Kada yra laikas formuoti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą? Psichologė, švietimo ekspertė Audronė Kancė-Grdzelišvili pradeda nuo to, kam to reikia. Pirmiausia, adekvačiai vaiko savivertei ir atsparumui nesėkmei. Kiekvieną kartą, kai vaikas savo jėgomis įveikia užduotį ar save, į jo asmenybės struktūrą įsirašo „Aš galiu“. Praeities sėkmės yra tas resursas, iš kurio galima pasisemti jėgų susidūrus su nesėkme ir pasidrąsinti save: „Jei jau tada galėjau, tai galėsiu ir šį kartą“.
Antra, kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje slypi tam tikri raidos uždaviniai, kuriuos geriausia įveikti tam tikru laiku. Kaip 2-3 metų vaikui svarbu būti savarankišku (jei tai stabdome, vėliau vaikas jau laukia mūsų pagalbos ir nebenori daryti pats), tai 5-6 metų vaikui labai svarbu įgauti pareigų ir atsakomybių, ką jis priima kaip „paaukštinimą pareigose“. Jei praleidžiame tą momentą - vaikas vėliau daug mažiau noriai prisiima pareigas. Latentiniame laikotarpyje (7-10 metų) vaikui svarbu mokytis meistrystės bei dirbti. Ir kokius darbinius įgūdžius sudedame tuo laiku, iš to įdirbio vaikas „išvažiuoja“ paauglystę. Todėl labai svarbu tinkamai išnaudoti kiekvieną amžiaus tarpsnį, kad vaikas augtų pagal savo galimybes savarankiškas ir susitvarkantis su tais iššūkiais, kuriuos jam pateikia gyvenimas.
Trečia, savarankiškumas, atsakomybė yra labai svarbi gero pasiruošimo mokyklai dalis. Skaityti ar skaičiuoti vaikas gali išmokti per kelis mėnesius. O susimobilizuoti, išlaikyti dėmesį, atlikti darbą iki galo, padaryti darbą laiku, nepasiduoti po nesėkmės - šių įgūdžių vaikai mokosi kelis metus. Ir tai yra viena svarbiausių mokymosi sėkmę lemiančių sąlygų.
Taigi, šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vystyti vaiko savarankiškumą ir atsakomybę kiekviename amžiaus tarpsnyje bei už ką gali būti atsakingas vaikas kiekviename iš jų.
2-3 metų vaikas: savarankiškumo ugdymas
Šio vaiko amžiaus tarpsnio pagrindinis uždavinys - vaiko savarankiškumo arba autonomijos vystymas. Vaikas nori viską daryti pats ir susiduria su daug nesėkmių. Todėl čia labai svarbu leisti vaikui būti savarankišku, drąsinti jį ir susidūrus su nesėkme kaip „mantrą“ kartoti: „Nieko tokio. Tu gali tai sutvarkyti. Aš tau padėsiu“. Su šia „mantra“ ugdomas psichologinis vaiko atsparumas ir mažinama klaidų baimė.
3 metų vaikas gali būti atsakingas už:
- Savo kūno higieną: rankų plovimą (nuo 1,5 metų), susitvarkymą po tualeto (nuo 2,5 metų), dantų valymą (su suaugusio pagalba), prausimąsi (su suaugusiojo pagalba).
- Susitvarkymą po savęs. Įvykus „nelaimei“ (pvz., išliejus pieną ar vonioje prilaisčius vandens), vaikas nuo mažumės turi girdėti: „Nieko tokio. Paimk šluostę ir išvalyk tai. Mes visuomet susitvarkome po savęs. Nepergyvenk, aš tau padėsiu“.
- Ką rengtis, atsižvelgiant į sezoną, oro temperatūrą ir oro sąlygas. Pvz., gali būti neginčytinas faktas, kad į lauką reikia eiti su pirštinėmis, bet vaikas gali pasirinkti, kokias kelnes ar megztinį tą dieną dėvėti (iš dviejų alternatyvų).
- Kiek maisto suvalgyti. Tėvų atsakomybė tiekti sveiko maisto alternatyvas (jei leidžiate pasirinkti, duokite 2-3 alternatyvas, ne daugiau). Vaiko atsakomybė pasirinkti, kiek suvalgyti maisto. Nuo pat mažumės sutarkite su vaiku, kad jis turi suvalgyti tiek maisto, kiek įsidėjo ir geriau įsidėti maisto mažiau bei pakartoti nei prisidėti per daug ir išmesti.
- Savarankišką pavalgymą. To mokome vaikus sulaukusius kiek daugiau nei metų. Dvimečiai vaikai jau turi valgyti patys, žinoma, su įvairiomis avarijomis ir maisto praliejimais pro šalį. Jei tai atrodo elementaru, labai džiaugiuosi už jus, bet yra tekę ne kartą matyti maitinamus šešiamečius.
- Kokią knygą skaityti, net jei jūs ją skaitote vaikui, su kokiais žaislais žaisti, kuriais žaislais dalintis. Čia siūlome įsivesti taisyklę, kad tie žaislai, kuriais vaikas nenori dalintis, lieka namie ar esant svečiams - padedami ant lentynos.
- Žaislų susitvarkymą (su suaugusiojo pagalba), įvedant patogią ir logišką žaislų laikymo tvarką kambaryje. Su jūsų pagalba vaikas tą gali daryti nuo 1,5 metų. Vaikui palaikyti tvarką labai padeda taisyklė, kad naujo žaidimo nepradedame tol, kol nesusitvarkome po ankstesniojo.
- Kada eiti į tualetą. Prieš išeinant iš namų paklauskite vaiko, ar jis nori į tualetą. Vaikas turi formuoti įprotį įsiklausyti į savo kūno poreikius ir signalus.
- Dulkių valymą nuo lentynų, stalų, kitų vaikui pasiekiamų baldų.
4-6 metų vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas
Kaip jau minėta, 4-6 metų vaikas labai noriai imasi atsakomybių šeimos labui, nes šiam amžiaus tarpsniui būdinga tapatintis su savo lyties tėvais, mėgdžioti jų elgesį ir norėti būti dideliais. Bet kokį suaugusiojo darbą toks vaikas priima kaip „paaukštinimą pareigose“.
Su 4,5-5 metų sulaukusiu vaiku jau laikas sėsti į šeimos pasitarimą ir rimtai pasikalbėti. Pirmiausia, apie tai, kas yra šeima. Kad šeimoje mes rūpinamės vieni kitais. Ir kol vaikas buvo mažas, jūs rūpinotės juo. O dabar jis jau pakankamai didelis, kad prisidėtų prie šeimos gerovės. Ir pasiūlykite vaikui pasirinkti iš 2-3 darbų vieną. Tai gali būti indų iškrovimas iš indaplovės, skalbinių rūšiavimas, šiukšlių išnešimas ir pan. Idealu - jei darbas būtų toks, kurį reikia atlikti gana reguliariai ir kurio neatlikimas leistų vaikui pajusti natūralią pasekmę. Pvz., kas atsitiks neišnešus savaitę šiukšlių ar neiškrovus indų iš indaplovės.
Pasiruoškite, kad reikės pereiti 4 stadijas: entuziazmo, pabambėjimo, derybų (greičiausiai vaikas norės kito darbo ir suteikite jam tokią galimybę, tačiau tuomet jis turi rinktis vieną pareigą iš jūsų turimų, o jūs perimkite vaiko) ir ribų atlaikymo (pasekmių pajutimo). Prisiminkite, kad geriausiai moko ne moralai, o pasekmės. Kai vieną dieną pritrūkus indų sėdėsite visi prie stalo ir lauksite, kol vaikas iškraus švarius indus bei pakraus nešvarius į indaplovę, o po to visi solidariai valgysite šaltą maistą, vaikui nebekils klausimų, kodėl reikia laiku iškrauti indus iš indaplovės.
Leiskite vaikui patirti natūralias pasekmes ir svarbiausia, NEPASIIMKITE ATSAKOMYBĖS IŠ VAIKO! Kaskart, kai vaikui primenate, moralizuojate, parodote, kad tai yra jūsų problema.
3-6 metų vaikas gali būti atsakingas už visus dalykus, kuriuos buvau surašiusi ankščiau, ir papildomai už:
- Savo kambarį, su protingai nustatytomis tvarkos taisyklėmis. Tėvų dalyvavimas reikalingas struktūruojant vaiką, pvz., nustatant tvarkingo kambario kriterijus (pvz., dulkės valomos kartą per savaitę. Tvarkingas kambarys yra tuomet, kai žaislai yra savo vietose, ant grindų nesimėto jokie daiktai, kėdės, foteliai neapkrauti daiktais, stalas tvarkingas, be pašalinių daiktų) bei sugalvojant daiktų tvarką kambaryje, kad vaikui būtų aišku kaip ir kur turi būti rūšiuojami daiktai. Dulkės valomos kartą per savaitę ir pan. Vaikas tokio amžiaus jau gali dalyvauti nusprendžiant dėl sienų apmušalų ar spalvos, renkantis iš kelių tėvų pateikiamų alternatyvų.
- Kiek ir ką valgyti, renkantis iš tėvų pateiktų sveiko maisto alternatyvų. Tarkime, su vaiku gali būti tariamasi, ką gaminti vakarienei, pateikiant jam 2-3 sveiko maisto alternatyvas. Pvz., daržovių sriuba, troškinys ar garinti vištienos kotletukai su daržovėmis. Jei vakarienė jau pagaminta, o vaikas atsisako ją valgyti, tokiu atveju gali būti vienas produktas kaip alternatyva, kuria gali pasisotinti vaikas. Mano laikais tai buvo sausa juoda duona (močiutės mokykla). Yra tėvų, kurie tokiu atveju vaikams siūlo jogurtą be priedų ir daugiau nieko kitko vaikas negauna valgyti iki sekančio valgymo.
- Padengti stalą maistui.
- Nunešti indus po maisto ir sudėti į kriauklę.
- Nuvalyti stalą.
Kaip užauginti savarankiškus vaikus? | VERTA ŽINOTI
Vaiko pareigos darželyje
Nors straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas namų pareigoms, svarbu paminėti ir vaiko atsakomybę darželyje. Darželyje vaikas mokosi bendrauti su bendraamžiais ir auklėtojais, laikytis nustatytos tvarkos, atlikti grupines užduotis. Tai ugdo jo socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.
Pavyzdžiui, vaikai darželyje gali būti atsakingi už:
- Savo žaislų ir priemonių tvarkymą po žaidimo ar užsiėmimų.
- Dalyvavimą bendrose grupės veiklose, pvz., bendrai tvarkant žaidimų kampelį.
- Savo lėkštės ir puodelio nunešimą į tam skirtą vietą po valgio.
- Pagalbą auklėtojams atliekant paprastas užduotis, pvz., dalinant priemones ar renkant jas po užsiėmimo.
- Rūpinimąsi bendra grupės aplinka, pvz., laistant gėles, jei tokia pareiga paskirta.
Šios pareigos, nors ir atrodytų nedidelės, padeda vaikui suvokti atsakomybės svarbą ir ugdo jo savarankiškumą jau nuo ankstyvos vaikystės.
Kodėl vaiko pareigos namuose yra svarbios?
Visų pirma, įsitraukę į namų ruošos darbus vaikai pradeda geriau suprasti, kiek daug visko per dieną turi nuveikti jų tėvai ir kiti suaugę žmonės. Tai ugdo pagarbos ir dėkingumo jausmą. Dingsta iliuzija, kad namuose visos nemalonios užduotys atliekamos savaime. Įrodyta, kad namų ruošos darbus darantys vaikai būna empatiškesni. Jie geriau supranta bendradarbiavimo svarbą. Tokie vaikai ir kitose gyvenimo srityse dažniau atsižvelgia į aplinkinių poreikius, ugdo savo atsakingumą, gebėjimą dirbti komandoje.
Dar viena svarbi priežastis skirti namų ruošos darbų atžaloms yra ta, kad tai jas moko prisitaikyti prie rutinos. Tai itin svarbu pradėjus lankyti darželį, mokyklą. Kasdieniai darbai namuose mažiesiems leidžia patiems atrasti, kaip svarbu paeiliui atlikti tam tikras užduotis, kad būtų galima sėkmingai judėti prie kitų ir užbaigti visą „projektą“. Be to, turėdami pareigų namuose vaikai jaučiasi prasmingi, svarbūs, reikalingi. Gerai atlikę užduotį ir ypač gavę pagyrimą už tai, mažieji didžiuojasi savimi.
Namų ruošos darbai padeda ugdyti planavimo ir laiko valdymo įgūdžius. Vaikai pamažu mokosi numatyti, kiek užtruks tam tikra užduotis, mokosi planuoti savo laiką, dėliotis dienotvarkę, spręsti iškilusias problemas. Galiausiai įvairūs namų ruošos darbai ruošia savarankiškam gyvenimui. Juk niekas už vaikus amžinai neskalbs, nelygins, neruoš valgyti, nesiurbs kilimų ir nedarys visų kitų kasdienių buities darbų.
Įtraukdami vaikus į namų pareigas pagal jų amžių, ugdysite jų atsakomybės jausmą, organizuotumą ir darbštumą. Kaip ten bebuvę, vaiko teisė yra turėti stogą virš galvos, savo erdvę, o vaiko pareiga - pasirūpinti tos erdvės tvarka ir švara.
