Švedija, garsėjanti savo socialine gerove ir lyčių lygybe, išsiskiria pažangia motinystės ir tėvystės atostogų sistema. Ši šalis nuolat tobulina šeimos politiką, siekdama užtikrinti lyčių lygybę ir stiprinti ryšį tarp tėvų ir vaikų. Švedijos modelis, kuriame didelis dėmesys skiriamas tiek motinystei, tiek tėvystei, įkvepia diskusijas ir pokyčius kitose šalyse.

Švedijoje, gimus vaikui, tėvams suteikiamos 480 dienų tėvystės/motinystės atostogoms. Kokiomis proporcijomis jas paskirstyti, renkamasi individualiai, bet kiekvienas iš tėvų privalo bent tris mėnesius būti su vaiku, kitu atveju abu minėtų mėnesių tiesiog netenka. Švedijoje tėvai iš viso turi 480 dienų motinystės/tėvystės atostogų, per kurias gauna 80 proc. savo algos dydžio išmoką. Iš šio laikotarpio 18 savaičių privaloma išnaudoti moteriai, o likusias dienas tėvai gali dalintis kaip nori. Tėvystės išmoka mokama 480 dienų, arba maždaug 16 mėnesių vienam vaikui. Iš jų 390 dienų kompensacija apskaičiuojama pagal visas asmens pajamas, o už likusias 90 dienų žmonės gauna fiksuotą 180 kronų (apie 16 eurų) per dieną sumą.

Švedija ilgą laiką siekia lyčių lygybės, įskaitant ir vaiko priežiūros sritį. 1974 m. motinystės atostogos, skirtos tik moterims, buvo pakeistos vaiko priežiūros atostogomis abiem tėvams. Tuo metu vadinamasis tėvų draudimas suteikė tėvams galimybę atostauti šešis mėnesius už kiekvieną vaiką - kiekvienas iš tėvų turėjo teisę į pusę šių dienų. Iki pat 1990-ųjų vidurio tik apie 10 proc. vyrų eidavo tėvystės atostogų. Praėjusiais metais tėvystės atostogų ėjo 27,9 proc. tai rodo metinė statistika, kurią surinko Švedijos socialinio draudimo agentūra. Tai reiškia, kad, palyginti su metais prieš tai, praėjusiais metais vienu procentu daugiau vyrų ėjo tėvystės atostogų. „Viskas juda teisinga kryptimi“, - džiaugiasi agentūros ekonomistas Niklas Löfgrenas. Siekiant paskatinti tėčius aktyviau įsitraukti į vaiko priežiūrą, buvo pristatyti neperleidžiami mėnesiai. 2002 metais neperleidžiamas laikotarpis buvo padidintas iki 2 mėnesių, o 2016 metais - iki 3 mėnesių. Ši priemonė pasiteisino, nes tėčiai atostomis pradėjo naudotis vis dažniau ir ilgesniam laikui. Anot A.-Z. Duvander, sistema naudinga dėl lyčių lygybės ir ypač lyčių lygybės namuose - tėvai dalijasi vaiko priežiūros užduotimis, abu yra atsakingi už vaiką.

Švedijoje galima derinti šeimą ir karjerą - taip šalį apibūdina ne tik patys švedai, bet ir kitos valstybės, ir pirštu beda į Švedijos vaiko priežiūros sistemą, kuri jau daugiau kaip du dešimtmečius priverčia tėčius pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis. Daugelyje pasaulio valstybių dėl nusistovėjusių kultūrinių normų, ekonominių bei politinių priežasčių vaikų priežiūra tenka mamoms. Tai įrodo ir statistiniai duomenys. Remiantis EBPO darbo jėgos įsitraukimo rodikliu, kuris nurodo, kokia dalis darbingo amžiaus žmonių yra aktyvi darbo rinkoje, Švedija rikiuojasi pirmoje eilėje. „Moterims buvo sudaromos palankesnės sąlygos, nes tradiciškai, kaip ir daugelyje šalių, šeimos įsipareigojimai ir buities našta labiau gula ant moterų pečių. Tai rodo ir statistika. Buvo siekiama, kad įsitraukimas ir galimybės darbo rinkoje būtų suvienodintos. Tai reiškia, jog buvo siekiama, kad moterys turėtų daugiau galimybių darbo rinkoje, iš kurios dažnai išeidavo, kad galėtų prižiūrėti vaikus“, - sako V. Vis dėlto iš pradžių reforma nesulaukė didelio susidomėjimo. „Tai realiai nieko nepakeitė - didžioji dalis asmenų, kurie naudojosi vaiko priežiūra, buvo moterys. Tad, siekiant skatinti tėčius kuo labiau įsitraukti į vaiko priežiūrą ir kuo labiau naudotis vaiko priežiūra, buvo pristatyti neperleidžiami mėnesiai“, - sako D. „Vyko didelė diskusija, ar tai tinkamas sprendimas, ar nėra atimama iš motinų, kurios dažniausiai išeidavo auginti vaikų ir kurioms atostagos trumpėja, jeigu tėvai jomis nepasinaudoja. Kas nutiko - dauguma tėvų pradėjo naudotis šiomis atostogomis. 8 iš 10 tėčių atostogomis pasinaudodavo. Taigi galiausiai 2002 metais neperleidžiamas laikotarpis buvo padidintas iki 2 mėnesių, o 2016 metais - iki 3 mėnesių. Tėčiai atostogomis pradėjo naudotis vis dažniau. Galima sakyti, kad tai pasiteisino, nes tėčiai, kurie naudojasi šiomis atostogomis, jas ima vis ilgesnes“, - teigia A.-Z. Jos teigimu, vidutiniškai tėčių atostogos trunka daugiau nei tris mėnesius.

Pagal dabar galiojančią tvarką, gimus vaikui, abu tėvai kartu gali gauti 480 dienų mokamų vaiko priežiūros atostogų. Jas tėvai dalijasi per pusę ir iš jų po 90 dienų tenka mamai ir tėčiui. Vaiko priežiūros atostogomis abu tėvai gali naudotis lanksčiai - didesnę dalį atostogų jie privalo išnaudoti iki kol vaikui sueis ketveri, o likusias dienas - iki kol sueis 12 metų. Anot A.-Z. Duvander, tai gana populiaru, nes, skaičiuojant mokamas atostogas, jos suteikiamos paprastai 7 dienas per savaitę, tačiau tėvai gali dalį šių dienų sutaupyti ir, pavyzdžiui, per savaitę panaudoti 5 dienas mokamų ir 2 dienas nemokamų atostogų.

A.-Z. „Sistema naudinga dėl lyčių lygybės ir ypač lyčių lygybės namuose - tėvai dalijasi vaiko priežiūros užduotimis, abu yra atsakingi už vaiką. Be to, tai turi teigiamos įtakos lyčių lygybei darbo vietose. Anksčiau trisdešimtmetė vaikų neturinti moteris iškart buvo laikoma potencialia mama, pavyzdžiui, jeigu ieškodavo darbo. Vyrai su tokia situacija nesusidurdavo. Dabar tiek mamos, tiek tėčiai dalį laiko praleidžia namuose, prižiūrėdami vaikus“, - teigia A.-Z. Ji priduria, kad vis dar pastebima tam tikra nelygybė dėl to, kad mamos ir toliau pasiima didesnę dalį atostų, skirtų vaikui auginti, taigi iš darbo rinkos jos išeina ilgesniam laikui. „Tačiau dabar galima tikėtis, kad ir vyras, tapęs tėčiu, bent kuriam laikui paliks savo darbą ir eis auginti vaiko. Taigi tai skatina lygybę darbo vietoje“, - sako A.-Z. Jos teigimu, anksčiau taip pat buvo pastebimas smarkus darbo užmokesčio kritimas, kai mamos išeidavo prižiūrėti vaikų. Vis dėlto kaip svarbiausią pasiekimą profesorė įvardija tai, kad įtvirtinus vaiko priežiūros atostogas pastebimas stiprėjantis tėvų ir vaikų ryšys: „Vaikai turi du įsitraukusius tėvus. Nors šie pastebėjimai nėra gausiai pagrįsti moksliniais įrodymais, priduria A.-Z. D. Telišauskaitė-Čekanavičė taip pat atkreipia dėmesį į Švedijos institucijų tyrimus. V. Poškutė taip pat atkreipia dėmesį į darbo rinkos situaciją Švedijoje: „Darbo rinkoje moterys turi daug didesnes galimybes, lyginant su daugeliu kitų Europos šalių, kurios vis dar grindžiamos tradiciniu šeimos modeliu. Švedijoje, žiūrėkite, ir valdybose, ir aukščiausiose pozicijose moterų yra daugiau.

LRT.lt pašnekovių teigimu, Švedijoje taikoma sistema vis dėlto turi ir trūkumų. Kaip vieną didžiausių A.-Z. Nors pašnekovės atkreipia dėmesį, kad Švedijoje taikoma išimtis ir vieniši tėvai turi galimybę gauti nesutrumpintas atostogas, skirtas vaikui prižiūrėti, tokia išlyga taikoma tik tais atvejais, kai vaiko globos teises turi tik vienas iš tėvų. Vis dėlto, akcentuoja A.-Z. Duvander, Švedijoje tokių atvejų tėra apie 2 proc. „Tai sistema, paremta mintimi, kad į vaiko auginimą įsitraukia du tėvai. Jeigu vaikas turi abu tėvus ir jie abu įsitraukę, tai puiku, bet, kaip žinome, taip yra ne visada. Dažniausia situacija - mama rūpinasi vaiku, o tėvas nėra įsitraukęs ir nenori pasinaudoti atostogomis. Tokiu atveju blogėja mamos padėtis“, - sako A.-Z. Kaip dar vieną trūkumą profesorė įvardija tai, kad apie 20 proc. tėčių vaiko priežiūros atostogomis išvis nesinaudoja. „Į tai [kodėl tėčiai nesinaudoja vaiko priežiūros atostogomis, - LRT.lt] reikia žvelgti kartu su darbo rinkos situacija. Kažkam, kas turi tik laikiną darbą, iš kurio sunku išeiti, vaiko priežiūros atostogų ėmimas atrodo per daug rizikingas. Dažniausiai išsiaiškinus, kurie tai tėvai, reikia pasižiūrėti į jų darbinę padėtį“, - sako A.-Z. V. Poškutė akcentuoja, kad neperleidžiamų mėnesių tvarka yra reikalinga siekiant įtraukti tėvus į vaikų priežiūrą, tačiau dėl skirtingų šeimų situacijų tai gali kelti ir keblumų: „Visko movimas ant vieno kurpalio retai kada pasiteisina. Su tuo sutinka ir A.-Z. Duvander.

A.-Z. Duvander taip pat atkreipia dėmesį į vaiko priežiūros atostogų lankstumą. Galimybė tėvams pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis pavienėmis dienomis ar net dienos dalimis itin nepatinka darbdaviams, pripažįsta A.-Z. „Darbdavių organizacijos tokiu lankstumu nesidžiaugia ir nori jį mažinti, nes mano, kad suteikiama per daug lankstumo. Kaip darbdavys tu negali atmesti paraiškos dėl vaiko priežiūros atostogų. Pavyzdžiui, mama dirba slauge ligoninėje ir pagal grafiką jai tenka dirbti per Kalėdas, ji visada gali pateikti prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų, jeigu tokių turi likusių, ir tada jai nereikės dirbti per Kalėdas. Jeigu ji paprašytų atostogų, darbdavys galėtų nesutikti, bet paprašius vaiko priežiūros atostogų nesutikti negalima“, - sako A.-Z. „Vis dėlto aš manau, kad lankstumas yra vienas esminių veiksnių, skatinančių tėčius pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis, nes jie jomis gali pasinaudoti tada, kai tai nekliudo jų darbui, pavyzdžiui“, - teigia A.-Z. Į tai dėmesį atkreipia ir D. Telišauskaitė-Čekanavičė. Anot jos, Švedijos institucijos pastebi, kad neretai tėvai vaiko priežiūros atostogomis naudojasi vietoj kasmečių atostogų. „Kaip ir kiekviena šalis, kad ir kokia tobula sistema, turi trūkumų. Taip pat gana sunku administruoti vaiko priežiūros panaudojimą, kai tėvai tuo naudojasi lanksčiai: gali naudotis po dieną, po pusdienį, po ketvirtadalį ar net po aštuntadalį dienos“, - sako D.

Grįždama prie darbo rinkos A.-Z. „Mano asmenine nuomone, niekada negalime to paties modelio perkelti kitoms šalims, mes galime tik jį adaptuoti, pritaikydami gerąsias patirtis, - sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė. - Pirma, skiriasi gerovės valstybių modeliai, antra, šeimos politikos modeliai, trečia, vertybės ir kiti socialiniai rodikliai. V. „Darant kiekvieną pakeitimą reikia labai gerai įvertinti pasekmes. Jeigu toks pakeitimas būtų daromas, nesudarant sąlygų tėvams, sulaukus vaikui tam tikro amžiaus, turėti prieinamą darželį-lopšelį, paslaugas, kurios Švedijoje yra išplėtotos, tuomet vaiko priežiūros atostogų trumpinimas, dalijimas tarp tėvų... nežinau, kiek jis pasiteisintų. Žinoma, idėja labai graži, bet visada reikia žiūrėti į realybę. Jeigu tokių galimybių tėvai neturi, bėgant nuo vilko galima užbėgti ant meškos“, - sako G. Vertindama galimą pritaikymą kitose valstybėse, A.-Z. Duvander atkreipia dėmesį, kad Švedijoje tiek tėčių įtraukimas į vaiko priežiūrą, tiek neperleidžiamų mėnesių sprendimas priimtas tuo metu, kai šalis intensyviai diskutavo apie lyčių lygybę ne tik darbo rinkoje, bet ir šeimoje. Nors Europos Komisijos direktyva numato, kad ES šalys narės privalės keisti vaikų priežiūros tvarką ir įtraukti neperleidiamus mėnesius ir šis pokytis neišvengiamas, A.-Z. „Švedijoje tam buvo tinkamas metas. Galbūt dabar tinkamas laikas kai kuriose valstybėse, bet netinkamas kitose. Bus įdomu stebėti situaciją. Manau, kai kuriose valstybėse tėčiai pasinaudos tokia galimybe, bet galbūt ne visose.“

Švedijoje motinystės/tėvystės atostogų sistema nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir stiprinti ryšį tarp tėvų ir vaikų. Nors sistema turi ir trūkumų, ji rodo pažangią socialinę politiką, kuria siekiama subalansuoti šeimos ir darbo gyvenimą.

tags: #vyro #dekretas #svedijoje

• pasirinkimas ir naudojimas
• Pagalbinio apvaisinimo naujovės
• Naudotos lovytės-mašinytės
• Principai, kaip svarbu ikimokyklinis ugdymas
• Naudingas aliejus kūdikio mitybai