Artimo žmogaus mirtis - tai ne tik netekties skausmas, bet ir pareiga tvarkyti mirusiojo palikto turto paveldėjimo ir dalybų klausimus. Dėl gedulo, teisinių niuansų neišmanymo ar tiesiog nežinojimo, daugelis paveldėtojų sutrinka ir nežino, kokias teises jie turi į velionio turtą ir kokius veiksmus privalo atlikti, siekiant jį priimti. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra paveldėjimas, kokie yra pagrindiniai jo principai Lietuvoje, kaip vyksta paveldėjimo procesas, ir atsakysime į klausimą, ar mirusio vaiko vaikai gali paveldėti.
Kas yra paveldėjimas ir kokie jo pagrindiniai principai?
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą arba faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Pagrindiniai paveldėjimo principai Lietuvoje:
- Visas arba nieko: Priimant palikimą, galioja principas, kad jis priimamas arba visas, arba nepriimamas visai. Paveldėtojas negali atsisakyti tik dalies palikimo, pavyzdžiui, tik skolų.
- Prioritetas pagal įstatymą: Jei testamentas nėra sudarytas arba jis yra negaliojantis, turtas paveldėtas pagal įstatymą nustatytas įpėdinių eiles.
- Testamento galia: Jei yra galiojantis testamentas, jis turi pirmumą prieš paveldėjimą pagal įstatymą.
- Automatinis įgijimas: Mirus palikėjui, palikimas automatiškai pereina įpėdiniui (įpėdiniams), tačiau jie turi teisę jo atsisakyti.
Paveldėjimas pagal įstatymą: įpėdinių eilės
Civiliniame kodekse nustatytos šešios įpėdinių eilės, kurios paveldi pagal įstatymą. Aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti turtą. Žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik tuo atveju, jei pirmesnės eilės įpėdinių nėra, jie atsisakė palikimo arba jiems buvo atimta paveldėjimo teisė.
Pirmos eilės įpėdiniai:
- Palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai).
- Palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
Jei pirmos eilės įpėdinių yra, jie paveldi visą turtą lygiomis dalimis. Tuo atveju, jeigu dalis vaikų jau yra mirę, bet yra gyvi jų vaikai (palikėjo anūkai), šie paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi jų mirusiems tėvams. Tai reiškia, kad mirusio vaiko vaikai (anūkai) gali paveldėti kaip pirmos eilės įpėdiniai pagal atstovavimo teisę.
Pavyzdys: Testatorius turi dukrą ir du mirusio sūnaus vaikus (anūkus). Dukrai atiteks pusė palikimo, o anūkams - lygiomis dalimis kita pusė, kuri būtų tekusi jų mirusiam tėvui.
Antros eilės įpėdiniai:
- Palikėjo tėvai (įtėviai).
- Palikėjo vaikaičiai (anūkai).
Antros eilės įpėdiniai paveldi tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo.
Tolimesnės eilės įpėdiniai:
- Trečios eilės: seneliai ir proseneliai.
- Ketvirtos eilės: broliai ir seserys, proseneliai.
- Penktos eilės: sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos.
- Šeštos eilės: pusbroliai ir pusseserės.
Sutuoktinio paveldėjimas:
Sutuoktinis nėra priskiriamas prie įpėdinių eilių, tačiau turi specialią paveldėjimo teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.
- Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais (vaikais) ir jų yra ne daugiau kaip trys (neskaitant sutuoktinio), sutuoktiniui priklauso 1/4 palikimo, o likusi dalis dalijama tarp vaikų. Jei vaikų yra daugiau nei trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su vaikais.
- Jei sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais (tėvais, anūkais), jam priklauso pusė palikimo.
- Jei nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių, visą palikimą paveldi sutuoktinis.
Jei sutuoktiniai bendrai įsigijo turtą, mirus vienam iš jų, pusė bendro turto priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui ir nėra paveldima, o kita pusė yra laikoma mirusiam sutuoktiniui priklausiusia dalimi ir yra paveldima.
Paveldėjimas pagal testamentą
Asmuo, sudarydamas testamentą, turi teisę savo turtą palikti bet kuriems asmenims, nepriklausomai nuo jų giminystės ryšio. Testamentas gali būti sudarytas įvairiomis formomis, tačiau svarbu, kad jis atitiktų įstatymų reikalavimus.
Holografinis testamentas:
Tai testamentas, kurį testatorius pats surašo ranka nuo pradžios iki pabaigos ir pasirašo. Jis turi būti ne jaunesnis nei 16 metų. Testamentas, surašytas rašomąja mašinėle ar kompiuteriu, laikomas negaliojančiu, jei jis nepasirašytas. Svarbu nurodyti sudarymo laiką ir vietą, kad būtų išvengta nesusipratimų, jei būtų sudarytas naujas testamentas.
Viešasis (notarinis) testamentas:
Tai saugesnis ir rekomenduojamas būdas sudaryti testamentą, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti jo saugumą. Notarinis testamentas visada saugomas oficialiai.
Privalomoji palikimo dalis:
Nors testatorius turi teisę disponuoti savo turtu, jis negali visiškai atimti teisės į palikimą iš artimiausių šeimos narių, kuriems būtina parama. Tai yra vadinamoji privalomoji palikimo dalis, kuri skirta vaikams (įskaitant įvaikius), sutuoktiniui ir tėvams (įtėviams), jei jiems mirusiojo mirties dieną reikalingas išlaikymas ir testamentu jiems neskirta turto arba skirta mažiau nei pusė jiems priklausiusios pagal įstatymą dalies.
Palikimo priėmimas ir atsisakymas
Palikimą galima priimti pateikiant pareiškimą notarui arba faktiškai pradėjus turtą valdyti. Svarbu žinoti, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo turi būti pateiktas per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.
Palikimo priėmimas pagal apyrašą:
Paveldint turtą, kartu paveldimos ir visos palikėjo skolos. Jei skolos viršija turto vertę, įpėdinis privalo jas padengti savo turtu. Norint to išvengti, galima priimti palikimą pagal turto apyrašą. Tokiu atveju įpėdinio atsakomybė už skolas apribojama tik paveldėtu turtu.
Palikimo atsisakymas:
Kiekvienas paveldėtojas turi teisę atsisakyti viso palikimo. Tai daroma pateikiant pareiškimą paveldėjimo bylų teismui arba notarui patvirtinta forma.
Nepilnamečių vaikų paveldėjimas
Teisę paveldėti turi tiek pilnamečiai, tiek nepilnamečiai asmenys. Priimant palikimą nepilnamečiui, jam atstovauja tėvai, globėjai ar rūpintojai. Palikimas nepilnamečiui priimamas tik pagal apyrašą ir tik įvertinus, kad tai nepažeis jo interesų.
Paveldėjimo mokesčiai
Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas. Mokestis siekia 5%, jei paveldima mažiau nei 150 000 Eur vertės turto, ir 10%, jei daugiau. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70% viso turto vertės. Neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldėtas turtas neviršija 3000 Eur.
Kada testamentas gali būti ginčijamas?
Testamentas gali būti ginčijamas dėl įvairių priežasčių: formos neatitikimo, prieštaravimo įstatymui, sudarytas neveiksnaus asmens, dėl suklydimo, apgaulės, smurto ir pan. Tokios bylos yra sudėtingos ir reikalauja ekspertinių žinių.
TESTAMENTO GINČIJIMAS. Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis į teismą?
Nors dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja, jos negali pakeisti kvalifikuoto teisininko patarimo, ypač sudėtingais paveldėjimo klausimais. Visada rekomenduojama kreiptis į notarą ar advokatą, kad būtų užtikrintas teisingas ir teisėtas paveldėjimo procesas.
