Socialinio draudimo įmokų mokėjimas yra esminis pagrindas, užtikrinantis daugybę socialinių garantijų - nuo galimybės gauti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas iki pensijos pensinio amžiaus sulaukus. Išmokų dydžiai yra tiesiogiai susiję su sumokėtų įmokų dydžiu.
Svarbu nepadaryti klaidos painiojant privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) ir valstybinį socialinį draudimą (VSD). PSD įmokų mokėjimas yra būtinas norint naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėti teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kitas su sveikata susijusias paslaugas. PSD įmokas privalo mokėti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tuo tarpu mokėdami VSD įmokas mes kaupiame savo socialinio draudimo stažą.
Socialinio draudimo stažas apima laikotarpį, per kurį asmuo turėjo darbo santykius, taip pat kitus laikotarpius, kurie pagal galiojančius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaitomi į darbo stažą. Bendrasis darbo stažas apima visą laiką, kai asmuo turėjo darbo teisinius santykius. Specialusis darbo stažas apima laikotarpius, kai buvo dirbama tam tikros profesijos, specialybės darbą arba eita tam tikras pareigas. Savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Metų stažas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA.
Jei asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Išėjimo į pensiją metais į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją, jei uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos socialinio pensijų draudimo įmokos, yra ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio per visus šiuos mėnesius sumą.
Laikas, per kurį asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą, yra įskaitomi į stažą. Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 6 ir 7 punktuose, draudimo socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai yra prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu.
Motinystės išmokos ir stažo svarba
Motinystės ir vaiko priežiūros išmokos paprastai mokamos, kol vaikui sueina 1 metai. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti vienus metus, iki kol vaikui sueis metai, vaiko priežiūros atostogose esančiam vienam iš tėvų mokama 77,58 proc. jo atlyginimo popieriuje. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti dvejus metus, pirmaisiais metais mokama 54,31 proc. Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų.
Pagal svarstomus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, nuo 2024 m. sausio 1 d. asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo priklausomybių gaudami nedarbo draudimo išmoką, šios išmokos trukmė būtų pratęsiama tiek, kiek asmuo buvo laikinai nedarbingas ir maksimali pratęsimo trukmė būtų vienoda visiems bedarbiams, nepaisant ligos ar gydymosi pobūdžio, t. y. 30 kalendorinių dienų.
Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka viršys 281 eurą ir, palyginti su dabartiniu ketvirčiu, padidės beveik 5 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negalės būti mažesnė nei 13,45 euro. Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo sausio bus beveik 3 tūkst. eurų - šis dydis palyginti su dabartiniu ketvirčiu išaugs beveik 51 euru. Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 3,13 tūkst. eurų iki 3,18 tūkst.
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra siejama su būtent šiuo rodikliu - išmoka lygi 8 bazinių socialinių išmokos dydžiams. Todėl asmenims, kurie teisę į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgis iki sausio 31 d., minimali išmoka sieks 560 eurų.
Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis 2026 metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3,77 tūkst. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didės beveik 49 eurais iki beveik 2,9 tūkst. eurų per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2,17 tūkst. eurų, o antraisiais 1,45 tūkst.
„Sodra“ primena, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gaus dvi vaiko priežiūros išmokas. Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka.
Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką. Nuo liepos 1 d. atsirado galimybė gauti už 30 kalendorinių dienų laikotarpį motinystės išmoką įmotėms, kurioms darbdavys suteikė iki 30 kalendorinių dienų trukmės atostogas. Motinystės išmoką gali gauti ir įmotės, kurios neturi darbo santykių - pavyzdžiui, savarankiškai dirbančios. Tokiu atveju, besikreipdamos į „Sodrą“ dėl motinystės išmokos skyrimo, laikotarpį motinystės išmokos skyrimui jos pasirenka pačios.
Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal įmotės draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti išmoką atsiradimo mėnesį.
Liepą pradėjus veikti nuolatinio globotojo institutui, papildytas sąrašas asmenų, kuriems slaugant sergantį vaiką, gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Jei vaiko lankomojoje švietimo įstaigoje bus nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir atsiras būtinybė prižiūrėti sveiką globojamą vaiką, nuolatinis globotojas dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo turės kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam, tai yra, tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius. Pirmą kartą kreipiantis dėl ligos išmokos, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Prašymą galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui www.sodra.lt/gyventojui.
Kaip skelbia institucija, 2026 m. Dėl minimalios MMA 2026 m. didės nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintamoji. Pastoviosios dalies dydis sudaro 23,27 proc. MMA kitąmet sieks kiek daugiau nei 1,15 tūkst. eurų, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis bus 263,2 euro. Palyginti, 2025 m. pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro. Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2026 m. vasarį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 263,2 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 m. liepos pradžios iki 2025 m. Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi.
Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir vasarį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos buvo 1 tūkst. eurų. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2026 m. pirmąjį ketvirtį, bus šiek tiek daugiau nei 1,4 tūkst. Taip pat keisis ir didžiausios bei mažiausios ligos išmokos.
Specifinė situacija: T. Paliokės byla
T. Paliokė, statutinė valstybės tarnautoja, nuo 2010 metų liepos dirbanti Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate, susidūrė su sudėtinga situacija, siekiant gauti motinystės išmokas po grįžimo į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Nuo 2015 metų rugsėjo 21 dienos iki 2016 metų sausio 24-osios T. Paliokė buvo išleista į nėštumo ir gimdymo atostogas. Pinigus už nėštumo ir gimdymo atostogas šiuo laikotarpiu jai išmokėjo Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, apskaičiuodamas išmoką pagal vidutinį vienos dienos darbo užmokestį 42,69 Eur.
Paliokų pirmagimis pasaulį išvydo 2015 metų gruodžio 15-ąją. T. Paliokei buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sukaks 3 metai, t.y. nuo 2016-01-25 iki 2018-12-15. „Išmoka vaiko priežiūrai nuo 2016-01-25 man buvo mokama tiek iš „Sodros“, tiek iš Vilniaus aps. VPK biudžeto: pastarasis dengė trūkstamą likutį, kadangi po įvykdytos reformos nuo 2016-01-01 policija perėjo į „Sodrą“, - 15min faktus dėstė T. Paliokė. Motinystės ir vaiko priežiūros išmokos T. Paliokei buvo mokamos, kol sūnui suėjo 1 metai. Antraisiais metais „Sodra“ vaiko priežiūros išmoką mokėjo T. Paliokės sutuoktiniui - tokia galimybe įvertinę finansinę naudą pasinaudoja daugelis šalies šeimų. „Sūnus serga sunkia atopinio dermatito forma, yra daug kam alergiškas, todėl leisti jo į darželį nebuvo galimybės. Vaiko priežiūros atostose likau, kol jam sukako 3 metai. Už trečius metus išmokos mokamos niekam nebuvo“, - pažymėjo T. Paliokė.
Sūnui suėjus trejiems metams, 2018-ųjų gruodžio 16-ąją, T. Paliokė grįžo į darbą. Tiesa, labai trumpam, nepilnai keturiems mėnesiams, mat laukėsi antrojo vaiko, todėl dirbo tik iki 2019 metų kovo 20-osios, o tada išėjo į nėštumo ir gimdymo atostogas. T. Paliokė kreipėsi į „Sodrą“ su prašymu skirti motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogas laikotarpiu nuo 2019-03-21 iki 2019-07-24. Štai čia ir prasidėjo įdomybės, mat moteris sužinojo, kad išmokos jai nuspręsta neskirti, nes ji neturi 12 mėn. per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažo.
„Sodros“ skaičiavimais, stažas per šį laikotarpį sudaro vos 3 mėn. ir 20 d., mat jis nesikaupė antraisiais pirmagimio priežiūros metais, kai išmoką gavo vaiko tėtis, o trečiais metais ji niekam nebuvo mokama. Sistema esą neleidžia paskaičiuoti dabar man teisėtai priklausančios išmokos. Tačiau T. Paliokė buvo išsiaiškinusi, kad jos situacijoje turėtų būti taikoma įstatymo išlyga, kai motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius iki kol vaikui sukaks 2 metai. „Tačiau darbuotoja nurodė, kad aš minėto stažo sukaupiau tik 11 mėn. ir 15 d., man pritrūko 15-16 d., kadangi tik po reformos nuo 2016-01-01 mano darbovietės darbuotojai tapo socialiai drausti, todėl iki to laikotarpio aš neturėjau draudžiamųjų pajamų, kadangi pinigus už nėštumo ir gimdymo atostogas (motinystės pašalpą) nuo 2015-09-21 iki 2016-01-24 man išmokėjo Vilniaus aps. VPK, o ne „Sodra“. Todėl sistema esą neleidžia paskaičiuoti dabar man teisėtai priklausančios išmokos. Taip pat žodžiu buvau informuota, kad negausiu ir jokių išmokų gimus vaikui, kai būsiu vaiko priežiūros atostogose“, - pasakojo T. Paliokė.
„Dar kartą noriu akcentuoti, kad nuo 2010 metų liepos esu statutinė valstybės tarnautoja ir visą laikotarpį turėjau visas socialines garantijas, mano darbo stažas nuo įsidarbinimo policijoje buvo nepertraukiamas“, - pažymėjo moteris. Ji prisipažino patirianti didžiulį stresą, mat nuo vasario negauna jokių išmokų. „2007 metais įstojau į policiją, nes buvo skalambijama apie socialines garantijas, o dabar man esą nepriklauso išmokos už vaiką, nors stažas beveik 12 metų. Tikrai nesijaučiu saugiai“, - neslėpė T. Paliokė. Ji lankėsi pas Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, tačiau, jos teigimu, ministro patarėjas jai paaiškino, kad jai niekas nepriklauso, nes ji tarnavo „karinėje „Sodroje“, o ne bendroje.
T. Paliokė atkreipė dėmesį, kad, jei būtų dirbusi, tarkime, privačioje įmonėje, problemų nekiltų. „Ar aš, paprastas žmogus, kalta, kad tarp darbovietės ir „Sodros“ yra nesusikalbėjimas. Jaučiuosi reformos auka, nes mano vaikas gimė reformos išvakarėse - 2015 m. gruodžio 15 dieną, o reforma startavo 2016 m. sausio 1-ąją. Jei būtų gimęs dviem savaitėmis vėliau, viskas būtų gerai. O dabar „Sodra“ suveda į sistemą mano duomenis ir ji rodo, kad mano darbinis stažas, net taikant įstatymo išlygą, yra tik 11 mėn. ir 15 dienų“, - samprotavo T. Paliokė.
Policijos departamento įsitikinimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimas neskirti T. Paliokei išmokos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nėra teisingas. „Mūsų manymu, toks sprendimas neatitinka 2015 m. birželio 25 d. vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 23 dalies nuostatų, numatančių, kad „jeigu pareigūnams <...>, tapusiems apdraustaisiais nuo 2016 m. sausio 1 d., apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos <...> motinystės, tėvystės socialinio draudimo pašalpos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti <...> motinystės socialiniu draudimu <...>, šios socialinio draudimo pašalpos apskaičiuojamos pagal šių pareigūnų faktiškai turėtas draudžiamąsias pajamas. Išmoką turi paskaičiuoti „Sodra“, o ji tai daryti atsisako. Šiais atvejais vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnauja pareigūnas, <...> iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiria ir iki draudžiamojo įvykio pabaigos moka to pareigūno kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinas ir išmokėtas motinystės, tėvystės socialinio draudimo pašalpų skirtumas“, - aiškinama Policijos departamento rašte. „Kitaip tariant, darbdavys padengtų skirtumą, susidarantį iki reformos, tačiau išmoką turi paskaičiuoti „Sodra“, o ji tai daryti atsisako, nes esą sistema neleidžia“, - apgailestavo T. Paliokė.
„Sodra“ laikosi pozicijos, kad iki 2015-12-31 galiojusiame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir statutiniai valstybės tarnautojai buvo privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu. Kadangi minėti asmenys iki 2015-12-31 nebuvo draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, tai nuo jų darbo užmokesčio į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Taigi, tarnybos laikotarpiai iki 2015-12-31 nėra laikomi ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo laikotarpiais ir negali būti vertinami nustatant teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai visomis socialinio draudimo rūšimis draudžiami nuo 2016-01-01.
Policijos departamento Komunikacijos vyriausioji specialistė Revita Janavičiūtė 15min sakė, kad tai - pirmas atvejis, kai departamentas susidūrė su tokio pobūdžio pareigūno prašymu. Kadangi pareigūnė kreipėsi tiesiogiai į Policijos departamentą pagalbos dėl neigiamo „Sodros“ sprendimo, buvo nedelsiant sureaguota į šį prašymą ir tarpininkauta kreipiantis į „Sodrą“, kad būtų peržiūrėtas neigiamas pareigūnei sprendimas. Mūsų žiniomis, ir po Policijos departamento kreipimosi Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius atsisakė pareigūnei atlikti priklausančios išmokos paskaičiavimą ir ją mokėti. Atsižvelgiant į tai nutarta kreiptis į „Sodros“ valdybą dėl pareigūnei priklausančios išmokos dydžio paskaičiavimo (visais atvejais, nepriklausomai nuo mokėtojo, išmokos dydį apskaičiuoja „Sodra“. Gavus paskaičiavimus, išmoka bus mokama iš policijos biudžeto.
Tačiau bendros kalbos su „Sodra“ neradusi T. Paliokė nebegali sėdėti sudėjusi rankų ir laukti, juolab, kad ant jų jau sūpuoja naujagimį. Moteris pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. „Manau, kad skundžiami sprendimai pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principus, taip pat tokie sprendimai prieštarauja Konstitucijai ir jos garantuojamai socialinės apsaugos sistemai“, - skunde teismui teigia T. Paliokė.
Ji pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto redakcijoje, galiojusioje nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., buvo nurodyta, kad, be kita ko, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų darbo užmokesčio arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio. „Taigi, laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-12-31 d., tarnaudama vidaus tarnybos sistemoje, galėjau gauti ligos ir motinystės išmokas“, - pabrėžia T. Paliokė.
Neišsižadėti savo įsitikinimų ir kautis iki pabaigos T. Paliokę drąsina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kad apdraustojo asmens definicija traktuotina plačiąja prasme, apima ir tuos asmenis, kurie dirbdami išskirtinėje valstybės valdymo sistemos dalyje, konkrečiai, vidaus tarnybos sistemoje, neturėjo pareigos mokėti ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų, bet dėl darbinės veiklos specifikos turėjo teisę gauti ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas. Teismas yra priėmęs tokias nutartis trijose administracinėse bylose - 2007, 2011 ir 2017 metais.
„Sodra“ žaidžia ant to, kad galbūt aš nesikreipsiu į teismą ir ji sutaupys mano pinigus. Tikėtina, kad tokioje situacijoje esu ne viena. Bet ar aš demokratinėje valstybėje turiu ieškoti įstatymų spragų? Nemanau, tačiau esu priversta tai daryti ir nepasiduosiu: mano darbo stažas beveik 12 metų, nebuvau atleista, darbo sutartis nenutraukta, vadinasi, išmokos man priklauso“, - įsitikinusi T. Paliokė.
Ši situacija atspindi sudėtingumą, su kuriuo gali susidurti statutiniai valstybės tarnautojai, ypač pereinamuoju laikotarpiu po reformų. T. Paliokės byla iškelia svarbius klausimus dėl socialinio draudimo stažo skaičiavimo ir teisingumo principų taikymo, siekiant užtikrinti socialines garantijas visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų tarnybos specifikos.
tags: #del #motinystes #ismoku #policijoje #motinystes #socialinio
