Ankstyvas pavasaris - puikus metas pradėti planuoti daržą. Šiuo metu žemė dar ne visur atitirpusi, tačiau planavimas padės išvengti klaidų, sutaupyti laiko, užtikrinti gausesnį derlių ir tuo pačiu užtikrins patogią priežiūrą bei estetinį vaizdą. Jei dar tik kuriate savo sklypą, pasinaudokite proga pirmiausia pagalvoti apie daržo išdėstymą, o tik tada derinti kitas zonas. Taip galėsite pasirinkti tinkamiausią vietą, užtikrindami gerą saulės apšvietimą ir patogų priėjimą.
Daržo planavimo ir įrengimo pagrindai
Augalams būtina saulės šviesa, todėl stebėkite, kuri daržo vieta gauna daugiausia saulės per dieną. Daržui reikės lygaus ploto ir kuo daugiau natūralaus apšvietimo. Dauguma daržovių, tokių kaip pomidorai, paprikos ar agurkai, geriausiai auga saulėtoje vietoje.
Nors įmantrios trikampės ar trapecinės lysvės gali atrodyti įdomiai, jos ne visada yra praktiškas sprendimas. Optimalus lysvės plotis - 100-120 cm. Tokios lysvės leidžia maksimaliai išnaudoti plotą, nes sumažėja takelių skaičius.
Kad daržo priežiūra būtų paprastesnė, suplanuokite tinkamo pločio praėjimus tarp lysvių. Jei lysvės skirtos tik augalų priežiūrai, palikite 40 cm pločio tarpus. Jei naudosite pakeltas lysves, pridėkite dar 20-35 cm.
Augalų kaimynystė turi didelę įtaką derliui ir augalų sveikatai. Taip pat svarbu kasmet keisti augalų vietą - tai vadinama sėjomaina.
Kad daržo priežiūra būtų lengvesnė, iš anksto suplanuokite laistymą. Gerai suplanuotas daržas ne tik palengvina daržovių priežiūrą, bet ir suteikia sklypui tvarkingą, estetišką vaizdą.
Vertikalus daržas: taupome vietą ir palengviname priežiūrą
Kiekvienais metais vis daugiau daržo entuziastų susigundo išmėginti ir vertikalųjį daržą, kuris ypač tinka, jei turite labai nedaug žemės arba norite namų viduje užsiauginti šiek tiek daugiau, nei telpa ant palangės. Pagrindinis vertikalaus daržo principas - augalus auginti vienus virš kitų, taip sutaupant daug vietos.
Šios koncepcijos įgyvendinimo principai gali būti patys įvairiausi: nuo pertvarėlėmis į daugybę „dėžučių“ suskirstytos lentynos iki ant sienos sukabintų drėgmės nepraleidžiančių maišiukų su dirvožemių, kuriuose auga daržovės, žalumynai ar uogos.
Agronomas Jonas Kriaunevičius vertikalų daržą savo kieme turi jau apie dešimtmetį. „Galiu pasakyti, kad tai aktualu ne tik tiems, kurie turi mažai vietos daržui, bet ir tiems, kuriems sunku lankstytis iki žemės, tai visų pirma pagyvenusiems žmonėms. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti smulkmena, bet turintys daržą žino, kiek laiko reikia būti pasilenkus prižiūrint ir susirenkant derlių. Čia gi viskas gali būti kur kas patogiau - rankų, akių lygyje ir taip sutaupome daugiau sveikatos“, - atkreipė dėmesį agronomas.
Pasak jo, įsirengti vertikalų daržą tikrai nesunku - galima pačiam susimeistrauti įvairiausių konstrukcijų lentynėlių, kur būtų galima sudėti ar sukabinti vazonėlius, lovelius, kuriuose augs daržas. „Reikėtų taip paplanuoti, kad laistant nesitaškytų, nuolat nevarvėtų vanduo augalams esantiems apačioje. Nors turint vertikalų daržą dažnai būna priešinga problema. Kadangi žemių kiekis yra nedidelis, ypač vasarą, saulėtomis karštomis dienomis drėgmė labai greitai išgaruoja. Tai galima išspręsti nusiperkant jau paruoštą vertikalaus daržo lentynėlę su automatinio laistymo sistema arba tiesiog dažnai laistyti“, - akcentavo pašnekovas.
Užsiauginsite salotų ir kitokių žalumynų - svogūnų laiškų, salotų, sultenių, gražgarsčių, krapų, petražolių, čiobrelių, bazilikų ir panašiai. Man pavyko užsiauginti ir ridikėlių, nedidelių pomidorų, agurkų, bet šiems vis tiek reikia vietos leistis žemyn.
Senų įrankių panaudojimas darže
Dažnai virtuvėje naudojamas sietas, sulūžęs arba su skylėmis, atsiduria šiukšlių dėžėje, nors iš tiesų jis gali būti labai naudingas darže. Šis paprastas įrankis leidžia tolygiai paskirstyti sausas trąšas ir apsaugines priemones, užtikrinant augalų sveikatą ir geresnį derlių.
Tręšiant daržoves sausomis trąšomis, pavyzdžiui, medžio pelenais, tabako dulkėmis ar kalkėmis, dažnai kyla problemų dėl netolygaus paskirstymo. Trąšos gali susikaupti gumulėliais arba nukristi netolygiai, kas gali pakenkti jaunų lapų audiniams. Naudojant metalinį sietą, trąšos persijojamos per smulkias angas, todėl paskirstomos tolygiai ir tik reikalingas kiekis.
Susidūrus su daržo kenkėjais, tokiais kaip sraigės ar kryžmažiedžių blakės, sietas padeda tolygiai paskleisti apsaugines priemones ant augalų paviršiaus. Lengva dulkių debesėlio forma, kurią sukuria sietas, leidžia priemonei švelniai nusėsti ant kiekvieno lapo, nepažeidžiant jų.
Naudojant sietą su ilga rankena, galima patogiai paskleisti pelenus ar kitas priemones net toliau esančiose lysvėse, tiesiog švelniai bakstelint į sieto kraštą.
Naudojant seną sietą tręšimui ir apsaugai, ne tik taupomos trąšos ir priemonės, bet ir pagerinama augalų priežiūros kokybė. Šis metodas leidžia dirbti tvarkingai, be perteklinių medžiagų kaupimosi, kas gali pakenkti augalams. Be to, tai yra draugiškas aplinkai sprendimas, nes sumažėja chemikalų naudojimas ir atliekų susidarymas.
Norint maksimaliai išnaudoti seno sieto privalumus, svarbu pasirinkti tinkamo dydžio ir smulkumo sietą, atitinkantį naudojamų trąšų ar apsauginių priemonių struktūrą. Prieš naudojimą rekomenduojama sietą gerai nuvalyti ir, jei reikia, dezinfekuoti, kad būtų išvengta ligų plitimo. Taip pat svarbu trąšas ar apsaugines medžiagas dėti nedideliais kiekiais, kad sietas jas tolygiai paskirstytų, o ne užkimštų angas.
Pavasariniai sodo ir daržo darbai
Pavasaris - tai metas, kai sodo darbai įgauna pagreitį ir pradeda lemti ateinančio sezono sėkmę. Po žiemos miego sodas reikalauja mūsų dėmesio ir paruošimo, kad galėtume mėgautis gausiu derliumi ir gražiu aplinkos vaizdu. Pavasarį būtina pradėti nuo svarbiausių darbų, kurie užtikrins sodo sveikatą ir derlingumą.
Vienas iš pirmųjų darbų sode pavasarį - tai sodo tvarkymo darbai. Tai apima senų lapų, negyvų augalų ir kitų nepageidaujamų atliekų surinkimą. Svarbu pašalinti visus ligų ir kenkėjų šaltinius, kad išvengtume jų plitimo.
Sodo daržo žemė taip pat reikalauja dėmesio. Prieš pradėdami sodinti, patikrinkite dirvožemį ir, jei reikia, praturtinkite jį organinėmis trąšomis, kompostu arba mėšlu.
Pavasarį svarbu atkreipti dėmesį ir į sodo darbų pagal mėnulį principą. Mėnulio fazės turi įtakos augalų augimui, todėl kai kurie sodininkai remiasi mėnulio kalendoriais, kad pasirinktų tinkamą laiką sodinimui, persodinimui ar kitoms užduotims.
Sodo darbai kovo mėnesį apima pirmuosius paruošimo etapus. Kovo pradžioje dažniausiai galima pradėti valyti sodą ir paruošti dirvą pavasario sodinimui. Tai tinkamas metas pradėti sėti ankstyvas daržoves, tokias kaip salotos, ridikėliai, svogūnai ir kitos šaltą temperatūrą mėgstančios kultūros.
Sodo darbai balandžio mėnesį prasideda, kai orai pradeda šiltėti, o dirvožemis tampa tinkamas sodinimui. Balandį galite pradėti sodinti įvairias daržoves, tokias kaip pomidorai, agurkai, paprikos, jei jau baigėte sėti jas į šiltnamį. Per balandį taip pat galite pradėti genėti krūmus ir vaismedžius.
Sodo darbai gegužės mėnesį žymi intensyvų sodo daržų ir gėlynų sezoną. Šiuo metu sodas pražysta, o daržo darbus reikia atlikti reguliariai. Gegužę taip pat reikia nuolat laistyti sodą, nes dažnai pavasarį būna šiltų ir saulėtų dienų. Nepamirškite ir sodo tvarkymo darbų gegužę - šiame etape svarbu išlaikyti sodą tvarkingą ir išvalytą, kad augalai galėtų vystytis sveikai.
Pavasarį atliekami darbai sode yra ne tik svarbūs, bet ir būtini, kad užtikrintumėte augalų sveikatą ir gausų derlių. Kiekvienas mėnuo reikalauja skirtingų darbų, todėl labai svarbu tinkamai suplanuoti, kada ir ką daryti. Nepamirškite, kad pavasarį svarbiausi yra sodo tvarkymo darbai, kurie padeda užkirsti kelią ligoms ir kenkėjams. Taip pat tinkama dirvožemio paruošimas ir augalų apsauga yra pagrindiniai sėkmingo pavasarinio sezono raktai.
Veijos priežiūra pavasarį
Norint, kad jūsų veja būtų sveika, žalia ir tanki visą sezoną, svarbu pradėti rūpintis ja jau ankstyvą pavasarį.
- Visų pirma, svarbu pašalinti visus žiemos metu susikaupusius lapus, šakas ir kitus nepageidaujamus atliekas nuo vejos. Tai padės atlaisvinti jos paviršių ir suteiks geresnes sąlygas žolei augti.
- Vejos aeracija yra esminis pavasario darbas, kuris padeda pagerinti dirvožemio struktūrą ir užtikrinti geresnį deguonies, vandens ir maistinių medžiagų patekimą į šaknis. Aeraciją galima atlikti specialiu įrankiu, kuris išgręžia mažas skyles į žemę.
- Pavasarį veja dažnai būna išsekusi dėl žiemos laikotarpio, todėl svarbu ją tinkamai tręšti. Tręšimas užtikrins, kad žolė gautų reikiamus maistinius elementus, reikalingus sveikam augimui. Rinkitės trąšas, kurios yra tinkamos pavasario laikotarpiui, nes jos dažniausiai turi daugiau azoto, kuris skatins greitą žolės augimą.
- Po žiemos gali atsirasti vietų, kuriose veja praretėjo arba kur atsirado žemių plotų, todėl būtina atlikti sėją. Jei reikia, pasirinkite vejos sėklas, kurios atitinka jūsų klimato sąlygas ir žemės tipą. Pavasarį yra geras laikas pasodinti naujas žolės sėklas, nes dirvožemis pradeda šilti ir tai užtikrina greitesnį sėklų daigumą.
- Pavasarį dažnai būna šilumos svyravimai, todėl svarbu užtikrinti, kad veja gautų pakankamai vandens. Vejos laistymas turi būti reguliarus, tačiau būtina vengti per didelio vandens kiekio.
- Vienas iš svarbiausių darbų pavasarį - tai kovoti su piktžolėmis. Piktžolės dažnai greitai atsiranda po žiemos, todėl jas reikia kuo greičiau pašalinti. Naudojant herbicidus, svarbu pasirinkti tokius, kurie būtų saugūs vejos žolei, kad nesugadintumėte sodo.
- Po pavasarinių paruošimo darbų svarbu rūpintis veja visą sezoną. Nuolat prižiūrėkite ją, laistykite, tręškite ir atlikite kitus priežiūros darbus, kad užtikrintumėte, jog jūsų veja išliktų žalia, tanki ir sveika.
Sodo tvarkymas rudenį
Spalį sodas jau paprastai atrodo rudeniškai, ryškiomis spalvomis nusidažę medžių lapai, kurie keičiasi tiesiai prieš akis kaip akvarelės paveikslas, o orai kaprizingi. Vieną dieną bobų vasara, o kitą dieną - šalnos, tačiau tai puikus metas apsitvarkyti. Jei ruduo pakankamai švelnus, vadinasi, sodas bus dar gyvas. Šį mėnesį sode galite nuveikti daug ką, nuo sodo išvaizdos gerinimo, derliaus nuėmimo ar naujų augalų sodinimo.
Jei jūsų šiltnamis pakankamai tuščias, tuomet pats geriausias laikas išvalyti ir dezinfekuoti. Pusiau atsparius augalus apsaugokite agroplėvele ar Arricover apsauginiu tinklu. Tai atsparus ir ilgalaikis tinklas, kurio pagalba sukursite aplinką be kondensacijos.
Sugriebkite visus nukritusius lapus, kuriuose gausu įvairiausių grybelių sporų ir kenkėjų. Iškaskite gumbasvogūnines gėles kaip jurginai, begonijos, kardeliai ir padėkite peržiemojimui.
Spalio antroje pusėje pasodinkite svogūnines gėles, kad atėjus pavasariui vaizdas būtų spalvingas. Per anksti pasodinti svogūnėliai suserga virusinėmis ligomis, ypač žiedų dryžlige, todėl sulaukite, kol dirvožemio temperatūra atvės iki 5 laipsnių.
Nuvalykite nukritusius rožių lapus, kad išvengtumėte ligų tokių kaip juodasis dėmėtumas. Tinkamas laikas kietmedžių dauginimui nusikirpti auginius. Tikrai nepakenksite rožėms, pūkeniams, gluosniams, forsitijoms. Svarbu, auginiai kerpami apsiniaukusiomis dienomis ir sodinami 2-3 cm gyliu, negali liestis lapais.
Iki mėnesio vidurio - pats geriausias laikas sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius sode. Įsigykite sveikus sodinukus, be lapų, žiūrėkite, kad nebūtų pavytę - susiraukšlėjusi jų odelė.
Nuimkite moliūgų ir kitų panašių daržovių derlių iki pirmųjų šalnų. Tinkamas laikas žieminiams česnakams sodinti. Iki kol užšals, jie turi gerai įsišaknyti, o tam reikia iki 50 dienų.
Norint pavasarį anksčiau užauginti ankstyvųjų daržovių derlių, galite jas pasėti prieš pat užšąlant dirvai. Sėjai lysves paruoškite iš anksto: išrėžkite griovelius ir sėkite tik tada, kai jau ims šalti žemė. Pasėtas sėklas grioveliuose užberkite durpėmis arba lengvomis žemėmis.
Nepamirškite dezinfekuoti ir nuvalyti sodo įrankių, kad jie puikiai tarnautų ateinančiais sodininkystės sezonais. Nuvalykite su vieliniu šepečiu, jei reikia nuplaukite, vėliau nusausinkite skudurėliu. Nepalikite įrankių lauke ar drėgnoje patalpoje, nes gali atsirasti rūdys.
Kaip ir minėjome anksčiau, spalio mėnesį vienas svarbiausių darbų - lapų grėbimas. Jei turite citrusinių augalų, perkelkite juos į patalpas į šviesią vietą, kurioje vyrautų 4-12°C temperatūra. Nestatykite prie radiatorių ar kur yra skersvėjai.
Spalį tinkamas laikas nuskinti žieminių veislių obuolius. Laiku ir tinkamai nuskynus šiuos obuolius, jie galės gulėti iki pavasario (vasario-kovo mėn.). Laikui bėgant, žieminiai obuoliai tampa tik saldesni.
Nors daugelis vaismedžių balinimo darbus nukelia pavasariui, visgi rekomenduojama juos atlikti rudenį. Pagrindinė balinimo paskirtis yra apsaugoti medžius nuo žievėplaišos ir nudegimų, kai nuo saulės spindulių apsauganti lapija dėl natūralių priežasčių dar nėra susiformavusi. Vaismedžių balinimo mišinių galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse.
Nupurkškite vaismedžius, o ypač tuos, kurie sirgo šią vasarą ar buvo pažeisti kenkėjų. Purkšti reikėtų: medžių kamienus (visus plyšelius, žieves, rieves), lapus (jei dar tokių vis dar yra), medžių pomedžius ir juose likusius lapus. Rekomenduojama nupurkšti kompostuojamas atliekas bei pakeltas lysves.
Išraukite visus nudžiuvusius ir nuvytusius augalus. Sutvarkykite šiltnamio laistymo sistemą. Ištraukite visas kojeles ir filtrą kruopščiai išplaukite, išdžiovinkite. Jei šiltnamio nesukasinėjate, įrangą galite palikti lysvėse, tačiau galuose atsukite akles, jog vanduo šaldamas turėtų kur plėstis.
Žiemą šiltnamio vėdinti tikrai nereikia, todėl sutvarkykite automatinius langų ir durų atidarytuvus. Galite nuplauti šiltnamio vidines sieneles. Paprasčiausiai atskieskite indų ploviklį ir pravalykite.
Norint palikti veją žiemoti, spalio pabaigoje atlikite paskutinį pjovimą. Labai svarbu, kad peiliai būtų aštrūs, nes atšipę peiliai veją ne pjauna, o plėšia, taip ištraukia žolių gysleles ir veja nudžiūsta.
Kad veja būtų atsparesnė neigiamam aplinkos poveikiui, šalčiui ir drėgmei, patręškite - sustiprinkite šaknis. Tam geriausiai tinka kalio ir fosforo trąšos. Esant sausiems orams nenutraukite periodiško laistymo, o atėjus didesniems šalčiams pasirūpinkite vejos laistymo įrangos paruošimu žiemai.
Geriausias laikas pradėti lesinti paukščius yra paspaudus pirmiesiems šalčiams. Jei dar to nedarote, tai pats laikas pradėti. Apsvarstykite galimybę aplink savo sodą pakabinti lesyklėles, kad padėtumėte paukščiams šaltesniais mėnesiais. Esant žemai temperatūrai paukščiai per naktį gali numesti 10% savo svorio, todėl jiems reikia mūsų pagalbos.
Senų medžių ir krūmų išsaugojimas
Tik įsigijai sodybą ir iškart laukia sklypo tvarkymas? Tokia eiga įprasta kraustantis į sklypą, kuriame ankstesni šeimininkai jau užaugino medžių, gyvatvorių, dekoratyvinių augalų. Tuomet tenka gerokai pasukti galvą, ką palikti, o ko atsisakyti.
Niekas taip negadina vejos vaizdo, kaip daug augalų, pritaškuotų vejoje. Nei veja gražiai atrodo, nei augalai džiaugiasi. Kad vejos grožis atsiskleistų, ji turi būti tuščia ir švari. Jūs tarsi sukuriate grindis - ne tokias, kur visko primėtyta, o tokias, kur aiškus „kambario“ centras, aiškus išplanavimas.
Tradiciškai į veją mėgstama visko prisodinti, tad šios erdvės atlaisvinimas nuo pavienių prisodintų medžių ir krūmų bus pirmas žingsnis šiuolaikiškesnio kiemo link. Šis darbas labai smagus tuo, kad rezultatą matysite vizualiai - pokytį pastebėsite iškart.
Jeigu dar abejojate, pagalvokite apie tai, kad tuščia veja visada atrodys gražiau, nes ją bus lengviau prižiūrėti. Kadangi nereikės su žoliapjove apeiti kiekvieno augalo, šienausite žymiai greičiau, o tai daryti bus gerokai maloniau.
Apželdinimo kursuose jau tiek girdėjom istorijų, kai augalai žūva dėl to, kad kamienas netyčia užkabinamas ir pažeidžiamas šienavimo metu. Be to, nereikės kovoti su vejos žole, kuri nuolat plečiasi į pomedį. Kiekvienam medžiui, o ypač jaunam, reikia palikti erdvės aplinkui. Veja yra labai imli maisto medžiagoms, ji greitai plečiasi, todėl neilgai trukus užkariauja pomedį ir augalui tenka dalytis maisto medžiagomis su vejos žole.
Galima nuolat nukirsti veją aplink medelį, galima apriboti su įkasamais atitvarais, galima mulčiuoti ir taip atitolinti problemą - bet ji vis tiek išliks.
Sklypo tvarkymas apima ir tai, kiek vietos galite skirti vejai. Įvertinkite jos plotą ir suteikite jai aiškią formą: jei labiau mėgstate klasikinį stilių - tebūnie veja kvadrato, stačiakampio ar apskritimo formos. Jei labiau patinka laisvos peizažinės formos - vejos ribas brėžkite išraiškingais vingiais. Paryškinkite tą ribą dar labiau, kad efektas būtų dar didesnis. Tinka siaura trinkelių juosta, akmens plokštės. Atskirkite veją nuo augalų zonos su plastikiniais bortais.
Aukšti augalai ir plokščias vejos paviršius - geras kontrastas. Kai čia augalai pilnai suaugs, efektas bus dar ryškesnis.
O dėl priežiūros, visada paprasčiau rūpintis augalais ne po vieną, o iškart visa jų grupe. Vejos laistymo dažnumas ir tręšimo schemos gali skirtis nuo vaismedžių ar daugiamečių dekoratyvinių augalų. Jei vieni įsiterpia tarp kitų, priežiūra tampa labai individuali.
Įprasta, kad sklypo tvarkymas dažnai prasideda nuo senų ir nereikalingų daiktų atsikratymo, tačiau tikrai ne viskas, kas sena, yra nereikalinga. Šiuo atveju medžiai yra jūsų kiemo stuburas - jeigu jau tokį turite, nepulkite atsisakyti. Senas apleistas vaismedžių sodas dažnu atveju gali būti atnaujintas, medžiai išgydyti, sutvarkyti. Senosios lietuviškos obelys gali duoti vaisių ir penkiasdešimt metų, todėl tikrai neskubėkite. Teisingas kasmetinis genėjimas daro stebuklus - pasikvieskite arboristą, kuris dirba su vaismedžiais, jis įvertins medžių būklę, išgenės ir dar jus pamokins.
Jeigu jūsų sklype auga senas medis ar krūmas, pavyzdžiui, alyva, neskubėkite jo atsikratyti. Net jeigu medis vaisių neduoda ir atrodo nenaudingas, jis vis tiek yra jūsų kiemo stuburas, todėl verta jį išlaikyti dėl dizaino. Pilną vaizdą sudaro visuma nuo žemiausių (kiliminiai augalai) iki aukščiausių (medžiai). Jei to aukščiausiojo neturite, dar ilgai lauksite, kol nauji medžiai užims senųjų vietą.
Kitas didelių medžių privalumas - šešėlis. Jis nėra toks nenaudingas, kaip daugeliui atrodo. Šiek tiek šešėlio padeda augalams neiškepti per kaitras, padeda geriau išlaikyti drėgmę. Būtent dėl to racionaliau ir pigiau nepjauti seno medžio: nupjovus šešėliuota vieta taps saulėta, vadinasi, pasikeis sąlygos augalams augti. Jeigu po medžiu turėjote sėkmingai augantį pavėsio gėlyną, jam naujos sąlygos nepatiks, teks ieškoti kitų augalų.
Įvertinome kiemo skeletą, sutvarkėme grindis - sklypo tvarkymas jau įpusėjo, tad reikia ir šiuolaikiškų akcentų. Aukščiau paminėtus patarimus galite įgyvendinti patys, neinvestuodami daug pinigų į pokyčius. Tačiau naujų augalų juk norisi, kaip gi kitaip parodysi savo skonį ir braižą? Įmaišykite dekoratyvinių žolių į gėlyną ir iškart pamatysite skirtumą.
Miskantai (lot. Miscanthus) yra smilginių augalų karaliai, kai kurios jų veislės gali pasiekti ir 2 metrų aukštį. Įspūdingos jų šluotelės gerai atrodo ir žiemą (tik nereikia jų nukirpti). O štai viksvos (lot.Carex) atželia gana anksti. Calamagrostis acutiflora) - dar vienas gražuolis, gana anksti atželiantis, gražiai išlaikantis savo kerą. Tai tik keletas augalų, o pasirinkimas išties platus. Anksčiau tokių varpinių augalų retai buvo galima sutikti gėlynuose. Išpopuliarėjus alpinariumams, metro aukščio dekoratyvinės žolės išvis buvo nesuprantamas dalykas. O štai dabar būtent jos gali suteikti modernumo.
Natūralistinis apželdinimo stilius, dar vadinamas „olandiškąja banga“ arba „naujuoju daugiamečių augalų judėjimu“, yra gana sudėtingas, reikia pažinti augalus, jų tarpusavio konkuravimo ypatybes. Tačiau net nežinant visų subtilybių, galima ir su mūsų įprastais daugiamečiais augalais išsiversti. Todėl išlaikykite sklypo, kurį įsirengiate, palikimą - daugiametes gėles. Vilkdalgiai mūsų močiučių pamėgto smidro fone - puikus šiuolaikiško derinio pavyzdys.
