateikimu ir kreiptis į ligonių kasas dėl PSD galiojimo. Laiku nesikreipus ir nepateikus reikiamų duomenų, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje - už paslaugas prašoma susimokėti.
Kas draudžiamas valstybės lėšomis po gimdymo?
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Pagal galiojančius teisės aktus, visi vaikai iki 18 metų yra automatiškai draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad tėvams nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų, kad jų nepilnamečiai vaikai galėtų gauti nemokamas gydymo paslaugas.
Demografinės politikos kontekste valstybė skiria ypatingą dėmesį motinystės ir tėvystės apsaugai. Nėščios moterys yra draudžiamos valstybės lėšomis 70 dienų iki numatomos gimdymo datos ir tokį patį laikotarpį po gimdymo. Atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) turėtų niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Jos bus apdraustos PSD valstybės lėšomis nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. Tad tokia moteris neturi nerimauti - jai bus suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Praėjus 56 dienoms po gimdymo, nedirbanti mama draudžiama nemokamu sveikatos draudimu. Valstybės lėšomis draudžiamos ir niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Valstybės lėšomis būsimos mamos draudžiamos nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. PSD galiojimui suformuoti ligonių kasoms reikėtų pateikti gydymo įstaigos išduotą nėštumą patvirtinančią pažymą, kurioje nurodytas nėštumo savaičių skaičių arba numatoma gimdymo data. „Neretai nedirbančios nėščiosios dėl draudimo nesikreipia iki pat gimdymo ir tik gydymo įstaigoje sužino, kad PSD yra nedraustos. Bereikalingo nerimo, susipratimų išvengti padėtų ligonių kasoms laiku pateikti duomenys", - teigia N. Jelenskienė.
Tiesa, suėjus 28 nėštumo savaitėms su pažyma kreiptis į TLK turėtų mažylio besilaukiančios sportininkės, atlikėjos, dirbančios pagal autorines ir kt. sutartis nėščios moterys, kurioms dėl kokių nors priežasčių nėštumo ir gimdymo atostogos nesuteikiamos ir pašalpos neskiriamos. Mat jei sportininkės, atlikėjos, pagal autorines sutartis dirbančios moterys kas mėnesį pajamų negauna, jų draustumas PSD nutrūksta. Jei besilaukianti mama vykdo individualią veiklą, ji iki nėštumo ir gimdymo atostogų turi mokėti fiksuotas PSD įmokas „Sodrai“ arba VMI (jei vykdo veiklą pagal verslo liudijimą). Šios įmokos turi būti mokamos tol, kol pašalpas pradės mokėti „Sodra“. Jei šioms moterims pašalpa neskiriama, jos turi kreiptis į TLK. Nėščiosioms, kurioms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, pagimdžiusioms vaikelį kreiptis į ligonių kasas nereikia, kadangi jos ne vėliau kaip per 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos parašo prašymą darbdaviui suteikti vaiko priežiūros atostogas, kurios gali trukti iki vaikui sukaks treji metai. Šios mamos, suėjus 28 nėštumo savaitėms, su pažyma turėtų kreiptis į ligonių kasas. Jei nėščioji vykdo individualią veiklą pagal pažyma, ji iki nėštumo ir gimdymo atostogų turi mokėti fiksuotas PSD įmokas „Sodrai“ arba VMI (jei vykdo veiklą pagal verslo liudijimą). Šios įmokos turi būti mokamos tol, kol pašalpą pradės mokėti „Sodra“. Tuo atveju, kai pašalpa neskiriama, jos turi kreiptis į ligonių kasas.
Auginantys vieną vaiką iki 8 metų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali rinktis, kuris bus draudžiamas valstybės lėšomis. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau abiem atvejais norintis būti draudžiamas valstybės lėšomis tėtis ar mama, turi atvykti į TLK ir informuoti apie tai. Gali būti draudžiamas tik vienas iš tėvų, įtėvių arba globėjų (arba mama, arba tėtis). Tik vienas iš tėvų, pageidaujantis tokio draudimo, ligonių kasai turi pateikti vaiko gimimo liudijimą ir savo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tėvai turi tarpusavyje nuspręsti, kuris iš jų bus draudžiamas nemokamu sveikatos draudimu ne tik gimus vaikui, bet ir vėliau, jei, pavyzdžiui, vienas iš jų netenka darbo. Valstybės lėšomis PSD draudžiamas vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų (iki 18 metų). Svarbu pažymėti, kad ši lengvata taikoma tik vienam asmeniui šeimoje. Jei šeimoje auga vienas vaikas iki 8 metų, draudimas priklauso vienam iš tėvų. Jeigu šeimoje auga du ar daugiau vaikų iki 18 metų, šia garantija ir toliau gali naudotis vienas iš tėvų. Vienas iš tėvų gali būti apdraustas valstybės lėšomis iki kol vaikui sukaks 8 metai. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau abiem atvejais vienas iš tėvų, pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi informuoti ligonių kasas apie savo pasirinkimą. PSD galiojimas suformuojamas pagal prašyme pateiktus duomenis visam Sveikatos draudimo įstatyme numatytam laikotarpiui, t. y. prašymo nereikia pildyti kasmet. Tačiau, jei šeimoje gimsta kitas vaikas arba tais atvejais, kai teisę į draudimą valstybės lėšomis norima perduoti kitam tėvui, dėl anksčiau nustatyto PSD laikotarpio tikslinimo (pratęsimo) į ligonių kasas reikėtų kreiptis pakarotinai.
Valstybės lėšomis taip pat gali būti draudžiamas vienas iš globėjų (rūpintojų), nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju (rūpintoju), šeimoje globojantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų ir pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, nes nedirba. Šiuo atveju ligonių kasom reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius pripažinimą globėju (rūpintoju) ir globos (rūpybos) laikotarpius (teismo nutartį, sprendimą, kitą vykdomąjį dokumentą). Valstybės lėšomis draudžiami ir slaugantieji neįgalius vaikus. Šiuo atveju į ligonių kasas turėtų kreiptis šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), slaugantis namuose vaiką invalidą, arba draudžiamasis globėjas ar rūpintojas, nustatyta tvarka paskirtas globėju (rūpintoju). Globėjai (rūpintojai) turėtų turėti dokumentą, patvirtinantį jo pripažinimą globėju (rūpintoju) ir globos (rūpybos) laikotarpius (teismo nutartį, sprendimą, kitą vykdomąjį dokumentą), taip pat dokumentą, patvirtinantį laikotarpį, kuriam yra nustatytas slaugomo asmens neįgalumo (nedarbingumo) lygis arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Atvykti į TLK dėl draudimo valstybės lėšomis taip pat turėtų ir slaugantieji neįgaliuosius. Valstybės lėšomis draudžiami ir asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba atitinkamas dalyvumo lygis (anksčiau vadintas darbingumo lygiu). Draudimas galioja tiems gyventojams, kuriems nustatytas nuo 0 iki 55 procentų dalyvumo lygis. Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas ne neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.
Apsilankyti TLK turėtų ir išvykstantieji studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių aukštųjų mokyklų dieninius skyrius. Šie studentai draudžiami valstybės lėšomis. Jų draustumas patvirtinamas tik tuomet, kai jie pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir mokymo įstaigos, kurioje studijuoja, išduotą akademinę pažymą (originalą). Svarbu atkreipti dėmesį į studentų draudimo specifiką. Valstybės lėšomis draudžiami tik nuolatinės (dieninės) studijų formos studentai, studijuojantys Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių aukštosiose mokyklose. Jei studentas pasirenka ištęstines ar neakivaizdines studijas, privalomuoju sveikatos draudimu jis privalo pasirūpinti pats, nebent jis dirba ir įmokas už jį moka darbdavys.
Valstybė taip pat prisiima atsakomybę už vyresnio amžiaus žmones ir tuos, kurie dėl sveikatos problemų negali pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje. Asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kokios rūšies pensiją (senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių), yra draudžiami valstybės biudžeto lėšomis. Nepriklausomybės akto signatarai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m. sausio 13 d. ar kitų agresijos aktų dalyvio statusą patvirtinantį dokumentą.
Vienas dažniausių mitų visuomenėje yra tas, kad praradus darbą, sveikatos draudimas galioja savaime. Tai netiesa. Tačiau valstybė suteikia galimybę išvengti šios finansinės naštos oficialiai registruojantis Užimtumo tarnyboje. Asmenys, kuriems suteikiamas bedarbio statusas, yra draudžiami valstybės lėšomis nuo registracijos dienos. Šis draudimas galioja visą laikotarpį, kol asmuo turi bedarbio statusą. Labai svarbu reguliariai lankytis pas paskirtą užimtumo specialistą ir vykdyti individualaus užimtumo veiklos plano sąlygas.
Valstybės pagalba suteikiama ir asmenims, patiriantiems didelių finansinių ar socialinių sunkumų. Asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, yra draudžiami valstybės biudžeto lėšomis.
Be anksčiau išvardintų didžiųjų grupių, įstatymas numato ir specifines kategorijas, kurioms priklauso valstybės garantuojamas sveikatos draudimas. Kiekvienu iš šių atvejų reikalingi atitinkami dokumentai, įrodantys asmens priklausomybę nurodytai grupei.
Kaip pasitikrinti PSD draudimo galiojimą?
Labai svarbu reguliariai tikrinti savo draudimo galiojimą. Pasitikrinti savo draudimo būklę yra labai paprasta. Tai galima padaryti elektroniniu būdu per Valstybinės ligonių kasos (VLK) interneto svetainę. Įvedus asmens kodą ir kitus reikalaujamus duomenis, sistema akimirksniu parodys, ar jūsų draudimas yra galiojantis. Taip pat draudimo būklę galima matyti prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui. Jei pastebite, kad draudimas negalioja, nors turėtų, nedelsiant susisiekite su teritorine ligonių kasa ir išsiaiškinkite to priežastis. Klausimus visi gyventojai gali pateikti el. paštu arba kreiptis į artimiausią teritorinę ligonių kasą.
Jei matote skolą, bet esate tikri, kad buvote draudžiamas valstybės (pvz., auginote vaiką, buvote nuolatinių studijų studentas), jums reikia kreiptis į Valstybinę ligonių kasą ir pateikti dokumentus, įrodančius jūsų statusą tuo laikotarpiu.
Tinkamai užpildytą prašymą, t. y. pašto adresu (prašymas šiuo atveju turi būti pasirašytas ir nuskenuotas arba pasirašytas elektroniniu parašu); pateikti elektroniniu būdu per portalo „Mano vyriausybė" skiltį „E. pilietis". Auginantiems vaikus duomenų pateikimui parengta speciali prašymo forma, kurią galima rasti VLK bei bet kurios TLK interneto svetainėje.
howto preview photoshop psd files
Svarbu žinoti
Jei išvykstate gyventi ir legaliai dirbti į kitą Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalį ar Šveicariją, jūs turite būti draudžiamas toje šalyje. Lietuvoje draudimo įmokų mokėti nebereikia, tačiau privalote oficialiai deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos. Jei išvykimo nedeklaruosite, „Sodra“ toliau skaičiuos skolą.
Baigus bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą ar nuolatines studijas aukštojoje mokykloje, valstybės lėšomis garantuojamas draudimas galioja iki tų pačių metų rugpjūčio pabaigos (įskaitytinai).
Bedarbio statusas Užimtumo tarnyboje suteikia valstybės garantuojamą draudimą tik tiems asmenims, kurie aktyviai ieško darbo ir bendradarbiauja su tarnyba.
Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos ir socialinio draudimo infrastruktūra yra glaudžiai susijusi tarpusavyje, todėl duomenų mainai tarp skirtingų institucijų atlieka kritinį vaidmenį asmens teisių užtikrinime. Administruojant privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagrindinį vaidmenį atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“), kuri renka įmokas, registruoja skolininkus ir teikia informaciją gyventojams. Svarbu žinoti, kad bet kokie pokyčiai, susiję su asmens mokestiniu ar socialiniu statusu, turi atsispindėti valstybės registruose. Pavyzdžiui, asmeniui pradėjus savarankišką veiklą su individualios veiklos pažyma ar verslo liudijimu, pareiga mokėti įmokas atsiranda net ir tuo atveju, jei asmuo priklauso kai kurioms valstybės draudžiamoms grupėms, nors čia galioja tam tikros išimtys dėl įmokų mokėjimo dažnumo. Kitas svarbus aspektas yra asmens duomenų atnaujinimas grįžus iš užsienio - nepakanka vien tik grįžti į Lietuvą, būtina atnaujinti gyvenamosios vietos deklaraciją, kad Lietuvos įstaigos vėl pradėtų traktuoti asmenį kaip nuolatinį gyventoją, kuriam gali būti taikomos valstybės garantijos ar pareigos. Duomenų sinchronizacija paprastai įvyksta per kelias darbo dienas, tačiau sudėtingesniais atvejais, kai reikia gauti patvirtinimus iš užsienio institucijų ar kitų žinybų, procesas gali užtrukti.
